Tie, kurie nori išsaugoti Europos valstybes jų dabartiniu pavidalu, atsiduso su palengvėjimu. Tačiau katalonų, flamandų ir pietų tiroliečių nacionalistai, atvirkščiai, tikisi įveikti savo škotų „kolegas“. Tuo labiau, kad priežasčių optimizmui jie vis dėlto turi: Škotijos atsiskyrimo sąjungininkai pralaimėjo nedideliu skirtumu, tuo pačiu išgavę Londono pažadus suteikti daugiau autonomijos.
Kitų Europos šalių separatistai irgi tikisi pravesti panašius balsavimus. Nenuostabu, kad ES šalių vadovybių spaudimas dėl įvairių nuolaidų regioninėms administracijoms tik auga.
Katalonijos referendumas
Referendumo Škotijoje rezultatai nereiškia, kad kitose Europos šalyse bus panašūs rezultatai.
Katalonijos valdžios galva Arturas Masas nusiteikęs panašų referendumą surengti 2014-ųjų lapkričio 9 dieną. Jeigu dauguma balsavusiųjų pasisakytų už Katalonijos atsiskyrimą, tai A. Masas tokį sprendimą panaudotų derybose su Madridu dėl regiono nepriklausomybės. Ispanijos valdžia patį referendumo rengimo faktą vadina neteisėtu.
Griežtai dėl referendumo pasisakė ir Europos komisijos vicepirmininkė, ES teisės komisarė Viviana Reding: „Praėjus akimirkai po teigiamų atsiskyrimo rezultatų paskelbimo, Katalonijos gyventojai atsidurtų už ES ribų, euro sistemos ir europiečio pilietybės“.
Situacija šalyje įgauna sprogstamąjį pavidalą: jeigu balsavimas vis dėlto būtų surengtas, anot atliktų apklausų duomenų, dauguma balsuotų už turtingo šalies regiono pasitraukimo iš Ispanijos sudėties.
Belgija be Flandrijos?
Sėkmės tikisi ir „Naujasis flamandų aljansas“ (NFA), kurių lyderis Bartas De Weveris yra įsitikinęs, kad belgų valstybė ir taip „išnyks“, todėl norėtųsi Flandrijos sukūrimo derybų keliu.
Aljansas specialiai siuntė į Edinburgą savo atstovą, kuris partijos internetiniame tinklalapyje „viešino“ niūrias Europos ir britų politikų prognozes Škotijai pasitraukus iš Jungtinės Karalystės gretų.
Dar vienas belgas, ES prekybos komisaras Karilis de Guchtas šalies radijui komentavo, kad Škotijos atsiskyrimas „būtų panašus į žemės drebėjimą, savo mastais sulyginamu tik su SSRS griūtimi“. Europa taptų „nevaldoma“, pasakė jis, kreipdamasis į savo tėvynainius, svajojančius apie Belgijos dabartiniu pavidalu egzistavimo pabaigą.
Tirolio kalnuose
Pietų Tirolio partijai „Laisvė“ Škotijos rinkimų rezultatas yra mažiau svarbus, nei pats jo pravedimo faktas. „Laisvas pasirinkimas yra realus, ir lavina jau prasidėjo“, - partijos tinklalapio citata. Vokiškai kalbantis Pietų Tirolis iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Austrų-Vengrų imperijai, tačiau vėliau pateko Italijai.
Šiandien dėl būtinybės pravesti referendumą, be „Laisvės“, kuri siekia grąžinti Pietų Tirolį į Austrijos sudėtį arba išsikovoti nepriklausomybę, pasisakė jau dvi regioninės partijos. Separatistinės tendencijos čia pradėjo įgauti pagreitį krizės metu, kuri ypač skaudžiai smogė Italijai.
Bavarija – tik su Vokietija
Bavarija ir Škotija panaši, tikriausiai, tik savo vėliavų spalvomis: žydra ir balta. Bavarų nepriklausomybės aktyvistų gretos yra itin menkos. „Bavarų partija“, siekianti nepriklausomybės, paskutiniuose rinkimuose į regiono parlamentą gavo vos 2 proc. balsų.
Savo interneto puslapyje partijos šalininkai parašė tokius žodžius: „Iš visos širdies linkime savo škotų draugams pergalės referendume. „Taip!“ būtų mums puikus palaikymas, ir tuomet vokiečių žiniasklaidai nepavyktų taip lengvai pateikti reikalo kaip pokšto“. Tai, tikriausiai, atsakas į Vokietijos vyriausybės atstovo Steffeno Seiberto pasisakymą, kad Bavarijos atsiskyrimas yra „absurdiška idėja“.
Europarlamento narė iš Bavarijos – Angelika Niebler netiki šio regiono nepriklausomybe, tačiau Škotijos referendumo rezultatus paaiškina kaip „kvietimą atsižvelgti į Europos regionų savarankiškumą“, kurie, globalizacijos epochoje, daugeliui žmonių grąžina tėvynės jausmą.