Klaipėdos hospise kilęs koronaviruso epidemijos protrūkis atidengė žiaurią realybę – slaugos namuose esantys žmonės yra itin pažeidžiami viruso poveikiui. Su šia problema susiduria daugelis pasaulio valstybių.
Tam yra keletas priežasčių ir svarbiausioji iš jų – daug tokio pobūdžio slaugos įstaigų yra paremta savanorių veikla. Užėjus epidemijai sumažėjo ir jų skaičius, ir likusiųjų galimybės padėti dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms sulaukti orios gyvenimo pabaigos.
Visame pasaulyje žmonės, dirbantys hospisuose ar lankantys ligonius jų namuose susiduria su didele rizika tiek patys užsikrėsti Covid-19, tiek ir išplatinti šią ligą tarp labiausiai pažeidžiamoje rizikos grupės asmenų.
JAV, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, jau prabilta ir apie kitą problemą – kilo rizika, kad kai kurie hospisai apskritai gali būti uždaromi, nes karantino sąlygomis tampa neįmanoma užtikrinti jų veiklą.
Kalifornijos hospisų tinklo vadovė Jan Jones „Latimes“ pasakojo, kad pandemija jau paveikė jų slaugos namų paslaugomis besinaudojančius pacientus.
„Daugelyje slaugos namų vis dar leidžiama lankytis slaugytojams, jeigu šie neserga patys“, – aiškino ji.
Ji pasakojo, kad tai atliekama „reguliariai matuojant temperatūrą“. Kaip kiti medicinos sektoriaus darbuotojai, hospisuose dirbantys asmenys nerimauja dėl savo sveikatos – nuolatinis kontaktas su žmonėmis didina riziką užsikrėsti virusu.
Pastaruoju metu ligonius lankantys slaugytojai ir kapelionai vis dažniau renkasi vaizdo konferencijų internetu galimybę bendraujant su hospisų pacientais ir tais, kurie mirtinos ligos baigties laukia namuose.
Senjorų slaugos namuose – išaugęs mirčių skaičius
Net kelių šalių teisėsauga, įskaitant JAV, Italiją, Ispaniją, Prancūziją ir Kanadą, ėmėsi tyrimo dėl slaugos namų veiksmų koronaviruso akivaizdoje, kuomet paaiškėjo, kad šiose įstaigose pastebimas išaugęs mirtingumas.
Pandemija atkreipė dėmesį į viso pasaulio slaugos namus, kur tūkstančiai vyresnio amžiaus pacientų, dažnai itin pažeidžiamų dėl naujojo koronaviruso, manoma, mirė dėl kontakto su užkrėstaisiais.
Ispanijos teisėsauga pradėjo tyrimą po to, kai kariuomenė aptiko senjorus paliktus vienus ar net mirusius be priežiūros, kuomet šalyje buvo įvestos griežtos karantino priemonės.
JAV, Naujojo Džersio gubernatorius ketvirtadienį įsakė atlikti tyrimą Andoverio slaugos namuose, kur laikiname morge buvo aptikta 17 mirusių jo gyventojų kūnų.
Monrealyje (Kanada) valdžia ėmėsi tyrimo, kaip galėjo nutikti, kad senjorų slaugos namuose „Residence Herron“ faktiškai neliko darbuotojų.
Liudininkai pasakoja šiurpias istorijas: gyventojus aptiko dehidratavusius, kelias dienas nieko nevalgiusius ir gulinčius lovoje be jokios priežiūros, kai kurie jų – savo pačių išmatose, rašoma „Al Jazeera“. Mažiausiai dviejų slaugos namų gyventojų lavonų niekas nepastebėjo kelias dienas.
Italijoje policijai teko uždaryti vienus slaugos namus Romoje po to, kai paaiškėjo, kad koronavirusu užsikrėtė 118 pacientų ir 30 personalo narų. Mažiausiai penki žmonės jau mirė.
Moira Davis, kurios tėvas mirė įstaigoje balandžio 8-ąją naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad jai stojo skrandis, kuomet ji sužinojo apie gyvenimo ten sąlygas: „Tuomet mano galvoje pradėjo nuolat suktis klausimai: Ką buvo galima padaryti kitaip? Kodėl niekas mums nieko nepasakė?“
Infekcinių ligų ekspertė ir Naujojo Pietų Velso universiteto profesorė Marylouise McLaws „Al Jazeera“ pasakojo, kad tai tėra tik pradžia.
„Senjorų slaugos namų gyventojai yra itin pažeidžiami, dėl tos priežasties, ką mes vadiname „itin sklaidžia aplinka“: jie uždaryti vienoje patalpoje, dažnai besidalijantys kambariais, pietauja tose pačiose patalpose“, – aiškino ji.
„Mums tikrai reikia susirūpinti pažeidžiamiausia savo visuomenės dalimi, nežiūrint, apie kurią šalį kalbame. Tam nėra jokių pasiteisinimų“, – cituojama ekspertė.
Londono ekonomikos mokyklos mokslininkų pateiktoje balandžio 15-osios ataskaitoje yra sakoma, kad 42-57 proc. visų mirčių nuo koronaviruso Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir Belgijoje siejamos su senjorų slaugos namais.
Italijos Nacionalinis sveikatos institutas paskaičiavo, kad 40 proc. iš 6773 slaugos namuose nuo vasario 1-osios mirusių asmenų buvo diagnozuotas koronavirusas. Ataskaita nėra pilna – duomenis pateikė tik trečdalis šalyje veikiančių 3 tūkst. slaugos namų.
