Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, grupė žurnalistų priėjo prie regioninio parlamento pagrindinio įėjimo ir paprašė užpuolikų išdėstyti savo reikalavimus bei atskleisti, kas jie tokie.
Tačiau pastatą kontroliuojantys asmenys nieko neatsakė ir pareikalavo, kad žurnalistai pasitrauktų nuo įėjimo.
Demonstruodami, kad yra ryžtingai nusiteikę, jie taip pat susprogdino kurtinamąją granatą. Žurnalistai skubiai atsitraukė, o pastatą apsupę milicijos pareigūnai nuvedė juos toliau už savo užtvarų.
Parlamento pastato vestibiulyje matėsi sudaužytos stiklinės pertvaros ir suręsta improvizuota barikada. Įėjimas buvo užblokuotas.
Anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienį paryčiais Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus užėmė nežinomi gerai ginkluoti asmenys, kurie iškėlė ant pastatų Rusijos vėliavas.
(papildyta 09.28) Krymo parlamento ir vyriausybės pastatus kontroliuoja šio pietinio Ukrainos regiono rusakalbių gyventojų „savigynos“ nariai, pranešė vietos šaltiniai.
Kaip nurodo naujienų agentūra „Interfax“, visame Krymo pusiasalyje prorusiški savanoriai formuoja savigynos būrius, kurie vyksta į šio autonominio regiono sostinę Simferopolį.
Anksčiau buvo pranešta, kad Krymo regioninio parlamento ir vyriausybės pastatus ketvirtadienį paryčiais užėmė nežinomi ginkluoti asmenys.
Vienas parlamento spaudos centro darbuotojas sakė „Interfax“, kad užpuolikai įsiveržė į pastatą ir neutralizavo apsaugą.
Ten esantis „Interfax“ korespondentas sakė, kad šiuo metu ant abiejų pastatų iškeltos Rusijos Federacijos vėliavos.
Prie įėjimo į parlamento pastatą buvo pastatyta barikada iš įvairių daiktų – medinių padėklų, šiukšlių konteinerių ir kitokių medžiagų. Aukščiausiosios Rados pastatas buvo apsuptas milicijos.
Krymo vyriausybės pastatą ketvirtadienį apie 4 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku užėmė apie 30 žmonių grupė, regiono premjero atstovė spaudai Violeta Lisina sakė „Interfax“.
Pasak jos, pastatą užėmę asmenys išvedė į lauką parlamentą saugojusius milicininkus, tačiau atidavė jiems tarnybinius ginklus ir pažymėjimus. Tai pat buvo išvestas budintysis, kuris buvo vyriausybės pirmininko priimamajame.
„Per užėmimą niekas nenukentėjo“, – teigė V.Lisina.
Ukrainos pietinio autonominio Krymo regiono parlamento ir vyriausybės pastatus ketvirtadienį paryčiais užėmė nežinomi ginkluoti asmenys.
Nors kol kas neaišku, kas kontroliuoja užimtus pastatus, bet įvykių vietoje esantis „Reuters“ korespondentas sakė, kad ant abiejų pastatų regiono sostinėje Simferopolyje plevėsuoja Rusijos Federacijos vėliavos.
Vienas Krymo regioninio parlamento spaudos centro darbuotojas sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad nežinomi asmenys įsiveržė į pastatą, išvarė apsaugininkus ir įžengė į pastato gilumą.
Pasak šaltinio, visiems Krymo Aukščiausiosios Rados darbuotojams buvo nurodyta neatvykti į darbą.
Prie įėjimo į parlamento pastatą buvo pastatyta barikada iš įvairių daiktų – medinių padėklų, šiukšlių konteinerių ir kitokių medžiagų. Aukščiausiosios Rados pastatas buvo apsuptas milicijos.
Prie Krymo Ministrų Tarybos pastato taip pat sutelkta daug teisėsaugininkų. Milicija neleidžia žmonėms prieiti prie užimto pastato.
Šaltinis Krymo parlamente nurodė, kad pastatas buvo užimtas 4 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Apie 30 ginkluotų žmonių, tarp kurių buvo turinčių automatus, sušaudė stiklines įėjimo duris, įsiveržė į vidų ir neutralizavo ten buvusius apsaugininkus.
Šaltinis teigė, kad niekas iš teisėsaugos pareigūnų per tą incidentą nenukentėjo. Vienas įvykių liudininkas, dalyvavęs visą naktį vykusiame prorusiškų aktyvistų mitinge prieš parlamento, sakė „Interfax“, kad į pastatą įsiveržę žmonės dėvėjo karinę aprangą, tačiau be jokių atpažinimo ženklų.
Jis patikslino, kad ginkluoti asmenys suguldė ant žemės prorusiškos demonstracijos dalyvius, įsiveržė į pastatą.
Užpuolikai išvedė iš parlamento pastato jame buvusius milicininkus, o dar po kelių minučių – vieną budintįjį ir sekretorių, kurie buvo Krymo Aukščiausiosios Tarybos pirmininko priimamajame.
Trečiadienį prie parlamento pastato vyko susirėmimai tarp Krymo totorių, palaikančių Ukrainos naujuosius lyderius, ir prorusiškų separatistų.
Ketvirtadienio rytą gatvės aplink parlamentą buvo ištuštėjusios; matėsi tik į darbą einantys žmonės.
)Naktį išgirdau šaudymą. Atėjau ir pamačiau daug žmonių, įeinančių vidun. Kai kurie vėliau išėjo. Nežinau, kiek jų tebėra viduje“, – pasakojo vienas 30-metis, vardu Romanas.
Krymą 1954 metais perdavė Ukrainai tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas.
Pusiasalis, kurio Sevastopolio uostas yra pagrindinė Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno bazė, yra vienintelis Ukrainos regionas, kuriame rusakalbiai sudaro daugumą, nors kituose rytiniuose regionuose daugeliui gyventojų rusų kalba irgi yra gimtoji.
Krymui tapus paskutine didele prorusiškos opozicijos tvirtove po prezidento Viktoro Janykovyčiaus nuvertimo Kijeve, Ukrainos naujieji lyderiai reiškė susirūpinimą dėl ten stebimų separatizmo ženklų.
Tiurkams artimi Krymo totoriai 1944 metais buvo masiškai ištremti į Centrinę Aziją tuomečio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino dėl įtariamo kolaboravimo su nacistine Vokietija per antrąjį pasaulinį karą.
Dešimtys tūkstančių totorių grįžo į savo tėvynę, kai Ukraina tapo nepriklausoma, 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
