Europos Parlamentas (EP) nutarė priimti Darbo laiko direktyvos pataisas, kurioms pritaria ne visi.
„Direktyvą, reglamentuojančią darbo laiką, prireikė keisti todėl, kad darbo rinkoje ėmė trūkti darbuotojų, sensta visuomenė, stiprėja konkurencija. Todėl Europos Komisija (EK) pasiūlė naują dokumentą, pakeisiantį 1993 metais priimtą ir 2003-iaisiais papildytą direktyvą, kuria numatoma, kad darbo savaitė negali trukti ilgiau nei 48 valandas, metų atostogos - ne trumpiau kaip 4 savaites, o dirbančių naktį žmonių maksimalus darbo valandų skaičius turi būti 8 valandos per parą“, - sakė europarlamentarė Danutė Budreikaitė.
Tačiau dabar netrūksta išimčių. Direktyvos nuostatos netaikomos vadovams, besimokantiems gydytojams, transporto sektoriaus darbuotojams. Be to, ES valstybės turi išsiderėjusios išimčių, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, turinti 60-65 valandų darbo savaitę. Iš naujųjų ES narių išimtimis naudojasi Kipras ir Malta, o kai kurios kitos šalys jas taiko tik tam tikroms ūkio šakoms. Naujasis dokumentas turėtų visas išimtis panaikinti, nors tam priešinasi kai kurios ES narės ir nepritaria Europos Taryba.
Griežtesnė laiko reglamentacija
EP nori, kad darbo laikas būtų griežčiau reglamentuotas, ir darbdaviai neverstų darbuotojų dirbti ilgiau, negu nustatyta, nebent darbuotojas tai darytų savo noru. ES Taryba siūlo leisti vidutinę 60 valandų darbo savaitę (per trijų mėnesių laikotarpį), arba 65 valandas, jei nėra kolektyvinių sutarčių ir jei budėjimo laikas įskaičiuojamas į darbo laiką. Toks susitarimas būtų pasirašomas ne pirmąjį darbo mėnesį, kaip yra dabar, be to, negalėtų būti taikomos sankcijos už jo nepasirašymą. Darbdaviai privalėtų registruoti ilgiau dirbančių darbuotojų darbo valandas.
Tačiau Parlamentas nesutinka ilginti darbo laiko ir siūlo panaikinti išlygas per trejus metus, paliekant visiems 48 darbo valandų savaitę ir siūlo skaičiuoti vidutinę savaitės darbo trukmę imant ne kelių mėnesių, o metų laikotarpį bei ragina numatyti papildomas darbuotojų apsaugos sąlygas.
Nors ES direktyva nustatoma maksimali 48 valandų darbo savaitė, daugelyje ES šalių dirbama nuo 35 iki 40 valandų. „Parlamentui atmetus ilgesnės darbo savaitės galimybę, Lietuva taip pat neturės teisės patvirtinti ilgesnės nei 48 valandų darbo savaitės“, - aiškino D. Budreikaitė.
Reikia laiko mokymuisi ir šeimai
ES Taryba siūlo skirstyti darbo laiką į „aktyvų“ ir „pasyvų“, nes yra profesijų, susijusių su budėjimu, todėl pasyviu laikomas darbo laikas, praleistas kabinete, pavyzdžiui, kai ugniagesys negesina gaisro, o gydytojas - neoperuoja ligonio. Tačiau kadangi ugniagesiai negali prognozuoti gaisrų, o gydytojų atliekamos operacijos ne visada būna planinės, europarlamentarai tokiam darbo laiko skirstymui nepritaria.
„Noriu pasidžiaugti, kad pagal Lietuvoje priimtą įstatymą budėjimo valandos skaičiuojamos kaip darbo laikas. Juk gydytojas darbo kabinete tikrai nesėdi nieko neveikdamas. Be to, darbuotojams turėtų būti sudarytos tokios darbo sąlygos, kad liktų laiko ir mokymuisi ir šeimai. Todėl atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendimą, besimokančių gydytojų maksimalų darbo laiką numatoma palengva mažinti. Nuo 2009 metų jiems, kaip ir visiems kitiems, galios 48 darbo valandų taisyklė. Jeigu kuri nors ES šalis sveikatos apsaugos srityje norės ką nors iš esmės keisti, ji tai privalės padaryti iki 2011 metų“, - sakė D. Budreikaitė.
EP pateikė pataisą, kad darbuotojų, dirbančių pagal kelias sutartis, darbo limitas turėtų būti apskaičiuojamas sudedant visose sutartyse nurodytą darbo laiką. Kita pataisa reikalaujama, kad darbdaviai iš anksto informuotų darbuotojus apie planuojamus darbo laiko organizavimo pakeitimus. Be to, darbuotojai turi turėti teisę prašyti pakeisti darbo laiką, o darbdaviai privalo į tai atsižvelgti ir atmesti tokius prašymus gali tik nurodę svarias priežastis.
Jei žmogus dėl budėjimo ar kitų priežasčių dirba ilgiau, jam privaloma suteikti kompensacinių poilsio valandų. Europarlamentarai nori tai fiksuoti direktyvoje, o ne palikti spręsti pačioms valstybėms, kaip siūlo ES Taryba. Pagal Lietuvos įstatymus poilsio laikas kompensuojamas nedelsiant.
Direktyva netaikoma vadovams
Naujoji direktyva negaliotų bendrovių direktoriams, tiesiogiai jiems pavaldiems aukščiausio lygio vadybininkams ir tiesiogiai direktorių valdybos skiriamiems aukšto rango vadovams. Ji taip pat nebus taikoma vairuotojams ir kitoms profesijoms, kurių darbo laikas reguliuojamas atskirais ES teisės aktais.
Tačiau darbuotojams turėtų būti palikta teisė dirbti ilgiau ir uždirbti daugiau, tik bijoma, kad darbdaviai tuo nepiktnaudžiautų. „Manau, kad dabartiniame technikos ir technologijų amžiuje negalime žmogaus versti dirbti 65-70 valandų per savaitę, nes netenka prasmės pats žmogaus gyvenimas. Jeigu žmogus dirba ilgą darbo savaitę ir nepailsi, kita savaitė nebus tokia produktyvi. Darbo jėgos trūkumą reikia kompensuoti diegiant naujas technologijas, o ne elgtis taip, kaip buvo daroma praėjusio amžiaus pradžioje“, - primena Lietuvai atstovaujanti parlamentarė.
