Gegužės 2 dieną kilęs ciklonas „Nargis“ nušlavė visą regioną. Mianmare žuvo 77 tūkst. žmonių, dar 56 tūkst. vis dar laikomi dingusiais. Žuvusiųjų skaičius gali pasiekti 100 tūkstančių. Tačiau tik gegužės 19-ąją šalį valdanti karinė chunta paskelbė gedulą ir iki šiol reikia ją įtikinėti priimti pagalbą.
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, tą bando padaryti ir į Rangūną atvykęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban-Ki-moonas, į kurio skambučius šalį valdantis generolas Than Shwe net nesiteikdavo atsakyti.
Gegužės pradžioje viesulas, praūžęs 190 kilometrų per valandą greičiu, Iravadžio upės deltoje sukėlė milžinišką potvynio bangą.
Mianmaro sostinėje Rangūne žmonės buvo užklupti visiškai netikėtai, niekas jų neperspėjo. Uraganui nurimus visur buvo matyti lavonai - gatvėse, medžiuose, po griuvėsiais. Apsaugos nuo katastrofų ministrui Maung Maung Swe teko pripažinti, kad „žmonės neturėjo jokios galimybės išsigelbėti“. Nors milijoniniame Rangūne viešpataujantys kariškiai per televiziją ir garsiakalbius įspėjo apie audros pavojų, sunkiai įžengiamos Iravadžio upės deltos įspėjimai nepasiekė. Iki uragano elektra čia buvo tiekiama tik kelias valandas per dieną, mažai kas galėjo sau leisti įsigyti televizorių. Dabar upės deltoje milijonai žmonių gyvena gatvėse. Nėra švaraus geriamojo vandens, maisto, apklotų, ore tvyro tropikų karštyje yrančių kūnų tvaikas.
Maldavimai priimti pagalbą
Gatvėmis vaikščioti neįmanoma. Valtis - vienintelę transporto priemonę upės labirintuose - sudaužė ciklonas. Jungtinių Tautų duomenimis, katastrofa palietė 24 milijonus žmonių, o Birmos valdžia iki šiol ginčijasi su pagalbos organizacijomis dėl leidimo patekti į labiausiai nukentėjusius regionus.
Kol žmonės kovoja dėl savo gyvybės nusiaubtose vietovėse, generolai slapstosi vyriausybės būstinėje ir rūpinasi tik valdžios išlaikymu. Tarptautinės paramos teikimą chunta griežtai kontroliuoja, nes karinis režimas bijo šios paramos. Tik gegužės 19 dieną valdžia pagaliau sutiko priimti pagalbą iš ASEAN šalių.
Žmonių vargai kariškių nė kiek nedomina. Po 2004 metų cunamio atsiribojusi nuo pasaulio šalies valdžia apskritai atsisakė kitų valstybių pagalbos. Vis dėlto dabar jau kalbama apie politinį išlikimą. Po praėjusių metų rugsėjį vykusio vienuolių sukilimo generolo Than Shwe klika bijo naujų neramumų. Birma - viena skurdžiausių pasaulio šalių, bet joje gausu žaliavų. Chunta praturtėjo pardavinėdama Kinijai ir Indijai brangakmenius, vikmedžio medieną ir šios žaliavos atliekas.
Chunta klauso astrologų
Kariškiai Birmoje viešpatauja nuo 1962 metų. Mėginimas siekti demokratijos 1988-aisiais buvo užgniaužtas praliejant kraują. Režimas izoliuotas tarptautiniu mastu ir pats stengiasi atsiriboti nuo kitų. Nuo 1992 metų šalį valdantis generolas Than Shwe, pernai užgniaužė ir vienuolių sukilimą, o po ciklono kilus neramumams, viename šalies kalėjimų sušaudė visus jame laikytus kalinius.
Prietaringi birmiečiai cikloną „Nargis“ laiko gamtos bausme. Užsienyje leidžiamas laikraštis „The Irrawaddy“ rašė: „Žmonių nuomone, šalį, kurią valdo blogas karalius, potvyniais, audromis ir ugnimi baudžia gamta.“ Karalius - chuntos vadovas Than Shwe taip pat labai prietaringas. Savo astrologų patariamas prieš dvejus metus jis perkėlė vyriausybės būstinę iš Rangūno į Najpiadavą, kur jaučiasi saugus nuo amerikiečių ir savo tautos. Tremtyje Tailande gyvenančios opozicijos teigimu, šiomis dienomis generolas daugiau laiko praleidžia su astrologais ir pranašais, nei su katastrofos padarinius turinčiais įveikti žmonėmis.
Veikiausiai patarėjai įkalbėjo generolą neatidėti ir gegužės 10 dieną numatyto referendumo dėl Konstitucijos, kuri turėjo padėti tariamos demokratijos pagrindus, užtikrindama kariškių teises.
Jiems turėjo būti skirta 25 proc. parlamento vietų, kad savo balsais kariškiai galėtų užkirsti kelią bet kokiems mėginimams keisti Konstituciją.
Kandidatai į prezidento postą ir jų giminaičiai privalo turėti Mianmaro pilietybę. Opozicijos vadovė Aung San Suu Kyi iš viso negalėtų kelti savo kandidatūros, nes jos sūnūs turi britų pasus. Tremtyje dirbanti opozicija taip pat neturėtų jokių galimybių, nes kiekvienas kandidatas be pertraukos turi būti išgyvenęs šalyje 20 metų. Kad nepralaimėtų rinkimų, chunta pati skiria daugumą rinkimų komisijos narių.
Šalyje padėtis katastrofiška
Valdžioje esantys kariškiai parengė šį pseudodemokratinį farsą norėdami išvengti tarptautinio spaudimo. Referendumas jiems buvo svarbiau už tautiečių galimybę išgyventi, nors dar iki uraganinio potvynio didžioji dalis gyventojų vegetavo ant absoliutaus pragyvenimo minimumo ribos.
Ryžių derlius žuvo, maisto produktų ir degalų kainos didėja. Praėjusių metų vienuolių sukilimą paskatino dujų ir dyzelinių degalų kainų didėjimas. Tikimasi, kad bent tarptautinės pagalbos organizacijos galėtų sulaikyti Mianmaro valdžią nuo storžieviškų prieš savo gyventojus nukreiptų akcijų. Nauji protestai galėtų tiek padidinti spaudimą chuntai, kad prasidėtų atvira viešpataujančio elito kova dėl valdžios. Stebėtojai jau senokai kalba apie pragmatikų ir pokyčių bijančių valdžios atstovų skilimą, nes tai būtų vienintelė galimybė ką nors pakeisti toje skurdžioje, o dabar dar ir ciklono nusiaubtoje šalyje.
Rima Krupenkaitė
