Jei patys tokie nesate, tikrai turite tokių draugų, kurie visada visur vėluoja. Mokykloje į klasę jie visada įžengdavo po skambučio, į susitikimus vėluoja bent 15 minučių, o pražiopsotų traukinių ar net skrydžių jie jau nebeskaičiuoja. Jiems nepatinka matyti nusivylusių žmonių veidus ar patekti į bėdą dėl vėlavimo į darbą, tačiau jie nieko negali padaryti ir vis tiek vėluoja. Kai kurie netgi spėlioja, kad tai – įgimta kai kurių žmonių problema, tačiau iš tikrųjų viską gali ištaisyti geras laiko planavimas.
Laiko planavimo ekspertė Laura Vanderkam dažnai patarinėja verslininkams ir jauniems darbuotojams, kuriems labai sunku nevėluoti. Ji yra įsitikinusi, kad punktualiu gali būti kiekvienas, jei tik atpažins savo klaidas ir bus pasiryžęs jas ištaisyti. Štai pagrindinės 4 laiko planavimo klaidos, kurias Vanderkam išskiria.
1. Jūs nežinote, kiek užtrunka pasiruošimas
Greitai atsakykite, kiek laiko užtrunka jūsų kasdienė rytmetinė rutina? Atsakykite tiksliai – 25, 30, 37 minutes? Daugelis žmonių atsakymą suras, tačiau vargu ar dabartinis jų spėjimas bus susijęs su realybe. Jei kartą jums pavyko susikaupti ir iš namų išeiti 20 minučių po atsikėlimo iš lovos, tikėtina, kad kitą kartą šį laiką jau laikysite standartu. Jei esate linkę vėluoti, kiekviena laisvo laiko minutė jums virsta 10 minučių atsipalaidavimui.
Kaip tai ištaisyti? Žinokite, kiek iš tikrųjų užtrunkate pasiruošdami išeiti – kiek laiko pusryčiaujate kai valgote kiaušinienę, o kiek kai sausus pusryčius, kiek laiko užtrunkate duše, kiek laiko reikia, kad persirengtumėte, jei pastebėsite, kad lauke lyja? Laiką planuoti kur kas lengviau, jei žinote, kiek jo jums iš tikrųjų reikia. Ir savo rekordų nelaikykite standartu – tai veikiau atsitiktinumas.
2. Jūs per daug optimistiški
Aišku, optimizmas gyvenime yra gerai, bet tik ne planuojant darbo dieną. Dažnai prisiimame per daug darbų, manydami, kad viską tikrai suspėsime ir save nuteikinėjame, kad su gera nuotaika ir pozityviu požiūriu viskas įmanoma. Tačiau tokie pažadai sau išsipildo retai. Jūs esate toks produktyvus, koks esate ir tai turite vertinti realistiškai. Jei įprastai kokiai užduočiai skiriate 2 valandas, nemanykite, kad galite ją atlikti per vieną.
Kaip tai ištaisyti? Būkite šiek tiek pesimistiškesni. Tikriausiai skamba kaip žiaurus patarimas, tačiau visada geriau būti pasiruošusiam viskam, kas blogiausio gali įvykti. Galbūt kelyje bus dideli kamščiai, galbūt prieš važiuojant į darbą teks kažkur užsukti, o gal dar kas nors nutiks. Pastebėjote, kad kai kurie žmonės niekada nevėluoja? Tai būtent todėl, kad jie yra pasiruošę ir nenumatytai gaišačiai.
3. Neužbaigiate darbo laiku
Ar būna taip, kad į vieną susitikimą vėluojate todėl, kad laiku neužbaigėte kito? Taip nutinka daugeliui labai užimtų žmonių, nes tiesiog pakilti ir išeiti yra labai nemalonu. Tačiau, jei norite nevėluoti, turite žinoti, kada reikia užbaigti vieną darbą ir imtis kito.
Kaip tai ištaisyti? Nustokite pataikauti kitiems. Nesvarbu, kad pašnekovui tai nepatiks – jei turite kitų planų, jums reikia išeiti laiku. Padeda ir laikmačio nustatymas.
4. Negalvojate apie pasekmes
Dažnai žmonės vėluoja manydami, kad 5 minutės šen ar ten nieko nepakeis, ypač jei kalbame apie susitikimus. Tačiau vėluodami tik parodote, kad jums jūsų laikas yra svarbesnis už tų žmonių, kurie atėjo laiku. Taip stipriai kenkiate savo įvaizdžiui, o kai kuriais atvejais ir prarandate nemažai pinigų.
Būna atvejų, kuomet kita pusė negali prie jūsų prisitaikyti – skrydžiai, gydytojo priėmimas ir pan. Jei pavėluosite, žinote, kad prarasite dar daugiau pinigų ir laiko. Taip reikėtų galvoti apie kiekvieną susitikimą, kiekvieną darbo dieną ar net pasimatymą su draugais.
Kaip tai ištaisyti? Turite išsiugdyti empatijos jausmą. Kaip jaustumėtės jei jums tektų laukti žmogaus, kuris ir inicijavo susitikimą? Visada galvokite apie savo vėlavimo pasekmės ir prisiminkite, kad jos gali būti net ir labai neigiamos, net jei to iš karto ir nepastebėsite. Darbe paaukštinimą gaus už jus greitesnis, draugai kitą kartą jūsų nebekvies, o ir mokslo draugai apie jus rimtai negalvos.
