Kaip sakė Pablo Picasso: „Kiti matė tai, kas yra, ir paklausė, kodėl. Aš mačiau tai, kas galėtų būti, ir paklausiau, kodėl gi ne.“
Psichologai dažnai matuoja žmogaus kūrybingumą, naudodami įvairiakrypčio mąstymo užduotis. Jų metu reikia sugalvoti kuo daugiau būdų, kaip būtų galima panaudoti paprastus daiktus, pavyzdžiui, plytą. Žmonės, kurie gali sugalvoti daugybę įvairių plytos panaudojimo būdų (tarkim, kad ją galima panaudoti kaip karstą „Barbie“ lėlių laidotuvių dioramai), yra laikomi labiau kūrybingais nei žmonės, kurie sugalvoja vos keletą įprastų panaudojimo būdų (tarkim, kad iš jų galima pastatyti sieną).
Panašu, kad mūsų kūrybiškumą skatinantis asmenybės bruožas yra atvirumas. Iš visų penkių didžiųjų asmenybės bruožų, būtent atvirumas gali geriausiai prognozuoti, kaip žmogui seksis atlikti įvairiakrypio mąstymo užduotis. Atvirumas taip pat padeda nuspėti ir realius žmogaus kūrybinius pasiekimus, be to, parodo, ar žmogus dažnai užsiima kūrybiniais ieškojimais.
Kaip savo knygoje „Sukurtas kurti“ (angl. Wired to Create) paaiškina Scottas Barry‘is Kaufmanas ir Carolyn Gregorie, atvirų žmonių kūrybingumas kyla iš: „Siekio pažinti savo vidinį ir išorinį pasaulius.“
Dėl šio noro nagrinėti dalykus iš visų įmanomų pusių, atviri žmonės pamato daugiau nei vidutinis žmogus, arba, kaip teigė kita mokslininkų komanda, geba atrasti: „Sudėtingas galimybes, slypinčias taip vadinamoje „pažįstamoje aplinkoje“.
Kūrybinis regėjimas
Žurnale „Journal of Research in Personality“ paskelbtame tyrime teigiama, kad atviri žmonės ne tik sugeba pažiūrėti į daiktus iš kitokios perspektyvos, bet ir išties viską mato kitaip nei paprastas žmogus.
Tyrėjai norėjo sužinoti, ar atvirumas yra susijęs su regėjimo suvokimo reiškiniu, vadinamu akių lenktyniavimu. Jis yra pastebimas, kai vienu metu skirtingoms akims yra rodomi skirtingi vaizdai, pavyzdžiui, dešinė akis mato raudoną dėmę, o kairė – žalią.
Stebėtojui atrodo, kad šie vaizdai kartais keičiasi. Vieną akimirką yra suvokiama tik žalia dėmė, o kitą – raudona. Atrodo, kad dirgikliai varžosi vienas su kitu.
Keista, tačiau akių lenktyniavimo tyrimų dalyviai kartais pamato ir kaip du vaizdai susilieja į vieną. Šios akimirkos yra vadinamos lenktyniavimo nuslopinimu, kai vienu metu abu vaizdai tampa sąmoningai prieinami. Gali atrodyti, kad toks reiškinys yra lyg „kūrybiškas“ dviejų nesuderinamų dirgiklių sukeltos problemos sprendimas.
Atlikę tris eksperimentus mokslininkai pastebėjo, kad atviri žmonės susilydžiusį dviejų paveikslėlių vaizdą matė ilgiau nei vidutinis žmogus. Jie taip pat pastebėjo, kad lenktyniavimo nuslopinimas trunka dar ilgiau, jeigu žmogus yra geros nuotaikos, o tokia būsena yra panaši į tą, kuri, kaip žinoma, skatina kūrybiškumą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad atvirų žmonių polinkis į kūrybiškumą paveikia net jų matomo vaizdo suvokimą. Atvirų žmonių vizualinė patirtis gali būti visiškai kitokia nei įprasto žmogaus.
Pamato dalykus, kurių kiti nepastebi
Kitas gerai žinomas reiškinys yra vadinamas neatidumo aklumu. Žmonės jį patiria, kai yra taip sutelkę savo dėmesį į vieną dalyką, kad nesugeba pamatyti kitų, prieš pat jų akis esančių, dalykų.
Populiariame šio vaizdo suvokimo trukdžio pavyzdyje, dalyvių buvo paprašyta pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą, kuriame žmonės vienas kitam mėto krepšinio kamuolius, ir suskaičiuoti, kiek kartų kamuolys buvo perduotas tarp baltai apsirengusių žaidėjų.
Tiesa, vaizdo įrašo metu į patį įvykių centrą įeina gorilos kostiumu apsirengęs žmogus, kuris padaužo savo krūtinę ir kadrą palieka. Ar pamatėte tai? Jeigu ne, jūs nesate vienas. Maždaug pusė iš 192 pirmojo šio bandymo dalyvių gorilos nepastebėjo.
Tačiau kodėl šio tyrimo metu vieni žmonės patyrė neatidumo aklumą, o kiti ne? Atsakymas į šį klausimą buvo atrastas neseniai vykusio tolesnio šio reiškinio tyrimo metu, kai mokslininkai pamatė, kad tikimybė, jog žmogus patirs neatidumo aklumą, priklauso nuo jo asmenybės: atviri žmonės vaizdo įraše gorilą pamatė dažniau.
Atverti mūsų mintis: ar geriau?
Vis daugėja įrodymų, kad asmenybė yra lanksti, o žmogaus atvirumo padidėjimas yra pastebimas atliekant kognityvines treniruotes bei tiriant psilocibino („magiškuose grybuose“ esantis psichodelinis junginys) poveikį.
Studentų, nusprendusių mokytis užsienyje, atvirumas taip pat padidėja, o tai patvirtina hipotezę, kad kelionės praplečia žmogaus pasaulėžiūrą.
Tačiau atviriems žmonėms yra būdinga ir tamsioji sąmonės pralaidumo pusė. Atvirumas turi sąsajų su psichinių ligų požymiais, tokiais kaip polinkis į haliucinacijas. Taigi, nepaisant atvirumo patrauklumo, tarp gebėjimo matyti daugiau, ir dalykų, kurių išties nėra, matymo yra tik vienas žingsnis.
Skirtingos asmenybės lemia skirtingas patirtis, tačiau reiktų atsiminti, kad vieno žmogaus požiūris nebūtinai yra geresnis už kito.
