Estija gali pasitraukti iš naujos Lietuvos atominės elektrinės statybos projekto, Vilniui "vienašališkai" įtraukus į jį Lenkiją.
Pasak Estijos ūkio ministro patarėjo, naujas susitarimas tarp Lietuvos ir Lenkijos pažeidė trijų Baltijos šalių pasirašytą pirminį susitarimą, todėl Estija gali apsispręsti ieškoti kitų būdų savo energijos tiekimo šaltiniams įvairinti.
"Estijos vyriausybė turi apsispręsti, kaip vertinti šį mūsų galiojančio susitarimo pažeidimą", - pareiškė Heido'as Vitsuras (Heidas Vicuras).
"Turime nuspręsti, ar turime su tuo susitaikyti, ar ieškoti kitų būtų mūsų energijos tiekimo šaltiniams įvairinti", - pridūrė pareigūnas.
Pagal pirminį sumanymą statant naują atominę elektrinę Rytų Lietuvoje, kur dabar veikia Ignalinos atominė jėgainė, dalyvautų trys Baltijos valstybės - Lietuva, Estija ir Latvija.
Tačiau praėjusį penktadienį Lietuva pasirašė susitarimą su Lenkija dėl kaimyninės šalies dalyvavimo šiame projekte.
Lietuva ir Lenkija sutiko perskirstyti kiekvienai šaliai teksiantį projekto akcijų paketą - Lietuvai atitektų 34 proc., o kitoms trims valstybėms - po 22 procentus.
Pasak Estijos energetikos įmonės "Eesti Energia" atstovės spaudai Helenos Sabrak, Lietuvos ir Lenkijos pasirašytas dokumentas prieštarauja pirminiam trijų Baltijos valstybių susitarimui.
"Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos įmonės sutarė, kad joms priklausys vienodos Lietuvos atominės elektrinės projekto dalys", - teigė atstovė.
"Šias dalis galima keisti tik visoms trims įmonėms sutikus. Tačiau šiuo atveju taip tikrai nėra. Trys įmonės kalbėjo apie galimą Lenkijos energetikos įmonės dalyvavimą, tačiau nebuvo kalbama apie naują akcijų paskirstymą", - teigė H.Sabrak.
Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas antradienį išsamiau nekomentavo šių žinių iš Estijos, BNS pareiškęs, jog asmeniškai negirdėjo apie estų svarstymus dėl galimo pasitraukimo iš projekto.
Kaip Lietuvos radijui tvirtino Premjero patarėjas Saulius Spėčius, komentuodamas žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimą Estijos pasitraukimą, nėra jokių ženklų, kad Estija norėtų pasitraukti iš naujos atominės jėgainės statybos projekto.Pripažįstama, kad Latvija ir Estija nėra patenkintos, kad Lietuva vienašališkai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo su Lenkija.
„Mes kiekvieną dieną palaikome ryšius su Estijos bendrovės „Eesti Energia“ atstovais, vadovais, keičiamės informacija ir ženklų, kad Estijos bendrovė norėtų trauktis iš projekto tikrai nėra“, – teigia S. Spėčius.
Anot Premjero patarėjo, teoriškai projekto parametrai dar nėra iki galo aiškūs ir kiekvienas jo dalyvis, esant tam tikroms aplinkybėms, yra laisvas apsispręsti, ar dalyvauti toliau projekte, ar ne.
„Tačiau praktinėje plotmėje vyksta darbas ir Estijos bendrovės atstovai daugiausia domisi rengiamu įstatymo projektu dėl naujos branduolinės jėgainės statybos“, – tvirtina S. Spėčius.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai pritarė naujos atominės elektrinės projektui pernai vasario mėnesį.
Naujoji elektrinė pakeistų senstančią Ignalinos atominę elektrinę, kurioje įrengti Vakaruose nesaugiais laikomi RBMK reaktoriai. Vienas iš reaktorių jau uždarytas, kitas pagal šalies įsipareigojimus Europos Sąjungai turi būti uždarytas 2009 metų pabaigoje.
