Draugystė, įveikusi tūkstančius kilometrų
„Nuo Kijevo Rusios iki šių dienų – visa tai, kas šiuo laikotarpiu susiję su Lietuvos bei Ukrainos likimais ir kaip jie persipina, norėsime parodyti skirtingomis formomis. Laukia didelis projektas, kurio dalis – paroda. Renginyje paliesti planuojame ir Gulago temą. Jei kas ja domėjosi, galėjo užfiksuoti, kad šiuo laikotarpiu istoriniai šaltiniai patvirtina tvarią lietuvių ir ukrainiečių draugystę“, – pasakoja Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius, pridurdamas, jog šios dvi tautos ne tik bičiuliavosi, bet yra įvardinamos ir kaip keturių svarbių nepriklausomybės siekiui Gulago sukilimų organizatorės.
Kad Lietuvos ir Ukrainos pasipriešinimų dalyviai visada turėjo bendrą bruožą – kovotojų geną, kalba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėja Emilė Balodytė.
„Ukrainos sukilėlių armija (UPA), kovojusi prieš sovietus ir nacistinę Vokietiją, turėjo didelės įtakos šios tautos identitetui. Ir reikėtų prisiminti, kad ji ginklu gynė ne menamą Rusijos – Ukrainos sąjungą, o savo nepriklausomą valstybę“, – tvirtina pašnekovė.
Jai pritaria Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys, primenantis, jog UPA kova buvo pasklidusi maždaug 150 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje, o dėl jos įvairiapusio palaikymo nukentėjo apie 0,5 mln. žmonių.
„Tarp UPA kovotojų ir Lietuvos partizanų buvo daugiau panašumų nei skirtumų. Prie pastarųjų turbūt galima įtraukti tik kelis akivaizdžius aspektus – teritorijų kraštovaizdžio, lėmusio tam tikrą kovų specifiką ir sėkmę, bei šalių dydžio tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi“, – sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis, pridurdamas, jog Ukrainos žmonės tą patį darė kalnuose, ką lietuviai – miškuose. Tai jie priešinosi okupantams.
Įkvepia pavyzdys
UPA yra vienareikšmiai vertintina kaip kovos dėl Ukrainos nepriklausomybės kariuomenė. Ukrainiečių pasipriešinimas buvo didžiulio masto ir vyko ilgai bei didelėse teritorijose.
„UPA veiklos, jos kovų reikšmė Ukrainos tapatybei – milžiniška. Pokario pasipriešinimas labai smarkiai įkvėpė dabartinius Ukrainos gyventojus – panašiai, kaip ir mus Lietuvos partizanai“, – pasakojo R. Černius.
R. Černius pabrėžė, jog Ukrainos gyventojai suprato šių kovų svarbą, nes sukilėlių armija buvo pavyzdys, kaip reikia priešintis ir kovoti.
Pasak pašnekovo, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas, vykdant bendrus projektus, rengiant ekspozicijas svarbia istorine tematika, dar labiau sustiprina abiejų šalių vienybę, artina abi tautas, abiejų šalių visuomenes. Šią valandą parama Ukrainai turi būti visokeriopa: ginklais, įvairia įranga, finansais, palaikant glaudžius ryšius tarp institucijų ir joms padedant.
„Mes padedame Ukrainai organizuodami bendras parodas. Ukrainiečiai turi jausti, kad jie nėra vieniši, kad mes juos remiame. Bendradarbiavimas su Ukrainos muziejais – tai irgi kelias į pergalę prieš rašistus, Putino režimo imperinių ambicijų tarnus. Istorinė atmintis yra kertinis akmuo, kuris neleidžia pavergti tautos, istorinę atmintį skatina ir parodos. Kitais metais esame numatę dar ne vieną bendrą parodą su savo bičiuliais ukrainiečiais“, – sako Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius R. Černius.
Anot jo, dviejų valstybių bičiulystę būtų galima pavadinti ir savotišku paradoksu – nors geografiškai jas skiria didžiulis atstumas, bet istoriškai vienija stipri bendrystė bei sinergija.
R.Černius pastebėjo, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių Ukrainoje laisvės kovotojai veikė plačiau, ir mastelis kovoje prieš okupantus buvo didesnis.
„UPA mokėjo ginti savo šalį ir žinojo, kodėl tai daro. Tai įkvepia šių laikų kovotojus. Jie supranta, koks laisvės skonis“, – neabejoja pašnekovas.
Simboliai, išlikę šiandien
Galicijos, Ivano Frankivsko, Karpatų regionai – čia istoriškai ukrainietiško patriotizmo dvasia yra ypač stipri.
„Visur vakarų Ukrainos miestuose ar kaimeliuose greta valstybinės plevėsuoja ir istorinė „raudonai juoda“ vėliava. Be to, daug kur galima rasti ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai atminimo ženklų. Mums labai svarbu suvokti, kas inspiruoja ir įkvepia Ukrainos visuomenę, drąsiausius karius“, – sako istorinės atminties iniciatyvų koordinatorius, „Strateginių iniciatyvų centro“ vadovas Alkas Paltarokas.
Pasak E. Balodytės, būtent istorijos iš UPA ir partizaninių kovų laikų primena apie visuotinės gynybos svarbą.
„Piliečiai, nepasirinkę kovos ginklu, randa kitų būdų, kaip prisidėti prie laisvės siekio. Tai ateina iš giliau. Iš kovotojo geno“, – neabejoja pašnekovė.
Blogio formos, pulkininko leitenanto Eugenijaus Lastausko įsitikinimu, nesikeičia, nes jis, kylantis iš Rusijos federacijos, jau daugybę metų griauna žmonių laisves, gyvenimus ir nori juos sunaikinti. Tam pasitelkiamas ir ginkluotas, ir informacinis karas.
„Todėl Lietuvos kariams svarbu žinoti ne tik partizanų, bet ir UPA istoriją. Joje jau daug kas parašyta ir paaiškinta“, – sako Karo akademijos viršininko pavaduotojas ugdymui.
E. Lastauskui antrina ir A. Paltarokas, pridurdamas, kad suprasti, kaip visuose lygmenyse veikia Rusijos Federacijos kovos arsenalas, įmanoma susipažinus su istoriniais įvykiais. Glaudžių sąsajų su tuo turi būtent UPA veikla.
„Todėl rengiamos parodos, konferencijos, rašomi straipsniai, kuriamas dokumentinis filmas. Išsivaduoti iš Rusijos propagandos senų steriotipų reikia laiko. Juk, kai daugybę metų girdi, kad balta yra juoda, natūraliai kyla klausimas – kiek laiko reikės kartoti, kol tą melą sąmonėje pakeis tiesa?“, – sako A. Paltarokas.
Anot jo, didelės pagarbos informaciniame kare nusipelnė propagandos pinkles perpratę istorikai, žurnalistai, visuomenės veikėjai, kurie nuolat dirba su šia tema.
„Tęsime pradėtus darbus ir įgyvendinsime naujus projektus Ukrainos bei Lietuvos bendrystės tema“, – patikina A. Paltarokas, prisimindamas, jog į Lietuvą istorikų dėka, praėjusį mėnesį atkeliavo Lvivo istorijos muziejaus paroda „Nenugalėtieji. Ukrainos sukilėlių armija“. Su išskirtiniais ir istoriškai svarbiais jos eksponatais galima susipažinti iki 2023 m. vasario 8 d. Buvusiame Lukiškių kalėjime vykstanti paroda yra skirta prieš sovietus ir nacistinę Vokietiją kovojusios Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) 80-mečiui pažymėti.
