Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.
„Merkozy“ duetas
Dviejų pagrindinių ES galybių vadovai, Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy suvienijo jėgas. Judviejų tikslas – įtikinti kitas sąjungos nares (ar bent jau 17 euro zonos narių) pritarti steigimo sutarčių pakeitimui ir įgyvendinti šiuos pakeitimus iki kitų metų gegužės mėnesio. Vokietija ir Pranūczija itin norėtų, kad kiekviena valstybė įsipareigotų griežtai laikytis 3 proc. biudžeto deficito taisyklės ir pritartų dėl automatiškų sankcijų toms valstybėms, kurios pažeistų minėtą įsipareigojimą. Kitas svarbus pokytis, kurio siekia Europos šerdį atstovaujančios valstybės - įmonių pelno mokesčio ir finansinių sandorių apmokestinimo harmonizacija sąjungos narėse.
Vis dėlto šios dvi šalys sutaria ne visais klausimais. Paryžius nepalankiai vertina galimybę Briuseliui suteikti daugiau galių kišantis į nacionalinių biudžetų formavimą, jis nepritaria siūlymui leisti Europos teisingumo teismui vetuoti nepatikusius valstybių narių biudžetų projektus.
Savo ruožtu Vokietija, dar nuo Veimaro respublikos laikų prisimenanti infiliacijos baisumus, nenori, kad Europos centrinis bankas imtųsi supirkinėti prasiskolinusių valstybių obligacijas. Tuo tarpu N. Sarkozy nusprendė prisidėti prie Vokietijos ir atsisakė paremti euroobligacijų idėją.
Skolininkai
Visas penkias skolų slegiamas valstybes, Graikiją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją ir Airiją, vienija bendras troškimas – sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. ES ir TVF jungtinės pajėgos kol kas išgelbėjo Graikiją, Portugaliją ir Airiją nuo bankroto, tačiau mainais pareikalavo griežtų taupymo priemonių. Dublinas, Atėnai ir Lisabona patyrė milžinišką kreidtorių spaudimą ir ėmėsi rimtų reformų. Žlugus S. Berlusconi vyriausybei Italijos vairas atiteko technokratinių pažiūrų politikams, kurie, kaip ir naujoji centro dešinės Ispanijos valdžia, yra nusiteikę sekti trijų mažesniųjų likimo brolių kelių.
Visos penkios valstybės priešinasi Briuselio galių išplėtimui nacionalinių biudžetų atžvilgiu, tačiau nori žūtbūt likti euro zonoje. Airiai neleis keisti savo šalyje 12,5 proc. pelno mokesčio tarifo, kurį keltų palikuonys regi kaip ekonominio augimo pagrindą. Tuo tarpu ispanai pritaria ES sutarčių pakeitimams, tačiau jiems oponuoja airiai, kurie nebenori atiduoti dar didesnės suvereniteto dalies.
Dviejų greičių Europai – NE
Dešimt ES valstybių vis dar nedalyvauja bendrosios valiutos sąjungoje, tačiau aštuonios iš jų yra teisiškai įsipareigojusios siekti prisijungti prie euro zonos. Visos aštuonios nori išvengti dviejų greičių Europos formavimo, tačiau jų interesai skirtingi.
Lenkija, kuri pajuto savo augančią galią, nori turėti svarų balsą priimant sprendimus, susijusius su euro zonos likimu.
Latvijai 2008 metais dėl katastrofiškos ekonominės situacijos teko kreiptis pagalbos į ES ir TVF, mainais Baltijos valstybė sumokėjo griežtomis taupymo priemonėmis, todėl šiandien ji norėtų, kad ir kitos valstybės solidarizuotųsi susiverždamos diržus. Lietuvai pavyko išbrist iš ekonominio nuosmukio savarankiškai, ji pati apribojo valstybės išlaidas bei padidino mokesčius, tad natūralu, kad ši valstybė pritaria Latvijos pozicijai ir norėtų matyti kitas ES nares aktyviau dirbant biudžeto deficito mažinimo srityje.
Čekai kol kas neskuba prisijungti prie euro zonos, tad jie nekelia savų reikalavimų. Vengrai tapo paskutinėmis skolų krizės aukomis, kaip ir kitoms skolų prislėgtoms valstybėms jiems teko kreiptis į ES bei TVF.
Rumunijos tikslas 2015 metais įsivesti eurą. 2009 metais ES ir TVF teko gelbėti šią valstybę, tad šiuo metu ji gyvena griežtos fiskalinės dietos sąlygomis ir gali būti, kad atėjus laikui prisijungs prie euro zonos. Tiek Rumunija, tiek ir kaimyninė Bulgarija trokša kuo greičiau patekti į Šengeno erdvę.
Bulgarija kol kas nepriklauso euro zonai, tačiau ji aršiai priešinsis siūlymui suvienodinti įmonių pelno mokestį, kuris šiuo metu yra mažiausias visoje ES ir siekia vos 10 proc. Bulgarija taip pat norėtų papildyti vieningos valiutos sąjungos gretas 2015 metais, tad jos susirūpinimas suprantamas.
Švedai iš visų valstybių labiausiai norėtų išvengti narystės euro zonoje, tačiau jie neturi kitos išeities, nes derėdamiesi dėl ES sutarčių sąlygų neišsikovojo sau palankios išlygos.
Šešios iš aštuonių valstybių priėmė valstybės skolos mažinimo priemones, tačiau švedai ir čekai šiuo klausimu liko nuošalyje.
Latvija ir Lietuva vis dar galvoja apie prisijungimą prie euro zonos 2014 metais, tačiau jų pirmimis užsidegimas šiuo metu kiek atvėjo, o štai Lenkjos politinėje dienotvarkėje euras yra strateginis tikslas.
Išskirtys
Jungtinė Karalystė ir Danija sugebėjo išsiderėti išskirtines narystės ES sąlygas. Jos neįsipareigojo įsivesti euro, tačiau abi valstybės nori, kad jų balsas priiminėjant sprendimus euro zonoje būtų girdimas. Jungtinės Karalystės pozicija griežta: ES prašo mūsų aukotis, tačiau mainais mes norime tokios pat aukos iš ES. Danija norėtų kuo greitesnio skolų krizės sprendimo, kuris būtų susijęs su minimaliais ES sutarties nuostatų pokyčiais.
Davidas Cameronas savo šalyje jaučia didžiulį spaudimą surengti referendumą dėl narystės ES, kadangi nemaža visuomenės dalis jaučiasi apvogti. Jų nuomone Briuselis atima iš Jungtinės Karalystės pernelyg daug teisių. Norėdamas patenkinti bent jau dalį rinkėjų lūkesčių D. Cameronas privalo kovoti prieš esminius ES sutarčių pokyčius ir garsiai prieštarauti finansinių sandorių apmokestinimui, nes Londonas yra pagrindinis Europos finansų centras.
Trigubas A neužtikrina saugumo
Kol kas Austija, Olandija, Suomija ir Liuksemburgas gali džiaugtis AAA kredito patikimumo įvertinimu, tačiau euro zonos skolų gilėjimas gali numušti šiuos reitingus ir padidinti skolinimosi kainą.
Austrija norėtų, kad visos 27 ES narės vieningai susitartų dėl sutarčių pakeitimų ir draugiškai įsipareigotų laikytis nustatytų valstybės skolos bei biudžeto deficito limitų. Olandai ir Suomiai pageidauja stipriau spustelėti valstybes išlaidūnes.
Vis dėlto Viena neskatina didelių ES sutarties pokyčių, jos nuomone, fiskalinės sąjųngos kūrimas užtruktų 3-4 metus, o tai pernelyg ilgas laiko tarpas, jai antrina ir Liuksemburgas. Olandai reikalauja referendumo bet kokių ES sutarties pokyčių klausimu, be to jie kaip ir britai nėra nusitekę stiprinti ES galias. O tuo tarpu Helsinkio politikai aršiai piktinasi Franko-Germanų ketinimais užkirsti mažesniosioms ES narėms galimybę vienašališkai vetuoti euro zonos gelbėjimo planus.
Euro zonos nykštukai
Belgija, Estija, Kipras, Malta, Slovakija ir Slovėnija – euro zonos nykštukės, kiekviena iš jų susiduria su savo problemomis. Štai naujajai Belgijos vyriausybei teks prasimanyti pigesnių lėšų valstybės skolai mažinti. Estija, prisijungusi prie euro zonos 2011 metais, nenori likti nuošalį, priimant svarbius klausimus. Kiprą slegia didžiausia Europoje viešojo sektoriaus išlaikymo našta, kuriai valstybė kasmet skiria 15,4 proc. BVP, tačiau sala jau pažadėjo imtis reformų. Malta pritaria išlaidžių valstybių taupymo reformoms. Slovakai taip pat norėtų, kad sąjungoje veiktų stiprus fiskalinės drausmės mechanizmas. O, štai slovėnų norai kol kas yra visiškai neaiškūs, nes prie valdžios vairo neseniai stojo nauja vyriausybė.
Belgija nenori matyti esminių pokyčių ES sutartyje, nes jų patvirtinimui tektų gauti 9 parlamento komitetų pritarimą. Estai yra nusiteikę prieš naujų europinių institucijų kūrimą, jie norėtų, kad būtų stiprinamos Europos Komisijos ir ECB galios. Kiprui nepatinka diskusijos dėl automatinių sankcijų toms valstybės, kurios pažeidžia fiskalinės drausmės taisykles.
Slovakai jau dabar pritartų kai kurių valstybių pasitraukimui iš euro zonos, jeigu tik tai pagelbėtų valiutos sąjungos išsaugojimui. Na, o Malta spyriojasi prieš esminius ES sutarties pokyčius, tačiau nesant kitų alternatyvų pritartų „Merkozy“ projektui.
Tad ko daugiau tarp ES valstybių, vienybės ar nesutarimų spręsti jums. Belieka laukti ką per artimiausias valandas nuspręs Europos lyderiai.
