Naujame tyrime teigiama, kad šis katastrofiškas praradimas rodo platesnius aplinkos pokyčius, kuriuos lemia šiltėjanti vandenynų temperatūra, dėl kurios sparčiai keičiasi ekosistemos ir mažėja tokių gyvūnų gebėjimas plisti.
Šiaurės rytų Ramiojo vandenyno karščio banga, vadinama „Blobu“, 2014 m. pabaigoje – 2016 m. apėmė vandenyno ekosistemą nuo Kalifornijos iki Aliaskos įlankos.
Šis įvykis laikomas didžiausia ir ilgiausia žinoma jūrine karščio banga, kai temperatūra pakilo 2,5-3°C laipsniais aukščiau įprasto lygio, sakė Brie Drummond, tyrimo bendraautorė.
Laibasnapiai narūnėliai, lot. uria aalge, yra žinomi dėl savo išskirtinių juodai baltų plunksnų, kurios yra panašios į pingvinų.
Šie paukščiai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant energijos srautus jūrų mitybos tinkle Šiaurės pusrutulyje.
Laibasnapių narūnėlių nykimas prasidėjo dar praeityje, kurį lėmė aplinkos ir žmogaus sukelti veiksniai, tačiau jis buvo ne toks spartus, todėl šie paukščiai paprastai greitai atsigaudavo, kai tam vėl susidarydavo palankios sąlygos.
Vis dėlto, šįkart B. Drummond ir jos komanda susirūpino ne tik dėl milžiniško paukščių išnykimo masto bet ir dėl neįprasto jų išmirimo greičio.
Tyrėjai nustatė šio katastrofiško populiacijos nykimo mastą, stebėdami ekstremalų populiacijos mažėjimą 13-oje kolonijų Aliaskos įlankoje ir Beringo jūroje, kurios buvo stebimos ilgą laiką.
Iki 2016 m. karščio bangos pabaigos B. Drummond ir jos komanda suskaičiavo daugiau kaip 62 tūkst. laibasnapių narūnėlių lavonų, kurie sudarė tik nedidelę dalį žuvusių paukščių, nes dauguma žuvusių jūros paukščių niekada nepasirodo sausumoje.
Paukščiai susiduria su iššūkiais
Tyrimas atskleidė, jog kylant temperatūrai Aliaskoje, mažėjo laibasnapių narūnėlių maisto ištekliai, o vieno pagrindinių jų grobio – Ramiojo vandenyno menkių – kiekis 2013-2017 m. sumažėjo apie 80 proc.
Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl šio pagrindinio maisto šaltinio netekimo 2014-2016 m. Aliaskoje išmirė net apie 4 mln. laibasnapių narūnėlių.
„Niujorke gyvena apie 8 mln. žmonių, taigi tai būtų tas pats, kas per vieną žiemą prarasti pusę populiacijos“, – sakė B. Drummond.
Prieš prasidedant 2014 m. karščio bangai, Aliaskos laibasnapių narūnėlių populiacija sudarė 25 proc. pasaulinės šios jūros paukščių rūšies populiacijos.
Tačiau palyginus septynerių metų laikotarpį prieš karščio bangą (2008-2014 m.) ir po jos (2016-2022 m.), tyrime nustatyta, kad laibasnapių narūnėlių populiacija 13-oje kolonijų, išsidėsčiusių tarp Aliaskos įlankos ir Beringo jūros, sumažėjo nuo 52 proc. iki 78 proc.
Pasibaigus karščio bangai, B. Drummond ir jos kolegos 2016-2022 m. tęsė šių paukščių stebėseną, tačiau nenustatė jokių atsigavimo požymių.
Norint iki galo suprasti, kodėl laibasnapiai narūnėliai neatsigauna, reikia atlikti tolesnius tyrimus. B. Drummond komanda mano, kad jų rūšies nykimą lemia pokyčiai jūros ekosistemoje, ypač susiję su maisto trūkumu.
Pasak tyrime nedalyvavusio Aliaskos universiteto laukinės gamtos ekologijos docento daktaro Falko Huettmanno, skirtingai nei kai kurių kitų rūšių jūriniai paukščiai, laibasnapiai narūnėliai dauginasi ilgesnį laiką, todėl jų populiacijos atkūrimas vyksta lėčiau.
Be to, F. Huettmannas pažymėjo, kad laibasnapiai narūnėliai yra prisirišę prie kolonijų, kuriose gyvena, todėl, kai šie paukščiai yra priversti persikelti, jiems gali būti sunkiau prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Gyvūnijos prisitaikymas prie kintančios aplinkos
Nors temperatūra tokiose vietovėse kaip Aliaska ir toliau kyla, tropiniai ar subtropiniai vandenys persikelia į kitas vietoves, sakė F. Huettmannas, todėl susidaro sąlygos visiškai naujos ekosistemos vystymuisi.
Dėl šių aplinkos pokyčių gyvūnai arba prisitaikys, arba nesugebės išgyventi naujame klimate.
Pranešama, kad laibasnapiai narūnėliai nėra vienintelė Aliaskos vandenyse gyvenanti rūšis, patirianti milžiniškus pokyčius. F. Huettmannas sakė, jog karališkosios lašišos, banginiai ir krabai – tai kitos rūšys, ieškančios savo vietos.
Vis dėlto B. Drummond teigia, jog nors karščio bangos paveikė daugelį rūšių, kitoms populiacijoms didelio poveikio nepadarė.
Pusė surinktų duomenų atskleidė, jog tokiems gyvūnams kaip fitoplanktonams ir net homeoterminiams plėšrūnams karščio banga sukėlė „neutralią“ reakciją.
Tyrimo duomenimis, 20 proc. plėšrūnų į neįprastą karščio poveikį netgi reagavo teigiamai.
Homeoterminių gyvūnų, įskaitant paukščius ir žinduolius, vidinė kūno temperatūra yra stabili, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros.
„Tai leidžia mums suprasti, kurios rūšys ateityje gali lengviau prisitaikyti prie tokių vandens atšilimo reiškinių, o kurios – ne“, – sakė B. Drummond.
Nors kylanti temperatūra yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką tokiems gyvūnams kaip laibasnapiai narūnėliai, kiti elementai taip pat gali prisidėti prie jūrose gyvenančios gyvūnijos pokyčių.
F. Huetmannas teigia, jog tokie veiksniai kaip „vandenyno rūgštingumas, kylantis jūros lygis ir naftos išsiliejimai“ yra pagrindiniai gyvūnijos „mirtingumo veiksniai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
