„Sustabdėme savo pratybas, nes buvo nežinomos povandeninės veiklos požymių“, – sakė kariuomenės atstovas Jesperas Tengrothas, vartodamas terminą, kuris dažniausiai reiškia užsienio povandeninio laivo įsibrovimą.
Atstovas atsisakė komentuoti kariuomenės aptiktus „požymius“. 2014 metų spalį Švedija organizavo didelio masto užsienio, galbūt Rusijos, povandeninio laivo paieškas, kurios buvo aštuonias dienas vykdomos prie Stokholmo salų.
Kariuomenė vėliau patvirtino, kad „miniatiūrinis povandeninis laivas“ buvo įplaukęs į šalies teritorinius vandenis, bet negalėjo nustatyti, kuriai šaliai jis priklausė.
J.Tengrothas ketvirtadienį sakė, kad po to, kai buvo paskelbta pauzė balandžio 21–24 dienomis vykusiose pratybose, kariškiai surengė jūrinių paieškų operaciją tame rajone. Taip pat buvo pasiųsti narai, turėję įvertinti padėtį.
„Jūros dugne buvo rasta pėdsakų, ... bet jų nebuvo įmanoma susieti su tais požymiais“, – aiškino J.Tengrothas. Jis taip pat pabrėžė, kad „nežinoma povandeninė veikla“ yra plati sąvoka, susijusi ne vien su povandeniniais laivais.
Švedijos kairioji vyriausybės pernai paskelbė padidinsianti 2016–2020 metų gynybos biudžetą 10,2 mlrd. kronų (1,1 mlrd. eurų), tvyrant susirūpinimai dėl didėjančio Rusijos karinio potencialo.
Švedija, kuri nėra NATO narė, taip pat suintensyvino savo karinius pajėgumus ir pratybas su Aljansu, Rusijai vis labiau ryžtingiau veikiant Baltijos jūros regione. Be kita ko, įtampą didino incidentai, kai Rusijos lėktuvai reguliariai įsibraudavo į aplinkinių šalių kontroliuojamą oro erdvę.
