Z. Milanovičius yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi dėl daugelio klausimų. Vienas iš jų – ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms paraiškoms stoti į NATO.
Prieš Kroatijos parlamentui ratifikuojant dviejų Šiaurės šalių narystę NATO, Z. Milanovičius nori, kad būtų pakeistas kaimyninės Bosnijos rinkimų įstatymas, kuris Bosnijos kroatams palengvintų jų atstovų išrinkimą į vadovaujančius postus.
Turkija trečiadienį blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO prašymo svarstymą.
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus.
Suomija ir Švedija įteikė prašymus stoti į NATO
Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.
Suomijos ambasadorius prie NATO Klausas Korhonenas ir jo kolega švedas Axelis Wernhoffas NATO būstinėje Briuselyje įteikė savo šalių paraiškas dėl stojimo į Aljansą bloko generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui tuojau po 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.
„Jūsų pateiktos paraiškos yra istorinis žingsnis. Sąjungininkai dabar svarstys tolesnius žingsnius dėl jūsų kelio į NATO“, – priėmęs dokumentus sakė J. Stoltenbergas.
„Tai gera diena mūsų saugumui kritiškai svarbiu laiku, – pridūrė jis. – Dėkoju už jūsų įteiktas paraiškas. Visos šalys turi teisę spręsti dėl savo saugumo, ir sveikinu Suomiją ir Švediją kaip [būsimas] NATO nares.“
Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.
„Reikia atsižvelgti į visų sąjungininkių saugumo interesus... Mes pasiryžę spręsti visus klausimus ir greitai padaryti išvadas“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Visos sąjungininkės sutaria dėl NATO plėtros svarbos. Mes visi sutariame, kad privalome laikytis drauge, ir visi sutariame, kad tai istorinė proga ir [kad] privalome ja pasinaudoti“, – NATO būstinėje Briuselyje reporteriams sakė jis.
Jeigu Ankara atsisakytų savo prieštaravimų ir jeigu derybos dėl stojimo vyktų sklandžiai, abi šalys NATO narėmis galėtų tapti jau po kelių mėnesių. Šis procesas paprastai trunka 8–12 mėnesių, bet NATO pageidauja veikti greitai, tvyrant Rusijos agresijos prieš Šiaurės šalis grėsmei.
Kanada, pavyzdžiui, sako numatanti Švedijos ir Suomijos priėmimo protokolą ratifikuoti per kelias dienas.
Helsinkis, Stokholmas ir kitos Vakarų sostinės optimistiškai vertina galimybes įveikti Turkijos prieštaravimus.
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Švedija ir Suomija glaudžiai bendradarbiauja su NATO. Šios šalys yra funkcionuojančios demokratijos, turi gerai finansuojamas ginkluotąsias pajėgas ir prisideda prie Aljanso karinių operacijų bei oro policijos misijų. Visos kliūtys, su kuriomis jos susidurs, bus tik techninio ar, galbūt, politinio pobūdžio.
Stojimo į NATO procesas nėra oficialiai įformintas ir jo žingsniai gali būti įvairūs. Tačiau iš pradžių paraiškos bus aptartos per 30 šalių narių Šiaurės Atlanto Tarybos posėdį, tikriausiai ambasadorių lygiu.
Šiaurės Atlanto Taryba spręs, ar judėti narystės link ir kokių žingsnių reikia imtis. Tai didele dalimi priklauso nuo to, kokiu mastu šalys kandidatės atitinka NATO politinius, karinius ir teisinius standartus, ar jos prisideda prie saugumo Šiaurės Atlanto regione. Šiais klausimais Suomijai ir Švedijai sunkumų neturėtų kilti.
Kelios NATO sąjungininkės, visų pirma Didžioji Britanija, pasiūlė Suomijai ir Švedijai saugumo garantijas paraiškų teikimo periodu, kol joms dar netaikomas Aljanso savitarpio gynybos paktas.
„Pastarąsias kelias dienas matėme daug sąjungininkių pareiškimų įsipareigojant dėl Suomijos ir Švedijos saugumo. NATO jau yra budri Baltijos jūros regione... NATO ir sąjungininkių pajėgos toliau adaptuosis pagal būtinybę“, – sakė J. Stoltenbergas.
