„Jungtinės Valstijos dirbs su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir jai pasipriešintų“, kol svarstomos jų paraiškos, teigė J. Bidenas.
J. Bidenas, kuris ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos prezidentą Sauli Niinisto (Saulį Nynistę) ir Švedijos ministrę pirmininkę Magdaleną Andersson (Magdaleną Anderson), sakė, kad „tikisi bendradarbiauti su JAV Kongresu ir mūsų NATO sąjungininkais, kad Suomija ir Švedija greitai taptų stipriausio istorijoje gynybinio aljanso narėmis“.
„Nuoširdžiai sveikinu šias istorines paraiškas ir tvirtai joms pritariu“, – sakė jis.
Suomija ir Švedija anksčiau trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.
Nors dauguma sąjungininkių šiltai sutiko Šiaurės šalių siekį, Turkija, kuri, kaip ir visos NATO narės, turi teisę vetuoti šalies kandidatūrą, pareiškė prieštaravimų, o Briuselyje susitikę ambasadoriai nepasiekė bendro sutarimo dėl oficialių derybų dėl narystės pradžios.
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
