Saulės energija varomas aparatas Marso gruntą palietė šeštadienio 10 val. 40 min. Pekino laiku (5 val. 40 min. Lietuvos laiku).
Zondas, gabenęs marsaeigį, ant Raudonosios planetos nusileido praėjusį šeštadienį. Tai buvo techniškai sudėtingas procesas, sunkesnis nei nusileidimas ant Mėnulio.
Kinija tapo antrąja šalimi po JAV, kuriai sėkmingai pavyko nutupdyti ir pradėti naudoti savo marsaeigį.
Kinų ugnies dievybės vardu pavadintas „Zhurong“ keletą dienų vykdė diagnostinius bandymus, kol šeštadienį pradėjo tyrinėti planetą. Tikimasi, kad jis bus aktyvus 90 dienų, ieškodamas gyvybės įrodymų.
Marse misiją šiuo metu vykdo ir JAV marsaeigis „Perseverance“ bei kartu su juo atskraidintas mažas sraigtasparnis. NASA tikisi, kad ratuotas zondas liepos mėnesį surinks pirmąjį uolienų mėginį. Planuojama, kad „Perseverance“ surinkti grunto ir uolienų pavyzdžiai po dešimtmečio bus pargabenti į Žemę.
Marsaeigio pirmtakas „Curiosity“, atkeliavęs į Raudonąją planetą prieš aštuonerius metus, taip pat tebevažinėja.
Kinija turi ambicingų kosminių planų, kuriuose numatyta paleisti žmogaus pilotuojamą orbitinę stotį ir nutupdyti žmogų ant Mėnulio.
Kinija 2019-aisiais tapo pirmąja šalimi, nutupdžiusia kosminį zondą mažai tyrinėtoje iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje. Gruodį šalis tapo pirmąja nuo 8-ojo dešimtmečio, parsigabenusia į Žemę mūsų planetos gamtinio palydovo uolienų pavyzdžių.