Europos Sąjunga (ES) sakė, kad nepripažins referendumo dėl savivaldos, kurį Rytų Ukrainoje sekmadienį surengė promaskvetiški sukilėliai, rezultatų ir pavadino jį neteisėtu.
„Vadinamieji referendumai ... Luhansko ir Donecko regionų dalyse buvo neteisėti ir mes nepripažįstame rezultato. Tie, kas organizavo šiuos referendumus, neturi demokratinio legitimumo“, – elektroniniame laiške „Reuters“ nurodė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ešton) atstovė Maja Kocijančič.
Pasak jos, šių referendumų surengimas prieštarauja praėjusį mėnesį Ukrainos, Rusijos, ES ir JAV pasiekto susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti Ukrainos krizę, tikslams.
21 val. 50 min. Doneckas neatmeta konfederacijos su Ukraina
„Donecko liaudies respublikos“ vyriausybės vienas pirmininkų Miroslavas Rudenka sakė abejojantis galimybe Donbasui kurti bendrą ateitį su Ukraina, bet tokios galimybės neatmetė.
„Donbaso ateities klausimas bus nuspręstas po referendumo. Jau kaip nepriklausomas regionas nuspręsime, su kuo kurti savo santykius, kaip ir kokiu pagrindu. Nepriklausomos Naujosios Rusijos, kurią sudarytų Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, taip pat – virtinė kitų regionų, kurie galėtų norėti prisidėti prie mūsų, kūrimo projektas mums lieka svarbiausias“, – sekmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė M.Rudenka.
„Teoriškai galėtume svarstyti scenarijų, apimantį federacinius ar konfederacinius santykius su centrine Ukraina, – sakė jis. – Tai gali įvykti tik tuo atveju, jei į valdžią Kijeve ateitų adekvatūs politikai, bet aš labai abejoju tokia įvykių eiga“.
21 val. 50 min. Luhansko regiono „Liaudies fronto“ lyderis Aleksejus Čmilenka sakė, kad referendumo dėl regiono nepriklausomybės rezultatai skaičiuojami ir kad kol kas balsų prieš nepriklausomybę skaičius neviršija 5 procentų.
„Rinkimų apylinkės, esančios gyvenamųjų rajonų pakraščiuose, buvo uždarytos 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Preliminarus balsų skaičiavimas prasidėjo. Tų, kurie balsavo „prieš“, skaičius neviršija 5 proc., rodo pradiniai preliminarūs rezultatai. Galvoju, kad šis skaičius nedidės ir gali tik mažėti“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A.Čmilenka.
Rinkėjų aktyvumas Luhansko regiono referendume buvo mažiausiai 85 proc., sakė jis.
Rinkimų apylinkės, esančios arčiau gyvenamųjų rajonų centrų, vis dar dirba ir bus uždarytos 22 valandą, nurodė A.Čmilenka.
21 val. 21 min. Prorusiški sukilėliai deklaravo didžiulį rinkėjų aktyvumą jų sekmadienį surengtame balsavime dėl dviejų nepriklausomų respublikų paskelbimo Rytų Ukrainoje, nors Kijevas šį balsavimą vadina farsu, o Vakarai nerimauja, kad jis gali nulemti pilietinį karą.
Tūkstančiai žmonių laukė eilėse prie nedaugelio rinkimų apylinkių, kurios buvo atidarytos Donecko ir Luhansko provincijose, iš kelių miestų pranešė žurnalistai.
„Noriu būti nepriklausomas nuo visų, – sakė buvęs gamyklos darbuotojas Nikolajus Čerepinas, balsavęs „taip“ Mariupolyje Donecko provincijoje. – Jugoslavija subyrėjo ir dabar jie gyvena gerai“.
Sukilėlių lyderiai tvirtino, kad šiuose dviejuose regionuose, kur gyvena 7 mln. iš 46 mln. Ukrainos gyventojų, savo balsus atidavė daugiau kaip 70 proc. rinkėjų.
Tačiau nėra jokio būdo šiems tvirtinimams patikrinti. Balsavimo, kuris nesulaukė jokios tarptautinės paramos, net – iš Maskvos, kuri ragino jį atidėti, nestebėjo jokie nepriklausomi stebėtojai.
Apie jokius smurtinius incidentus balsavimo metu nepranešama, bet įtampa buvo didelė – tebevykstant Kijevo surengtai karinei operacijai prieš sukilėlius.
Anksti sekmadienį įvyko pavienis susirėmimas Slovjansko pakraštyje – kovotojai bandė atsiimti televizijos bokštą. Tačiau balsavimo miesto centre tai nepaveikė.
Romanas Liaginas , Donecko miesto „rinkimų komisijos“ pirmininkas, žurnalistams sakė, kad rinkėjų aktyvumas visoje provincijoje, likus keturioms valandoms iki balsavimo pabaigos 20 val. (ir Lietuvos laiku), buvo 70 procentų. Lugansko sukilėliai paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas jų provincijoje buvo daugiau kaip 75 procentai.
R.Liaginas pridūrė, kad rezultatai nebus aiškūs iki pirmadienio, bet jau atrodė tikras, kad rezultatas bus už nepriklausomybę.
Pasak jo, paskelbus rezultatus, „tikriausiai bus derybų su valdžia Kijeve periodas“.
Šis paskubomis surengtas balsavimas neatitiko Vakarų normų. Pavyzdžiui, ne visuose miestuose, kur vyko balsavimas, buvo įrengtos balsavimo kabinos su užuolaidomis, o rinkimų darbuotojai, neturėdami rinkėjų sąrašų, registravo visus, kas atėjo balsuoti.
Kijevas šį procesą pavadino „nusikalstamu farsu“, kuris neturi teisinio ar konstitucinio teisėtumo.
Pasak Kijevo, šį balsavimą „įkvėpė, organizavo ir finansavo Kremlius“.
21 val. 19 min. Ukrainos nacionalinės gvardijos nariai sekmadienį pradėjo šaudyti į minią prie Krasnoarmeisko Rytų Ukrainoje miesto administracijos pastato, o vienas regiono sukilėlių lyderis sakė, kad yra aukų.
Kraujas Krasnoarmeiske buvo pralietas kelios valandos po to, kai dešimtys Nacionalinės gvardijos narių nutraukė balsavimą referendume dėl regiono suverenumo.
AP fotografas, kuris matė tą šaudymą, sakė, kad du žmonės nejudėdami gulėjo ant žemės, o naujienų agentūra ITAR-TASS citavo sukilėlių lyderio Deniso Pušilino žodžius, kad yra kažkiek žuvusiųjų.
17 val. 58 min. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sekmadienį pasmerkė prorusiškų separatistų referendumus rytinėje Ukrainoje kaip „niekinius ir negaliojančius“.
Į Azerbaidžaną su vizitu atvykęs Prancūzijos lyderis sakė, kad Donecko ir Luhansko srityse vykstantis balsavimas „yra beprasmis“ ir kad bus atsižvelgiama tik į gegužės 25 dieną vyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų rezultatus.
17 val. 43 min. Rytų Ukrainos Donecko srities teritorijose, kurias kontroliuoja prorusiški separatistai, referendume dėl nepriklausomybės jau dalyvavo 70 proc. rinkėjų, pranešė „Donecko liaudies respublikos“ atstovas.
„16 val. duomenimis, balsavo 69,21 proc. rinkėjų“, - sakė separatistų rinkimų komisijos pirmininkas Romanas Liaginas.
Pasak R.Liagino, referendume, kurį Kijevas pavadino farsu, jau balsavo daugiau kaip 2 mln. 298 tūkst. Donecko srities gyventojų.
Separatistų atstovas patikslino, kad didžiausiais aktyvumas - per 80 proc. - buvo užfiksuotas Kalinino rajone ir Donecke, o mažiausiais 24,57 proc. - Mariupolyje.
Rytų Ukrainos teritorijose, kurias kontroliuoja prorusiški separatistai, sekmadienį balsuojama dėl nepriklausomybės – referendumuose, kuriuos Vakarai vadina neteisėtais ir kurie, kaip nuogąstaujama, gali išprovokuoti tikrą pilietinį karą ir šalies skilimą.
17 val. 01 min. Rytų Ukrainos Mariupolio uostamiestyje balsuoja minios
Entuziazmas dėl savivaldos buvo juntamas eilėje, sekmadienį nusidriekusioje prie rajono administracijos pastato Mariupolyje, kur buvo įrengta rinkimų apylinkė.
Kaip ir priešiškumas Ukrainos vyriausybei, kurios bandymai atgauti kontrolę šiame daugiausia prorusiškame mieste prieš kelias dienas pareikalavo iki 21 žmogaus gyvybės.
Pensininkė Neli Levkovskaja, kuri eidama balsuoti sustojo prie vienos iš padangų padarytos barikados netoli sudegusios Mariupolio rotušės, guodėsi dėl to, kas pasidarė jos gimtajam miestui.
„Žiūrėkit, ką jie čia padarė, atsiuntė karius gegužės 9-ąją, visko subombarduoti ir sunaikinti“, – sakė ji.
„Dabar žmonės tik nori eiti ir balsuoti. Aš nenoriu būti Rusijos dalis, aš tik noriu būti nepriklausoma“, – sakė ji, pasitaisydama akinius.
Šiame uostamiestyje, kuriame gyvena 500 tūkst. žmonių, sekmadienį veikia tik keturios rinkimų apylinkės. Prie jų susirinko didžiulės minios – žmonės viliasi, kad balsuodami galės atkurti kažką, kas būtų panašu į tvarką išdegusioje ir įstatymų nepaisančioje dykynėje.
Balsavimo organizatoriai sakė, jog prasta saugumo situacija reiškia, kad jie turėjo sutelkti balsavimą tik keliuose rajono pastatuose, o ne visur esančiose mokyklose ir socialiniuose klubuose, kur paprastai vyksta rinkimai.
Prie Illichovskio administracinio pastato gatve buvo nusidriekusi šimtų žmonių eilė.
„Noriu stovėti čia ir laukti iki 20 val., jei reikės“, – sakė Liudmila Švedova.
Ji atmetė Kijevo kaltinimus, kad procesui iš užkulisių vadovauja Rusija, taip kaip ji organizavo referendumą Kryme prieš jį aneksuodama.
„Ar matot čia stovint Rusiją? Čia Rusijos nėra, tai – paprasti žmonės“, – sakė ji.
Pastarojo meto smurtas, kai, pasak prorusiškų vietos gyventojų, kariai šaudė į nekaltus civilius gyventojus, nors Kijevas kaltina kažkokius ginkluotus „teroristus“, ne tik kad neatbaidė žmonių nuo balsavimo, bet ir sustiprino jų pasiryžimą dėl savivaldos.
„Mūsų miestas buvo klestintis ir gražus, bet jie jį pavertė dykuma“, – sakė buvęs karinio jūrų laivyno karininkas Valerijus Sidorovas. Jis sakė, kad padeda čia užtikrinti saugumą.
„Ką mums daryti? Sėdėti ir laukti, kol jie grįš ir vėl šaudys į mus?“, – klausė jis.
Niekur nesimatė jokių milicininkų ar ukrainiečių armijos.
Tačiau kai kurie vietos gyventojai sakė, kad nepritaria referendumui. Jie nuogąstavo to, kas įvyks, jei separatistai bandys įgyvendinti rezultatą.
„Ar jūs žurnalistai? Aš tik norėjau ateiti ir pasakyti jums, kad ne visi žmonės šiame mieste remia referendumą“, – sakė Ivanas Šelestas.
„Aš esu už Ukrainą. Gimiau šioje šalyje ir noriu likti šioje šalyje“, – sakė 20 metų ugniagesys.
„Jei tai praeis ir jie tikrai taps Donecko respublika, tai bus katastrofa. Kokie žmonės jai vadovaus? Bus chaosas, dar didesnis nei dabar“, – pridūrė jis.
15 val. 40 min. Pagrobtas Mariupolio milicijos vadas rastas nebegyvas
Gegužės 9-ąją separatistų pagrobtas Mariupolio milicijos vadas Valerijus Androščiuka rastas nebegyvas, informuoja unian.net.
Vyro kūnas rastas pakartas netoli Mariupolio oro uosto. Šią informaciją cituodamas teisėsaugos šaltinius pateikė leidinys „Ostrov“.
15 val. 26 min. Ukrainos rytuose vykstančiame referendume balsuojančiųjų dauguma – pensininkai.
Kaip informuoja unian.net, balsuoti atėję vyresnio amžiaus žmonės neslepia savo nostalgijos Sovietų Sąjungai, tad ir jų pasirinkimas yra taip vadinama „Donecko Liaudies Respublika“.
Viena iš garbaus amžiaus moterų sakė: „Jei mes balsuosime už Donecko Respubliką, tada vėliau mus savo globon pasiims Putinas ir padidins pensijas. Girdėjau, kad dabar Kryme labai didelės pensijos“.
14 val. 00 min. Mariupolyje gyventojai balsuoja gatvėse
Mariupolyje referendumui dėl „Donecko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybės veikia 4 rinkimų apylinkės, po vieną kiekviename rajone, o gyventojai balsuoja tiesiog gatvėse. Apie tai informuoja 0629.com.ua.
Leidinys taip pat pažymi, jog rinkimų „zonose“ nėra balsavimo kabinų, tačiau turimos sandarios balsadėžės su Ukrainos herbu, kaip ir įprasta rinkimuose. Norinčių balsuoti eilės auga, jose tenka pralaukti net po 3 valandas.
„Daugelis balsuoja ne tik už save, bet ir už draugus. Balsavimas vyksta spontaniškai, dauguma varnelę deda ten, kur jiems patogu, net nebando slėpti savo pasirinkimo nuo smalsių akių,“ – pažymi 0629.com.ua.
13 val. 20 min. Mariupolyje vėl dega miesto tarybos pastatas.
Iš Mariupolio miesto tarybos pastato vėl veržiasi dūmai. Liudininkų teigimu, užsiliepsnojo ketvirtasis pastato aukštas. Kilusio gaisro priežastys nežinomos, žinių apie nukentėjusiuosius taip pat nėra.
13 val. 15 min. Donbase pradėta antiteroristinė operacija.
Kaip rašo unian.net, Donbase prasidėjo eilinė aktyvi antiteroristinės operacijos fazė. Apie tai informavo grupė "Informacinis pasipriešinimas".
Grupės vadovas Dmitrijus Tymčukas savo "Facebook" paskyroje rašė, jog šiuo metu pradinis eilinės aktyvios antireroristinės operacijos fazės etapas vyksta pagal planą, situacija yra sekama.
Rytų Ukrainoje sekmadienį prasidėjo balsavimas prorusiškų sukilėlių surengtuose referendumuose dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, kuriuos JAV pavadino neteisėtais ir kurie, kaip baiminasi Vakarai, gali išprovokuoti pilietinį karą.
Rinkimų apylinkės mokyklose sukilėlių kontroliuojamose teritorijose buvo atidarytos 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos dirbs 12 valandų, sakė separatistų vadai Donecke.
Balsavimas, vykstantis kaip du „referendumai“ Donecko ir Luhansko srityse, kur sukilėliai kontroliuoja daugiau kaip tuziną miestų, yra rimtas politinės krizės Ukrainoje eskalavimas. Ukrainos krizė sukėlė tokį Rytų ir Vakarų santykių atšalimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos.
Nors referendumų rezultatą „taip“ tikriausiai pripažintų tik Rusija, jie smarkiai pakenks prezidento rinkimams, kurie Ukrainoje turi įvykti po dviejų savaičių ir kuriuos JAV bei Europos Sąjunga (ES) laiko labai svarbiais siekiant atkurti stabilumą.
Referendumai vyksta Rytų Ukrainoje tęsiantis kovoms. Kijevo valdžiai stengiantis išstumti sukilėlius iš jų kontroliuojamų miestų, praėjusią naktį Slovjanske nugriaudėjo keli sprogimai.
Armija kovoja su gerai ginkluotais separatistais, kurie užsibarikadavo dviejose šį sekmadienį referendumus rengiančių sričių miestuose ir miesteliuose.
Šie referendumai yra „neteisėti pagal Ukrainos įstatymus ir yra bandymas toliau kurti skilimą ir netvarką“, sakoma vėlai šeštadienį paskelbtame JAV valstybės departamento atstovės Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime.
Šiais balsavimais „pažeidžiama tarptautinė teisė ir Ukrainos teritorinis vientisumas“, pabrėžė ji ir pridūrė, kad JAV referendumų rezultatų nepripažins.
Anksčiau šeštadienį Prancūzija ir Vokietija drauge pagrasino „pasekmėmis“ Rusijai, jei prezidento rinkimai bus sužlugdyti. Panašiai kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kai perspėjo automatinėmis sankcijomis ištisiems Rusijos silpstančios ekonomikos sektoriams.
Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas perspėjo, kad balsavimas už nepriklausomybę tiems regionams būtų „žengimas į bedugnę“ ir vestų prie jų ekonomikos „visiško sunaikinimo“.
Nors sukilėliai tvirtina, kad galimybę balsuoti turės 90 proc. iš 7 mln. dviejose minimose srityse gyvenančių žmonių, separatistų kontroliuojamuose rajonuose gyvena mažiau nei pusė šių gyventojų.
Separatistai nusprendė vis tiek surengti balsavimus, nors trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai paprašė juos atidėti.
Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas sakė, jog šį sekmadienį tikisi 100 proc. rinkėjų aktyvumo.
Paaiškėjus rezultatams, „pradės funkcionuoti Donecko respublika“, kuri puoselės „draugiškus santykius“ su Rusija, pridūrė jis.
Kitas sukilėlių lyderis, Romanas Liaginas, sakė: „Jei atsakymas bus „taip“, tai nebūtinai reikš, kad mes jungsimės prie Rusijos“.
Ketvirtadienį paskelbti Vašingtone įsikūrusio „Pew Research Centre“ apklausos rezultatai rodo, jog 70 proc. ukrainiečių Rytų Ukrainoje nori likti vieningoje šalyje, o 18 proc. pritaria atsiskyrimui.
Kijevas balsavimus jau atmetė kaip neteisėtus ir prieštaraujančius Ukrainos konstitucijai.
Tačiau kaip ir Kryme, kurį Rusija kovo mėnesį aneksavo po panašaus referendumo, Kijevas nesugebėjo sustabdyti pasirengimo balsavimams.
Viena rinkėja, Viktorija Petrovna, anksti atvyko į rinkimų apylinkę Donecke. Ji AFP sakė: „Tai svarbi diena. Jie mums pasakė ateiti ir balsuoti, tad būtina tai daryti. Gyvename labai svarbiais laikais“.
Penktadienį iki 21 žmogaus žuvo per kovas šalies pietryčiuose esančiame Mariupolio uostamiestyje, kurias vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pavadino „visapusišku kariniu susidūrimu“. Tas smurtas prasiveržė Ukrainai ir Rusijai minint sovietų pergalę prieš nacius Antrajame pasauliniame kare, be to, tą pačią dieną V.Putinas triumfuodamas apsilankė aneksuotame Kryme.
Mariupolyje sekmadienį paskelbtas gedulas, o emocijos vis dar verda, pranešė korespondentai.
Nors skirtingi pareigūnai pateikia skirtingus žuvusiųjų skaičius, atrodo, kad tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi konflikto diena nuo gegužės 2-osios, kai Pietų Ukrainos uostamiestyje Odesoje po susirėmimų siaubingas gaisras pareikalavo 42 gyvybių, daugiausia – prorusiškų aktyvistų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
