Lenkija siekia, kad Europos Sąjungos (ES) diplomatinis korpusas būtų nauja ir unikali institucija. Pagal šios šalies viziją, net pusę kuriamos institucijos pareigūnų galėtų sudaryti specialistai, dirbantys Bendrijai priklausančių valstybių institucijose. Diplomatinio korpuso sudėtyje, lenkų manymu, turėtų būti ir dalis dabartinio Europos Komisijos (EK) plėtros departamento atstovų.
EUobserver paskelbė, kad Lenkija ES diplomatinio korpuso viziją išdėstė spalio pradžioje. Ši vizija, kartu su kitų ES narių pateiktomis idėjomis, turės pereiti Europos Sąjungos pareigūnų vertinimus. Vis dėlto Lenkijos idėja įdomi tuo, kad ši šalis numatomą kurti įstaigą įsivaizduoja ne kaip ES instituciją (kokios yra Europos Komisija ar Europos Parlamentas), bet kaip vykdomąją (vykdomojo pobūdžio) agentūra.
Tuo labiau, kad tokios agentūros ES jau veikia. Pavyzdžiui, Europos mokslinių tyrimų agentūra arba Vartotojų apsaugos agentūra turi nemažą įdirbį Bendrijoje. Taigi, naujieji Lenkijos pasiūlymai yra Lisabonos sutarties, kurioje numatoma ir ES užsienio reikalus tvarkanti institucija, interpretacija.
Savaime suprantama, kad lenkai pabrėžė ir tuos punktus, kurie išdėstyti Lisabonoje – pavyzdžiui naujos agentūros prioritetais įvardijamos ES užsienio politikos, saugumo, gynybos kryptys, o vėliau – ir konsulinis darbas, pavyzdžiui vizų sistemos administravimas ir valdymas.
Be to, Lenkijos išdėstytoje vizijos idėjoje kalbama apie tai, kad 50 proc. naujos institucijos darbuotojų turėtų būti skiriami valstybių narių, o likę – Europos Komisijos ir Europos Tarybos. Be to, lenkai norėtų, kad komisijoje dirbtų ne tik ES, bet ir kitų regionų ekspertai. Vizijoje rašoma, kad dalis darbuotojų būtų tokių regionų, kaip Afrika ar Karibai, analitikai.
Tačiau Lenkija pažymi, kad naujos, už ES užsienio politiką atsakingos institucijos kūrime svarbiausiomis dalyvėmis turi būti Bendrijos narės. „Tai reiškia, kad naują, diplomatinį korpusą kuriamoje institucijoje turi sudaryti ne tik tokių šalių, kaip Prancūzija, Vokietija ar D. Britanija diplomatai, bet ir naujų ES narių bei mažesnių valstybių specialistai“, skelbiama išdėstytoje iniciatyvoje.
Taigi, diskusijos dėl naujai kuriamos ES užsienio reikalų ministerijos (ko gero šią instituciją galima taip vadinti), intensyvėja. Tačiau taip pat daug dėmesio sulaukia ir nuomonės, kas turėtų vadovauti ES užsienio reikalams. Vienas galimų kandidatų – D. Britanijos užsienio reikalų vadovas Davidas Milibandas, tačiau jis laikomas per jaunu šiam atsakingam postui.
Dar vienas politikas – buvęs ES komisaras, atsakingas už ryšius su užsieniu Ch. Pattenas laikomas vienu favoritų. Tačiau jo kandidatūra nevienareikšmiška dėl santykio su požiūrio į Rusija.
Kiti galimi kandidatai – Švedijos užsienio reikalų ministras C. Bildtas, Olandijos politikas, buvęs NATO vadovas Jaapas de Hoopas Schefferis taip pat kritikuojami dėl vienpusiško požiūrio į kai kuriuos tarptautinio bendradarbiavimo veiksnius. Dar vienas kandidatas – Vokietijos diplomatas ir politikas Frankas-Walteris Steinmeieris kritikuojamas jau už per didelę simpatiją Rusijai.
Be šių kandidatų, yra dar keletas ES politikų, kurie įvardijami kaip tinkantys užimti ES užsienio reikalų vadovo postą. Tačiau kol kas nei vienas iš jų neturi reikiamos paramos.
