Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:00 | Zelenskis: 2014 m. pasaulis nesugebėjo trenkti Rusijai į veidą, tai dabar darome mes
Rusijos sprendimas pulti ir siekti Ukrainos okupacijos rodo, kad Rusija niekada negalvojo apie dialogą su Ukraina, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip rašo UNIAN, apie tai V. Zelenskis kalbėjo Krymo platformos konferencijos metu.
„Visų pirma, „po karo“ dar neatėjo. Kiekvienas turėtų tai suprasti. Dabar vyksta karas. Antra, viskas vyksta taip, kad apie derybas negali būti nė kalbos. Trečia, Rusijos skleidžiamas pasakymas, kad Ukraina „nenori taikos“, švelniai tariant, skamba juokingai“, – sakė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad karo veiksmai vyksta tik vienos Ukrainos teritorijoje.
„Atvykstama yra pas mus ir Ukrainos piliečiai yra žudomi išimtinai. Ir Ukrainos piliečiai, gindami save, kovoja už savo gyvybes, o Rusija su savo kasdienėmis atakomis, prasiveržimais ir puolimais arba atsitraukimais visa tai lydi kruvinomis žudynėmis ir smurtu, sakydama mums visiems, kad nemato jokių derybų, išskyrus šias.
Ir mes paaiškiname, kad viskas, ką jie padarė, rodo, jog jie apskritai negalvoja apie jokį dialogą ir niekada apie jį negalvojo. Jie priėmė sprendimą okupuoti mūsų šalį“, – sakė V. Zelenskis.
„Viskas kaip 2014 m. Jie priėmė tokį sprendimą, ir pasaulis jiems nesudavė smūgio į veidą – na, nesudavė – jie judėjo toliau. O mes smogiame jiems į veidą“, – sakė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau JAV karo studijų instituto analitikai teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakeitė savo planų okupuoti visą Ukrainą.
23:38 | JAV pareigūnas: Rusija stumia mus prie branduolinės katastrofos slenksčio
JAV ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Richardas Millsas pareiškė, kad Rusija, naudodama Zaporižios atominę elektrinę kaip placdarmą karui, stumia „mus prie branduolinės katastrofos slenksčio“, rašo CNN.
„Šiuo metu, kai kalbame, Ukraina, kaimyninės valstybės, visa tarptautinė bendruomenė gyvena branduolinės katastrofos grėsmės akivaizdoje, ir žmonės, suprantama, yra išsigandę“, – teigė jis.
„Rusija sukūrė šią riziką ir tik ji gali ją išsklaidyti“, – kalbėjo pareigūnas.
Jis taip pat pakartojo JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą Rusijai nedelsiant nustatyti demilitarizuotą zoną elektrinės apylinkėse.
„Demilitarizuota zona leistų TATENA komandai atvykti į objektą, atlikti patikrinimą ir įvertinti saugą, saugumą bei apsaugos priemonių taikymą vykdomai branduolinės jėgainės veiklai“, – sakė jis.
23:18 | „Blogiausias scenarijus“ jau praeityje, tačiau iškilo nauja grėsmė, sako Reznikovas
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad blogiausias karo scenarijus jau yra praeityje.
Apie tai jis kalbėjo interviu CNN žurnalistui Samui Kiley.
Žurnalisto paklaustas, ar Rusijos karas prieš Ukraina krypsta į aklavietę, ministras pareiškė, kad Ukraina „blogiausią scenarijų“ jau paliko už nugaros.
„Esame visų mūšio laukų arba mūšio linijų stabilizavimo etape su nedideliu dalinių judėjimu, ir mes ten padarėme daug gerų atgrasymo priemonių“, – sakė jis.
O. Reznikovas taip pat teigė manantis, kad Ukraina, pradėdama kontrpuolimo kampaniją kita kryptimi, yra ant karo „naujo etapo“ slenksčio.
Ministro taip pat buvo paklausta apie „nuovargio sindromą“. Anot jo, tai Ukrainai yra viena iš didžiausių grėsmių.
„Man tai yra viena iš pagrindinių grėsmių, ir mes turime dirbti su šia grėsme, nes turime kalbėti kaip su jumis, bendrauti, prašyti žmonių, nebūkite ant to nuovargio. Nes tai mums labai, labai pavojinga“, – teigė jis.
22:58 | Sprogimai Charkive ir Mykolajive
UNIAN „Telegram“ kanale pranešė apie sprogimus Charkive ir Mykolajive. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.
22:45 | Macronas žada ilgalaikę paramą Ukrainai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Macronas) antradienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga „ilgą laiką“ rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos karine invazija“.
Praėjus šešiems mėnesiams nuo konflikto pradžios „mūsų ryžtas nepasikeitė, ir esame pasiruošę išlaikyti šias pastangas ilgą laiką“, E. Macronas sakė savo vaizdo kreipimesi į Kyjive vykstančios konferencijos „Krymo platforma“ dalyvius.
„Ši tarptautinės tvarkos destabilizacija ir tolesni sutrikdymai humanitariniu lygiu, energetikos ir maisto prasme, yra Rusijos ir vien tik Rusijos pasirinkimo užpulti Ukrainą vasario 24 dieną pasekmė“, – tęsė jis.
„Su tuo susiduriant negali būti jokio silpnumo, jokios kompromiso dvasios, nes tai yra mūsų visų laisvės ir taikos visame pasaulyje klausimas“, – pabrėžė E. Macronas.
Ukrainos sąjungininkai Vakaruose parūpino Kyjivui milijardų eurų vertė karinės technikos ir amunicijos bei kitokios pagalbos, padėjusios ukrainiečių pajėgoms išvengti staigaus sutriuškinimo.
Visgi šios šalys stengėsi neįsitraukti į tiesioginį konfliktą su Rusijos pajėgomis, kurios dabar yra okupavusios dideles teritorijas Ukrainos rytuose ir pietuose.
22:28 | Dniepre apšaudyti namai
Dniepre Rusija apšaudė privačius namus, remdamasi miesto meru Borisu Filatovu praneša NEXTA.
Dnipro miestas yra visai netoli Zaporižios elektrinės. Ji pastarosiomis savaitėmis buvo apšaudoma.
#Russian invaders shelled private houses in #Dnipro, reports mayor Boris Filatov. pic.twitter.com/wX96KY4fFF
— NEXTA (@nexta_tv) August 23, 2022
22:00 | Žiniasklaida: JAV ruošia staigmeną Ukrainos nepriklausomybės dienos proga
Rugpjūčio 24 d., Ukrainos nepriklausomybės dieną, JAV paskelbs apie rekordinį 3 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, remdamasi savo šaltiniais praneša AP.
Šaltinių teigimu, lėšos bus skirtos dronų, ginklų ir kitos įrangos tiekimo sutartims finansuoti. Neatmetama galimybė, kad minėti ginklai ir įranga mūšio lauke Ukrainoje pasirodys tik vėliau nei už metų.
Lėšos taip pat bus skirtos Ukrainos kariuomenei apmokyti ir aprūpinti, kad būtų užtikrintas jos kovinis efektyvumas „daugelį metų“.
Pažymima, kad šis karinės pagalbos paketas skiriasi nuo ankstesnių. Naujuoju finansavimu iš esmės siekiama padėti Ukrainai sustiprinti jos gynybinę poziciją vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Tuo pat metu ankstesniuose paketuose daugiausia dėmesio buvo skiriama neatidėliotiniems Ukrainos ginklų ir amunicijos poreikiams tenkinti.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį taip pat paskelbė apie papildomą ginklų už 500 mln. eurų tiekimą Ukrainai.
21:39 | Danilovas įvardijo, kaip Putinas gali išsaugoti Krymo tiltą
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas įvardijo, kokiu atveju Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas išsaugotų Krymo tiltą.
Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „Wyborcza“, rašo UNIAN.
Anot jo, V. Putinas išsaugotų tiltą, jungiantį žemyninę Rusijos dalį su aneksuotu Krymo pusiasaliu tik tuo atveju, jei iš Krymo išvestų visus okupantus.
„Žinoma, apie tai jau kalbėjau kovo mėnesį. Tai karinis objektas (Krymo tiltas – aut. past.), per kurį gabenamas agresoriaus pajėgų pastiprinimas. Todėl šis objektas turi būti sunaikintas. Tai nėra nieko ypatingo. Tačiau Putinas turi galimybę išsaugoti šį objektą, jei šiuo tiltu išves karius iš Krymo“, – kalbėjo A. Danilovas.
Anot jo, jei rusai atsisakys pasitraukti iš okupuoto Krymo, Ukraina pati „išsiųs juos iš ten“.
Krymo tiltas yra laikomas brangiausiu tiltu pasaulyje. Jo ilgis siekia virš 15 km, o statybos truko apie ketverius metus. Statyti tiltą Rusija pradėjo po Krymo aneksijos 2014-aisiais, o baigė 2018 m. Tiltas Rusijai kainavo 228 mlrd. rublių.
21:08 | Zelenskis pakomentavo Dugino dukros nužudymą: „Ji mūsų nedomina“
Rusijai antradienį atsisveikinant su rusų filosofo Aleksandro Dugino dukra Darja Dugina, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis neturi nieko bendro su nužudymu.
Kaip rašo UNIAN, apie tai V. Zelenskis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje Krymo platformos forumo metu.
„Tai tikrai ne mūsų atsakomybė. Tai nėra mūsų valstybės pilietis. Ji mūsų nedomina. Ir ji nėra Ukrainos teritorijoje“, – teigė V. Zelenskis.
Praėjusios savaitės pabaigoje Maskvos priemiestyje buvo susprogdintas D. Duginos automobilis. Pranešta, kad ji mirė vietoje.
Antradienį Maskvoje vyko atsisveikinimo su moterimi ceremonija.
20:49 | Lavrovas su Prancūzijos kolege aptarė inspektorių vizitą Zaporižios elektrinėje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį aptarė su Prancūzijos kolege Catherine Colonna (Katrin Kolona) numatomą nepriklausomų inspektorių vizitą Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.
Jie „išsamiai aptarė padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimybes surengti TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) misijos vizitą į elektrinę“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame po ministrų pokalbio telefonu.
S. Lavrovas sakė, kad Ukraina „ir toliau apšaudo didžiausią Europoje atominę elektrinę ir prie jos esančią teritoriją, todėl visiems Europos gyventojams gresia branduolinės katastrofos pavojus“. Pastaruoju metu aplink elektrinę vykstančios kovos kelia nerimą, kad gali pasikartoti Černobylio branduolinė katastrofa. Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl smūgių, keliančių grėsmę elektrinei.
Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paragino atlikti nepriklausomą patikrinimą atominėje elektrinėje, kurią kovo mėnesį pirmosiomis Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dienomis užgrobė Rusija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Jungtines Tautas užtikrinti jėgainės saugumą.
20:22 | Ukraina kaltina Rusiją neteisėtai įvaikinant vaikus
Kyjivas antradienį apkaltino Maskvą organizuojant masinį neteisėtą ukrainiečių vaikų įvaikinimą, perkeliant juos iš okupuotų teritorijų į Rusiją. Kyjivas kaltina Maskvą ukrainiečių „deportavimu“ nuo karo pradžios, nes ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų būna priversti vykti į Rusiją, o ne į kitus Ukrainos regionus.
„Rusijos Federacija toliau grobia vaikus iš Ukrainos teritorijos ir organizuoja neteisėtą Rusijos piliečių jų įvaikinimą ", – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Daugiau kaip 1 000 vaikų iš Mariupolio“, Rusijos kariuomenės okupuoto pietinio Ukrainos miesto, „buvo neteisėtai perduoti pašaliniams asmenims Tiumenėje, Irkutske, Kemerove ir Altajaus krašte“ Sibire, sakoma pareiškime, kuriame minimi įvairūs Rusijos regionai.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ši informacija parengta remiantis netoli Ukrainos esančio Rusijos pietinio Krasnodaro miesto vietos valdžios institucijų pateiktais duomenimis. Pareiškime teigiama, kad Krasnodaro regione „specializuotose įstaigose“ laikoma daugiau kaip 300 ukrainiečių vaikų.
Ministerija apkaltino Rusiją veiksmais, kuriais „šiurkščiai pažeidžiama 1949 metų Ženevos konvencija“ ir JT Vaiko teisių konvencija. Ji paragino gražinti „visus Ukrainos vaikus, kurie buvo neteisėtai perkelti į Rusijos teritoriją, tėvams arba teisėtiems globėjams“.
Kelios šeimos iš Mariupolio naujienų agentūrai AFP sakė, kad per prievartą turėjo išvykti į Rusiją, prasidėjus kovoms.
Mariupolis, strategiškai svarbus Azovo jūros uostamiestis, buvo rusų pajėgų apsuptas pirmosiomis invazijos dienomis. Po kelias savaites trukusios apgulties ir apšaudymo Rusija visiškai užėmė miestą. Per šią apgultį, ukrainiečių skaičiavimais, žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių.
19:49 | Vakarai perspėja Rusiją dėl kitų Ukrainos teritorijų aneksavimo
Vakarų šalių lyderiai antradienį perspėjo Rusiją neaneksuoti kitų Ukrainos teritorijų, pasklidus gandams, kad Rusija planuoja prisijungti kitas okupuotas teritorijas, neskaitant Krymo. Vadovai atsiuntė savo vaizdo kreipimusis į Krymo platformos konferencijos Kyjive dalyvius.
Konferencijoje gyvai dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
Krymo pusiasalį Rusija užgrobė ir neteisėtai aneksavo 2014 metais, surengusi neteisėtą referendumą. A. Dudos teigimu, Vakarų nuosaiki reakcija į aneksiją prilygsta „nuolaidžiavimui“ Rusijai. Jis pridūrė, kad Vakarų santykiai su Maskva nebegali būti tokie, lyg nieko nebūtų įvykę.
2014 metais įvykdyta Krymo aneksija lėmė „akivaizdų humanitarinės padėties ir žmogaus teisių padėties pusiasalyje pablogėjimą“, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). Jis pažadėjo ES paramą Ukrainai „ilgam laikui“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) konferencijoje teigė, kad nuo vasario mėnesio Maskva naudojasi Krymu kaip placdarmu išpuoliams prieš Ukrainą ir „bandymų poligonu brutaliems metodams, kuriuos Rusija dabar taiko kitose okupuotose Ukrainos dalyse“.
„Putinas planuoja su atskiromis Ukrainos dalimis – iš tiesų, net su visa Ukraina – padaryti tai, ką jis padarė su Krymu“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).
„Jis planuoja daugiau aneksijų ir fiktyvių referendumų, todėl dar niekada nebuvo taip svarbu būti kartu“, – pridūrė JK vyriausybės vadovas.
Okupuotose teritorijose Kremlius vykdo rusifikacijos kampaniją, kurios metu gyventojams išduodami pasai. Kyjivas taip pat baiminasi, kad Maskva gali bandyti organizuoti referendumus per karą užimtose teritorijose.
Rusijos okupuotose Zaporižios dalyse Maskvos paskirti valdžios pareigūnai rugpjūčio pradžioje pranešė, kad planuoja surengti referendumą. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad Vakarų lyderiai „smerkia Rusijos bandymus jėga integruoti Ukrainos teritorijos dalis. Bet kokie suklastoti referendumai ar kiti bandymai pakeisti Ukrainos teritorijos dalių statusą niekada nebus pripažinti.
„Tokie žingsniai užkerta kelią bet kokioms deryboms“, – sakė O. Scholzas.
19:37 | Zelenskis žada susigrąžinti Krymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina susigrąžins rusų aneksuotą Krymą. Apie tai jis antradienį kalbėjo Krymo platformos forumo metu.
Kaip rašo „Sky news“, Ukrainos prezidentas pareiškė, kad prieš imdamasis veiksmų dėl užgrobto pusiasalio susigrąžinimo nesikonsultuos su kitomis šalimis.
„Žinau, kad Krymas yra su Ukraina ir laukia mūsų sugrįžtant. Noriu, kad visi žinotų, jog mes grįšime. Kai grįšime ir ištaisysime viską, ką okupantai padarė mūsų Ukrainos pusiasalyje“, – dar kiek anksčiau kalbėjo jis.
„Visas pasaulis turi laimėti kovą su Rusijos agresija, kad įveiktume terorą ir grąžintume nuspėjamumą bei saugumą į mūsų regioną Europoje. Todėl būtina išlaisvinti Krymą nuo okupacijos; ten, kur prasidėjo agresija, ten ji ir baigsis“, – teigė jis.
Forumo metu V. Zelenskis pabrėžė, kad jau yra parengta strategija, kaip atkurti Krymą po susigrąžinimo, rašo „Ukrinform“.
„Turime labai gerai išvystytą požiūrį, kaip atkurti mūsų Ukrainos Krymo pusiasalį po Rusijos okupantų išsiuntimo, todėl Krymo platformos darbui pridedame dar dvi kryptis. Jos yra ekonominė ir teisėkūros. Turime Krymo atkūrimo strategiją“, – teigė jis.
Pasak jo, valdžia planuoja pusiasalį integruoti į Europą kartu su visa Ukraina, ten plėtoti uostus, žemės ūkį, mediciną, švietimą ir kitas sritis.
19:25 | Premjeras: Ukraina narystei ES visiškai pasirengs iki 2024-ųjų
Ukraina visiškai pasirengti narystei Europos Sąjungoje (ES) planuoja iki 2024-ųjų pabaigos, pareiškė šalies ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
Apie tai jis kalbėjo pradėdamas Vyriausybės posėdį, praneša „Ukrinform“.
„Europos integracijos darbas nesustojo nė vienai dienai. O iki 2024 m. pabaigos planuojame būti visiškai pasirengę įstoti į ES. Tai mūsų vertybių ir civilizacijos kelias“, – teigė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus po karo pradžios, vasario 28-ąją pasirašė paraišką dėl Ukrainos narystės ES.
Birželio 17 d. Europos Komisija (EK) rekomendavo Europos Vadovų Tarybai (EVT) suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.
Birželio 23 d. EVT suteikė Ukrainai kandidatės į ES statusą. Šis statusas suteiktas ir Moldovai.
18:52 | Erdoganas: Krymas turi būti grąžintas Ukrainai
Krymas turėtų būti grąžintas Ukrainai, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Apie tai jis kalbėjo Krymo platformos konferencijoje, rašo UNIAN.
„Manome, kad Krymo užgrobimas yra neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijai. Tokia yra mūsų principinė pozicija moraliniu ir teisiniu požiūriu. Pagal tarptautinę teisę Krymas turi būti grąžintas Ukrainai. Tai svarbu visam regionui ir pasaulio saugumo sistemai“, – teigė jis.
R. T. Erdoganas taip pat paminėjo Krymo totorius. Tai yra tiurkų tauta, susiformavusi Kryme. Anot Turkijos vadovo, ši tauta yra Ukrainos piliečiai ir Krymas turėtų vystytis jų labui.
„Šiame procese Turkija ir toliau remia Ukrainos vyriausybę ir Krymo totorius“, – pabrėžė R. T. Erdoganas.
Anot jo, karas turi baigtis sąžininga taika, pagrįsta Ukrainos teritoriniu vientisumu ir suverenumu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau pareiškė, kad Ukraina turi susigrąžinti Krymą. Anot jo, viskas Kryme prasidėjo, tad ten ir baigsis.
Rusija Krymą aneksavo dar 2014-aisiais.
18:36 | Putinas viliasi, kad Europa neatlaikys įtampos, sako ES diplomatijos vadovas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viliasi, kad Europos Sąjungos vieningas atsakas į jo pradėtą invaziją Ukrainoje pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, antradienį perspėjo Briuselio užsienio politikos vadovas.
Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP vyriausiasis įgaliotinis ES užsienio reikalams Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad V. Putinas įžvelgia „Europos nuovargį ir jos piliečių nenorą prisiimti pasekmių už paramą Ukrainai“.
„Turime atsilaikyti, išskaidyti kainą visai ES“, – pridūrė J. Borrellis ir perspėjo, kad pastangos išlaikyti 27 Bendrijos šalių vienybę yra uždavinys vykdomas „diena iš dienos“.
Kitą savaitę J. Borrellis susitiks su Prahoje susirinksiančiais ES užsienio reikalų ir gynybos ministrais, tikėdamasis sustiprinti iki šiol buvusį stebėtinai vieningą diplomatinį frontą prieš Rusijos agresiją.
ES narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, susitarė dėl kelių sankcijų paketų, nutaikytų į V. Putino artimiausios aplinkos narius ir ekonomikos sektorius, įskaitant itin svarbų naftos eksportą. Tačiau dabar Bendrijoje sparčiai brangsta energija ir spartėja infliacija, o kelioms šalims, įskaitant ekonomikos galiūnę Vokietiją, gresia gili recesija.
ES rytinės šalys, besiribojančios su Rusija ir išsaugojusios niūrius prisiminimus apie sovietų dominavimą, tebereikalauja griežtesnių priemonių ir spaudžia uždrausti išduoti turistines vizas Rusijos piliečiams. Kitos sostinės vengia imtis tolesnių priemonių, kurios taip pat pakenktų jų pačių ekonomikoms, baimindamosi, kad rinkėjų palaikymas Ukrainai gali neatlaikyti, jeigu žiemą teks riboti energijos vartojimą ir apmokėti didžiules sąskaitas už dujas.
J. Borrellio pareiga – išlaikyti vieningą frontą, kuris, kaip Briuselis nujaučia, iki šiol buvo pagrindinis koziris, nepaisant Maskvos pastangų sumenkinti ES nuogąstavimus ir suskaldyti sąjungininkus.
„Privalome neužmiršti, kad Europos Sąjunga yra valstybių, turinčių skirtingą požiūrį Rusijos atžvilgiu, asociacija“, – pabrėžė jis. 75 metų buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras siūlys, kad ES organizuotų Ukrainos pajėgų mokymus, panašius į remiamus Jungtinės Karalystės ir Kanados.
18:17 | Nausėda: karo baigtis nulems Europos ateitį
Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą baigtis nulems Europos ateitį, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį dalyvavęs nuotoliniame Krymo platformos viršūnių susitikime.
„Turime visuomet prisiminti, kad Ukraina kovoja už visus mus. Šio karo pabaiga nulems Europos ateitį“, – teigė šalies vadovas.
Anot jo, šalys turi ir toliau padėti Ukrainai tiek karine prasme, tiek remiant jos ekonomiką.
„Mūsų asistavimas yra kritiškai svarbus abiejose srityse – karinės šalies galimybės ir ekonominis funkcionavimas. Turime būti pasirengę atstatyti šalį – dabar“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, Rusijos agresija prieš Ukrainą, prasidėjusi prieš aštuonerius metus Kryme, tęsiasi, o pusiasalis privalo grįžti teisėtam savininkui.
„Matome, kaip Rusija naudoja Krymo pusiasalį naujoms brutalioms atakoms prieš Ukrainą. Okupacija turi baigtis, Krymas turi būti sugrąžintas savo teisėtam savininkui – Ukrainai, priespauda ir persekiojimai turi liautis, okupacijos metu įkalinti ukrainiečiai turi būti paleisti“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda dar kartą akcentavo būtinybę ir toliau stiprinti sankcijas Rusijai, atsisakyti šios šalies energetinių išteklių, kaip tai padarė Lietuva.
Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.
Kalbėdamas Krymo platformos susitikime prezidentas taip pat akcentavo, kad yra akivaizdu, jog nuolaidžiavimo politika Rusijai nėra tinkamas kelias iš susiklosčiusios padėties. Pasak Lietuvos vadovo, vienintelis sprendimas yra nenutrūkstama parama Ukrainai ir tolesnė Rusijos izoliacija.
Antrajame Krymo platformos susitikime taip pat dalyvavo Lenkijos, Kroatijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Slovakijos, Turkijos, Moldovos, Sakartvelo, Prancūzijos Prezidentai, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles‘is Michelis (Šarlis Mišelis) ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), NATO Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Susitikimo dalyviai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame sutaria ir toliau reikalauti Rusijos nutraukti neteisėtą Krymo okupaciją ir grąžinti Ukrainai jai priklausančias teritorijas. Pareiškime taip pat smerkiama neišprovokuota Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, o Rusija yra raginama nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir išvesti pajėgas iš visų šalies teritorijų, įskaitant Krymą.
18:03 | Žiniasklaida: Šoigu – nebe Putino favoritas
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nebėra šalies prezidento Vladimiro Putino favoritas. Rusijos lyderis dėl karo Ukrainoje klausimų tariasi su kariuomenės vadais, tiesiogiai atsakingais už karo veiksmų vedimą, rašoma „Važnyje istoriji“.
Artimi Rusijos generaliniam štabui asmenys žurnalistams atskleidė, kad po to, kai Ukrainoje „reikalai pradėjo vystytis ne pagal planą“ – blitzkrigas nepavyko, o Rusijos kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių – S. Šoigu neteko prezidento pasitikėjimo. Nors iki tol jiedu demonstravo itin glaudžius ryšius – eilę metų abu atostogavo taigoje Sibire. Netgi manoma, kad būtent ten galėjo būti aptarinėjami konkretūs Ukrainos užėmimo planai.
Straipsnyje pavadinimu „Kas vadovauja Rusijos kariuomene Ukrainoje“ nepriklausomi Rusijos tyrimų žurnalistai skelbia, kad V. Putiną savo dezinformacija klaidino ne tik FSB ataskaitos, bet ir Generalinio štabo žvalgyba, kuri taip pat, kaip ir kiti Rusijos valdininkai, V. Putinui pranešdavo ne realią padėtį Ukrainoje, o tai, ką šis norėjo matyti.
17:58 | Sevastopolyje nugriaudėjo sprogimai
Kryme vėl nugriaudėjo sprogimai, remdamasis vietos „Telegram“ kanalais praneša „Kanal 24“. Teigiama, kad sprogimai buvo girdėti Sevastopolyje, dalis miesto liko be elektros.
Sevastopolis yra didžiausias rusų aneksuoto Krymo miestas, strategiškai svarbus dėl savo geografinės padėties Juodojoje jūroje.
17:29 | NATO vadovas: laukia sunki žiema
Laukia sunki žiema, o karas Ukrainoje tik įsibėgėja, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Apie tai jis nuotoliniu būdu kalbėjo Krymo Platformos konferencijoje, rašo UNIAN.
„Artėja žiema. Tai bus sunki žiema. Dabar matome, kad tai yra išsekimo karas. Tai yra valios ir logistikos mūšis, todėl privalome ir toliau remti Ukrainą, kad ji laimėtų kaip suvereni nepriklausoma valstybė“, – cituojamas jis.
NATO vadovas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos stabilumas ir nepriklausomybė yra „euroatlantinio saugumo garantas“. J. Stoltenbergas taip pat tikino, kad aljansas ir toliau rems Ukrainą.
16:58 | Ukraina skelbia apie naujus smūgius rusams: sunaikino 2 vadavietes ir 2 sandėlius
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino dar du rusų amunicijos sandėlius ir dvi rusų vadavietes pietuose, rašo UNIAN.
Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė pietų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Vladislavas Nazarovas.
Skelbiama, kad rusai smūgių metu neteko 23 karių, vieno tanko ir vieno lengvojo šarvuoto vilkiko.
Anot vadovybės atstovo, situacija pietų operatyvinėje zonoje Južnobugsko kryptimi išlieka įtempta, tačiau yra kontroliuojama.
„Mūsų raketų ir artilerijos daliniai sunaikino 247-ojo oro desantininkų pulko šaudmenų sandėlį ir vadavietę Černobaivkoje, taip pat 331-ojo desantininkų pulko vadavietę Novovoskresenskoje ir dar vieną šaudmenų sandėlį Blagodatnyje“, – pranešė V. Nazarovas.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko 45 400 karių.
16:30 | Ekspertas: pavojingiausia diena bus trečiadienis
Didžiausia grėsmė būti apšaudytai raketomis Ukrainai kyla antradienį ir trečiadienį, rugpjūčio 23–24 dienomis, kuomet bus švenčiama Ukrainos nepriklausomybės diena, pareiškė karinis ekspertas Olehas Ždanovas, rašo UNIAN.
Anot jo, apšaudymai iš Rusijos paprastai dažnėja artėjant vakarui arba atėjus nakčiai, mat tuo metu žmonės yra gyvenamuosiuose rajonuose. O. Ždanovo manymu, pavojingiausia diena bus trečiadienis.
„Didžiausia grėsmė yra ta, kad jie gali rengti grupinius raketų smūgius. Mažai tikėtina, kad jie turės pakankamai pajėgų masiniam smūgiui, tačiau, pavyzdžiui, grupinis smūgis yra gana tikėtinas. Jie gali pasirinkti vietovę ar gyvenvietę ir surengti grupinį raketų smūgį. Pavyzdžiui, kaip šiandien prie Dniepro...“ – pažymėjo jis.
Grupiniu raketų smūgiu yra laikoma dviejų ar daugiau raketų ataka. Masinis smūgis yra 10–20 raketų ataka, aiškina O. Ždanovas.
16:11 | Johnsonas: Putinas su visa Ukraina nori padaryti tai, ką padarė su Krymu
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nori su visa Ukraina padaryti tai, ką padarė su Krymu, anot UNIAN, pareiškė JK premjeras Borisas Johnsonas.
Apie tai jis nuotoliniu būdu kalbėjo tarptautinėje Krymo Platformos konferencijoje.
„Kaip matome, Putinas planuoja pulti daugiau Ukrainos dalių. Jis nori visos Ukrainos. Jis nori su ja padaryti tai, ką jau padarė su Krymu. Jis ruošia prijungimą. Jis rengia daugiau netikrų referendumų“, – cituojamas B. Johnsonas.
Todėl, anot jo, svarbu V. Putinui užkirsti kelią.
„Niekada nepripažinsime Rusijos įvykdytos Krymo ar bet kurios kitos Ukrainos teritorijos dalies aneksijos. Putino puolimo akivaizdoje privalome ir toliau teikti savo draugams ukrainiečiams visą jiems reikalingą karinę paramą, humanitarinę, ekonominę ir diplomatinę pagalbą, kol Rusija sustabdys šį baisų karą ir išves savo pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos“, – pabrėžė jis.
Rusija dar 2014 m. aneksavo Krymą.
15:45 | Zelenskis perspėjo rusus: bandysite atakuoti mus per šventes – gausite atgal
Susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda metu Ukrainos prezidentas aršiai pakomentavo gandus, kad Rusija ruošiasi smogti civilių objektams artėjant valstybinės Ukrainos šventės dienoms.
„Yra informacija apie raketų smūgių grėsmę. Iš mūsų partnerių, žvalgybos. Ši grėsmė yra kiekvieną dieną. Mes žinome (jų) prioritetus – smogia infrastruktūros objektams arba valstybinėms institucijoms. Rusija gali rugpjūčio 23-24 dienomis padidinti apšaudymų skaičių. Informacija yra tokia, kokia yra“, – paaiškino jis.
Ukrainos prezidento teigimu, šalis atsakys taip pat, kaip ir anksčiau, juk „Kyjivas, Černihovas, Donbasas – vienodai svarbūs, visur mūsų žmonės, – aiškino jis. – Taip pat ir Charkive, ir Zaporižėje. Mus muš – gaus atgal. Galingą atsaką. Su kiekviena diena, kaip jau dabar matome, mūsų atsakas bus stipresnis“.
V. Zelenskis anksčiau yra pažymėjęs, kad jei dabartinis Kremliaus kontroliuojamoje Donbaso teritorijoje vykstantis Mariupolio gynėjų „teismas“ baigsis linčo teismu, tai apie jokias derybas su Rusija kalbos būti nebegalės – Ukraina nepakęs patyčių iš savo žmonių.
15:14 | Vokietija: pasiektos ginkluotės tiekimo Ukrainai ribos
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad šalis daugiau ginkluotės ir karinės technikos Ukrainai iš savo atsargų tiekti nebegali. Bundesvero sandėlių atsargos pasiekė „leidžiamą ribą“, cituojami gynybos ministerijos atstovai „Nexta“.
14:26 | Rusijos parlamentas atkartojo Hilterio žodžius: „Viena šalis, vienas prezidentas, viena pergalė“
Nužudytos prokremliško rusų nacionalisto Aleksandro Dugino dukters Darjos atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo ir valdžios atstovai. Vienas jų faktiškai pakartojo nacių lyderio Adolfo Hitlerio žymiuosius žodžius Ein Volk, ein Reich, ein Führer (liet. Viena tauta, vienas reichas, vienas fiureris).
Rusijos Dūmos parlamentaras Leonidas Sluckis savo kalboje akcentavo vienybės būtinybę „kaip niekad anksčiau“. „<...> Viena šalis! Vienas prezidentas! Ir viena pergalė! <...>“ – savo kalboje pasakė jis. Ir netrukus sulaukė palyginimų su žymiuoju nacių šūkiu. Ironiška, toje pačioje kalboje jis pasakė, kad „Dašos vardu bus neabejotinai pavadinta gatvė ir aikštė išlaisvintame nuo nacizmo Kyjive“.
14:10 | Ukrainoje Nepriklausomybės dienos išvakarėse tvyro nerimas dėl Rusijos atakų grėsmės
Ukrainos nepriklausomybės dienos ir Rusijos invazijos į savo kaimynę pusmečio sukakties išvakarėse karo draskomoje šalyje išaugo nerimas, kad Maskva gali per šventę smogti atskiriems valstybiniams ir civiliniams taikiniams.
Vašingtonas suteikė papildomo peno tokiems būgštavimams, JAV ambasadai Kyjive perspėjus, jog esama „informacijos, kad Rusija aktyvina pastangas artimiausiomis dienomis smogti Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar savaitgalį perspėjo apie artėjančią grėsmę. Jis per savo kasdienį kreipimąsi į tautiečius pareiškė: „Šią savaitę Rusija gali bandyti padaryti kažką ypač bjauraus, kažką ypač žiauraus.“
Tokie perspėjimai nuskambėjo po Rusijos pareiškimo, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos yra atsakingos už savaitgalį įvykdytą automobilio sprogdinimą, per kurį žuvo Aleksandro Dugino, vieno įtakingiausių dešiniojo sparno Rusijos politinių ideologų, duktė. Kyjivas neigia kaip nors prisidėjęs prie to incidento.
13:31 | Rusija intensyvina smūgius Ukrainos civilei infrastruktūrai – JAV ambasada
Rusijos ambasada Kyjive antradienį pareiškė, kad Rusija planuoja intensyviau atakuoti Ukrainos civilę infrastruktūrą ir vyriausybinius pastatus, šaliai ruošiantis minėti Nepriklausomybės dieną.
Trečiadienį sukanka šeši mėnesiai nuo Rusijos didelio masto karinio įsiveržimo į Ukrainą pradžios, taip pat minimas 1991-aisiais įvykęs šalies atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos.
„Valstybės departamentas turi informacijos, kad Rusija didina pastangas ateinančiomis dienomis surengti smūgių Ukrainos civilei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams“, – sakoma antradienį ambasados paskelbtame perspėjime.
Ambasada paragino JAV piliečius palikti Ukrainą, jeigu tai įmanoma.
12:44 | Apšaudytas Doneckas, pataikyta į Pušilino administraciją
Rusijos okupuoto Donecko gyventojai pranešė apie kelis stiprius sprogimus miesto centre. Pasak liudininkų, buvo girdėti 4–6 smūgiai, skelbia UNIAN.
Vėliau pasirodė pranešimai, kad galingas sprogimas nugriaudėjo ir kolaboranto Deniso Pušilino administracijos pastate. Paties jo, kaip teigiama, pastate nebuvo.
„Sviediniai pataikė į fasadą, taip pat buvo apgadintas dešinysis sparnas ir viršutinis aukštas. Pastate kilo gaisras“, – skelbiama vieno iš Donecko srities tinklalapių pareiškime.
TASS taip pat praneša, kad buvo apšaudytas ir viešbutis, kuriame buvo apsistoję Rusijos žurnalistai.
12:17 | Ministras: ES nesutarus dėl vizų rusams draudimo, Lietuva svarstytų jį regiono lygiu
Jeigu Europos Sąjunga (ES) nesutartų dėl vizų rusams neišdavimo keliavimo tikslais, Lietuvos pareigūnai svarstytų siūlyti daryti tai regiono lygiu, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias. (...) Jeigu tokio nėra randama, neatmetame galimybės ieškoti regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir, potencialiai, Suomiją“, – žurnalistams po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
11:53 | Danilovas kalba apie galimus teroro aktus Rusijoje
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) galimai suplanavo daugybę teroristinių išpuolių prieš civilius.
„Rusijos krinta karo palaikymas. Kremliui reikia visuotinės mobilizacijos. Tikėtina, kad FSB Rusijos miestuose surengs daugybę teroristinių aktų, kuriose masiškai žūtų civiliai. Dugina yra pirma šioje eilėje. Ukraina, skirtingai nei Rusija, nekovoja su civiliais“, – „Twitter“ rašė O. Danilovas.
11:12 | Rygoje – paminklo sovietų kariams nuvertimas: kainuos 3 mln eurų, išvakarėse sulaikyti protestuotojai
Rygoje pradėti paminklo sovietų kariams demontavimo darbai. Išvakarėse prie jo buvo susirinkusi grupelė protestuotojų, 7 kurių buvo sulaikyti policijos.
Juodojo kaspino dieną Latvijoje imtasi paminklo sovietų kariams Rygos Pergalės parke demontavimo darbų. Sprendimas nukeldinti sovietinį paminklą sukėlė nepasitenkinimą daliai rusakalbių latvių. Įvykio vietoje tvarką prižiūri vietos policijos pareigūnai.
Vietos žiniasklaidos teigimu, paminklo demontavimo darbai kainuos 3 mln. eurų. Jį tikimasi saugiai nuversti ant žemės, naudojant trosus ir pripučiamą pagrindą smūgiui sušvelninti.
10:34 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 45 550 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 234 lėktuvus, 198 sraigtasparnius, 1921 tanką, 4238 šarvuočius, 1033 artilerijos pabūklus, 266 raketų sistemas, 15 laivų, 3150 mašinų, 817 bepiločių orlaivių, 146 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 99 specialiosios įrangos vienetus bei 196 sparnuotąsias raketas.
10:00 | Okupacinė valdžia skelbia „nepriklausomybę“
Naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) analizėje skelbiama, kad Kremliaus statytinis laikinai rusų okupuotoje Zaporižioje Jevhenas Balickis pasirašė įsakymą, pagal kurį Ukrainos piliečiai, atvykstantys į okupuotą Zaporižios sritį, yra pripažįstami „asmenimis, prašančiais laikino prieglobsčio, remiantis Rusijos teisės aktais“.
„Įsakymas reikalauja, kad Ukrainos ir Rusijos piliečiai būtų registruojami jų gyvenamojoje vietoje arba atvykimo vietoje į Rusijos okupuotas Zaporižios srities dalis. Taip pat visiems „pabėgėliams“ reikalaujama išduoti laikinas asmens tapatybės korteles“, – rašoma ISW ataskaitoje.
Taigi Rusija į laikinai okupuotas Zaporižios srities teritorijas patenkančius ukrainiečius bando pripažinti kaip „pabėgėlius“, kurie esą bėga nuo persekiojimo. Analitikų teigimu, J. Balickio įsakymas paveiks Ukrainos piliečius, vykstančius į laikinai okupuotą Chersono sritį per Zaporižios srities Vasylivkos postą.
„Įsakyme taip pat de facto Ukraina įvardijama kaip atskira šalis nuo Zaporižios srities, kaip ją apibrėžė okupacinė valdžia. Priskirdama visus ukrainiečius prie pabėgėlių, Rusijos okupacinė valdžia sukuria naują teisinę kategoriją, kuri gali turėti savo apribojimus. Rusijos okupacinė valdžia gali pasinaudoti pabėgėlio statusu, kad apribotų ukrainiečiams galimybę laikinai grįžti į okupuotas teritorijas po evakuacijos iš jų“, – pridūrė ekspertai.
09:36 | Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį atvyko į Kyjivą
Ukrainos sostinėje Lenkijos vadovas vieši Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu. Prezidentai ketina aptarti situaciją Ukrainai, karinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą šaliai bei Ukrainos ir Lenkijos dvišalį bendradarbiavimą.
#Polish President Andrzej #Duda arrived in #Kyiv. https://t.co/MJCOunZfln
— NEXTA (@nexta_tv) August 23, 2022
09:23 | Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko srityje žuvo moteris, dar trys žmonės sužeisti
Rusijos pajėgos praėjusią naktį keturis kartus apšaudė Dnipropetrovsko regioną centrinėje Ukrainoje, pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.
Turimais duomenimis, per smūgius mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti.
„Įtempta naktis su keturiais apšaudymais... Rusijos armija vėl atakavo du rajonus – Kryvorizo ir Nikopolio“, – parašė V. Rezničenka platformoje „Telegram“.
Pasak jo, Kryvorizas buvo apšaudytas iš salvinės raketų ugnies sistemų „Uragan“. Per apšaudymą žuvo 45 metų moteris, jos sutuoktinis buvo sužeistas.
„Nikopolio rajonas praėjusią naktį buvo apšaudytas priešo tris kartus“, – nurodė V. Rezničenka ir pridūrė, kad buvo sužeistos dvi moterys – 61 ir 63 metų.
Per apšaudymą Nikopolio mieste, įsikūrusiame šalia Dniepro upės, buvo apgadinti šeši gyvenamieji namai, dujotiekis ir vandentiekis.
08:51 | „Reuters“: Rusija jau numatė savo naujausius taikinius
Remdamasi šaltiniais JAV žvalgyboje, „Reuters“ skelbia, kad Rusijos Federacija artimiausiu metu planuoja smogti Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir valstybiniams objektams.
Agentūros šaltinio teigimu, artimiausiomis dienomis kyla grėsmė taikiems ukrainiečiams.
„Turime informacijos, kad Rusija artimiausiomis dienomis stiprins savo pastangas smogti civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams Ukrainoje. Atsižvelgdami į ankstesnius Rusijos veiksmus Ukrainoje, esame susirūpinę dėl besitęsiančios grėsmės, kurią Rusijos smūgiai kelia civiliams gyventojams ir civilinei infrastruktūrai“, – šaltinį cituoja „Reuters“.
JAV ambasada Kyjive paragino Ukrainoje esančius Amerikos piliečius nedelsiant palikti karo draskomą šalį.
„Išgirdę garsų sprogimą arba perspėjimo sirenas, nedelsdami ieškokite slėptuvės, – rašoma Valstybės departamento paskelbtame įspėjamajame pranešime. – Jei esate namuose ar pastate, eikite į žemiausią statinio aukštą, kuriame yra mažiausiai išorinių sienų, langų ir angų; uždarykite visas duris ir atsisėskite prie vidinės sienos, atokiau nuo bet kokių langų ar angų.“
08:15 | Mariupolyje – Rusijos smūgis
Ukraina praneša, kad Rusijos pajėgos smogė Mariupolio katilinei, skelbia „The Guardian“.
Miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka anksti ryte „Telegram“ žinute pranešė, kad Rusijos pajėgos smogė miesto katilinei.
„Rusai vėl surengė sprogimą. Garsiai, kad girdėjo visas miestas. Susprogdino tik katilinę. Užuot ruošę miestą žiemai ir statę katilines, okupantai sunaikina net likusius statinius...“
Adviser of the mayor of #Mariupol Petro Andryushchenko reports that the #Russian occupiers blew up a boiler house in the city. pic.twitter.com/mOYFO0O3HH
— NEXTA (@nexta_tv) August 23, 2022
07:43 | JAV bandys užkirsti kelią Rusijai apeiti sankcijas
Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, JAV ketina griežtinti sankcijas Rusijai. Pasak šaltinių JAV prezidento Joe Bideno administracijoje, antrojo sankcijų raundo tikslas yra „pašalinti šiuo metu turimas galimybes Rusijai gauti pajamų ir importo, kurių Putinui reikia tęsti karą“.
Tarp galimų priemonių įvardijami sankcijų taikymas užsienio bankams ir kriptovaliutų prekybos platformoms, per kurias Rusijos Federacija gauna prieigą prie tarptautinių valiutų; banko sąskaitų ir įmonių turto, priklausančio į juodąjį sąrašą įtrauktiems oligarchams, konfiskavimas; taip pat užsienio įmonių, kurios ir toliau eksportuoja draudžiamas prekes į RF, nubaudimas.
Tai taip pat reiškia, kad valstybes, kurios neprisijungė prie Vakarų ekonominių sankcijų, kaip Kinija ir Indija, reikia įtikinti mažinti vis dar į Rusiją plūstančius finansinius ir prekybos srautus.
Nepaisant dabartinių apribojimų, Rusija ir toliau kraunasi milžinišką pelną iš energetikos produktų pardavimo dėl smarkiai išaugusių jų kainų.
Tarp pagrindinių Vašingtono rūpesčių yra Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas: Kinija Maskvai ir toliau tiekia kai kurias technologijas, kurios gali būti naudojamos karinėje pramonėje, pavyzdžiui, procesorius ir kitą elektroniką.
07:04 | JAV nepritaria visiškam draudimui išduoti vizas Rusijos piliečiams
JAV skelbia nepritarianti visiškam draudimui išduoti vizas Rusijos piliečiams. Jungtinės Valstijos sako nenorinčios uždaryti saugių kelių disidentams iš Rusijos.
„Jungtinės Valstijos nenorėtų uždaryti saugaus prieglobsčio ir saugių kelių Rusijos disidentams ar kitiems, pažeidžiamiems dėl žmogaus teisių pažeidimų. Mums taip pat buvo aišku, kad svarbu nubrėžti ribą tarp Rusijos vyriausybės veiksmų ir jos politikos Ukrainoje ir Rusijos žmonių“, – komentare CNN pareiškė neįvardintas JAV Valstybės departamento atstovas.
Atstovas pridūrė, kad JAV „bendradarbiavo su sąjungininkais ir partneriais, kad nustatytų išlaidas, įskaitant vizų apribojimus Kremliaus pareigūnams ir jų padėjėjams“.
„Nuo 2022 m. vasario 24 d. Jungtinės Valstijos ėmėsi veiksmų, siekdamos įvesti vizų apribojimus beveik 5 tūkst. žmonių, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, – sakė jis. – Mes ir toliau nustatysime asmenis, susijusius su Rusijos invazija, ir atsakysime už jų veiksmus. Ieškome visų įrankių, kad Kremlius prisiimtų atsakomybę“.
06:43 | Mariupolio gynėjai pasakoja apie rusų nelaisvėje patirtus žiaurumus
Po mūšio dėl Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio į Rusijos nelaisvę patekę ukrainiečių kariai iš pulko „Azov“ pirmadienį sakė, kad nelaisvėje buvo žiauriai mušami.
Keli pulko „Azov“ nariai, paleisti per Kyjivo ir Maskvos apsikeitimą belaisviais, per internetinę spaudos konferenciją žurnalistams pasakojo matę, kaip kariai buvo mušami tol, kol jiems lūžo kaulai.
„Jie mus išrengė, privertė nuogus tupėti. Jei kuris nors iš vaikinų pakeldavo galvą, jie tuoj pat pradėdavo mušti“, – pasakojo sunkiai sužeistas „Azov“ karys Denysas Čepurka.
Pasak Mariupolio gynėjo, per tardymus jis buvo mušamas, taip pat buvo reikalaujama, kad jis pasirašytų pareiškimą, smerkiantį jo vadus.
„Aš pasakiau, kad to nedarysiu. Tada jie pradėjo mušti mane lazdomis, grasinti mirtimi“, – sakė D. Čepurka.
„Mačiau vaikinų, kuriuos atvežė sulaužytais šonkauliais, labai sunkios būklės“, – kalbėjo jis.
Kitas buvęs belaisvis, Vladyslavas Žaivoronokas, sakė, kad jam teko stebėti „rimtų kankinimų“ atvejų.
„Kai kuriems į žaizdas buvo įbestos adatos, kai kurie buvo kankinami vandeniu“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
D. Čepurka sakė, kad būta atvejų, kai „vaikinai buvo išvesti ir nebegrįžo“.
„Mačiau, kaip vienas karys buvo išvestas iš mūsų kareivinių ir po dviejų dienų sugrąžintas negalintis pajudėti“, – sakė jis žurnalistams.
„Jie norėjo, kad jis pasirašytų dokumentą, jog visa tai Mariupolyje padarė ne Rusija, o mes, bet jis atsisakė, todėl jam buvo sulaužyti šonkauliai, kojos ir rankos“, – pasakojo D. Čepurka.
D. Čepurka ir V. Žaivoronokas buvo tarp beveik pustrečio tūkstančio ukrainiečių karių, kurie paimti į rusų nelaisvę buvo laikomi liūdnai pagarsėjusiame Olenivkos kalėjime prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje Rytų Ukrainoje.
Praėjusį mėnesį per smūgį šiam kalėjimui žuvo dešimtys ukrainiečių belaisvių.
06:10 | Kyjivas: Rusija nori laimėti laiko naujai atakai
Rusija bando įtikinti Ukrainą pradėti naujas derybas, kad laimėtų laiko persigrupuoti ir galėtų pradėti naują puolimą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prezidento patarėjas.
Jau kelias savaites Kremlius „bando įtikinti Ukrainą pradėti derybas“, sakė Mychaila Podoliakas, baigiantis šeštajam karo mėnesiui.
Derybų metu Maskva nori „įšaldyti konfliktą, išlaikant status quo okupuotose Ukrainos teritorijose“, pridūrė jis.
Rusija „siunčia savo pasiūlymus per įvairius tarpininkus“, sakė prezidento patarėjas, tačiau jų neįvardino, nes Kijevas šiuo metu nepalaiko politinių ryšių su Rusija.
Rugpjūčio pradžioje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas keletą kartų siūlėsi tarpininkauti.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo beveik 9 000 Ukrainos karių, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariuomenės vyriausiasis vadas.
► Europos Sąjunga svarstys galimybę pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo programą kaimyninėse šalyse, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
► Pasikartojančios atakos prieš karinius objektus Rusijos okupuotame Kryme rodo rodo išaugusias Ukrainos kariuomenės galimybes, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šią savaitę, kai šalis minės 31-ąsias nepriklausomybės metines, Rusija gali žengti provokacinį žingsnį ir surengti į nelaisvę paimtų ukrainiečių teismą.
