Keli mėnesiai be ribojimų privedė prie atvejų padaugėjimo. Žmonės pamatė, kaip atrodo „gyvenimas su virusu“. Ir jiems tai nepatiko. Tada sulaukėme neišvengiamų politikos pasikeitimų. Privalomos kaukės ir karantinai net tose vietose, kur dauguma žmonių pasiskiepiję, kad žiemos mėnesiais būtų išvengta katastrofų. Ir žmonėms tai irgi nepatiko.
Karti realybė – vakcinos nuo koronaviruso yra medicinos stebuklai, tačiau nėra visagalės. O vyraujant labai užkrečiamai atmainai, esant santykinai laisviems apribojimams ir mažėjant gyventojų skaičiui, kuris yra pasiryžęs pasiskiepyti, pandemija vėl įsigalėjo visoje Europoje.
Vokietijoje lapkritį fiksuotas visų laikų rekordinis savaitinis užsikrėtimų skaičius – daugiau nei 400 atvejų 100 000 žmonių per savaitę. Ji žongliruoja savo perpildytais intensyviosios terapijos skyriais pietuose ir rytuose, o vakaruose priima net olandų pacientus. Nyderlandai, Belgija ir Airija sunkiai tvarkosi su PGR testavimu, o mažas vakcinacijos lygis Rytų Europoje paskatino labai aukštą mirtingumą.
Dabartinis vakcinacijos lygis visoje ES yra „nepakankamas, kad būtų apribota COVID-19 atvejų ir hospitalizacijų našta žiemos mėnesiais“, pareiškė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorė Andrea Ammon. Jos teigimu, visuomenės sveikatos priemonės turėtų būti „taikomos dabar“ ir jų gali prireikti per Kalėdas, jei padėtis nepagerės.
Visuomenės sveikatos ekspertų teigimu, naujausia banga primena, kad negalima pasakyti, kada galėsime sugrįžti prie bendravimo be kaukių.
„Kai panaikinate apribojimus ir priemones, šis virusas mokosi, kaip mus apgauti“, – sakė vyriausiasis Italijos sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Walteris Ricciardi. Plintant delta atmainai, kuri yra daug labiau užkrečiama nei pradinė versija, nei vakcinos, nei socialinis atsiribojimas negali atlikti savo darbo. O dabar pranešama apie dar sparčiau už ją plintančią omikron mutaciją.
„Jei nenaudosime visų turimų ginklų kartu racionaliai, niekada [negrįšime] į normalią būseną, bent jau artimiausiu metu, – sakė W. Ricciardi. – Taip, žinote, turėsime praleisti kitus dvejus, trejus metus su pandemijos bangomis viena po kitos.“
Vėl karantine
Austrija įrodė, kad visuotinių įsakymų likti namuose laikai dar nesibaigė. Kancleris Aleksandras Schallenbergas sakė, jog pasirinko karantiną ne tik tam, kad išsaugotų sveikatos sistemą, bet ir paskatintų austrus, kurių trečdalis atsisako skiepytis, sėdėti ir galvoti apie savo pasirinkimą.
Interviu su „Politico“ jis kalbėjo apie „galimybės sukūrimą <...> ta prasme, kad norime išeiti iš šio užburto rato, kurį sudaro atvejų bangos ir diskusijos dėl karantino“. Jei žmonės patys nepasinaudos šia galimybe, Austrija įveda privalomąją vakcinaciją nuo kitų metų vasario 1 dienos.
Netgi Portugalijoje, kur beveik visi tinkami asmenys – daugiau nei 86 procentai gyventojų – buvo pilnai paskiepyti, „labai svarbu užtikrinti, kad gyventojams būtų perduota teisinga žinia“, sakė gydytoja ir visuomenės sveikatos specialistė Sofia Ribeiro: „Pandemija dar nesibaigė“.
Portugalijos užsikrėtimų, hospitalizacijų ir mirčių skaičius auga, todėl pareigūnai svarsto apie galimybę vėl įvesti apribojimus. Tai yra tik aštuonios savaitės po to, kai Lisabonos vakcinacijos koordinatorius Henrique'as Gouveia e Melo pareiškė, kad šalis pasiekė „beveik visuotinį imunitetą“ kampanijoje, kuri kruopščiai vengė vakcinacijos politizavimo.
Paskiepytiesiems, kurių daugelis manė, kad pandemija baigėsi – bent jau jiems, apribojimų grįžimas yra „šaltas dušas“, sakė Antverpeno meras Bartas de Weveris. Tikėtina, kad tai mažiau nemalonu, nei Briuselyje susprogdintos vandens patrankos ant 35 000 protestuotojų. Policija bandė sustabdyti protestuotojus per panašią demonstraciją prieš naujas Nyderlandų priemones Roterdame – trys žmonės buvo išsiųsti į ligoninę.
Antverpeno regione, Flandrijoje, yra paskiepyti 8 iš 10 žmonių, įskaitant 96 procentus vyresnių nei 65 metų amžiaus. Tačiau šis miestas prisijungė prie likusios Belgijos ir įvedė naujas kaukių dėvėjimo patalpose taisykles ir nuotolinį darbą keturias dienas per savaitę, nes intensyviosios terapijos skyriai patiria apgultį.
Paskiepyti, bet galintys užsikrėsti
Problemos esmė yra statistika, kuri gali pasirodyti klaidinanti: apie 70 procentų neseniai Flandrijos ligoninėse buvusių asmenų buvo pilnai paskiepyti. Taip yra dėl to, kad didesnė populiacijos dalis jau yra passiskiepijusi. Nevakcinuotieji serga ir miršta daug dažniau. Tačiau tai taip pat yra įrodymas, kad vakcinos nesuteikia patikimos apsaugos, ypač plintant delta atmainai ir silpnėjant imunitetui – daugelis Vakarų Europoje buvo paskiepyti prieš šešis mėnesius.
Ir tai atkreipia dėmesį į tai, kad net jei visi žmonės būtų paskiepyti, yra rizika, jog pandemija vis tiek sukeltų problemų – bent jau pagyvenusiems ar kitaip pažeidžiamiems žmonėms. Kadangi paskiepyti žmonės yra mažiau linkę užsikrėsti, yra mažesnė tikimybė, kad jie platins virusą. Tačiau naujos viruso atmainos sumažina kai kuriuos vakcinų pranašumus.
„Prieinami įrodymai rodo, kad šiuo metu turimos vakcinos mažiau sumažina delta atmainos perdavimą, palyginti su alfa“, – komentavo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras naujame rizikos vertinime.
Sumaišykite visą tai su šaltu oru, kuris skatina žmones slėptis patalpose, pridėkite šiek tiek gripo sezono (kuris gali perkrauti sveikatos sistemą net ir įprastu metu), ir gausite visiškos nelaimės receptą. Pavojus yra dvigubai didesnis, kai yra daug žmonių, kurie nėra pilnai paskiepyti, todėl politikai deda tiek daug pastangų, siekdami išplėsti vakcinacijos aprėptį.
Net ir panaikinus karantiną, neskiepytieji liks prie savo įsitikinimų, sakė A. Schallenbergas. Jis negalėjo pasakyti, kada tai pasikeis – intensyviosios terapijos skyriaus našta yra „raudona linija“.
Kadangi Vokietija taip pat diskutuoja dėl privalomos vakcinacijos, kai kurie regionai apsunkina kasdienį neskiepytų asmenų gyvenimą, įskaitant reikalavimą, kad būtų įrodytas pasiskiepijimas, pasveikimas arba neigiamo testo rezultatas, norint naudotis viešuoju transportu.
Atsiradus požymiams, kad vien skiepų nepakanka, šalys griežtina įgauto imuniteto pasų, kurių daugeliui reikia norint patekti į restoranus, naktinius klubus ir kitas vietas, kur kaukių dėvėjimas yra nepraktiškas, kriterijus.
Sukurti pagal ES skaitmeninį COVID sertifikatą, skirtą tarpvalstybinėms kelionėms, dauguma koronaviruso pasų naudojami siekiant įrodyti, kad žmonės buvo paskiepyti, persirgę arba neseniai gavo neigiamą testo atsakymą. Tačiau norima žengti drąsesnius žingsnius, kuriais būtų siekiama apriboti pastarosios parinkties naudojimą, reikalaujant tikslesnių antigeno PGR testų arba visiškai panaikinant tyrimo parinktį.
Nyderlanduose patariamoji grupė apskaičiavo, kad didelės rizikos aplinkoje, į kurią leidžiama patekti tik paskiepytiems ir persirgusiems, užsikrėtimo rizika yra 50 procentų mažesnė nei tada, kai į ją leidžiama patekti pasidariusiems testus, o hospitalizavimo rizika yra 82 procentais mažesnė. (Tačiau apskritai kol kas yra mažai duomenų apie tai, kaip gerai veikia vakcinacijos pasai.)
Reaguodama į silpstantį imunitetą, Europos Komisija turėtų pasiūlyti įtraukti revakcinaciją į ES COVID sertifikatą.
Revakcinacija suteikia vilties tiems, kurių imunizacija pasenusi, ir atkuria pradinį veiksmingumą praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės. Didelis klaustukas yra tas, ar trečioji dozė taip pat praras pajėgumą po kelių mėnesių. Tačiau Marco Cavaleri, Europos vaistų agentūros vakcinų strategijos vadovas, trečiadienį žurnalistams sakė, kad sustiprinančioji vakcinos nuo koronaviruso dozė padidina antikūnų kiekį daug labiau nei pradinis dviejų dozių kursas, todėl ilgesnė apsauga yra potenciali.
22-oji išlyga
O politikams pandemijos atgimimas yra nepageidaujama užduotis išlaikyti pusiausvyrą. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro tyrimų apie apribojimus, įskaitant kaukių dėvėjimą ir karantiną, apžvalgoje pažymima 22-oji išlyga. Šios priemonės geriausiai veikia, kai jos įgyvendinamos anksti, bet ir tada, kai jas tvirtai remia visuomenė. Tai reiškia, kad pareigūnams tenka sudėtinga užduotis įtikinti žmones imtis naujų atsargumo priemonių net tada, kai viskas nėra taip blogai.
Šis galvosūkis ypač akivaizdus tokiose vietose kaip Portugalija, kur prieš sausį vyksiančius rinkimus, kuriuose galime sulaukti šeštos ministro pirmininko Antonio Costa kadencijos pabaigos, vyriausybei daromas spaudimas sušvelninti siūlomas priemones, sulaukus opozicijos kritikos. Be to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turės atlikti sudėtingus skaičiavimus prieš rinkimus balandį.
JK vyriausybė mano priešingai. Sulaukęs aštrios kritikos, ministras pirmininkas Borisas Johnsonas liepos 19 d. paskelbė „Laisvės diena“. Baigėsi karantinai, kaukės tapo neprivalomos ir kiekvienas galėjo įeiti į sausakimšą barą. Kai kurių britų mokslininkų teigimu, vasarą atvejų padaugėjo, bet dabar atrodo, kad delta atmainos banga nurimo prieš įprastą žiemos įkarštį Nacionalinėje sveikatos tarnyboje.
Visai šalia, Airijos ministro pirmininko pavaduotojas Leo Varadkaras pasidalino optimistiškesnėmis mintimis – dėl didelės vakcinacijos aprėpties karantino neprireiks.
Tačiau pažymėtina, kad karantino nebuvimas reiškia normalumą. Pagrindinis patarėjas sekmadienį sakė, kad jei visi sumažintų savo socialinius ryšius 30 procentų, tai sumažėtų ir atvejų. Tai nėra paprastas prašymas artėjant Kalėdų sezonui. Galų gale, net ir tokioje stipriai vakcinuotoje vietoje kaip Portugalija, dar per anksti prognozuoti, kada gyvenimas grįš į kažką panašaus į priešpandeminį laikotarpį, sakė S. Ribeiro.
„Tokį ilgą laiką gyventi nežinomybėje tikrai sunku mums visiems, – sakė ji. – Bet turime ir toliau laikytis atsargumo priemonių.“
Politiniams lyderiams kyla pavojus, kad viešoji nuomonė keisis net greičiau nei virusas.
