Šeštadienį kaimynai latviai stos prie balsadėžių ir rinks 11-ąjį Latvijos parlamentą. Apklausos rodo, kad rinkimuose geriausiai pasirodyti turėtų partija „Santarvės centras“, kurią remia kiek daugiau nei 17 proc. rinkėjų. Dabar valdančiajai koalicijai priklausančią partiją „Vienybė“ palaiko daugiau kaip 13 proc. rinkėjų, Žaliųjų ir valstiečių sąjungą – daugiau kaip 10 proc.
Pasak politikos analitikų, net jei Rygos mero Nilo Ušakovo vadovaujama partija „Santarvės centras“ ir laimės parlamento rinkimus, ji greičiausiai liks opozicijoje.
„Paskutinės apklausos rodo, kad dominuoja dabar opozicijoje esanti partija „Santarvės centras“, atstovaujanti rusakalbių elektoratui, ir valdantiesiems priklausanti „Vienybė“. „Santarvės centras“ greičiausiai nugalės šiuose rinkimuose, tačiau, kaip jau tapo įprasta, tikėtina, kad koalicijos jie nesudarys“, – portalui LRT.lt komentavo Latvijos politologė Anete Vitola.
Politologė neatmeta, kad į koaliciją gali patekti ir konservatyvus Nacionalinis aljansas.
Panašios nuomonės, kaip ir A. Vitola, laikosi ir Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Mindaugas Jurkynas.
Kaip aiškina M. Jurkynas, Latvijoje kairės ir dešinės politinė perskyra yra ne tradiciškai tarp kairiųjų, pasisakančių už valstybės vaidmenį ekonomikoje, ir dešiniųjų, kurie pabrėžia laisvą rinką, bet labiau tarp partijų, nusiteikusių tautiškai ar vakarietiškai, ir tų, kurios gina rusakalbių teises.
„Todėl panašu, kad „Santarvės partija“ tam tikra prasme yra laikoma antisistemine partija ir ji į Vyriausybę gali nepatekti. Jokia partija iš likusiųjų, kurios dalyvauja rinkimuose ar pirmauja apklausose, panašu, nežiūri į „Santarvės partiją“ kaip koalicijos partnerę. Galima spėti, kad koalicijos sudėtis priklausys nuo to, kiek balsų gaus kitos partijos“, – LRT.lt kalbėjo M. Jurkynas.
Anot L. Kasčiūno, būtent dešinioji „Vienybė“ turėtų formuoti koaliciją: „Vienybė“ bus antroje vietoje, akivaizdu, kad ji ir toliau aplink save lipdys paramos bazę. Su ja kartu turėtų būti ZZS, galbūt ir konservatyvios pakraipos partija „Iš širdies – Latvijai.“
Rinkėjų aktyvumas – didesnis nei Lietuvoje
Pasak A. Vitolos, sunku pasakyti, kiek žmonių ateis prie balsadėžių, tačiau populiarumo rinkimams gali pridėti ir speciali reklamos kampanija, kurioje žymūs Latvijos žmonės ragina tautiečius ateiti balsuoti. Praėjusiuose Latvijos Seimo rinkimuose dalyvavo 62,62 proc. rinkėjų. Palyginti – Lietuvoje per 2012-ųjų Seimo rinkimus balsuoti atėjo 52,93 proc. rinkėjų.
„Latvijoje rinkėjų aktyvumas yra šiek tiek didesnis nei Lietuvoje. Kita vertus, Latvijoje visada jaučiasi didesnė įtampa dėl tautinių dalykų. Prisiminkime, kad visai neseniai buvo referendumas dėl rusų kalbos oficialaus statuso. Karas Ukrainoje ir Krymo okupacija tam tikra prasme yra mobilizuojantis veiksnys, kuris palankesnis toms partijoms, kalbančiomis apie tautiškumą, krašto gynybą, suverenitetą ir pan.“ – portalui LRT.lt komentavo VDU profesorius M. Jurkynas.
Rinkimuose į Seimą dalyvaus iš viso 13 politinių partijų ir rinkimų blokų.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją Latvijoje sudaro partija „Vienybė“, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei Nacionalinis aljansas.
