Baltųjų rūmų spaudos sekretorė atsako į žurnalistų klausimus apie Pete'o Hegsetho pastabas
Karoline Leavitt klausiama apie gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho pastabas, kuris sakė, kad nerealu, jog Ukraina tikisi tapti NATO nare, rašoma „Sky News“.
Žurnalistas klausia: „Koks prezidento požiūris į kitą variantą, į branduolinę Ukrainą?“
Spaudos sekretorė sako, kad nė vienu iš šių klausimų su prezidentu nekalbėjo.
Žurnalistas tęsia dėl P. Hegsetho reikalavimo, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą, klausdamas, ar ES turės vietą prie derybų stalo dėl karo pabaigos.
K. Leavitt atsako miglotai: „Neturiu jokių Europos valstybių, kurios šiuo metu dalyvauja derybose, kurias galėčiau jums perskaityti.“
Kitas žurnalistas pažymi, kad P. Hegsethas „atidavė derybų žetonus dar prieš prasidedant šioms deryboms“, atsisakydamas Ukrainos narystės NATO arba jos teritorijos iki 2014 m.
„Vėlgi, aš nekalbėjau su prezidentu apie Ukrainos narystę NATO“, – sakė K. Leavitt.
Ji teigė, kad jai „nežinoma“, jog D. Trumpas savo susitikimui su V. Putinu būtų iškėlęs kokių nors išankstinių sąlygų.
Baltųjų rūmų naujienos apie Trumpo ir Putino skambutį
Donaldo Trumpo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt šio vakaro spaudos konferenciją pradėjo naujausia informacija apie D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį telefonu, rašoma „Sky News“. Ji sakė, kad D. Trumpas pasiryžęs užbaigti „absurdišką karą“.
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą trukdant TATENA stebėtojų rotacijai Zaporižios AE
Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą trukdant Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų rotacijai rusų dalinių užimtoje Zaporižios branduolinėje jėgainėje. „Kremlius veikia pagal įprastą šantažo, grasinimų ir provokacijų schemą“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyj.
Jis apkaltino Rusiją sąmoningai vilkinant pritarimą sprendimui dėl vietos ir laiko, kur ir kada branduoliniai stebėtojai turi kirsti fronto liniją. Kremliaus tikslas esą yra priversti TATENA ekspertus į branduolinį kompleksą Ukrainos pietryčiuose atvykti iš Rusijos.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apkaltino Kyjivą „provokacijomis“. Pradžioje rotacija buvo planuota vasario 5 d. Pasikeisti stebėtojų komandai esą sutrukdė pablogėjusi saugumo padėtis dėl Ukrainos dronų atakų ir apšaudymų iš minosvaidžių. To įrodymų pateikta nebuvo.
TATENA situacijos kol kas nekomentuoja. Zaporižios AE nuo 2022 m. kovo yra kontroliuojama rusų. Visi šeši reaktoriai saugumo sumetimais yra išjungti. TATENA ekspertų komanda stebi elektrinės būklę ir saugumo situaciją aplink jėgainę. Stebėtojai reguliariai keičiasi ir paprastai į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją vyksta per Rusijos ir Ukrainos fronto liniją.
Joks susitarimas dėl Ukrainos negali būti priimtas be Kyjivo ir europiečių, sako ministrai
Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį primygtinai tvirtino, kad bet koks taikos susitarimas Ukrainoje negalės būti pasiektas be Kyjivo ir jo Europos partnerių dalyvavimo.
„Be europiečių dalyvavimo Ukrainoje nebus teisingos ir ilgalaikės taikos“, – Paryžiuje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Jo kolegos iš Vokietijos ir Ispanijos paantrino, kad jokie sprendimai negali būti priimti be Ukrainos.
Ministrai kalbėjo netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
JAV gynybos vadovo poziciją dėl Ukrainos pasveikino aukšto rango Rusijos parlamentaras
JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho remarkos apie karą Ukrainoje trečiadienį Maskvoje buvo sutiktos palankiai.
„Pentagono vadovo pareiškimai (Ukrainos prezidentui Volodymyrui) Zelenskiui gali tapti šaltu dušu“, – pareiškė Rusijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis, kurio žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.
P. Hegsethas lankydamasis Briuselyje sakė, kad nerealu tikėtis, jog Ukraina susigrąžins iki 2014 m. egzistavusias sienas bei atmetė tikimybę, kad šalis po karo įstos į NATO.
Anot L. Sluckio, kuris taip pat yra ir ultranacionalistinės partijos LDPR vadovas, P. Hegsethas padėtį įvertino „gana realistiškai“.
Naujosios JAV vyriausybės prioritetai leidžia būti atsargiai optimistiškiems, sakė jis. Tačiau jis atmetė siūlymą pagal galimos taikos sutarties sąlygas fronte dislokuoti taikdarius iš Vakarų.
Net jeigu JAV į šią misiją savo pajėgų nesiųs, tokiu būdu konfliktas bus tik įšaldytas, o Kyjivas galės naujai apsiginkluoti, kad paskiau galėtų keršyti, aiškino aukšto rango Maskvos politikas.
Kremlius laikosi visų savo reikalavimų dėl taikos sutarties. Tarp jų – reikalavimas be jau užimtų zonų atsisakyti daugiau teritorijų bei planų įstoti į NATO ir leisti Maskvai Kyjive vėl imti vykdyti įtaka grindžiamą politiką.
Baltuosiuose rūmuose vyksta spaudos konferencija
Pranešama, jog šiuo metu Baltuosiuose rūmuose vyksta spaudos konferencija apie karą Ukrainoje po svarbių Donaldo Trumpo ir jo gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho pranešimų, rašo „Sky News“.
Trumpas: „Telaimina Dievas Rusiją ir Ukrainą“
Donaldas Trumpas teigė, kad jo pokalbis telefonu su Volodymyru Zelenskiu „praėjo labai gerai“, rašoma „Sky News“.
„Jis, kaip ir prezidentas V. Putinas, nori sudaryti taiką“, – socialinėje medijoje rašė JAV prezidentas.
„Aptarėme įvairias temas, susijusias su karu, bet daugiausia – penktadienį Miunchene rengiamą susitikimą, kuriame delegacijai vadovaus viceprezidentas JD Vance'as ir valstybės sekretorius Marco Rubio. Tikiuosi, kad šio susitikimo rezultatai bus teigiami“, – tęsė jis.
Ir pridūrė: „Laikas sustabdyti šį absurdišką karą, kuriame buvo masiškai ir visiškai be reikalo žudoma ir naikinama. Telaimina Dievas Rusijos ir Ukrainos žmones!“
Zelenskis sako, kad po pokalbio su Trumpu „planuoja tolimesnius žingsnius“
Volodymyras Zelenskis sako, kad telefonu turėjo „prasmingą pokalbį“ su Donaldu Trumpu, rašoma „Sky News“.
„Prezidentas Trumpas pasidalijo savo pokalbio su Putinu detalėmis“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Niekas nenori taikos labiau nei Ukraina. Kartu su JAV planuojame tolimesnius žingsnius, kad sustabdytume Rusijos agresiją ir užtikrintume ilgalaikę, patikimą taiką. Kaip sakė prezidentas D. Trumpas, padarykime tai“, – tęsė jis.
V. Zelenskis ir D. Trumpas „kalbėjosi apie galimybes pasiekti taiką“ ir „aptarė pasirengimą dirbti kartu komandiniu lygmeniu“.
„Esu dėkingas prezidentui D. Trumpui už jo susidomėjimą tuo, ką galime pasiekti kartu“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Kremlius: Putinas ir Trumpas sutarė, kad JAV ir Rusijai „atėjo laikas dirbti kartu“
Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas telefoninio pokalbio metu sutarė, jog „atėjo laikas mūsų šalims dirbti kartu“. Abu nusprendė, kad „ilgalaikį sprendimą galima pasiekti taikiomis derybomis“, rašoma „Sky News“.
Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentas pakvietė D. Trumpą apsilankyti Maskvoje ir išreiškė pasirengimą priimti amerikiečių pareigūnus Rusijoje.
„Taip pat buvo aptarta Ukrainos tema. Prezidentas D. Trumpas pasisakė už greitą karo veiksmų nutraukimą ir problemų sprendimą taikiomis priemonėmis“, – teigė Rusijos atstovas spaudai.
Rusija turi pakankamai išteklių tęsti karą: ji keičia kokybę į kiekybę
Rusija turi viską, ko jai reikia, kad galėtų kovoti Ukrainoje dar bent metus, teigia pirmaujančios saugumo tyrimų organizacijos ekspertai. Londone įsikūręs Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) praneša, kad Maskvos pajėgos lėtai, bet užtikrintai žengia į priekį šiame išsekimo karu tapusiame konflikte, rašoma „Sky News“.
„Kadangi sausumoje ataka yra toks svarbus veiksnys, Rusija turi pranašumą, o Ukraina kariauja gynybinį sausumos mūšį“, – sakė IISS vyresnysis sausumos karų analitikas Benas Barry.
„Jei Rusija norėtų pratęsti karą, manau, kad ji turi potencialių žmogiškųjų, įrangos ir logistikos išteklių toliau tai daryti iki šių metų pabaigos“, – tęsė jis.
Volodymyras Zelenskis sakė, kad tikisi dar šią savaitę pasiekti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų, rašoma „Sky News“.
Aukšto rango JAV pareigūnas šiandien Kyjive jam pristatė pirmąjį susitarimo projektą.
V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje sakė, kad su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu surengė produktyvią ir konstruktyvią diskusiją.
S. Bessentas teigė, jog Kyjivo ir Vašingtono susitarimas dėl itin svarbių iškasenų gali suteikti Ukrainai „saugumo skydą“, kai baigsis karas su Rusija.
NATO šalys pernai suteikė Ukrainai daugiau paramos nei buvo užsibrėžusios
32 NATO šalys, pasak Aljanso generalinio sekretoriaus Marko Ruttės, pernai suteikė Ukrainai daugiau paramos, nei pačios buvo užsibrėžusios. „Viršūnių susitikime Vašingtone sąjungininkai pažadėjo 2024 m. skirti Ukrainai 40 mlrd. eurų saugumo paramos“, – sakė M. Ruttė spaudos konferencijoje Briuselyje. Naujausi duomenys rodo, kad suteikta paramos už 50 mlrd. „Sąjungininkai ne tik įvykdė savo įsipareigojimus – jie juos gerokai viršijo“, – pažymėjo NATO vadovas.
Jis kartu pabrėžė, kad daugiau kaip pusę Ukrainai skirtos paramos suteikė Europos šalys ir Kanada. Žengiamas didelis žingsnis link to, ko reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėjo M. Ruttė, turėdamas omenyje diskusijas dėl sąžiningo naštos pasidalijimo Aljanse. Ji teigė pritariąs D. Trumpui, kad teikiant saugumo paramą turi būti išlaikytas balansas.
Kol kas neaišku, ar bus užsibrėžtas tikslas ir 2025 m. Dėl jo gali būti susitarta NATO viršūnių susitikime Hagoje birželį.
Šaltinis: JAV Iždo sekretorius susitiko su V. Zelenskiu
JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas vedė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis iš Ukrainos prezidentūros.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs apie vizitą, bet plačiau nekomentavo.
S. Bessentas lankosi Ukrainoje prieš penktadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose įvyksiantį V. Zelenskio ir JAV viceprezidento J. D. Vance'o susitikimą.
Zelenskis paaiškino, kodėl JAV ir Rusija neturėtų būti paliktos derybose „viena prieš vieną“
Jei Rusija bus palikta „viena prieš vieną“ su JAV, prezidentas Donaldas Trumpas ar jo komanda, gaus iš rusų manipuliuojančios informacijos, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašoma „Unian“.
„Pavyzdžiui, girdžiu kai kuriuos balsus iš JAV, kurie pradeda sakyti: „O, mūšio lauke yra labai sudėtinga situacija. Ukrainiečiai praranda žemę, savo teritoriją ir t. t., jie pralaimi. Jie negali pasipriešinti Rusijos kariuomenei, ir tai turi liautis“, – sakė jis.
Kartu V. Zelenskis pažymi, kad iš tiesų karas turi būti nutrauktas, nes Ukraina patiria ne tik nuostolių, bet ir praranda žmonės dėl Rusijos vykdomos plataus masto invazijos.
Buvęs NATO pareigūnas teigia, kad Vakarai ir JAV turi griežtai atremti Rusijos reikalavimus
Po to, kai Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad „nerealu“, jog Ukraina grįš prie sienų, buvusių iki 2014 m., Jamie Shea, buvęs NATO pareigūnas, sakė: „Nemanau, kad tai netikėta.“ Jo manymu, JAV ir Vakarai „turi griežtai atremti“ Rusijos reikalavimus, rašoma „Sky News“.
Jis pridūrė, kad Vladimiras Putinas nori daugiau nei tik teritorijos, ir sakė, kad „Jungtinės Valstijos ir Vakarai turi griežtai pasipriešinti“ papildomiems reikalavimams.
J. Shea teigė, kad Rusijos vadovas „puikiai sugeba derėtis ir tuo pat metu kovoti“.
Buvęs JK ambasadorius teigia, kad JAV dar labiau spaus Putiną pasiekti paliaubas
Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Rusijoje pareiškė, kad JAV turi daryti didesnį spaudimą Vladimirui Putinui, kad šis susitartų dėl paliaubų Ukrainoje, rašoma „Sky News“.
Rodericas Lyne‘as teigė, kad JAV gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho kalba nepateikė jokių staigmenų ar „didelio atradimo“.
Tačiau jis sakė, jog europiečius ji nuramino, nes P. Hegsethas išreiškė „labai tvirtą“ įsipareigojimą NATO.
„Amerikiečiai ketina daryti spaudimą Putinui, kad šis pabandytų pasiekti bent jau paliaubas“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Tai, apie ką kalbame, yra galimybė derėtis dėl paliaubų artimiausiais mėnesiais. Tai pasiekiama, bet labai sunku.“
Kare Ukrainoje žuvo pirmasis šveicarų savanoris
Pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos kare Ukrainoje žuvo savanoris iš Šveicarijos. Apie tai pranešė „Swiss Info“.
Pasak Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos, šalies ambasada Kyjive jau metų pradžioje buvo informuota apie piliečio žūtį.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Michaelis Steineris stočiai SRF sakė, kad šveicaras veikiausiai žuvo mūšyje. Žūties aplinkybės kol kas dar nėra aiškios. Taip pat nežinoma, kokiame dalinyje jis tarnavo ir kokiame regione buvo dislokuotas.
Hegsethas: JAV nesiųs karių į Ukrainą, Europa turi suteikti didžiąją dalį pagalbos
Naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas nedislokuos karių Ukrainoje pagal jokį taikos susitarimą ir kad Ukrainai atgauti visą savo žemę ar įstoti į NATO nėra realu.
„Kad būtų aišku, kaip dalis bet kokios saugumo garantijos, JAV kariai nebus dislokuoti Ukrainoje“, – per Kyjivo rėmėjų susitikimą Briuselyje sakė P. Hegsethas.
Europos šalims jis taip pat pareiškė, kad jos privalo suteikti liūto dalį būsimos pagalbos Kyjivui, perspėdamas, kad Vašingtonas „nebetoleruos nesubalansuotų santykių“ su savo sąjungininkais.
„Europos saugumo užtikrinimas turi būti būtinas Europos NATO narėms, – kalbėjo P. Hegsethas. – Europa turi suteikti didžiąją dalį būsimos letalios ir neletalios pagalbos Ukrainai.“
Kyjive nuo Rusijos raketų smūgio nukentėjo televizijos kanalų „FreeDom“ ir „Dim“ biurai
Kyjive nuo Rusijos raketų smūgio vasario 12-osios rytą nukentėjo užsieniui laidas transliuojančių televizijos kanalų „FreeDom“ ir „Dim“ biurai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė leidinys „Detector Media“.
Be to, buvo apgadinti tarptautinės laidų užsieniui transliavimo redakcijos biurai – „UATV English“, „The Gaze“, „UATV Español“, „UATVArabic“ ir skaitmeninė redakcija.
Darbuotojai nenukentėjo, laidos transliuojamos iš atsarginės studijos.
Didelė žala padaryta televizijos kanalo „FreeDom“ studijai. Smūgio banga išdaužė dešimtis biuro langų, suniokojo patalpas ir automobilius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 12-ąją Kyjive per rusų raketų ataką žuvo 1985 metais gimęs vyras.
NATO vadovas: Europa privalo daug daugiau išleisti gynybai
NATO šalys Europoje turi investuoti ženkliai daugiau į gynybą, trečiadienį teigė Aljanso vadovas Markas Rutte, naujajam JAV gynybos sekretoriui atvykus skleisti Donaldo Trumpo reikalavimus didinti išlaidas.
„Mes turime padaryti daug daugiau, kad turėtume tai, ko mums reikia atgrasyti ir ginti. Taip pat dėl to, kad našta būtų lygiau paskirstyta“, – teigė M. Rutte.
Ukraina skelbia sulaikiusi žvalgybos aukšto rango pareigūną, dirbusį Rusijai
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė sulaikiusi aukšto rango žvalgybos pareigūną, kuris kolaboravo su Rusija.
„SBU Antiteroristinio centro personalo vadovas dirbo priešui“, – teigė žvalgybos agentūra pranešime socialiniuose tinkluose.
Jame nurodoma, jog Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo pranešta apie kompleksišką operaciją, skirtą agento priedangai atskleisti.
Ukrainos gynybos pajėgos numušė šešias Rusijos raketas „Iskander-M“ ir 71 droną
Ukrainos gynybos pajėgos numušė šešias Rusijos balistines raketas „Iskander-M“ ir 71 droną.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Nuo antradienio, vasario 11-osios, 19 val. rusai smogė balistinėmis raketomis „Iskander-M“ Kyjivui ir Kryvyj Rihui. Šešios raketos buvo paleistos iš Briansko srities, viena – iš laikinai okupuoto Krymo.
Priešas taip pat atakavo Ukrainą 123 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir kitų tipų dronais imitatoriais iš Milerovo, Oriolo, Briansko, Kursko, Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki trečiadienio, vasario 12-osios, 8.30 val. buvo patvirtinta, kad Charkivo, Poltavos, Sumų, Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Žytomyro, Dnipropetrovsko, Chersono ir Mykolajivo srityse buvo numuštos šešios balistinės raketos „Iskander-M“ ir 71 „Shahed“ tipo smogiamasis dronas (taip pat ir kitų tipų dronai).
40 priešo dronų imitatorių dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Per priešo ataką nukentėjo Kyjivo, Dnipropetrovsko (Kryvyj Rihas), Sumų, Poltavos ir Černihivo sritys.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 12-osios rytą per Rusijos raketų smūgį Kyjivo Obolonės rajone žuvo žmogus, o dar keturi, tarp jų – vaikas, buvo sužeisti.
Rusija nesutinka keistis su Ukraina okupuotomis teritorijomis
Rusija trečiadienį atmetė pasiūlymą keistis su Kyjivu okupuotomis teritorijomis, kai bus sudaromas koks nors susitarimas dėl taikos. Tokią mintį iškėlė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai neįmanoma. Rusija niekada nediskutavo ir nediskutuos teritorijų apsikeitimo tema“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atmetęs V. Zelenskio pasiūlymą, kad Ukraina galėtų išmainyti jos užimtą Rusijos vakarinės Kursko srities teritoriją.
„Mes iškeisime vieną teritoriją į kitą“, – sakė V. Zelenskis antradienį britų žiniasklaidos paskelbtame interviu.
Zelenskis perspėjo Baltijos šalis ir Lenkiją: Rusija dar šiemet gali pradėti naują puolimą iš Baltarusijos
Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusijos agresija kelia grėsmę kaimyninėms šalims, tokioms kaip Baltijos šalys ir Lenkija. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Guardian“, rašo „Kanal 24“.
Jo įsitikinimu, saugumo garantijos Ukrainai iš esmės saugo Europą nuo Rusijos kėsinimosi. V. Zelenskis mano, kad jei V. Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, eis toliau. Jo tikslas yra ne tik užgrobti Ukrainos teritorijas, bet ir atkurti SSRS, Rusijos imperijos įtaką.
V. Zelenskis pažymėjo, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, 2025 m. Rusija nori padidinti savo kariuomenę 12–15 divizijų. Tai sudarys apie 150 000 žmonių. Be to, Maskva įtrauks Šiaurės Korėjos karius. Tikėtina, kad šie apmokyti kariai bus rengiami Baltarusijoje.
Valstybės vadovas priminė, kad plataus masto invazija į Ukrainą prasidėjo nuo rusų apmokymų Baltarusijoje. Jei jie ten treniruosis vasarą arba, pavyzdžiui, 2025 m. rudenį, po to gali būti pradėtas puolimas. Anot jo, tai nebūtinai turi būti nauja invazija į Ukrainą. Jo nuomone, okupantai gali mestis į Lenkiją arba Lietuvą.
Rusai smogė kritinės infrastruktūros objektui Černihivo srityje, sužeisti du žmonės
Černihivo srities Prylukų rajone per naktinę rusų ataką viename iš kritinės infrastruktūros objektų kilo gaisras, sužeisti du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiąnakt rusai smogė vienam iš kritinės infrastruktūros objektų Prylukų rajone. Tikriausiai buvo panaudotas smogiamasis dronas. Kilo gaisras. Sprogimo banga apgadino ūkinius pastatus“, – informavo pareigūnas.
Anot jo, sužeisti du žmonės. Gydytojai jiems suteikė reikiamą pagalbą.
Srities karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad iki vasario 12-osios ryto gaisrą pavyko lokalizuoti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos vasario 12-osios naktį numušė šešias Rusijos balistines raketas „Iskander-M“ ir 71 droną.
Žiniasklaida: Trumpo pasiuntinys turėjo 3,5 val. susitikimą su Putinu
Maskvoje viešėjęs JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas turėjo trijų su puse valandų susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „The Washington Post“.
Anot leidinio, tokią informaciją skelbia „Fox News“ laidų vedėjas Seanas Hannity.
„Pasak „Fox News“ laidų vedėjo Seano Hannity, Witkoffas, nekilnojamojo turto vystytojas ir ilgametis Trumpo draugas, būdamas Maskvoje ir organizuodamas Fogelio paleidimą, 3,5 valandos susitiko su Putinu. Baltieji rūmai neatsakė į užklausas apie susitikimą su Putinu“, – rašo leidinys.
S. Witkoffas šią savaitę lankėsi Maskvoje. Antradienį jis išvyko iš Rusijos kartu su Marcasu Fogelu, istorijos mokytoju iš Pensilvanijos, ir atvežė jį į Baltuosius rūmus, kur jį pasveikino valstybės vadovas.
Šį mokytoją Rusija neteisėtai kalino.
Ukraina apie derybas: esame pasirengę, tik su viena sąlyga
Ukraina yra pasirengusi taikos deryboms su Rusija, tačiau teisinga taika gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Ukraina bus stipri mūšio lauke, sako Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo „Kanal 24“.
Apie tai jis kalbėjo Ramšteino susitikimo išvakarėse.
„Ukraina yra pasirengusi deryboms dėl karo pabaigos. Tačiau teisinga ir ilgalaikė taika įmanoma tik tada, kai Ukraina bus stipri mūšio lauke“, – sako jis.
Zelenskis: smūgiai į Kyjivą rodo, kad Putinas nesirengia taikai
Anksti trečiadienį Rusijos įvykdyta mirtina dronų ir raketų ataka Kyjive rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas siekti taikos Ukrainoje, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nesirengia taikai – jis ir toliau žudo ukrainiečius ir griauna miestus“, sakė Ukrainos prezidentas. „Tik stiprūs žingsniai ir spaudimas Rusijai gali sustabdyti šį terorą. Šiuo metu mums reikia visų mūsų partnerių vienybės ir paramos kovojant už teisingą šio karo pabaigą", – socialinėje žiniasklaidoje parašė V. Zelenskis.
Anksti trečiadienį Rusija raketomis apšaudė Ukrainos sostinę, keliuose Kyjivo rajonuose kilo gaisrai. Meras Vytalijus Klyčko pranešė, kad žuvo vienas žmogus, mažiausiai trys buvo sužeisti.
Internete buvo paskelbtas smūgio Kyjivui vaizdo įrašas, rašo UNIAN. Rusai Kyjivui smogė naktį iš antradienio į trečiadienį. Žuvo bent vienas žmogus, o tarp sužeistųjų yra ir vaikų.
Anksčiau buvo pranešta apie gaisrus penkiuose Kyjivo rajonuose – Solomiankos, Sviatošyno, Holosijivkos, Podilo ir Obolonės.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos sostinėje ir daugelyje sričių buvo paskelbtas oro pavojaus dėl raketų smūgio grėsmės.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 150 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 150 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 853 030 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 023 tankų (+9), 20 871 šarvuotosios kovos mašinos (+27), 22 976 artilerijos sistemų (+53), 1 276 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 061 oro gynybos priemonės (+1), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 24 919 dronų (+164), 3 057 kruizinių raketų (+1), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 36 928 automobilių (+121), 3 742 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Iš Vokietijos – žinios apie sabotažus prieš karinį jūrų laivyną
Buvo rengiami sabotažai prieš Vokietijos karinio jūrų laivyno laivus, rašo NTV. Apie tai patvirtino Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas Janas Christianas Kaackas. Anot jo, sabotažininkai apgadino Bundesvero karo laivus, taip pat buvo bandymų patekti į bazes.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Per Rusijos raketų ataką Kyjive žuvo mažiausiai vienas žmogus, tarp sužeistųjų – vaikas
Per Rusijos raketų ataką Kyjive žuvo mažiausiai vienas žmogus, yra sužeistųjų, keliuose rajonuose kilo gaisrai.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Klyčko.
„Preliminariais duomenimis, Podilo rajone žuvo vienas žmogus. Darnicos rajone gaisras vienos iš privačių įmonių teritorijoje", – parašė „Telegram“ kanale V. Klyčko.
Vėliau meras papildė informaciją.
„Podilo rajone taip pat nukentėjo vienas žmogus. Medikai jį hospitalizavo. Prieš tai Podilo rajone buvo rastas žuvusiojo kūnas“, – pažymėjo jis.
Dar vėliau V. Klyčko patikslino: „Žuvusysis ir sužeistasis, kuris buvo hospitalizuotas – iš Obolonės rajono“.
„Obolonės rajone dar viena nukentėjusioji – 9 metų mergaitė. Ją medikai taip pat hospitalizavo“, – parašė meras.
Anksčiau buvo pranešta apie gaisrus penkiuose Kyjivo rajonuose – Solomiankos, Sviatošyno, Holosijivkos, Podilo ir Obolonės.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos sostinėje ir daugelyje sričių buvo paskelbtas oro pavojaus dėl raketų smūgio grėsmės.
Trumpas siunčia į Ukrainą iždo sekretorių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siunčia savo iždo sekretorių Scottą Bessentą į Ukrainą deryboms dėl karo su Rusija užbaigimo, tačiau šio pasiuntinio pasirinkimas rodo, kad diskusijos vyks ne tik dėl paliaubų.
S. Bessentas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, antradienį savo internetinėje platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas bei pridūrė, kad karas turi baigtis ir tai netrukus įvyks. „Kai Amerika stipri, pasaulyje yra taika“, – pridūrė jis didžiosiomis raidėmis.
D. Trumpas nenurodė nei S. Bessento kelionės laiko, nei datos. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje trunka jau beveik trejus metus. Derybų tikimasi ir penktadienį prasidėsiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Dalyvaus V. Zelenskis ir JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
Neseniai D. Trumpas susiejo tolesnę JAV pagalbą Ukrainai su JAV prieiga prie jos žaliavų. V. Zelenskis savo ruožtu aiškiai pasakė, kad nori atsidėkoti už Vakarų karinę pagalbą retaisiais metalais ir kitais mineraliniais ištekliais.
Penktadienį D. Trumpas užsiminė apie galimybę šią savaitę Vašingtone susitikti su V. Zelenskiu ir pabrėžė, kad pats nenori keliauti į Ukrainą.
Viltį, kad judama taikos derybų link, sustiprino JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo kelionė į Rusiją ir Amerikos piliečio Marco Fogelio, mokytojo, kalėjusio už įtariamą narkotikų kontrabandą, paleidimas.
Nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas sakė, jog pirmoji nuo 2021 m. aukšto rango JAV pareigūno kelionė į Maskvą yra „ženklas, kad judame teisinga kryptimi, siekiant užbaigti žiaurų ir baisų karą Ukrainoje“.
Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis
Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki 4 kruizinių raketų „Kalibr“.
Tai vasario 12 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Azovo jūroje priešo laivų nėra.
Viduržemio jūroje budi trys priešo laivai, iš kurių du yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 22 raketų.
Per parą Rusijos interesais per Kerčės sąsiaurį praplaukė:
į Juodąją jūrą – trys laivai, iš jų du tęsė judėjimą Bosforo sąsiaurio kryptimi;
į Azovo jūrą – vienas laivas, jis atplaukė iš Bosforo sąsiaurio.
Rusija balistinėmis raketomis smogė Kyjivui: mieste kilo gaisrų serija
Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį balistinėmis raketomis apšaudė Kyjivą, rašo UNIAN. Mieste kilo gaisrai.
Oro pavojus sostinėje paskelbtas 04:31. Netrukus Kyjive pasigirdo serija sprogimų. Sostinės karinės administracijos vadovas Timūras Tkačenka pranešė, kad keliuose miesto rajonuose nukrito nuolaužos, viename rajone užsidegė negyvenamos patalpos, namų stogai.
Apie sužeistuosius duomenų nėra.
„Taip Putinas nori, kad karas baigtųsi“, – komentuoja Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas telefonu kalbėjosi su Putinu: apie šį pokalbį informuos ir Zelenskį
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas ką tik kalbėjosi telefonu. Po pusantros valandos trukusio pokalbio jie susitarė, kad „mūsų atitinkamos komandos nedelsdamos pradės derybas“ dėl Ukrainos, rašoma „Sky News“.
„Sutarėme dirbti kartu, labai glaudžiai, įskaitant lankymąsi vienas kito valstybėse“, – D. Trumpas paskelbė socialinėje medijoje.
„Pradėsime nuo to, kad paskambinsime Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui ir informuosime jį apie šį pokalbį, o tai padarysiu jau dabar“, – sakė D. Trumpas.
Jis teigė, kad deryboms vadovaus valstybės sekretorius Marco Rubio, CŽV direktorius Johnas Ratcliffe‘as, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas ir ambasadorius Steve‘as Witkoffas.
D. Trumpas pokalbį telefonu apibūdino kaip „labai produktyvų“ ir pranešė, jog „norime sustabdyti milijonus mirčių, vykstančių Rusijos kare su Ukraina“.
„Noriu padėkoti Prezidentui Putinui už jo laiką ir pastangas, susijusias su šiuo pokalbiu, ir už tai, kad vakar vakare Baltuosiuose rūmuose asmeniškai pasveikinau Marcą Fogelį, nuostabų žmogų“, – tęsė D. Trumpas.
Pensilvanijos mokyklos mokytojas M. Fogelis vakar buvo paleistas iš Rusijos kalėjimo pagal susitarimą su JAV.