„Visiškai nepaisant oficialios Kinijos pozicijos ir faktų apie Sindziangą bei pasiekimų ginant žmogaus teises Sindziange bei kitose Kinijos vietose, taip pat sėkmingų priemonių, siekiant išlaikyti stabilumą ir gerovę Honkonge, kai kurie Seimo nariai sugalvojo prieš Kiniją nukreiptą rezoliuciją, kuri yra dar vienas prastas politinis šou, grįstas melu ir dezinformacija“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame ambasados pranešime.
Ambasada tvirtina, kad šia rezoliucija Lietuva kišasi į Kinijos vidaus politiką.
„Šiuo žingsniu kišamasi į Kinijos vidaus reikalus Sindziange, Honkonge ir Tibete bei vidinę politiką prieš kultą ir kitas nelegalias religines veiklas, šiurkščiai pažeidžiant pagrindines normas, reguliuojančias tarptautinius santykius. Kinija dėl to reiškia griežtą pasipiktinimą ir pasmerkimą“, – teigia ambasada.
Ji taip pat teigia, kad žmogaus teisių problema Kinijoje yra „laužta iš piršto“, o tuo siekiama sugriauti stabilumą bei sustabdyti tolesnį šios šalies vystymąsi.
„Prieš Kiniją nukreiptoms Vakarų jėgoms jokiu būdu negalima sunaikinti klestėjimo, stabilumo, etninės vienybės ir laimingų žmonių gyvenimo Honkonge, Kinijoje. Iš piršto lauždamos vadinamąją žmogaus teisių problemą Kinijoje, šios jėgos klastoja įtarimus ir kaltinimus, kad Kinija būtų demonizuojama, siekdamos sugriauti taiką ir stabilumą Kinijoje bei sustabdyti tolesnį Kinijos vystymąsi. Tokie veiksmai yra pasmerkti gėdingai nesėkmei. Šie Seimo nariai, tikintys gandais ir iškraipantys faktus, savavališkai šmeižia Kiniją bei smarkiai kenkia Kinijos ir Lietuvos santykiams“, – rašoma pranešime.
„Tokie kaltinimai bus atmesti visos Kinijos liaudies, visų etninių grupių, taip pat padėtį permatančių žmonių, kurie palaiko teisingumą Lietuvoje“, – priduriama jame.
Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją „Dėl masinių, sistemingų ir sunkių Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir uigūrų genocido“, už ją balsavo 86 parlamentarai, vienas buvo prieš, septyni susilaikė.
Rezoliucijoje nurodoma, kad Seimas „griežtai smerkia Kinijos vykdomus masinius, sistemingus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus žmoniškumui“, „ragina Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose“ ir „kviečia Europos Parlamentą ir Europos Komisiją bei jos pirmininkę Ursulą von der Leyen peržiūrėti Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Kinija politiką ir suformuluoti aiškią poziciją dėl Kinijos vykdomų masinių, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, nusikaltimų žmoniškumui ir uigūrų genocido“.
Kinijos valdžios institucijos raginamos „nedelsiant nutraukti neteisėtą organų ėmimo iš sąžinės kalinių praktiką, paleisti visus sąžinės kalinius Kinijoje, įskaitant dvasinio judėjimo „Falun Gong“ narius, nutraukti uigūrų genocidą ir uždaryti „perauklėjimo“ stovyklas, paleisti visus sulaikytuosius ir kalinius, esančius sulaikymo ir priverstinio darbo stovyklose“.
Be to, raginama Honkonge atšaukti Nacionalinio saugumo įstatymą, iš ten išvesti Kinijos pajėgas ir nutraukti „vykdomus žodžio laisvės ir politinių teisių ribojimus bei įleisti nepriklausomus žmogaus teisių ekspertus į Tibeto teritoriją ir pradėti dialogą su Dalai Lama dėl Tibeto kultūros ir religinio paveldo išsaugojimo bei religijos laisvės atkūrimo“.
Lietuvos Seimas konstatavo, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje blogėja nuo 2012 metų. Anot jo, tai liudija šimtų žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų sulaikymai, sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią sulaikyta daugiau negu milijonas uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, jie sulaikomi nepateikus kaltinimų ir be teismo sprendimo.
„Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika; nuo šeimų atskirti vaikai auga valstybinėse našlaičių globos įstaigose ir internatuose; sunaikinta daug kultūros ir religinės paskirties objektų, be to, sukurtas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą“, – rašoma rezoliucijoje.
Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.
Kinijos ambasada Vilniuje, balandį reaguodama į Seime vykusią diskusiją apie žmogaus teisių padėtį šioje šalyje, pareiškė, kad tai yra kišimasis į vidaus reikalus.
Kinijos atstovybė tuomet nurodė, jog šiuo metu, „pagerėjus žmonių gyvenimo kokybei, sustiprėjus santarvei ir stabilumui, Sindziangas gali pasigirti geriausia žmogaus teisių padėtimi, kokia tik kada nors buvo“.
