Praėjus vos kelioms valandoms Šiaurės Korėja dar labiau padidino įtampą, pareiškusi, kad svarsto galimybę smogti JAV strateginiams kariniams objektams Ramiojo vandenyno saloje Guame.
Kai šis planas bus baigtas rengti, jis galės būti įgyvendintas „bet kuriuo“ momentu, šalies lyderiui Kim Jong Unui priėmus tokį sprendimą, sakoma valstybinės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) cituojamame kariuomenės pranešime.
Itin griežtas D.Trumpo pareiškimas atrodo atitinkantis paties Pchenjano reguliariai skelbiamus grasinimus, įskaitant pirmadienį pakartotą perspėjimą paversti Seulą „liepsnų jūra“.
„Geriau tegul Šiaurės Korėja nebegrasina Jungtinėms Valstijoms, – D.Trumpas sakė savo golfo klube Naujajame Džersyje. – Kitu atveju jiems bus atsakyta su tokia ugnimi ir įniršiu, kokio pasaulis dar nematė.“
Naujausio prezidento pareiškimo tonas taip pat labai skyrėsi nuo valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono praeitą savaitę išsakyto patikinimo, kad Vašingtonas nesieks režimo pasikeitimo Pchenjane.
Ramiajame vandenyne esanti vos 540 kv. km ploto atoki Guamo sala yra svarbus JAV karinis priešakinis postas. Joje esama įvairių karinių objektų, tarp jų didelė Andersono oro pajėgų bazė ir Guamo karinio laivyno bazė, taip pat laikoma apie 6 000 amerikiečių karių.
Antradienį virš Korėjos pusiasalio praskrido JAV bombonešiai B1-B, o KCNA pareiškė, kad šis žingsnis „įrodo, jog JAV imperialistai yra branduolinio karo maniakai“.
Dienraštis „The Washington Post“ citavo Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) analitinę ataskaitą – joje sakoma, kad Šiaurės Korėja dabar tikriausiai jau turi „branduolinių ginklų, kuriuos galėtų nešti balistinės raketos“, įskaitant tarpžemynines (ICBM). Tokie ginklai kelia didelį pavojų kaimyninėms šalims ir galbūt Jungtinėms Valstijoms.
Pentagonas šio pranešimo nekomentavo, bet laikraštis nurodė, kad du JAV pareigūnai, susipažinę su minima analize, patvirtino, kad pateikiamos išvados iš principo teisingos. Televizija CNN taip pat paskelbė gavusi šios analizės patvirtinimą.
„Nesantūri reakcija“
Ekspertai ilgą laiką nesutarė, kokie iš tikrųjų yra Šiaurės Korėjos kariniai pajėgumai. Prieš ketverius metus pateiktą panašų DIA vertinimą paneigė kitos žvalgybos organizacijos.
Vis dėlto visi sutinka, kad vadovaujant Kim Jong Unui Pchenjano kariškiai daro sparčią pažangą.
Praeitą mėnesį Pchenjanas pirmąkart sėkmingai išbandė dvi ICBM, o po pirmojo bandymo Kim Jong Unas pareiškė, kad tai yra dovanėlė „šunsnukiams amerikiečiams“. Pirmasis bandymas parodė, kad naujosios raketos gali pasiekti Aliaską, o antrasis – kad jos galbūt galėtų nuskrieti dar toliau. Kai kurie ekspertai spėlioja, kad Pchenjano ginklai turbūt kelia pavojų Niujorkui.
D.Trumpas pareiškė, kad Kim Jong Unas „kelia labai didelę grėsmę, didesnę nei įprasta“.
„Kaip jau sakiau, jie būtų sutikti ugnimi ir įniršiu – ir, atvirai kalbant, jėga“, – prezidentas sakė žurnalistams.
JAV pareigūnai šiemet jau ne kartą sakė, kad karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėją galimybė neatmetama.
Tačiau JAV prezidento naujausi pareiškimai sulaukė analitikų ir politikų neigiamos reakcijos.
„Mėginti grasinimais perspjauti Šiaurės Korėją yra panašu į mėginimą melstis uoliau negu popiežiui“, – tviterio žinutėje rašo Seule įsikūrusio Jonsėjaus universiteto profesorius adjunktas Johnas Delury.
Saugumo reikalų apžvalgininkas Ankitas Panda pridūrė: „Trumpo komentarai buvo pavojingi ir neįprasti; Šiaurės Korėjos grasinimas taip pat buvo konkretus, bet nebuvo neįprastas.“
JAV Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto narys demokratas Eliotas Engelis smerkė D.Trumpą, kad šis nubrėžė „absurdišką“ raudoną liniją Kim Jong Unui, nes šis neišvengiamai ją peržengs.
„Šiaurės Korėja – reali grėsmė, bet prezidento nesantūri reakcija kelia mintį, kad jis galbūt svarsto panaudoti Amerikos branduolinius ginklus atsakydamas į Šiaurės Korėjos despoto bjaurų komentarą“, – sakoma E.Engelio pareiškime.
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas sakė, jog Vašingtonas toliau stengiasi užtikrinti, kad Kinija ir kitos šalys įgyvendintų naujas griežtas sankcijas, priimtas Jungtinių Tautų praeitą savaitgalį.
Ankstesni šeši JT sankcijų paketai nesutrukdė Pchenjanui puoselėti savo branduolinio ginklavimosi užmojų.
Techninės kliūtys
„The Washington Post“ taip pat pranešė, jog kiti žvalgybos duomenys rodo, kad Šiaurės Korėja tikriausiai turi iki 60 branduolinių užtaisų – daugiau negu iki šiol manyta.
Nepaisant šios pažangos Šiaurės Korėja dar turi įveikti kai kurias technines kliūtis, tobulindama balistinių raketų technologiją.
Po antrosios ICBM bandymo ekspertai sakė, kad „sugrįžimo modulis“, turintis grąžinti raketos kovinę galvutę atgal į Žemės atmosferą ir tiksliai nukreipti ją į numatytą taikinį, sudegė neatlaikęs didelio karščio.
JAV Los Alamoso nacionalinės laboratorijos buvęs direktorius Siegfriedas Heckeris (Zygfridas Hekeris) sakė leidiniui „Bulletin of the Atomic Scientists“ nemanantis, jog Šiaurės Korėja jau sukaupė pakankamai patirties bandydama raketas ir branduolinius užtaisus, kad „sukurtų pakankamai mažą, lengvą ir tvirtą branduolinę kovinę galvutę, kuri atlaikytų ICBM skrydį“.
Šiaurės Korėja pareiškė, kad naujos JT sankcijos nesutrukdys jai vystyti savo branduolinio arsenalo ir Pchenjanas nesutiks jo atsisakyti per jokias derybas.
