Stebėtojai pažymi, kad KLR, vykdydama reformų politiką, padarė savo ekonomiką viena iš dinamiškiausiai besivystančių pasaulyje, sustiprino ginkluotąsias pajėgas ir padidino valstybės autoritetą tarptautinėje arenoje. Bet neišvengta ir problemų, perlenkimų ir didelių sunkumų, taip pat ir užsienio politikoje. Naujieji Kinijos partiniai vadovai, ateisiantys į valdžią po suvažiavimo, turės vykdyti ir koreguoti užsienio politiką, atsižvelgdami į visą susikaupusių problemų kompleksą.
Daugelį dabartinių užsienio politikos problemų Kinijai paliko istorija. Tarp jų – ginčai su daugeliu regiono šalių dėl to, kam priklauso kai kurios teritorijos Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūrose. Tarptautinė bendrija gali stebėti, kaip didėjanti Kinijos galia atsispindi ir šalies užsienio politikoje, darydama ją aktyvesnę, atkaklesnę ir netgi agresyvesnę. Ši tendencija ypač išryškėjo pastaraisiais metais. Tiesa, Kinijos vyriausybė stengiasi neprovokuoti atvirų konfliktų, suprasdama, kad bet kokia konfrontacija, ypač karinio pobūdžio, neigiamai atsilieps ne tik kuriamam šalies įvaizdžiui, bet ir ekonominiams ryšiams. O KLR ekonomikos laimėjimai iš esmės susiję ne tik su ta vidaus politikos strategija, kurią pasirinko šalies vadovybė, bet ir su aktyviu prekybiniu bei investiciniu bendradarbiavimu su daugelio pasaulio valstybių, pirmiausia – su JAV ir ES.
Kalbant apie Kinijos vidaus politiką permainų aukščiausiuose valdžios ešelonuose išvakarėse, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis opiausius klausimus, kuriuos turės spręsti jau naujoji vadovybė. Pirmiausia omenyje turimas ginčas su Japonija dėl Diaoju (Senkaku) salų, kurias KLR laiko savo neteisėtai okupuota teritorija. Ekspertai pripažįsta, kad Pekinas atsidūrė labai keblioje padėtyje. Viena vertus, Kinijos vyriausybė turėjo imtis konkrečių veiksmų, kad neprarastų autoriteto šalies gyventojų akyse, o kita vertus - išvengti lokalaus konflikto, kuris būtų kilęs labai netinkamu metu – šaliai jautriu valdžios perdavimo laikotarpiu. Klausimas tebėra atviras ir, iš visko sprendžiant, dar ilgai toks išliks.
Kinijos interesai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione susiduria su JAV interesais. Abi šalys savo santykius dabar apibūdina kaip „svarbiausius santykius pasaulyje“. Tad naujoji Kinijos vadovybė turės palaikyti su JAV tokius santykius, kurie leis balansuoti savitarpio interesų sandūroje.
Rimtas neapibrėžtumo veiksnys Kinijos užsienio politikai tebėra situacija Korėjos pusiasalyje. Kinija, didžiausia KLDR prekybos partnerė ir sąjungininkė, iš visko sprendžiant, neturi aiškių prognozių, kaip ši situacija rutuliosis artimiausiais metais.
Šiaip ar taip, kažin ar verta tikėtis kokių nors kardinalių poslinkių ir pokyčių Kinijos užsienio politikoje atėjus į valdžią naujai partinių vadovų kartai.
