• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Analitikai įvykusius Lenkijos prezidento rinkimus vertina labai skirtingai. Vieni tvirtina, kad jie įtvirtina visuomenės ir net valstybės skilimą, kiti atvirkščiai – teigia, jog dabar kaip niekada atėjo laikas tautai vienytis. Greičiausiai tiesos vėlgi reikės ieškoti kažkur apie vidurį, nes kiek daugiau kaip 6 proc. balsų skirtumas dar neleidžia kalbėti apie didžiulius pokyčius nei politiniame, nei ekonominiame Lenkijos gyvenime.

REKLAMA
REKLAMA

Iš tikrųjų 53,1 proc. balsų gavęs liberaliosios centristinės partijos „Piliečių platforma“ iškeltas Bronislawas Komorowskis tik po įnirtingos kovos sugebėjo įveikti savo priešininką Jaroslawą Kaczynskį, tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio brolį, antrajame rinkimų ture surinkusį 46,9 proc. balsų. Pastarasis liko už valdžios borto, bet iškart pareiškė, kad jis ves savo tautinę konservatyviąją partiją „Teisė ir teisingumas“ į triuškinamą pergalę šių metų pabaigoje vyksiančiuose vietos ir kitąmet – Seimo rinkimuose. „Mes toliau bandysime pakeisti Lenkiją, – nenusiminęs žadėjo J. Kaczynskis. – Turime mobilizuotis, tada privalome laimėti.“ Anot apžvalgininkų, kaip tik šiuose rinkimuose ir reikia laukti bekompromisės ir intriguojančios kovos.

REKLAMA

Įtvirtinama centristinė valdžia

Tai, kad J. Kazcynskis paskubėjo pripažinti pralaimėjęs, o nugalėtojas ilgai delsė iššauti šampaną, rodo, jog po šių rinkimų Lenkijoje nebus rietenų dėl valdžios. Išrinktojo šalies vadovo inauguracija įvyks rugpjūtį, į ją, naudodamiesi atostogomis, kaip tikimasi, atvyks daugelis Rytų ir Vakarų valstybių vadovų.

REKLAMA
REKLAMA

Skaičiuojant nuo Juzefo Pilsudskio, kuris į valdžią atėjo 1918 m., nors tuomet jis vadinosi „valstybės viršininku“, B. Komorowskis pokomunistiniais laikais yra penktas Lenkijos vadovas. Šiaip jau visoje Lenkijos valdžios struktūroje prezidento postas ne pats reikšmingiausias, tačiau Konstitucija jam suteikia daug įgaliojimų, kurie toli gražu neapsiriboja vien ceremonijomis, ordinų teikimu ir kitų šalių aukštų asmenų priėmimu. Pavyzdžiui, prezidentas gali vetuoti įstatymus, o atmesti jo veto parlamentas turi teisę tik 3/5 balsų dauguma ir esant kvorumui. Jis savo nuožiūra skiria premjerą, nors pirmenybė atiduodama rinkimuose laimėjusios partijos vadovui. Prezidentas taip pat gali paleisti Seimą, ratifikuoti tarptautinius dokumentus, keisti teismo sprendimus. Nuo 2007 m. vykusių parlamento rinkimų premjero Donaldo Tusko vadovaujama „Piliečių platforma“ kontroliuoja abejus Seimo rūmus (Seime ji turi 209 vietas iš 460, o Senate – 60 iš 100). Taigi, nėra abejonių, kad B. Komorowskis galutinai įtvirtina dešiniuosius liberalus (kai kas juos vadina labiau centristais) Lenkijos politinėje piramidėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuosaikesnė tarptautinė politika

Neveltui interneto svetainė „Thenews.pl“ pabrėžė, kad pasirinkimas tarp J. Kaczynskio ir B. Komorowskio – tai „pasirinkimas tarp Amerikos ir Europos“. „Piliečių platforma“ daugiau dėmesio skyrė eurointegraciniams uždaviniams (pavyzdžiui, Lenkijos karių kontingento išvedimui iš Afganistano), o partija „Teisė ir teisingumas“ pabrėžė ištikimybę JAV iniciatyvoms, pritardama joms, jei tie iššūkiai buvo skirti Rytams, pavyzdžiui, Rusijai. Štai kodėl J. Kaczynskį ypač rėmė Amerikoje gyvenantys lenkai (už jį balsavo 71 proc. čia gyvenančių lenkų), jų netrikdė net kandidato partijai klijuojama ultradešiniųjų etiketė.

REKLAMA

Žinoma, J. Kaczynskiui nemažai balsų pridėjo viskas, kas susiję su Katyne: lenkų karininkų ir kareivių žudynės 1940 m., jų kaltininkų slėpimas, brolio dvynio ir dar beveik šimto lenkų elito atstovų žūtis prie Smolensko. Bet psichologiniu požiūriu vien užuojautos kandidatui nepakako, o daug antipatijų lėmė jo prieraišumas radikalioms brolio nuostatoms ir polinkis aštrinti santykius tiek su Maskva, tiek su Briuseliu.

REKLAMA

Laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ tarsi su palengvėjimu rašo, kad iš B. Komorowskio pergalės laimėjo visa Europa. Briuselis gali lengviau atsidusti, juolab kad 2011 m. Lenkija pirmininkaus ES. Ne šiaip sau pirmieji sveikinimai nugalėtojui atėjo iš Maskvos ir Berlyno. Rusija jau pareiškė, kad rinkimų rezultatai reikš naujo konstruktyvaus Lenkijos ir Rusijos santykių etapo pradžią, o Vokietija išsakė viltį, kad abiejų šalių santykiai nuo šiol tik gerės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuviški Lenkijos vadovų akcentai

Belieka džiaugtis, kad ir Lietuva nelieka nuošalyje. B. Komorowskis jau antradienį leido suprasti, kad draugystė su Lietuva bus vienas svarbiausių jo užsienio politikos tikslų. Kalbėdamas su prezidente Dalia Grybauskaite, naujasis Lenkijos vadovas žadėjo, kad Lenkijos ir Lietuvos partnerystė bus stiprinama. Abu prezidentai sutarė liepos 15 d. susitikti Žalgirio mūšio lauke ir Marienburgo pilyje, kur bus minimos 600-osios šio istorinio mūšio, lėmusio abiejų jungtinių valstybių sąjungą, metinės.

REKLAMA

Naujienų agentūros pastebėjo įdomią detalę: Lietuvos vadovė naująjį Lenkijos prezidentą telefonu pasveikino lenkų kalba, o šis jai padėkojo lietuviškai. Pranešimuose pabrėžiama, kad B. Komorowskio prosenelės brolis buvo garsus teisininkas, konstitucinės teisės mokslo kūrėjas prof. Mykolas Romeris, kilęs nuo Rokiškio ir turėjęs bajoro titulą.

REKLAMA

Beje, genealoginės intrigos yra ir dar daugiau, ji išsamiai aprašyta „Vorutos“ interneto svetainėje (http://www.voruta.lt/archyvas/44/3970). Kaip ir žuvęs prezidentas L. Kaczynskis bei jo žmona Maria (jos tėvai buvo kilę nuo Vilniaus), taip ir naujojo Lenkijos vadovo seneliai ir tėvai susiję su Lietuva: jie gyveno Kavoliškyje (lenk. Kowaliszki), vos už 2 km nuo Rokiškio. Visa Komorowskių giminė minima nuo XV a. pabaigos ir kildinama iš Komoravo vietovės Belsko vaivadijoje. Vengrijoje ji turėjo septynias pilis, tačiau ilgainiui jas prarado, o XVII a. persikėlė į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savo tinklalapyje B. Komorowskis pabrėžia glaudžius ryšius su Lietuva. Šeimos aprašyme kandidatas nurodo, kad vienas iš jo protėvių žuvo 1399 metais vykusiame Vorsklos mūšyje, kaudamasis kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Nuo tol iki pat XX a. vidurio Komorowskių dvarai buvo išsidėstę šiaurės Lietuvoje – nuo Zarasų iki Biržų ir net Latvijoje. Dabartinio Lenkijos prezidento grafo B. Komorowskio protėviai gyveno Ratkūnų, o vėliau Kavoliškio dvaruose. Pats 68-erių birželio 4 d. sulaukęs politikas, gimęs jau Silezijos Obornikuose pietų Lenkijoje, vedęs ir susilaukęs penkių vaikų, neneigia paveldėjęs grafo titulą, nes yra kilęs iš garsios Lenkijos aristokratų šeimos ir netgi turįs giminystės ryšių su Belgijos karališkąja šeima.

REKLAMA

Lietuvoje gyvenę jo tėvai pasitraukė į Lenkiją po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvą užėmė Sovietų Sąjungos okupacinė kariuomenė. Senelis ir tėvas buvo Armijos Krajovos kariškiai, kovoję su bolševikais, o tėvas Zygmuntas net patekęs į NKVD Lukiškių kalėjimą, iš kurio jį už auksinį antpirštį išpirko motina. Šiaip jau Komorowskiai nebuvo turtuoliai: visas šeimos turtas, išskyrus kelis giminaičių portretus, buvo konfiskuotas komunistų, Kavoliškio dvaras sunyko. Išvykusi į Lenkiją būsimojo politiko šeima persikėlė gyventi į Varšuvą ir įsikūrė rajone, kuriame gyveno daugiausia darbininkai. Galbūt tokia aplinka ir suformavo liberalias darbininkiškas ir kartu antikomunistines B. Komorowskio pažiūras, prieš 30 metų jos sutapo su „Solidarumo“ tikslais, bet vėliau skyrėsi nuo radikalių konservatorių pozicijos.

REKLAMA

2008 m. lankydamasis Vilniuje ir aplankęs Kavoliškį, kur buvo atidengtas koplytstulpis tuometinio Seimo maršalkos protėviams, B. Komorowskis laikraščiui „Rzeczpospolita“ prisiminė, kad tą tragišką 1991-ųjų sausio 13-ąją jis buvo Vilniuje ir „Solidarumo“ vardu išreiškė vienybę kovoje su sovietine agresija.

REKLAMA
REKLAMA

***

Kodėl taip apnuoginamos lietuviškos naujojo Lenkijos prezidento šaknys? Istorikas Arūnas Gumuliauskas interneto svetainėje pažymi, kad mūsų šalių santykiams tik į naudą, jei jie bus labiau pragmatiniai. Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad B. Komorowskis – nuosaikesnis politikas, nei buvo broliai Kaczynskiai. Štai kodėl mūsų santykiai bus ne tokie emocionalūs, o konkretesni, pavyzdžiui, energetinių ryšių srityje. Tautinio jausmingumo dominavimas pakenkė ir Lenkijos santykiams su Rusija ir ES, tad dabar požiūris į Rusiją ir padėtis regione gali stabilizuotis. Tokia visų Baltijos šalių siekiamybė.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų