Svarbiausios dienos naujienos:
23:25 | Ukrainoje moteris nuteista 15-ai metų kalėjimo už pagalbą Rusijai
Kijevas pirmadienį pranešė, kad viena moteris iš rytų Ukrainos Sloviansko miesto buvo nuteista 15-ai metų kalėjimo dėl kaltinimų valstybės išdavyste ir pagalba įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje buvo iškelta tūkstančiai bylų dėl pagalbos Kremliaus karo veiksmams.
Generalinė prokuratūra nurodė, kad šių metų kovo ir balandžio mėnesiais moteris perdavė informaciją apie Ukrainos karių dislokavimą pažįstamam, kuris tarnavo Rusijos kariuomenėje.
Pareiškime sakoma, kad ji perdavė informaciją konkrečiai apie tai, kur šiame rytiniame mieste dislokuotos Ukrainos pajėgos, taip pat apie patikros postų išdėstymą vietovėje.
2014 metais prorusiškos separatistų pajėgos trumpam buvo užėmusios Slovianską – vieną iš paskutinių likusių didelių civilių gyventojų centrų Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje.
22:35 | Praėjusią savaitę netoli Latvijos oro erdvės tris kartus pastebėtas Rusijos lėktuvas
Praėjusią savaitę Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai tris kartus aptiko Rusijos orlaivį netoli Latvijos oro erdvės, agentūrą LETA informavo Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NGP).
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai, reaguodami į galimą grėsmę Latvijos oro erdvėje, atliko penkis oro erdvės apsaugos skrydžius. Trijų iš šių skrydžių metu buvo pastebėtas Rusijos orlaivis.
Pasak NGP, oro objektai be atsakiklių yra nematomi civiliniams radarams ir gali būti aptinkami tik kariniais radarais. Tokiais atvejais objekto identifikuoti neįmanoma, todėl vienintelis būdas išsiaiškinti objekto kilmę yra vizualus identifikavimas, o tai ir daro Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misijoje dalyvaujantys NATO lėktuvai.
Kaip pranešama, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius virš Baltijos jūros ties išorine Latvijos teritorinių vandenų riba Rusijos kariniai orlaiviai buvo aptikti 109 kartus.
Pernai iš viso užfiksuoti 159 tokie atvejai.
22:03 | Kasčiūnas Kyjive su pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje
Ukrainoje viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Kyjive pasirašė susitarimą dėl Lietuvos Krašto apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų bei Ukrainos Gynybos ir Strateginių pramonės šakų ministerijų bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje.
Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šiuo susitarimu siekiama paremti ginklų ir amunicijos gamybą bei kitų gynybos pramonės projektų įgyvendinimą.
Vizito metu L. Kasčiūnas su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu ir kitais Ukrainos pareigūnais taip pat aptarė Lietuvos karinę paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai.
„Su ministru R. Umerovu aptarėme karinės paramos Ukrainai klausimus, kalbėjome apie situaciją fronte, kokios paramos jiems šiuo metu labiausiai reikia, kuo dar galime padėti. Lietuva nenutrūkstamai tiekia paramą Ukrainai ir neketiname sustoti. Praeitą savaitę Ukraina iš Lietuvos sulaukė siuntos su minosvaidžių minomis, generatoriais ir kita parama, o artimiausiu metu į Ukrainą iškeliaus termovizoriai, dronai ir kita, kasdien mūšio lauke reikalinga įranga“, – pranešime cituojamas ministras.
Susitikime taip pat kalbėta apie tęstinę Lietuvos dronų programą ir tai, kad Lietuva iš Ukrainos perima jos išmoktas pamokas bei ekspertizę, siekia plėtoti dronų pramonės pajėgumus. Kitais metais Lietuva skyrė dar 10 mln. eurų įvairių rūšių dronų, skirtų Ukrainai, įsigijimui iš Lietuvos gamintojų.
Kitąmet Lietuva taip pat planuoja skirti 30 mln. eurų Išminavimo koalicijai, prisidės prie Čekijos amunicijos iniciatyvos tęstinumo, investuos į Ukrainos gynybos pramonę.
Ministerijos duomenimis, Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
21:27 | Estija nori uždrausti šalyje gyvenantiems Rusijos piliečiams balsuoti vietos rinkimuose
Estijos koalicinė vyriausybė pirmadienį pareiškė besitikinti priimti konstitucijos pataisą, kuri uždraustų Rusijos ir Baltarusijos rezidentams kitais metais balsuoti savivaldybių rinkimuose, kad būtų užkirstas kelias galimam Maskvos ir Minsko kišimuisi.
Daugiau kaip 80 000 Rusijos piliečių turi leidimus gyventi 1,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kuri nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo 1991 metais ir kurioje gyvena didelė rusakalbių mažuma.
„Šiandien koalicinėje taryboje sutarėme, kad rekomenduosime mūsų parlamentinėms frakcijoms skubiai pakeisti konstituciją taip, kad agresorių valstybių piliečiai nebegalėtų būti sprendimų priėmėjais vietos rinkimuose“, – pirmadienį valstybiniam transliuotojui ERR sakė Estijos premjeras Kristenas Michalas.
Nuolatiniai Estijos gyventojai šiuo metu turi konstitucinę teisę balsuoti savivaldos rinkimuose savo gyvenamoje rinkimų apygardoje.
Įvairios Estijos politinės partijos nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios siūlė neleisti rinkimuose dalyvauti šalyje gyvenantiems rusams ir baltarusiams, taip pat asmenims be pilietybės, baimindamosi užsienio kišimosi.
Koalicija pareiškė, kad tikisi greitai pakeisti konstituciją, „kad agresorių valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės negalėtų balsuoti kitų metų spalį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose“, – pareiškė parlamentinės frakcijos „Isamaa“ („Tėvynė“) vadovas Heliras Valdoras Seederis.
Pataisos projektas gali būti parengtas jau ketvirtadienį.
21:00 | Zelenskis neslepia nusivylimo: Kurske jau 11 tūkst. korėjiečių, o Vakarų reakcijos – nėra
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos Kursko srityje jau dislokuota 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Apie tai rašo leidinys „Ukrainos nacionalinės naujienos“.
Kartu Ukrainos prezidentas neslėpė apmaudo, kad iki šiol nematyti Vakarų reakcijos.
„Šiandien gauta ataskaita iš žvalgybos apie Šiaurės Korėjos kariuomenę Rusijoje. Jau 11 tūkstančių Kursko srityje. Matome Šiaurės Korėjos karių skaičiaus didėjimą ir nematome partnerių reakcijos padidėjimo. Deja“, – apmaudo neslėpė V. Zelenskis.
20:48 | Ukraina: Rusija ruošiasi smogti branduolinei infrastruktūrai
Rusija ruošiasi smogti branduolinės infrastruktūros objektams Ukrainos teritorijoje.
Apie nerimą keliančius Rusijos užmojus bendroje spaudos konferencijoje su kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Dar kartą priminsiu, kad turime įrodymų, jog Rusija ruošiasi ir rengia smūgius Ukrainos branduolinei infrastruktūrai. Viena vertus, turime juos apsaugoti, o pasaulis turi reaguoti staigiai ir tvirtai, kad užkirstų tam kelią“, – pabrėžė ministras.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
19:55 | Rutte: NATO „bus vieningas“ nepriklausomai nuo rinkimų JAV baigties
NATO bus vieningas, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus JAV, pirmadienį lankydamasis Berlyne pasakė aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, Vašingtono sąjungininkams neramiai laukiant rinkimų baigties.
„Nepriklausomai nuo to, kas laimės tuos rinkimus, mes dirbsime su Kamala Harris, mes dirbsime su Donaldu Trumpu ir užtikrinsime, kad aljansas būtų vieningas“, – susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu metu sakė M. Rutte.
M. Rutte teigimu, jam „nekyla abejonių“, kad rinkimų nugalėtojas toliau rems NATO, nes tai yra „Jungtinių Valstijų interesais“.
Sąjungininkai Vakaruose baiminasi, kad, jei įtemptą rinkimų kovą antradienį laimės D. Trumpas, Šaltojo karo pradžioje įkurtam gynybos aljansui prasidės liūdnos dienos.
Pirmosios nuo 2017 m. iki 2021 m. trukusios savo kadencijos metu D. Trumpas peikė aljanso nares, neva šios per mažai išleidžia gynybai.
D. Trumpas vasarį perspėjo paraginsiantis Rusiją daryti „ką tik po velnių nori“ su tomis NATO narėmis, kurios bendrai gynybai neskiria daugiau lėšų.
Tuo tarpu K. Harris dažnai atkreipdavo dėmesį į D. Trumpo remarkas, pati prezidento Joe Bideno pavyzdžiu žadėdama bendradarbiauti su sąjungininkėmis ir remti NATO.
Sąjungininkai Vakaruose taip pat nuogąstauja, kad D. Trumpo prezidentavimas reikštų, jog JAV – didžiausia Kyjivo rėmėja ir pagrindinis NATO pagalbos Kyjivui variklis – Ukrainai skirtų mažiau karinės pagalbos.
M. Rutte teigimu, pranešimai apie Rusijoje dislokuotus Šiaurės Korėjos karius reiškia, kad svarbu padaryti „viską, ką galime, kad užtikrintumėme ne tik Europos ir Atlanto vandenyno, bet ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono saugumą“.
„Dėl to mums atsiranda motyvacijos dėti daugiau pastangų ir padaryti dar daugiau“, – kalbėjo jis, Pchenjano teikiamą pagalbą pavadindamas „labai rimtu poslinkiu ir konflikto eskalavimu“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai sąjungininkams Vakaruose pristatė savo „Pergalės planą“ ir pasiprašė priimamas į NATO.
M. Rutte teigimu, keleto šalių ir Ukrainos pasirašytos dvišalės saugumo sutartys yra „tiltas, tolesnėje perspektyvoje nuvesiantis į narystę NATO“.
„Esu visiškai tikras, kad vieną dieną Ukraina taps NATO nare“, – sakė jis.
19:00 | Vokietijos ministrė pristatė 200 mln. eurų vertės pagalbos paketą, kuris Ukrainai bus skirtas žiemai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Barbock lankydamasi Kyjive paskelbė apie naują 200 mln. eurų vertės pagalbos paketą Ukrainai, kurios infrastruktūra kenčia nuo nesibaigiančių rusų atakų.
Šios lėšos bus panaudotos tam, kad netoli fronto esančius ir energijos išteklių neturinčius namus būtų galima aprūpinti kuru, o „ukrainiečiai gautų būtinųjų priemonių, tokių, kaip pledai ar šilti žieminiai paltai, padėsiantys jiems apsisaugoti nuo speigo“, – sostinėje susitikusi su savo kolega iš Ukrainos Andrijumi Sybiha kalbėjo ji.
Rusijos prezidentas dabar stengiasi gauti karinės pagalbos iš Šiaurės Korėjos, dar labiau stiprindamas puolimą rytų Ukrainoje, pasakė A. Baerbock.
Jos teigimu, jis sąmoningai atakuoja gyvybiškai svarbias linijas visoje šalyje, bombarduoja jėgaines ir griauna elektros tiekimo linijas, o įgyvendinant klastingą jo strategiją jau sunaikinti beveik du trečdaliai Ukrainos energetikos infrastruktūros, gyventojai liko be elektros ir šilumos.
Papildoma humanitarinė pagalba nėra skirta padėti energetikos sektoriui, jos tikslas – pasirūpinti būtiniausiomis gyventojams skirtomis priemonėmis žiemai, tokiomis, kaip kietasis kuras pafrontės namams, šilumos izoliacija, žieminiai rūbai, pledai ir išmokos pinigais.
Suteikus šias lėšas, Vokietijos humanitarinės pagalbos Ukrainai, pavyzdžiui, skirtos išminavimo darbams, suma pasiekė 390 mln. eurų.
18:30 | Ukrainoje kelia klausimus dėl mobilizacijos: jei karas tęsis, reikės 150 tūkst. karių per metus
Jei karas tęsis dar bent 2 ar 3 metus, Ukrainai teks užduotis kasmet mobilizuoti 150 tūkst. karių, sako Ukrainos deputatas Ruslanas Horbenka, rašo leidinys UNIAN.
Pasak jo, Ukrainos prezidento kanceliarija šiuo metu rengia ir vidinį „Pergalės planą“, kuriuo norima pasirengti atvejui, jei karas nesibaigtų artimiausiu metu. Kaip teigia R. Horbenka, šiam tikslui reikėtų kalbėti ir apie mobilizacijos procesus.
„Jei prognozuojame, kad karas tęsis dar 2–3 metus, tai per metus reikia sutelkti 150 tūkst. žmonių“, – sakė Ukrainos deputatas ir pridūrė, kad didelį dėmesį reikia skirti ne tik mobilizacijos mastui, bet ir mobilizuotųjų kokybei.
Jis pažymėjo, kad vasarą mobilizacijos tempai siekė apie 20 tūkst. žmonių per mėnesį, tačiau rugsėjį tokio tempo pasiekti nepavyko.
17:13 | Kremlius: V. Putinas priėmė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrę
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Kremliuje susitiko su Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministre Choe Son Hui, pranešė Maskva.
„Prezidentas Putinas priėmė Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos užsienio reikalų ministrę Choe Son Hui“, – sakoma Kremliaus pareiškime.
Jo paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prieš derybas jiedu spaudžia vienas kitam ranką.
Susitikimas įvyko vyraujant nuogąstavimams, kad Pchenjano kariai, kurie dislokuoti Rusijoje, bus panaudoti kare Ukrainoje.
Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiu metu stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Pasak A. Blinkeno, šiuo metu Rusijos teritorijoje iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.
16:20 | Jermakas: jokios derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nevyksta
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, per televiziją komentuodamas keleto žiniasklaidos kanalų pranešimus apie tai, kad Ukraina ir Rusija neva derasi dėl to, kad būtų nutraukti išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė, kad jokios derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nevyksta.
„Vadinamųjų „Ukrainos ir Rusijos“ derybų tikrai nėra. Štai, kas iš tiesų vyksta: esame surengę teminių konferencijų. Pirmoji konferencija buvo skirta energetiniam saugumui, jį vyko internetu, ją surengti padėjo Kataras. Šios konferencijos metu suderinomie su šiuo Taikos formulės punktu susijusius principus. Dalyvavo daugybė šalių“, – paaiškino A. Jermakas.
Paklaustas, ar šiose konferencijos dalyvavo kokia nors rusų delegacija, A. Jermakas pabrėžė: „Ne, ne, Rusija nė vienoje iš šių teminių konferencijų nedalyvavo“.
„Dalyvavo daugybė šalių iš skirtingų žemynų. Pasibaigus konferencijoms ir nustačius principus, mes atkreipėme dėmesį, kad, pavyzdžiui, jei Kataras ar kuri kita šalis norėtų šiuos principus įgyvendinti pagal su Ukraina ir atskirai su Rusijos Federacija sudarytus susitarimus, ji galėtų taip ir padaryti. Tą patį galima pasakyti ir apie maisto saugumą. Turkija yra padėjusi metams užtikrinti grūdų koridorių, sudarydama atskiras trišales sutartis su Jungtinėmis Tautomis ir Ukraina bei Jungtinėmis Tautomis ir Rusija. Mes aiškiai pasakėme: jei esate pasirengę, galite tęsti darbą. Mums svarbu tai, kad konferencija įvyko ir buvo suderinti principai. Jei kas nors mano, kad yra pasirengęs šiame kontekste įgyvendinti tai, kas buvo pasiekta konferencijos metu, gali tai padaryti. Mūsų žiniomis, kol kas jokių susitarimų sudaryta nebuvo. Jei tokie susitarimai būtų sudaryti, Ukraina yra pasirengusi juos apsvarstyti, kadangi tai visiškai atitinka Ukrainos Taikos formulėje išdėstytus principus. Atrodo, kad visos šios kalbos galimai yra reakcija į temines konferencijas, bet tikrai galiu pasakyti, kad Ukraina jokių derybų su Rusija neveda“, – pabrėžė A. Jermakas.
Žurnalisto paklaustas, ar Ukrainos partneriai pareikalavo, kad šalis vengtų pulti tam tikrus objektus Rusijoje, kanceliarijos vadovas atsakė: „Niekas iš mūsų nieko nereikalavo. Tačiau mums yra žinoma, kad šalys pritartų sutartims, pavyzdžiui, dėl energijos saugumo, kurias sudaryti padėtų Kataras ar kita šalis. Žinau šalių, kurios tam pritartų“.
A. Jermakas paaiškino, kad šalys tam pritartų „visų pirma ne todėl, kad joms svarbu, kas vyksta Rusijoje, bet suprasdamos, jog mums taip pat rūpi, kad mūsų energetikos sistema nebūtų nuolat puldinėjama“.
Pirmiau keletas žiniasklaidos kanalų pranešė, kad Ukraina neva derasi su Rusija dėl abipusio išpuolių prieš energetikos infrastruktūros objektus nutraukimo.
15:58 | Putino siūlyta „taika“ Ukrainai 2022-aisiais iš esmės būtų buvusi kapituliacija
Rusijos Ukrainai siūlyti taikos susitarimai 2022-ųjų kovo 7-ąją numatė sąlygas, kurios faktiškai būtų reiškusios Ukrainos suvereniteto netektį. Dokumente buvo reikalaujama Ukrainos „neutraliteto“, sumažinti kariuomenę iki 50 tūkst. karių, raketų, galinčių nuskrieti toliau nei 250 kilometrų, draudimą, pripažinti taip vadinamųjų LLR ir DNR „nepriklausomybę“ administracinėse Ukrainos sričių ribose, o taip pat atšaukti visas sankcijas Rusijai, netgi įskaitant Vakarų.
Iš Ukrainos netgi reikalauta mokėti tam tikrą reparaciją naujai suformuotoms ir nuo Kremliaus priklausomoms „Luhansko ir Donecko liaudies respublikoms“ – už jų atstatymą. Taip pat norėta, kad rusų kalba Ukrainos būtų pripažinta valstybine.
Anot „Laisvės radijo“ kalbintų ekspertų, tokios sąlygos negalėjo būti priimtinos Kyjivui ir nulemtų tolimesnį valstybingumo praradimą.
Derybos nutrūko balandį, o tolimesni bandymai jas atnaujinti rodo, kad Rusija niekur nuo savo pirminių ultimatyvių reikalavimų neatsitraukė, nors ir toliau vadina tai „taikos derybomis“, o ne Ukrainos kapituliacija.
15:47 | Ukraina priekaištauja „Google“ dėl karinių objektų vietos atskleidimo
„Google“ atnaujinus savo žemėlapius, buvo paskelbtos Ukrainos karinių objektų palydovinės nuotraukos, savaitgalį pareiškė vienas ukrainiečių pareigūnas.
Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka socialiniame tinkle „Telegram“ parašė: „Įsivaizduokite situaciją. „Google“ paskelbia atnaujintus žemėlapių vaizdus, kuriuose matyti mūsų karinių sistemų išdėstymas (nedetalizuosiu). Kreipiamės į juos, kad jie greitai tai ištaisytų, bet jiems laisvadienis.“
15:24 | Pietų Korėja ir ES pasmerkė Pchenjano karių dislokavimą Rusijos teritorijoje
Aukščiausio rango Pietų Korėjos ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai pirmadienį pasmerkė Pchenjano karių dislokavimą Rusijoje, kurie, tikėtina, stos į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijos teritorijoje kelia nuogąstavimų dėl galimo jau daugiau nei dvejus metus vykstančio karo Ukrainoje eskalavimo.
Dėl šių veiksmų taip pat nerimauja Pietų Korėja, baimindamasi, kad mainais Pchenjanas iš Rusijos gaus sudėtingų ginklų technologijų arba kitokių gynybos įsipareigojimų konflikto Korėjos pusiasalyje atveju.
Pietų Korėjos gynybos ministerijos išplatintame pareiškime teigiama, kad Seulo gynybos ministras Kim Yong-hyunas ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis per susitikimą išreiškė susirūpinimą ir pasmerkė Pchenjano veiksmus.
14:33 | Gynybos pajėgos naktį sunaikino 50 rusų „šahedų“
Pirmadienio 8.30 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos numušė 50 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo šalį nuo lapkričio 3-iosios vakaro.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Nuo sekmadienio 19 val. Rusijos kariuomenė atakavo balistine raketa „Iskander-M“ Dnipropetrovsko sritį (paleidimo rajonas – Rostovo sritis), valdomosiomis aviacinėmis bombomis - Charkivo sritį ir paleido į Ukrainą 80 „Shahed“ tipo ir nenustatyto tipo smogiamųjų dronų iš Briansko, Kursko ir Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki 8.30 val. buvo patvirtinta, kad Kyjivo, Sumų, Odesos, Chersono, Mykolajivo, Žytomyro, Čerkasų, Černihivo ir Kirovohrado srityse numušta 50 priešo dronų.
Įvairiuose Ukrainos regionuose dingo 27 priešo bepiločiai orlaiviai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Gynybos pajėgos lapkričio 4-osios naktį numušė visus Kyjivą atakavusius Rusijos bepiločius orlaivius.
13:58 | Zelenskis surengė aukščiausios karinės vadovybės posėdį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė aukščiausios karinės vadovybės posėdį, kurio metu buvo apžvelgta situacija svarbiausiuose fronto ruožuose, išklausytas pranešimas apie operaciją Kursko srityje, aptarta bepiločių orlaivių gamyba.
Ukrainos valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.
„Surengiau pasitarimą su vyriausiuoju vadu Syrskiu, Generalinio štabo viršininku Barhylevyčiumi ir gynybos ministru Umerovu. Išsamiai apie situaciją fronte. Pokrovskui, Kurachovei, Toreckui, taip pat Kupjanskui – didžiausias dėmesys. Atskiras pranešimas apie Kursko operaciją ir Rusijos pajėgų naikinimą numatytuose rajonuose prie mūsų valstybės sienos. Yra svarbių pokyčių dėl tiekimo iš partnerių frontui – mes fiksuojame tiekimo didėjimą pagal paramos paketus. Pagerėjo artilerijos tiekimo rezultatai“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Pasak prezidento, gynybos ministras posėdžio metu informavo apie Ukrainoje pagamintų bepiločių orlaivių tiekimą Gynybos pajėgoms. „Patvirtinti tiekimo planai vykdomi, už tai esu dėkingas visiems gamintojams“, – pareiškė V. Zelenskis.
Jis įpareigojo gynybos ministrą papildomai didinti Ukrainos bepiločių orlaivių užsakymus atitinkamoms operacijoms.
Kaip anksčiau buvo pranešta, Generalinio štabo duomenimis, pastarąją parą fronte užfiksuoti 169 koviniai susirėmimai, Pokrovsko ir Kurachovės kryptimis Ukrainos kariškiai atrėmė po 27 atakas.
13:48 | Būdai užbaigti karą Ukrainoje: JAV turės žengti nepatogų žingsnį ir susitaikyti su niūria realybe
Kai kurie Vakarų lyderiai išsisukinėja paklausti, kaip turėtų atrodyti karo Ukrainoje pabaiga. Dauguma jų, kaip sako „Foreign Affairs“ analitikas Richardas Haassas, tikriausiai karo pabaigą apibrėžtų pagal Ukrainos Pergalės planą, tačiau šis planas yra neįgyvendinamas.
Kyjivas norėtų, kad karas baigtųsi 1991 m. sienų atkūrimu, tai yra, Rusijos išstūmimu iš visos Ukrainos teritorijos. Anot R. Haasso, Ukraina galėtų išlaisvinti savo prarastą teritoriją, jei Jungtinės Valstijos ir jų partnerės Europoje įsikištų su savo pajėgomis. Tai pareikalautų didelių žmogiškųjų, karinių ir ekonominių sąnaudų. Be to, tai sukeltų daug didesnę riziką, nes reikštų karą tarp NATO ir branduolinių ginklų turinčios Rusijos. Dėl šios priežasties tokia politika nebus priimta, sako analitikas.
„Užuot laikęsis neįgyvendinamo pergalės apibrėžimo, Vašingtonas turi susitaikyti su niūria karo realybe ir susitaikyti su labiau tikėtinais rezultatais. Jis vis dar turėtų apibrėžti pergalę kaip Kyjivo išlikimą suvereniu ir nepriklausomu, laisvu prisijungti prie kokių tik nori sąjungų ir asociacijų. Tačiau jis turėtų atsisakyti minties, kad, norėdamas laimėti, Kyjivas turi išlaisvinti visas savo žemes. Taigi, nors Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės toliau ginkluoja Ukrainą, jos turi žengti nepatogų žingsnį ir priversti Kyjivą derėtis su Kremliumi –
ir aiškiai apibrėžti, kaip jis turėtų tai padaryti“, – sako analitikas.
Jo vertinimu, toks posūkis gali sulaukti nepritarimo ir jam padaryti reikės daug politinės drąsos.
„Tačiau tai vienintelis būdas užbaigti karo veiksmus, išsaugoti Ukrainą kaip tikrai nepriklausomą šalį, suteikti jai galimybę atsikurti ir išvengti baisių pasekmių tiek Ukrainai, tiek pasauliui“, – pabrėžia R. Haassas.
12:59 | Okupantai smogė gyvenamajam namui Charkivo srityje, žuvo trys žmonės
Lapkričio 3-iosios vakarą, apie 20.50 val., Rusijos kariškiai smogė oro smūgį Charkivo srities Kupjansko rajono Kivšarivkos gyvenvietei. Per ataką raketa pataikė į penkių aukštų gyvenamąjį namą.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba.
Preliminariais duomenimis, po griuvėsiais gali būti trijų žmonių – dviejų moterų ir vieno vyro – kūnai. Nukentėjo vienas žmogus – 71 metų moteris.
Charkivo srities Kupjansko apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 str.).
Smūgio vietoje tęsiami griuvėsių valymo darbai atsižvelgiant į saugumo situaciją gyvenvietėje.
11:47 | Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas: kariniu požiūriu prioritetas yra „Rail Baltica“ bėgiai, o ne gražios stotys
Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas, į pensiją išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas stebėjosi, kodėl „Rail Baltica“ geležinkelio bėgiai, kariniu požiūriu svarbiausia projekto dalis, vis dar nėra bent iš dalies nutiesti, nes būtent jie prireikus leistų NATO pajėgoms kuo greičiau atvykti į Baltijos šalis.
„Turite žinoti, kad reikia paskubėti. Tikrai esu nustebęs, kad „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nebaigtas. Dalis šio projekto jau galėjo būti įgyvendinta, kariniu požiūriu svarbi jo dalis yra patys bėgiai – nutieskite juos pirmiausia“, – sakė B. Hodgesas.
„Po to galėsime nerimauti dėl gražių geležinkelio stočių, bet tai nėra prioritetas. Prioritetas yra garantuoti, kad NATO pajėgos galėtų kuo greičiau judėti, kuo greičiau atvykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Su tuo susitvarkykite pirmiausia“, – ragino jis.
Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas sakė, kad logistikos padėtis Europoje pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau „perkelti pajėgas per trumpą laiką, pavyzdžiui, iš Bavarijos į Lietuvą, vis dar yra iššūkis“.
Europos šalių pasirengimą reaguoti į galimus iššūkius B. Hodgesas apibūdino kaip kelionę, prie kurios tikslo dar net nepriartėta. „Žinoma, padaryta daug lyginant su tuo, kas buvo prieš dvejus ar ketverius metus. Tačiau vis dar neturime pakankamai amunicijos, pakankamai oro gynybos ir vis dar per ilgai užtrunka perkelti pajėgas iš vienos vietos į kitą. Visa tai yra svarbūs veiksniai“, – sakė B. Hodgesas Rygos saugumo ir užsienio politikos konferencijos kuluaruose.
Pasak B. Hodgeso, reikia tęsti mokymus, kad būtų išsiaiškinta, ką dar reikėtų patobulinti. „Kiekvienas Latvijos karys turi žinoti, kur pagal karo planus turi vykti. Pagaliau gavome planavimo patvirtinimą ir Latvija netrukus turės išsamius planus, kaip dalyvauti NATO bendroje gynyboje. Kai jie bus gauti, šie veiksmai turės būti nušlifuoti“, – sakė į pensiją išėjęs generolas.
Paklaustas, ar Latvijos žmonės dabar gali jaustis saugiau nei prieš dvejus metus, B. Hodgesas atkreipė dėmesį, kad karinės invazijos grėsmė yra visada, prieš dvejus metus žmonės tuo tiesiog netikėjo.
„Manau, kad dabar galite jaustis saugiau. Visų pirma NATO pagerino planavimą, gerokai sustiprinta vadovavimo struktūra, Suomija ir Švedija dabar yra Aljanse, čia budi Kanados vadovaujama kovinė grupė. Latvija pati turi gerus, darbščius karininkus, o jūsų Gynybos ministerija imasi visų teisingų žingsnių“, – sakė B. Hodgesas.
Jis pabrėžė, kad nuo Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO tapo daug lengviau užtikrinti saugumą Baltijos jūroje, prie Latvijos, Lietuvos ir Estijos yra draugiški vandenys. „Ukrainos dėka Rusijos pajėgos rimtai nukentėjo. Tačiau jei JAV atsuks nugarą Europai, o pati Europa nesugebės išlikti vieninga, Rusija gali atsikurti per trejus ar ketverius metus. Mums reikia laikyti koja primygus jai sprandą“, – sakė B. Hodgesas.
10:39 | Vokietijos užsienio reikalų ministrė Baerbock atvyko į Kyjivą
Demonstruodama paramą Ukrainai, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį atvyko į Kyjivą.
Apie šį vizitą saugumo sumetimais nebuvo paskelbta iš anksto.
Vokietijos ministrė patikino Ukrainą dėl tolesnės paramos artėjant trečiajai karo žiemai ir tęsiantis Rusijos atakoms prieš infrastruktūrą.
„Vokietija kartu su daugybe partnerių visame pasaulyje tvirtai stovi Ukrainos pusėje, – pareiškė A. Baerbock. – Remsime ukrainiečius tiek, kiek jiems mūsų reikės, kad jie galėtų siekti teisingos taikos.“
Ministrė į Ukrainos sostinę šįryt atvyko specialiu traukiniu. Tai jau aštuntoji A. Baerbock kelionė į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
10:15 | „Google Maps“ netyčia paviešino Ukrainos karinių sistemų vietą
„Google Maps“ paskelbė vaizdus, kuriuose matyti Ukrainos karinių sistemų buvimo vieta, rašo „Newsweek“.
9:45 | Ukraina: pirmieji Šiaurės Korėjos kariai jau pateko į apšaudymą
Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvauja mūšiuose prieš Ukrainos pajėgas Kursko srityje, rašo UNIAN. Anot Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos, Šiaurės Korėjos kariai jau pateko į apšaudymą.
„Pirmieji Šiaurės Korėjos kariuomenės daliniai jau apšaudyti Kursko srityje“, – sako A. Kovalenka.
Daugiau detalių jis nepateikė.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį pareiškė esąs „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų, kad Šiaurės Korėjos kareiviai buvo išsiųsti į Rusiją ir dėl galimo jų dislokavimo Ukrainos konflikto zonoje.
„Generalinis sekretorius labai susirūpinęs dėl pranešimų apie karių iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos išsiuntimą į Rusijos Federaciją, įskaitant galimą jų dislokavimą konflikto zonoje“, – sakė JT vadovo atstovas Stephane'as Dujarricas.
JAV žvalgyba pranešė, kad Šiaurės Korėjos pajėgos pasiekė Rusijos Kursko pasienio regioną, Vašingtonas ir Seulas paragino Pchenjaną išvesti savo karius. Šiaurės Korėja ir Rusija nepaneigė pranešimų apie karių dislokavimą, karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei pustrečių metų nuo tada, kai Maskva užpuolė kaimynę.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį sakė, kad Šiaurės Korėjos kariai jau „artimiausiomis dienomis“ gali būti mesti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Sekmadienį A. Guterresas pareiškė, kad toks dislokavimas būtų „labai pavojingas karo Ukrainoje eskalavimas“. „Reikia padaryti viską, kad būtų išvengta šio konflikto internacionalizavimo“, – sakė jis ir pakartojo raginimą „dėti prasmingas pastangas“ užbaigti karą.
Šiaurės Korėja ir Iranas yra pagrindinės Rusijos rėmėjos jos kare Ukrainoje, manoma, kad abi šalys tiekia Maskvai karinę įrangą. Manoma, kad Pchenjanas siūlo karinę paramą mainais į Rusijos branduolines technologijas.
9:05 | Praėjusią parą rusai sužeidė keturis Chersono srities gyventojus
Praėjusią parą, lapkričio 3-iąją, Chersono srityje per Rusijos kariuomenės smūgius buvo sužeisti keturi žmonės.
Tai feisbuke pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Priešo ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Antonivka, Dudčanai, Bilozerka, Čornobajivka, Tomarinė, Šliachovė, Komyšanai, Dniprovskė, Beryslavas, Zaričnė, Lvovė ir Chersonas.
Pasak O. Prokudino, Rusijos kariškiai taikėsi į švietimo ir gydymo įstaigas, visuomeninio transporto stotelę, apgadino tris daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir 19 privačių gyvenamųjų namų.
Okupantai taip pat apgadino dujotiekį ir privačius automobilius.
Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti keturi žmonės.
Pasak srities valstybinės administracijos vadovo, per naktinę bepiločių orlaivių ataką Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino vieną „Shahed-131/136“ tipo droną.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė atakavo greitosios pagalbos automobilį Chersono srities Bilozerkos gyvenvietėje.
8:57 | Ukrainos policija: rusai Charkive atakavo prekybos centrą, sužeista 14 žmonių
Rusai vėlai sekmadienį smogė vienam iš Charkivo miesto gyvenamųjų rajonų, buvo sužeista mažiausiai 14 žmonių, pranešė Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo srities policija.
Platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime sakoma, kad per smūgį aviacinėmis bombomis buvo apgadinti prekybos centras, kažkiek daugiaaukščių gyvenamųjų namų, komercinių pastatų, automobilių.
Nurodoma, kad tarp sužeistųjų yra mažiausiai keturi policininkai.
Charkivo miestas yra maždaug už 30 km nuo Rusijos sienos ir per dvejus su puse metų trunkantį karą dažnai būna apšaudomas Rusijos.
8:01 | Gynybos pajėgos per naktį numušė visus Kyjivą puolusius dronus
Naktį Ukrainos gynybos pajėgos numušė visus Kyjivą puolusius Rusijos dronus, pranešė Kyjivo karinė administracija.
„Priešas naudojo jam įprastą taktiką, bet ir vėl nepasiekė savo tikslo – mūsų gynybos pajėgos dėjo visas pastangas, kad perimtų visus priešo dronus“, – sakoma pranešime.
Bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito dviejuose Kyjivo rajonuose, sukėlė nedidelius gaisrus atvirose vietose, degė žolė ir žemės danga. Apie aukas ar sugriovimus nepranešta.
7:24 | Nerimas dėl Europos saugumo auga: siūlo sukurti savo gynybos sąjungą, kuri papildytų NATO
Europos Parlamento (EP) vadovė Roberta Metsola pareiškė, kad ES turėtų sukurti savo gynybos organizaciją, kuri papildytų NATO. Apie tai ji kalbėjo interviu „elMundo“, rašo UNIAN.
Anot jos, ES turėtų būti stipresnė.
„Tą patį sakau, kai kalbama apie, pavyzdžiui, tikros saugumo ir gynybos sąjungos sukūrimą. Sąjungą, kurios jau seniai reikalaujame ir kuri papildytų NATO, o ne konkuruotų su ES“, –cituojama ji.
Anot R. Metsolos, Europa atsidūrė ant itin nestabilios situacijos slenksčio dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Ji įsitikinusi, kad ES turėtų būti pasirengusi viskam, nepriklausomai nuo to, kas įžengs į Baltuosius rūmus po JAV prezidento rinkimų.
„Sausio mėnesį bus naujas prezidentas, taigi ir nauja administracija. Taip pat bus naujas Senatas ir naujas Kongresas, kurie yra mūsų kolegos, kai reikės balsuoti dėl finansinės pagalbos Ukrainai. Tikiuosi, kad ir toliau galėsime dirbti kartu“, – teigia EP vadovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
laimėjo
1-2016ais metais jis buvo nauja politinė jėga-žmonėms patinka balsuoti už naujas jėgas, kaip ir netrukus Lietuvoje Seimo rinkimuose žmonės stengsis balsuoti už naujas jėgas
2-Hillary Klinton turėjo gana prastą reputaciją, ypač su Benghazi skandalu Libijoje, demokratams reikėjo kitą kandidatą/ę pasirinkti
3-Demokratai neaktyviai ėjo balsuoti, nes manė kad ir taip Hillary lengvai laimės
4-rusų propagandos mašina aktyviai veikė twitteryje ir RT televizijoje JAV
kodėl pirdyla pralaimėjo 2020:
1-demokratai suprato savo 2016 klaidą, suprato posakį ''nenuvertink priešo'' ir ėjo aktyviau balsuoti
2-daug MAGA pirdylų senukų numirė nuo COVID
3-pirdyla Trampas per 4 metus daug rinkiminių pažadų neištesėjo
4-Baidenas turi daug geresnę reputaciją nei Hillary
kodėl pirdyla vėl pralaimės 2024
1-dar daugiau MAGA pirdylų išmirė nuo COVID ir senatvės
2-Elono Musko propagandinis soc tinklas X nepopuliarus, soctinklas Reddit kuriame 99pro naudotojų nekenčia Trampo, sparčiai auga
3-Kamala Harris skleidžia pozityvia energiją, juokiasi(pirdyla niekad nesijuokia)
4-pirdyla Trampas parodė kad jam žmonės nerūpi:per Kalifornijos gaisrus jis neteikė pagalbos, nes neva ''tai ne jo žmonės/už jį nebalsavo''
5-Kamala Harris jį sunaikino debatuose-tai smarkiai paveiks balsavimą
6-Demokratai vėl ''nenuvertins priešo'' kaip 2016ais, eis aktyviai balsuoti
Kas laukia pirdylai Trampui pralaimėjus
neabejotinai senas šūdas sakys kad ''rinkimai pavogti'' ir bandys organizuoti pučą kaip 2021 sausio6, bet šįkart jam nepavyks, demokratai pasiruošę ir tokiam scenarijui, nes jie žino su kokiu kaprizingu mažvaikiu turi reikalų
KAM47A 2024! JAV prezidento rinkimai RYTOJ!
