Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kaip puliuojat cia visi ant rusu. Juokinga.
Nereikia apsimesti kvailiais: ''Nors kol kas neaišku, kas kontroliuoja užimtus pastatus...'' Kas dar neaisku, kai ant pastato plevesuoja Rusijos veliava? Putino kareiviai kontroliuoja pastata. Taskas.
Nu va,bijojo,kad per olimpiadą teroristai kažko nepridarytų-o dabar patys pavirto teroristais!
sunku patikėti kad normalios psichikos žmogus norėtu gyventi rusijoje
Ką, jie ten Kremliuje visai akhujeli?
Akivaizdu, kad šitie urodai yra net ne vietiniai (po karo į Krymą atkelti) skeltanagiai, o FSB "reindžeriai". Jie vykdo įsakymus, o įsakymuose apie bendravimą su žurnalistais nieko nepasakyta.
Taigi ir su jais bendrauti reikia ne per mikrofoną, o tik per snaiperio šautuvo taikiklį. Ir ko greičiau, kol Putinas nesugalvojo sekančio savo "genialaus ėjimo".
Bet tiksliai urodai, kitų žodžių rasti neįmanoma.
Taigi ir su jais bendrauti reikia ne per mikrofoną, o tik per snaiperio šautuvo taikiklį. Ir ko greičiau, kol Putinas nesugalvojo sekančio savo "genialaus ėjimo".
Bet tiksliai urodai, kitų žodžių rasti neįmanoma.
Skeltanagiai prašyte prašosi, kad juos pačius deportuotų iš Krymo, su kuriuo jie neturi nieko bendro.
O straipsnio pabaigoje daug netikslumų (žurnalistai visai apsileido, nors dabar nereikia sėdėti bibliotekose - užtenka pagooglinti).
Krymo totoriai (Qirim tatarlar, qirimlar) nėra "artimi tiurkams", jie patys yra tiurkai (pagal kalbą), nors jų etnogenezėje dalyvavo ir iranėnai, ir graikai, ir gotai, ir genujiečiai. Kalba Krymo totorių kalba (skirtinga nuo Kazanės totorių), kurios yra trys dialektai: šiaurinis ("nogajų"), vidurinis ("kalniečių") ir pietinis ("krantiečių"). Pirmi du priklauso tiurkų kalbų kipčakų pogrupiui (kaip Kazanės totorių, baškirų, Šiaurės Kaukazo nogajų, kazachų, karakalpakų, taūlų (karačajų - balkarų) ir kumikų kalbos), o trečiasis - ogūzų pogrupiui (kaip turkų, gagaūzų, azerbaidžaniečių ir turkmenų kalbos). Literatūrinės kalbos pamatas - vidurinė tarmė. Krymo karaimai irgi kalba ne karaimiškai (kaip mūsiškiai), o specifine Krymo totorių kalbos karaimų tarme.
Iki XVIII a. pabaigos Krymo chanatas buvo nepriklausoma valstybė, kurią rusai likvidavo beveik tuo pačiu metu, kaip ir mūsų Abiejų Tautų Respubliką. Nuo tados ten pradėjo keltis skeltanagiai (ir ukrainiečiai).
1917 - 1918 m. Krymo totoriai buvo trumpam atstatė Krymo nepriklausomybę, tačiau neilgam, nes prieš juos buvo ir "baltieji", ir "raudonieji" rusai.
Numalšinę Krymo totorius, bolševikai įkūrė Krymo ASSR. 1944 metais Maskva apkaltino Krymo totorius (taip pat, kaip ir Pavolgio vokiečius, čečėnus, ingušus, karačajus ir balkarus, kalmukus ir kt.) kolaboravimu su naciais ir ištrėmė juos į Vidurinę Aziją. Krymo ASSR buvo pervadinta Krymo sritimi.
Skirtingai nuo ištremtų Šiaurės Kaukazo tautų, po Stalino mirties Krymo totoriams nebuvo leista grįžti į Tėvynę. Vietoje to pati Krymo sritis buvo perduota iš Rusijos SFSR pavaldumo į Ukrainos SSR sudėtį (tuo metu tai mažai ką reiškė, nes pačios "respublikos" buvo tik formalios; tokių "perdavimų" buvo ir daugiau - pvz., Vitebsko, Mogiliovo ir Gomelio sritys iš RSFSR sudėties buvo perduotos į Gudijos SSR sudėtį, Taganrogo miestas - iš Ukrainos SSR - į RSFSR sudėtį, Karakalpakija - iš RSFSR - į Uzbekijos SSR sudėtį, Kandalakšos miestas - iš Karelijos ASSR - į Murmansko srities sudėtį ir pan.). Ta prasme Krymo atvejas nebuvo nei vienintėlis, nei išskirtinis (juolab kad Krymas, kaip supratote nėra rusų etninė teritorija, lygiai taip pat, kaip ir Rytprūsių šiaurinė dalis - dabartinė Karaliaučiaus sritis).
Po 1991 susikūrusios nepriklausomos valstybės paveldėjo tuo metu buvusias sąjunginių respublikų sienas.
Dar 60 - ųjų metų pabaigoje Krymo totoriai pradėjo kovoti dėl sugrįžimo į Tėvynę. Juos daužė, kankino, sodino, vėl trėmė, bet jie ėjo savo keliu. Ypač dideli tame yra jų lyderio Mustafos Džemiliovo nuopelnai. Jau prieš SSRS susinaikinimą (o ne po jo, kaip rašoma straipsnyje) maždaug pusė tautos vienaip arba kitai pateko į Krymą (šiuo metu - jau didžioji dalis, kuri sudaro 11 procentų pusiasalio gyventojų). Jų neregistravo, neleisdavo įsidarbinti, bet jie kažkokiu būdu įsitvirtino, nes yra labai darbštūs, energingi ir vieningi.
Labai gaila, bet 1991 Krymo autonomija buvo atkurta jau ne kaip Krymo totorių, o kaip skeltanagių respublika. Dabar matome, ką jie išdarinėja. Su jais geruoju tiesiog neįmanoma - tik beisbolo lazda per dantis (tada prabils ir ukrainietiškai, ir Krymo totorių kalba).
Sevastopolis nėra Krymo autonominės respublikos dalis, tai centrinio (respublikinio) pavaldumo miestas. Tokie Ukrainoje yra du - jis ir Kijevas.
Ar visa tai negalėjo surašyti patys žurnaliūgos? Juk tai - jų darbas, kitaip reikia eiti asfaltą kloti, o ne savo neraštingumą demonstruoti.
O straipsnio pabaigoje daug netikslumų (žurnalistai visai apsileido, nors dabar nereikia sėdėti bibliotekose - užtenka pagooglinti).
Krymo totoriai (Qirim tatarlar, qirimlar) nėra "artimi tiurkams", jie patys yra tiurkai (pagal kalbą), nors jų etnogenezėje dalyvavo ir iranėnai, ir graikai, ir gotai, ir genujiečiai. Kalba Krymo totorių kalba (skirtinga nuo Kazanės totorių), kurios yra trys dialektai: šiaurinis ("nogajų"), vidurinis ("kalniečių") ir pietinis ("krantiečių"). Pirmi du priklauso tiurkų kalbų kipčakų pogrupiui (kaip Kazanės totorių, baškirų, Šiaurės Kaukazo nogajų, kazachų, karakalpakų, taūlų (karačajų - balkarų) ir kumikų kalbos), o trečiasis - ogūzų pogrupiui (kaip turkų, gagaūzų, azerbaidžaniečių ir turkmenų kalbos). Literatūrinės kalbos pamatas - vidurinė tarmė. Krymo karaimai irgi kalba ne karaimiškai (kaip mūsiškiai), o specifine Krymo totorių kalbos karaimų tarme.
Iki XVIII a. pabaigos Krymo chanatas buvo nepriklausoma valstybė, kurią rusai likvidavo beveik tuo pačiu metu, kaip ir mūsų Abiejų Tautų Respubliką. Nuo tados ten pradėjo keltis skeltanagiai (ir ukrainiečiai).
1917 - 1918 m. Krymo totoriai buvo trumpam atstatė Krymo nepriklausomybę, tačiau neilgam, nes prieš juos buvo ir "baltieji", ir "raudonieji" rusai.
Numalšinę Krymo totorius, bolševikai įkūrė Krymo ASSR. 1944 metais Maskva apkaltino Krymo totorius (taip pat, kaip ir Pavolgio vokiečius, čečėnus, ingušus, karačajus ir balkarus, kalmukus ir kt.) kolaboravimu su naciais ir ištrėmė juos į Vidurinę Aziją. Krymo ASSR buvo pervadinta Krymo sritimi.
Skirtingai nuo ištremtų Šiaurės Kaukazo tautų, po Stalino mirties Krymo totoriams nebuvo leista grįžti į Tėvynę. Vietoje to pati Krymo sritis buvo perduota iš Rusijos SFSR pavaldumo į Ukrainos SSR sudėtį (tuo metu tai mažai ką reiškė, nes pačios "respublikos" buvo tik formalios; tokių "perdavimų" buvo ir daugiau - pvz., Vitebsko, Mogiliovo ir Gomelio sritys iš RSFSR sudėties buvo perduotos į Gudijos SSR sudėtį, Taganrogo miestas - iš Ukrainos SSR - į RSFSR sudėtį, Karakalpakija - iš RSFSR - į Uzbekijos SSR sudėtį, Kandalakšos miestas - iš Karelijos ASSR - į Murmansko srities sudėtį ir pan.). Ta prasme Krymo atvejas nebuvo nei vienintėlis, nei išskirtinis (juolab kad Krymas, kaip supratote nėra rusų etninė teritorija, lygiai taip pat, kaip ir Rytprūsių šiaurinė dalis - dabartinė Karaliaučiaus sritis).
Po 1991 susikūrusios nepriklausomos valstybės paveldėjo tuo metu buvusias sąjunginių respublikų sienas.
Dar 60 - ųjų metų pabaigoje Krymo totoriai pradėjo kovoti dėl sugrįžimo į Tėvynę. Juos daužė, kankino, sodino, vėl trėmė, bet jie ėjo savo keliu. Ypač dideli tame yra jų lyderio Mustafos Džemiliovo nuopelnai. Jau prieš SSRS susinaikinimą (o ne po jo, kaip rašoma straipsnyje) maždaug pusė tautos vienaip arba kitai pateko į Krymą (šiuo metu - jau didžioji dalis, kuri sudaro 11 procentų pusiasalio gyventojų). Jų neregistravo, neleisdavo įsidarbinti, bet jie kažkokiu būdu įsitvirtino, nes yra labai darbštūs, energingi ir vieningi.
Labai gaila, bet 1991 Krymo autonomija buvo atkurta jau ne kaip Krymo totorių, o kaip skeltanagių respublika. Dabar matome, ką jie išdarinėja. Su jais geruoju tiesiog neįmanoma - tik beisbolo lazda per dantis (tada prabils ir ukrainietiškai, ir Krymo totorių kalba).
Sevastopolis nėra Krymo autonominės respublikos dalis, tai centrinio (respublikinio) pavaldumo miestas. Tokie Ukrainoje yra du - jis ir Kijevas.
Ar visa tai negalėjo surašyti patys žurnaliūgos? Juk tai - jų darbas, kitaip reikia eiti asfaltą kloti, o ne savo neraštingumą demonstruoti.
Kai automatais ginkluoti, "akivaizdžiai profesionalūs" asmenys, vilkintys uniformas be atpažinimo ženklų, užėmė Krymo vyriausybės ir parlamento pastatus, tai tokia karinė akcija visiškai nepanaši į demonstrantų saviveiklą. Dar gali paaiškėti kas iš tikrųjų yra tie 30 teroristų, kurie pasikėsino į Ukrainos valdžios institucijas. Jei tai yra Rusijos laivyno karinės bazės atstovai, tai Ukrainos Aukščiausioji Rada, manau, turėtų išnagrinėti ar V.Janukovyčiaus ilgalaikės nuomos sutartis yra teisėta ir ar ji nekenkia laisvos Ukrainos interesams. Rusijos vėliavos yra legitymios tik ant Rusijos karinių laivų ir jų bazės teritorijoje, o ne ant Ukrainos valdžios institucijų.
Reikia bent jau tikėtis, kad tai nesusiję su Rusijos stambaus masto perdislokavimo operacija. Karinis pasirengimas atakuoti nežinoma kryptimi nėra eilinės karinės armijos dalinių ar štabų pratybos. Kaip minimum, tai grasinimas jėga. Kam gali šiuo momentu grasinti Rusija ir kas jai gali grasinti? Jei Rusija ir šį kartą pritars teroristiniam aktui Kryme, tai ką reiškia nuolatiniai Kremliaus įrodinėjimai, kad jis kovoja ar bent jau nori kovoti su terorizmu?
Reikia bent jau tikėtis, kad tai nesusiję su Rusijos stambaus masto perdislokavimo operacija. Karinis pasirengimas atakuoti nežinoma kryptimi nėra eilinės karinės armijos dalinių ar štabų pratybos. Kaip minimum, tai grasinimas jėga. Kam gali šiuo momentu grasinti Rusija ir kas jai gali grasinti? Jei Rusija ir šį kartą pritars teroristiniam aktui Kryme, tai ką reiškia nuolatiniai Kremliaus įrodinėjimai, kad jis kovoja ar bent jau nori kovoti su terorizmu?
@Pikasas
Šįkart pilnai Tamstai pritariu. Pažodžiui.
Demokratija pagal Putiną.
alia rukeliai nerimsta, ir kas jiems trukdo vaziuoti i artimaja tevyne. jo sunki tauta jei jau ikelia koja tai sunku iskrapstyti.
REKLAMA
REKLAMA
Kryme kaukėti ir ginkluoti rusakalbiai sėja terorą