Kinija turi istorinių pretenzijų į Vladivostoką, kuris 1860 m. pagal Pekino sutartį buvo perduotas carinei Rusijai. Pagal šią sutartį Kinijos ir Rusijos siena buvo nustatyta palei Amūro ir Usūrio upes, o tai suteikė Rusijai galimybę patekti į Vladivostoką – pagrindinį uostamiestį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino interviu su žurnalistu Tuckeriu Carlsonu: „istorijos pamoka“ paskatino kai kuriuos Kinijos nacionalistus reikalauti grąžinti Vladivostoko uostamiestį.
Kinija oficialiai nerėmė Rusijos karo Ukrainoje, tačiau Pekinas Rusijai teikė finansinę pagalbą
Pastaraisiais metais tarp dalies Kinijos nacionalistų atsirado judėjimas, reikalaujantis, kad Rusija grąžintų Vladivostoką Kinijai. Šiuos reikalavimus sustiprino V. Putino interviu, kuriame jis priešpriešino tariamą istorinį Rusijos valstybės įkūrimą, kuris, pasak jo, siekia IX amžių, ir XX amžiuje „išrastą“ Ukrainą.
„Pagal istoriją Rusija turėtų grąžinti mums Vladivostoką ir didžiulę teritoriją, kuri buvo pavogta prieš 100 ar kiek daugiau metų“, – socialiniame tinkle X rašė vartotojas iš Kinijos Robertas Wu.
Pekinas oficialiai uždraudė Kinijoje naudoti X, tačiau žmonės naudojasi virtualiuoju privačiu tinklu (VPN), kad galėtų pasiekti platformą.
Kitas kinų nacionalistas „Weibo“ paskyroje atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijai priklauso teritorijos, kurias anksčiau kontroliavo imperinės Kinijos dinastijos.
„Žvelgiant toliau, dabartinė Mongolija ir Rusijos Sibiras buvo Kinijos teritorijos Tangų dinastijos, kurios sostinė buvo Sianas, laikais“, – rašė „Weibo“ vartotojas.
Tangų dinastija prasidėjo VII amžiuje.
Kiti Kinijos ekspertai išreiškė skepticizmą dėl V. Putino interviu naudotų istorinių nuorodų.
„...istoriškai kažkokios vietos priklausymas kažkam, gali reikšti labai mažai. Kodėl turime minėti VIII ar XIII a., bet ne 220 m. pr. m. e. Mes gyvename dabartyje su dabartiniais įstatymais, o ne VIII a.“, – „X“ rašė Zichenas Wangas, Kinijos ir globalizacijos centro bendradarbis, buvęs Kinijos valstybinės žiniasklaidos žurnalistas.
Newsweek el. paštu kreipėsi į Rusijos užsienio reikalų ministeriją dėl komentarų.
V. Putinas: „Vakarai bijo stiprios Kinijos labiau nei stiprios Rusijos“
„Weibo“ tinkle buvo populiari žyma „Putinas pirmą kartą per dvejus metus davė interviu amerikiečių žurnalistui“, kuri užėmė šeštą vietą ir buvo peržiūrėta daugiau nei 36 milijonus kartų.
Kinijos valstybinė žiniasklaida iš esmės nutylėjo Vladivostoko klausimą, nes Pekinas mano, kad Kremliaus parama yra atrama prieš JAV įtaką tarptautiniuose reikaluose.
„Kinijos ekspertai pažymėjo, kad JAV politiniai konservatoriai, kuriems atstovauja J. Carlsonas, pasižymi tam tikru pasipriešinimu ir išankstiniu nusistatymu prieš Kiniją, kylančiu iš jų ideologijos. Prezidento V. Putino pastabos, pagrįstos objektyviu, giliu ir tiksliu Kinijos diplomatijos supratimu, yra naudingos koreguojant šališką Kinijos supratimą ir mažinant Vakarų visuomenių nerimą dėl taikaus Kinijos vystymosi“, – su anonimiškumo sąlyga Kinijos nacionalistiniam leidiniui „Global Times“ sakė Pekine dirbantis ekspertas.
„Vakarai bijo stiprios Kinijos labiau nei stiprios Rusijos“, – sakė V. Putinas T. Carlsonui interviu metu.
2023 m. rugpjūtį Kinijos gamtos išteklių ministerijos paskelbtame žemėlapyje buvo pareikštos pretenzijos į kitas su Rusija ir kaimyninėmis šalimis ginčijamas teritorijas. Tarp jų buvo ir Didžioji Usūrio sala dviejų pasienio upių santakoje, kurios nuosavybę teisiškai dalijasi abi šalys. Oficialiame Kinijos žemėlapyje visas 350 kvadratinių kilometrų ploto strateginės žemės gabalas nubraižytas į rytinę Kinijos teritoriją.
Ankstesnėse žemėlapio versijose taip pat buvo pervadintos svarbiausios Rusijos rytuose esančios vietos. Vladivostokas buvo pervadintas Haishenwai, o Sachalino sala – Kuyedao.
