Laivas „Bulgarija“ nuskendo 2011 m. birželio 10-ąją dieną. Katastrofos metu žuvo 122 žmonės, 28 iš jų – vaikai.
Laivo katastrofa gaubiama paslapčių. Neoficialiai specialistai laikosi nuomonės, kad buvo pažeistos laivo eksploatacijos taisyklės. Laivas „Bulgarija“ galėjo nuskęsti dėl to, kad buvo labai senas, arba dėl perkrovos. Jau dabar galima pasakyti, kad į audrą patekęs laivas buvo perkrautas, o ankščiau juo plaukioję turistai skundėsi technine laivo būkle.
Pirmoji versija – štormas. Iš pradžių buvo kalbama, kad toje vietoje, kur plaukė „Bulgarija“, prasidėjo audra ir bangų aukštis siekė 6 metrus. Tačiau šios versijos negalėjo patvirtinti sinoptikai. Buvo pranešama apie stiprų vėją ir griaustinį, bet ne apie štormą.
Po kelių valandų versijos apie štormą nepatvirtino ir išsigelbėję keleiviai. „Buvo griaustinis ir vėjas, štormo nebuvo“, – pasakojo vienas iš keleivių.
Antroji versija – laivas pasviro ant dešiniojo šono ir sukdamasis apvirto. Per kelias sekundes laivas nuskendo. Narai patvirtino, kad „Bulgarija“ guli dugne ant dešiniojo šono.
Trečioji versija – laivas užplaukė ant seklumos. Nors laivas ir nuskendo 20 metrų gylyje, toje Volgos dalyje yra pavojingų vietų. Pats laivas buvo senas – pastatytas 1955 metais. Internete tinklaraštininkai tvirtina, kad šios aplinkybės ir yra nelaimės priežastys.
Laivas nuskendo dėl įgulos girtuokliavimo?
Kol kas tiksliai nepatvirtinta nei viena iš minėtų versijų, tačiau šiomis dienomis iškelta dar viena ir, gali būti, pagrindinė nelaimės versija.
Žiniasklaidoje buvo paviešinta dalis katastrofos tyrimo dokumentų. Viename iš teismui pateiktų įgulos narių apklausos protokolų tvirtinama, kad laivo kapitonas Aleksandras Egorovas nepadėjo gelbėtis skęstantiems keleiviams.
Visus šios istorijos dalyvius sukrėtė laivo virėjos Rufinos Alijevos pareiškimas: „Laivas nuskendo dėl variklio problemų. Tragedija galbūt nebūtų įvykusi, jei mašinistai būtų tvarkę gedimus, bet jie visi buvo girti, nes šventė žvejo dieną“.
Iš tiesų, priežastis švęsti buvo – kas antrą liepos mėnesio sekmadienį švenčiama žvejų diena, o šįkart ji kaip tik buvo liepos 10-ąją. Šis sutapimas galėjo tapti tragiškos laivo katastrofos priežastimi, tad dėl R. Alijevos parodymų buvo atnaujintas tyrimas.
„Iš daugelio nukentėjusiųjų parodymų tampa aišku, kad didžioji dalis laivo įgulos buvo girti, todėl jie nekontroliavo situacijos ir negelbėjo skęstančiųjų. Aš nesuvokiu, kodėl praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po katastrofos laivo įgula dar nepatraukta baudžiamojon atsakomybėn“, – teigė laivo kapitono advokatė Aida Kamalova.
Advokatė, paviešinusi slaptus apklausų protokolus, gavo papeikimą, o byla pasisuko kitu kampu – teismas pradėjo atakuoti įgulos narius, kurie iki šiol nebuvo įtraukti į tyrimo procesą.
Laivo kapitonas A. Egorovas savo kaltę neigia, jam dėl aplaidaus darbo gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.
