Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kalla jau anksčiau sakė, kad neatmeta galimybės tapti kita NATO generaline sekretore.
„Jeigu Latvija nuspręstų kelti generalinio sekretoriaus kandidatūrą, dr. Krišjanis Karinis yra pasirengęs prisijungti prie konkurso“, – sakoma pareiškime, kuriuo sekmadienį pasidalijo jo atstovas spaudai.
58 metų K. Karinis rugpjūtį atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, nes jo partija siekė suformuoti naują vyriausybę.
Pareiškime teigiama, kad jis „turi vadovavimo patirties kaip ministras pirmininkas, aiškiai supranta Rusijos keliamą grėsmę, laikosi tvirtos pozicijos dėl Ukrainos ir yra įrodęs, kad yra tarptautinio konsensuso kūrėjas“.
Darbą baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) ir K. Kallas jau yra išreiškę susidomėjimą aukščiausiu NATO postu. Po ketvirtojo pratęsimo J. Stoltenbergo kadencija baigiasi kitų metų spalį ir jis aiškiai pareiškė, kad tada tikrai pasitrauks.
NATO sąjungininkės nori apsvarstyti kandidatus iš skirtingų regionų ir kitokio profilio nei pastarieji generaliniai sekretoriai, kurie buvo vyrai iš Šiaurės šalių arba Nyderlandų. Sprendimas turi būti priimtas vienbalsiai tarp 31 sąjungininkės, tačiau Jungtinių Valstijų, kurios stovi karinio indėlio NATO priešakyje, nuomonė visada turi didžiausią svorį.
Jungtinėse Valstijose gimęs ir užaugęs, Pensilvanijos universitete daktaro laipsnį įgijęs K. Karinis gali susidurti su panašiomis kliūtimis kaip ir K. Kallas, nes jis yra griežtas Rusijos kritikas. Baltijos šalys kartais laikomos pernelyg aršiai nusiteikusiomis Maskvos atžvilgiu, kad galėtų vadovauti Aljansui.
Sąjungininkai tikisi šį postą perduoti kuriam nors buvusiam lyderiui, todėl nors K. Karinis šiuo metu eina savo šalies diplomatijos vadovo pareigas, jo patirtis ministro pirmininko poste gali jam padėti. K. Karinis nuo 2019 metų ėjo premjero pareigas ir buvo ilgiausiai Latvijos vyriausybei vadovavęs asmuo nuo 1991-ųjų, kai šalis atgavo nepriklausomybę.
Kitas svarbus veiksnys – ar kandidato šalis pasiekė arba artėja prie tikslo gynybai skirti bent 2 proc. nuo BVP.
„Geopolitinė situacija ir Šiaurės Atlanto aljansą supančių iššūkių pobūdis reikalauja dinamiško, ryžtingo ir bendru sutarimu pagrįsto vadovavimo“, – sakoma K. Karinio pareiškime. Jame priduriama, kad jam vadovaujant „Latvija nuolat siekė ir viršijo 2 proc. gynybos išlaidų tikslą“.
