JAV pareigūnai CNN patvirtino, kad praėjusį mėnesį buvo parengti karinių priemonių, kurių gali būti imamasi Šiaurės Korėjos atžvilgiu, planai ir jie bet kada gali būti pristatyti prezidentui.
“Mes galime tik paruošti visų galimybių pristatymus, nes prezidentas mums sakė, jog jam nepriimtina situacija, kuomet Šiaurės Korėja kaip branduolinė grėsmė gali taikytis į JAV ir jos žmones”, - pareiškė nacionalinio saugumo patarėjas H.R.McMasteris.
Tačiau kol kas lieka neaišku, ar atnaujintos atsako priemones buvo pristatytos prezidentui paaiškėjus, kad Šiaurės Korėja vėl testavo tarpkontinentinę balistinę raketą praėjusią savaitę. Tai buvo jau antrasis Pchenjano tarpkontinentinės balistinės raketos bandymas per mėnesį.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paskutinįjį bandymą gyrė kaip absoliučią sėkmę ir tvirtino, kad dabar jo raketos jau gali pasiekti “visą JAV teritoriją”.
Vis tik praėjusią savaitę JAV pareigūnas CNN tvirtino, kad JAV valdžia netiki, jog Šiaurės Korėja galės paleisti patikimą, branduolinę tarpkontinentinę raketą iki 2018 metų pradžios. Pareigūno teigimu, šiuo metu Šiaurės Korėja gali “pakelti raketą nuo žemės”, tačiau visiškai nėra informacijos apie sėkmingą jos valdymą ir galimybę smogti į konkretų taikinį.
Nepaisant to, praėjusios savaitės Pchenjano atliktas testas rodo, kad šalies raketų programa gali būti pažengusi kur kas toliau nei anksčiau buvo manyta. Toks vertinimas kelia klausimus, kaip JAV galėtų smogti Šiaurės Korėjai ir kokios būtų tokių veiksmų pasekmės.
Nors visos karinės simuliacijos rodo, kad JAV tokį susidūrimą laimėtų, pergalės kaina būtų šimtai tūkstančių gyvybių. Labiausiai nukentėtų Pietų Korėja, kur milijonai nekaltų žmonių ir apytiksliai 30 tūkstančių JAV karių iš karto taptų potencialiais Šiaurės Korėjos raketų taikiniais.
Sunaikinti pačią Šiaurės Korėją
Paklaustas apie JAV valdžios strategiją, kaip susitvarkyti su Šiaurės Korėjos krize, respublikonų partijos senatorius Lindsey Grahamas karinį atsaką pasiūlė kaip būdą nutraukti Pchenjano grasinimus.
“Yra karinis pasirinkimas sunaikinti Šiaurės Korėjos raketų programą ir pačią Šaurės Korėją. Jei dėl Šiaurės Korėjos sustabdymo kils karas, jis vyks pusiasalyje. Jei tūkstančiai žus, jie žus ten, jie nežus čia – taip man pasakė prezidentas Donaldas Trumpas. Aš sakau, kad jei Šiaurės Korėja nesiliaus, karinių priemonių panaudojimas taps neišvengiamas”, - rėžė politikas.
Nors D.Trumpas pasmerkė praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos atliktą raketos testą ir patikino, jog JAV imsis veksmų užtikrinti savo saugumą, tiek jis, tiek ir viceprezidentas Mike’as Pence’as nedetalizavo jokių planų.
Baltųjų rūmų spaudos atstovė Sarah Huckabee Sanders pakartojo, kad visi planai yra įmanomi, tačiau pabrėžė ir tai, kad yra skirtumų tarp Baltųjų rūmų ir L.Grahamo pozicijų.
“Prezidentas neslepia savo požiūrio į Šiaurės Korėją. Mes vertiname visas galimybes ir visas jas laikome įmanomomis. Daug kartų sakėme, kad neketiname transliuoti savo būsimų veiksmų”, - griežtai pasakė S.H.Sanders.
Pradėjus klausinėti apie L.Grahamo komentarus, S.H.Sanders sakė, kad “tai nėra, ką aš sakau. Aš sakau, kad prezidentas yra atviras dėl požiūrio į Šiaurės Korėją. Mes labai koncentruojamės į būdus sustabdyti jų branduolinę programą, raketas, agresiją, kuri vis tęsiasi. Dėl to svarstome visas galimybes pasiekti tokio rezultato.”
Ekspertai kelia kelis pagrindinius klausimus, susijusius su potencialisias kariniais veiksmais prieš Šiaurės Korėją. Vienas iš jų – ką reiktų daryti, kai po veiksmų ateitų rezultatai, už kuriuos JAV taip pat būtų atsakinga. Tiksliau sakant, karinė operacija prieš Šiaurės Korėją reikštų, jog JAV susidurs su naujomis išlaidomis ir atsakomybėmis Korėjos pusiasalyje. Be to, toks veiksmas turėtų įtakos ir Kinijai bei visai Azijai – pasekmės šioje situacijoje yra visiškai neprognozuojamos.
Ką gali padaryti JAV kariuomenė?
Nors daugelis mano, kad tai blogiausias scenarijus, L.Grahamo nupasakota įvykių eiga iliustruoja skaudžią realybę, galinčią nutikti panaudojus karinę jėgą prieš Šiaurės Korėją.
Nors JAV neabejotinai taptų konflikto laimėtoja, bet koks smūgis Šiaurės Korėjai netruktų sulaukti atsako, kuris pasireikštų Pietų Korėjos puolimu. Taip būtų siekiama padaryti žalą ne tik Pietų Korėjai, bet ir ten esantiems JAV kariams.
Smūgiai į Šiaurės Korėjos raketų paleidimo vietas ar kitus karinius taikinius irgi kelia problemų – šalis yra pajėgi paslėpti karinius taikinius nuo JAV. Būtent tai ir nulemia, kad JAV nežino, kada bus vykdomas raketinis ar branduolinis testas. Apie augantį Šiaurės Korėjos gebėjimą slėpti karinius pajėgumus kalba ir patys JAV pareigūnai. Pavyzdžiui, sugebama greitai ištraukti raketas iš požeminių slėptuvių ir jas paleisti – JAV satelitams beveik nelieka laiko stebėti pasiruošimo procesą. Taip pat pastebėta, kad raketos vis dažniau paleidžiamos iš skirtingų vietų.
Savo karinio matomumo pusiasalyje didinimas rodant pajėgumus yra kitas D.Trumpo administracijos pasirinkimas. Tačiau vertinant situaciją iki dabar atrodo, kad Šiaurės Korėjai nelabai rūpi amerikiečių žvanginimas ginklais.
Siūlymai, kad JAV galėtų padėti pakeisti režimą Šiaurės Korėjoje, taip pat nurodo galimas naujas įtampas. CŽV vadovas Mike Pompeo pareiškė, kad režimo pakeitimas yra galimas scenarijus, tačiau valstybės sekretorius Rexas Tillersonas visuomet atmeta šią idėją tvirtindamas, kad JAV to nesiekia.
Yra ženklų, jog JAV vis dar viliasi rasti diplomatinį kelią, leidžiantį sustabdyti greitai plėtojamą Šiaurės Korėjos raketų programą. Jėgos JAV imtųsi tik tuo atveju, jei Šiaurės Korėja sukeltų tiesioginę grėsmę.
Trumpo administracija galimai svarsto pilną spectrą karinių sprendimų – kai kurie yra kur kas rimtesni nei bombonešių praskridimas virš Korėjos pusiasalio – ir vis dar tikisi, kad pavyks grąžinti Šiaurės Korėją prie derybų stalo. Tačiau šiuo metu, kai Pchenjanui reikia vos kelių mėnesių tam, kad sukurtų branduolinį ginklą, galintį pasiekti JAV, Trumpas ir jo administracija nebegali atmesti ir jėgos panaudojimo.
