Svarbiausios dienos naujienos:
23:44 | Kovalenko: pernai Ukrainos LOT į Rusijos kariuomenę per prievartą paimta daugiau nei 10 000 vyrų
2024 m. laikinai okupuotose Zaporižios ir Chersono regionų teritorijose bei dalyje Donecko ir Luhansko regionų teritorijų buvo „mobilizuota“ daugiau nei 10 000 vyrų, pristatydamas analitinę ataskaitą „Ukrainiečių vaikų militarizavimas laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“ pasakė Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.
„10 000 ukrainiečių pernai, 2024 m. buvo mobilizuota laikinai okupuotose teritorijose, tai yra Zaporižios, Chersono regionuose ir dalyje Donecko ir Luhansko regionų“, – teigė A. Kovalenko
Jis pridūrė, kad laikinai okupuotų Donecko ir Luhansko regionų gyventojai į vadinamųjų LLR ir DLR kariuomenes buvo „šaukiami“ nuo 2014 m.
„Nuo 2014 m. žmonės buvo imami pagal sutartį tarnauti vadinamųjų LLR ir DLR kariuomenėje. Žmonių būta daugiau nei 500 000, o kai kurių šaltinių teigimu tarnybą šioje kariuomenėje perėjo beveik milijonas gyventojų. 10 000 iš jų tarnauti rusų armijoje laikinai okupuotose teritorijose buvo mobilizuoti pernai“, – kalbėjo Viešosios politikos centro vadovas.
23:15 | Zelenskis atkirto pasiteisinimų ieškančiam Putinui: jis bijo
V. Putinas antradienį pareiškė, kad derybos su Ukraina įmanomos, bet ne su jos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurį jis laiko neteisėtu.
V. Zelenskis į tai atkirto sakydamas, kad V. Putino kausto baimė.
„Šiandien V. Putinas dar kartą patvirtino, kad bijo derybų, bijo stiprių lyderių ir daro viską, ką gali, kad karas užtruktų. Kiekvienas jo žingsnis ir visi ciniški triukai yra skirti tam, kad karas būtų begalinis.
2014-aisiais Rusija pradėjo hibridinį karą prieš Ukrainą, kuris 2022 metais išaugo iki pilno masto. Dabar matome, kad yra galimybė pasiekti tikrą taiką, bet būtent Putinas daro viską, ką gali, kad arba toliau žudytų visu mastu, arba gautų pauzę, kad vėliau galėtų pasiruošti naujai plataus masto invazijai, vykdydamas hibridinius smūgius.
Dabartinio pasaulio lyderiai turėtų atsižvelgti į ankstesnių metų klaidas ir tuos lyderius, kurie jau paliko sceną: Putinas turi didelių sugebėjimų sunaikinti pasaulį, bet per maža ir baili širdis, kad atlaikytų realų lyderių spaudimą. Štai kodėl turime veikti darniai ir ryžtingai – visi, kurie turime drąsos tikėti taika ir ją priartinti per stiprybę. Tikra taika įmanoma, jei Rusija bus priversta tai padaryti“, – pažymėjo V. Zelenskis.
23:03 | Kovos su dezinformacija centras: rusai ir KLDR kariai Kursko regione „mokosi iš klaidų“
KLDR kariai dar neišmoko pasipriešinti ukrainiečių dronams ir artilerijai, platformoje „Telegram“ rašė Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.
„Kursko regione dislokuoti KLDR kariai dar neišmoko pasipriešinti mūsų dronams ir artilerijai, patyrė didelių nuostolių ir dabar kartu su rusų vadais ir savo karininkais dirba, kad „pasimokytų iš klaidų“. Kol kas per anksti sakyti, ar jie toliau aktyviai dalyvaus kare, nors greičiausiai, kad taip ir bus“, – rašė A. Kovalenko.
A. Kovalenko teigimu, pagal pradinių susitarimų sąlygas rusai turėjo užtikrinti visišką KLDR kariuomenės dalyvavimo mūšiuose slaptumą, tačiau to nepadarė.
„Kita didelė Kim Jong Uno problema yra ta, kad Šiaurės Korėjos karių buvo paimta nelaisvėn, be to, yra aiškūs įrašai, kuriuose matyti žuvusių korėjiečių kūnai“, – pridūrė jis.
Pirmiau buvo pranešta, kad, Gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo teigimu, Šiaurės Korėja ketina perduoti Rusijai dar 150 trumpojo nuotolio balistinių raketų „KN-23“.
22:08 | Trumpo pažadus užbaigti karą vertina atsargiai: nereikia tikėtis, kad tai greitai įvyks
Nėra pagrindo tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis, sako Ukrainos parlamentaras Fediras Venislavskis. Jo teigimu, nepanašu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadai netrukus užbaigti karą bus išpildyti.
Apie tai rašo UNIAN.
Pasak F. Venislavskio, D. Trumpo galia tikintys ukrainiečiai nesupranta, kodėl Ukrainos valdžia toliau vykdo mobilizaciją, jei kovos „netrukus“ bus baigtos.
„Žmonės, tikintys, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra visagalis, kuris ateis ir rankos mostu sustabdys karą tarp Rusijos ir Ukrainos, nesupranta, kodėl iš viso tada vis dar vyksta mobilizacija, jei kovos nutrūks? Šiandien nėra prasmės kalbėti apie kovų pabaigą“, – pareiškė F. Venislavskis.
Parlamentaras pridūrė, kad tokie vieši pareiškimai kenkia Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybinio pajėgumo interesams, nes sukuria „tam tikrą nervingumą ir netikrumą“.
„Kaip žmogus, turintis šiek tiek daugiau informacijos iš šaltinių, neturiu pagrindo tikėtis, kad karas baigsis artimiausiais mėnesiais. Karas tikrai nesibaigs po kelių mėnesių. Mobilizacija vyksta taip, kaip planuota ir šiuo klausimu nebus sustojimo. Iniciatyvos verbuoti į kariuomenę 18-25 metų asmenis tik patvirtina, kad mums reikia papildyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – teigė F. Venislavskis.
21:25 | Europiečių pareigūnas: JAV ir ES susitarė toliau maksimaliai spausti Maskvą
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) sutarė, kad tarptautinė bendruomenė turi „daryti maksimalų spaudimą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje, antradienį sakė europiečių pareigūnas.
Susitarimas dėl „maksimalaus spaudimo Maskvai, kad ji siektų teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje“, pasiektas po pirmojo ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas ir naujojo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pokalbio telefonu, teigė šaltinis.
20:42 | Putinas vėl teisinasi, kodėl negali derėtis su Ukraina: dabar derybos būtų neteisėtos
Rusijos prezidentas V. Putinas teigia, kad derybos su Ukraina dabar būtų neteisėtos. Apie tai jis kalbėjo propagandiniam žurnalistui Pavelui Zarubinui.
Pasak V. Putino, Ukrainos prezidentas „netgi esant karo padėčiai“ neturi teisės pratęsti savo įgaliojimų, nes Volodymyro Zelenskio penkerių metų kadencija baigėsi 2024 m. gegužę. V. Putino teigimu, V. Zelenskis dėl to privalo perduoti savo įgaliojimus Rados pirmininkui.
„Jei dabar pradėsime derybas, jos bus neteisėtos. Čia yra problema: kai dabartinis režimo vadovas pasirašė šį dekretą (V. Zelenskis yra pasirašęs dekretą dėl derybų su Rusija draudimo, – red. past.), jis buvo teisėtas prezidentas, bet dabar negali jo atšaukti“, – sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad jei Ukraina nori tai padaryti, pagal Konstituciją dekretą turi atšaukti Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
„Jei yra noras, galima uždaryti bet kokį teisinį klausimą. Tačiau kol kas tokio noro tiesiog nematome“, – teigė V. Putinas.
Jis taip pat sakė, kad beveik trejus metus trunkantis plataus masto karas Ukrainoje baigtųsi per du mėnesius arba greičiau, jei Vakarų šalys nustotų remti Kyjivą.
„Jie nebeegzistuotų jau po mėnesio, jei baigtųsi pinigai ir, plačiąja prasme, kulkos. Viskas baigtųsi per pusantro ar du mėnesius“, – sakė V. Putinas.
V. Putinui kalbant apie tai, kad Rusija yra pasirengusi deryboms, naujienų portalas tv3.lt primena, kad Kremliaus propaganda laikosi naratyvo, jog siekia derėtis dėl taikos ir yra jai pasirengusi, tačiau neva pati Ukraina nenori derybų. Visgi Ukraina nuo pat karo pradžios deda dideles diplomatines pastangas taikai pasiekti, o neseniai viešai paskelbė apie „Pergalės planą“. Ukraina planuoja ir antrąjį Taikos viršūnių susitikimą, kuris pirmą kartą įvyko šių metų birželį. Į antrąjį Taikos viršūnių susitikimą Ukraina ne kartą garsiai patvirtino kviesianti Rusiją, tačiau rugsėjį Maskva paskelbė, kad šiame taikos viršūnių susitikime nedalyvaus.
„Viršūnių susitikime bus siekiama to paties tikslo: propaguoti neperspektyvią „Zelenskio formulę“ kaip vienintelį konflikto sprendimo būdą, užsitikrinti pasaulio daugumos paramą ir jo vardu pateikti Rusijai ultimatumą dėl kapituliacijos“, – pareiškime teigė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Mes nedalyvausime tokiuose viršūnių susitikimuose“, – pridūrė ji.
20:13 | Prancūzijos ministras: „Mirage“ naikintuvai netrukus gins Ukrainos dangų
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noëlas Barrot‘as antradienį interviu stočiai „Sud Radio“ patvirtino, kad prancūziški naikintuvai „Mirage 2000“ jau pirmojo ketvirčio pabaigoje gins Ukrainos oro erdvę.
„Prancūzų „Mirage“ netrukus skraidys virš Ukrainos. Šio ketvirčio pabaigoje, kaip jau skelbė prezidentas ir ginkluotosios pajėgos“, – sakė ministras.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir jo kolega iš Prancūzijos Sébastienas Lecornu jau anksčiau kalbėjo apie naikintuvų perdavimą būtent šiuo laikotarpiu, tačiau tikslaus jų skaičiaus nenurodė.
19:43 | Po sėkmingų Ukrainos smūgių Rusijos gilumoje – eksperto įvertinimas: Maskva turi didžiulę problemą
Rusija susiduria su didelėmis problemomis norėdami apsaugoti svarbius šalies infrastruktūros objektus pasitelkiant oro gynybos sistemas, sako Ukrainos karo ekspertas Pavelas Narožnas, įvertindamas pastaruosius Ukrainos smūgius į Riazanės naftos perdirbimo gamyklą, dėl kurių jos veikla buvo sustabdyta.
„Tokie objektai dažniausiai dengiami silpnomis priemonėmis. O Ukrainos bepiločių orlaivių sunaikinimui jų akivaizdžiai neužtenka“, – sakė P. Narožnas.
Ekspertas pridūrė, kad Maskva yra nepajėgi visos savo teritorijos uždengti oro gynybos sistemomis.
„Mums [oro gynybos sistemų] reikia tūkstančių, o Rusijoje jų yra dešimtys, geriausiu atveju šimtai. Todėl esu įsitikinęs, kad sulauksime tolesnių smūgių šiai naftos perdirbimo gamyklai, kitiems kariniams objektams, tokiems kaip amunicijos sandėliai“, – kalbėjo karo ekspertas.
Pirminiais skaičiavimais, dėl dviejų sėkmingų Ukrainos atakų Riazanės naftos perdirbimo gamykla turės sustabdyti veiklą 3-6 mėnesiams, pažymėjo P. Narožnas. Jo teigimu, tai tiesiogiai gali paveikti Maskvos pajėgumus fronte, tačiau nežymiai.
„Jei ši gamykla yra tarp penkių svarbiausių Rusijoje, tai mes kalbame apie 5-7 procentus visos Rusijos produkcijos. Deja, tai neturės didelės įtakos situacijai fronte. Juk yra ir kitų [naftos] perdirbimo gamyklų, jos galės nukreipti srautą iš kitų objektų, tačiau Rusijoje jau kalbama apie naftos produktų trūkumą fronte“, – pažymėjo P. Narožnas.
18:40 | Suomija yra už ryžtingesnius veiksmus prieš Rusijos šešėlinį laivyną
Po dar vieno incidento, kai buvo apgadintas povandeninis kabelis Baltijos jūroje, Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pasisakė už ryžtingesnius veiksmus prieš Rusijos šešėlinį laivyną. „Šešėlinis laivynas yra pagrindinė tema ir pagrindinė problema, kurią nagrinėjame – nepriklausomai nuo to, kokie bus vykstančių tyrimų dėl šių kabelių rezultatai, – sakė ji, lankydamasi Latvijos sostinėje Rygoje. – Turime apriboti jo veikimą“.
Šešėlinis laivynas padeda Rusijai apeiti sankcijas, kelia riziką aplinkai ir yra akivaizdi grėsmė kritinei infrastruktūrai jūroje, pabrėžė ministrė. Dešimtims šių laivų ES jau įvedė sankcijas. Tačiau iš tikrųjų flotilė esą gali būti daug didesnė.
Praėjusiomis savaitėmis spėjami Rusijos šešėlinio laivyno sabotažo aktai prieš kabelius Baltijos jūroje kėlė ažiotažą. Turimi omenyje tanklaiviai ir kiti krovininiai laivai su neaiškiomis nuosavybės struktūromis, kuriuos Rusija naudoja siekdama apeiti dėl invazijos į Ukrainą jai įvestas sankcijas, pavyzdžiui, gabenant naftą. Manoma, kad žala kabeliams padaryta tyčia laivų inkarais.
Pastarąjį kartą savaitgalį buvo pažeistas jūrinis kabelis tarp Švedijos ir Latvijos. To priežastis kol kas nežinoma. Institucijos Stokholme vykdo tyrimą dėl sabotažo. Sulaikytas įtariamas laivas. Tą patį gruodžio pabaigoje padarė suomių institucijos, kai buvo apgadintas povandeninis kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Būtinas atgrasymas, reikalinga reakcija tinkamu momentu, pabrėžė ministrė.
18:06 | NATO patvirtino: Rusija rengė sąmokslą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą
Aukštas NATO pareigūnas patvirtino, kad Rusija turėjo planą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį.
Apie tai praneša leidinys „Politico“.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo inovacijų, hibridinių ir kibernetinių tinklų klausimais Jameso Appathurai, sąmokslas, kurį sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba, buvo dalis Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje.
Tai pirmas kartas, kai aukšto rango NATO pareigūnas patvirtino faktą apie sąmokslą nužudyti A. Pappergerį.
„Per pastaruosius porą metų matėme sabotažo incidentų, vykstančių NATO šalyse, turiu omenyje incidentus geležinkeliuose, padegimus, išpuolius prieš politikų nuosavybę, sąmokslus nužudyti pramonės lyderius, pavyzdžiui, viešai žinoma istorija su „Rheinmetall“ vadovu, tačiau buvo ir kitų sąmokslų“, – antradienį per Europos Parlamento komiteto posėdį hibridinio karo klausimu sakė J. Appathurai.
Anot NATO pareigūno, rusai savo sąmokslams žmones verbuoja internetu, pasitelkdami „nusikalstamas gaujas, jaunimą ar migrantus“, kad įvykdytų nusikalstamas veikas.
„Tai daroma su tikslu, t. y. sukelti nerimą, kad būtų sumenkinta parama Ukrainai“, – pridūrė NATO pareigūnas.
Vakarų sąjungininkai ginklais remia Ukrainą, kuri bando atremti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karą.
J. Appathurai Europos Parlamento nariams sakė, kad Rusijos strateginė doktrina yra pasiekti pergalę per politinę pergalę, „naudojant bet kokius turimus įrankius“, įskaitant žalą infrastruktūrai ar politinį kišimąsi.
Jo teigimu, Europa turi pakeisti mąstymą ir pakartojo NATO generalinį sekretorių Marką Ruttę, kuris praėjusių metų gruodį sakė, kad laikas pereiti prie „karo laikų mąstymo“.
„Generalinis sekretorius savo pirmoje kalboje pasakė, kad mums reikia pereiti prie karo laikų mąstymo, nes vyksta nuolatinė ir eskaluojama destabilizavimo kampanija prieš visas mūsų šalis“, – po posėdžio leidiniui „Politico“ sakė J. Appathurai.
16:44 | Tanko „Leopard“ įgula Pokrovsko sektoriuje nušlavė rusų šarvuočių koloną
Pokrovsko sektoriuje 33-osios atskirosios mechanizuotos brigados tankistai atrėmė rusų puolimą ir sunaikino mažiausiai penkis priešų šarvuočius.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Chortycios operatyvinė ir strateginė karių grupuotė.
Kariškių teigimu, priešų konvojus važiavo lauko keliu netoli miško masyvo, kai jį pasitiko ukrainiečių tanko pabūklo ugnis.
Tanko „Leopard 2A4“ įgula šaudė manevruodama ir prisidengdama kaimelio namais, kuriuos mėgino šturmuoti priešų šarvuotoji technika.
Pamušęs mažiausiai penkias šarvuotąsias pėstininkų mašinas, kai kurias iš jų – ne vieną kartą, „Leopardas“ sutriuškino visą rusų okupantų konvojų.
Pranešama, kad Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė ir Rusijos armijos motociklininkų puolimą Pokrovsko kryptimi.
15:48 | O. Scholzas įspėja dėl „Rusijos šešėlinio laivyno keliamos grėsmės“
Po pakartotinių incidentų, kai Baltijos jūroje buvo apgadinti povandeniniai kabeliai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas įspėjo dėl Rusijos šešėlinio laivyno keliamų pavojų.
Pastarasis povandeninio kabelio Baltijos jūroje apgadinimas „rodo, kokią grėsmę kelia rusų šešėlinis laivynas“, sakė jis antradienį Berlyne bendroje su Danijos premjere Mette Frederiksen spaudos konferencijoje. Sekmadienį buvo smarkiai pažeistas šviesolaidinis duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos.
14:47 | Zelenskis kritikuoja Ukrainos praeities sprendimą: tai buvo visiškai kvaila ir nelogiška
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo Ukrainos sprendimą 1990-aisiais atsisakyti branduolinių ginklų, mainais negavus tvirtų saugumo garantijų, rašo „Kyiv Independent“. Apie tai jis praėjusią savaitę kalbėjo italų leidiniui „Il Foglio“.
Pagal šį susitarimą Kyjivas prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir gavo saugumo garantijas iš didžiųjų valstybių, t. y. JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos.
„Mano nuomone, to nereikėjo daryti, remiantis tuo, kad buvome užpulti“, – pareiškė jis.
Praėjus dvidešimčiai metų po susitarimo pasirašymo, Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, okupuodama Krymą ir dalį Rytų Ukrainos. Praėjus trisdešimčiai metų, Rusija dabar aktyviai vykdo plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
„Reikėjo iškeisti (branduolinius ginklus – „Kyiv Independent“) į realias saugumo garantijas, o tuo metu tai buvo tik NATO. Ir, tiesą sakant, šiandien tai yra tik NATO“, – sako V. Zelenskis.
Jo įsitikinimu, Ukraina branduolinių ginklų atsisakyti sutiko dėl didesnių jėgų, tokių kaip JAV ir Rusija, spaudimo. Nepaisant to, Ukraina tuo metu turėjo atsilaikyti, pridūrė jis.
„Jei norėčiau keisti branduolinius ginklus, keisčiau juos į kažką labai stipraus, kas iš tikrųjų gali sustabdyti bet kokį agresorių, nepriklausomai nuo jo didumo, teritorijos, kariuomenės. Ir tai būtų stipri kariuomenė ir <...> saugumo blokas“, – sako jis.
„Todėl manau, kad tai buvo kvaila, visiškai kvaila ir nelogiška“, – priduria V. Zelenskis.
14:09 | Į Ukrainą atvyko Ispanijos užsienio reikalų ministras
Ispanijos užsienio reikalų ministras Josė Manuelis Albaresas atvyko į Ukrainą su vizitu.
Diplomatas tai pranešė socialiniame tinkle X, skelbia „Ukrinform“.
„Aš ką tik atvykau į Ukrainą“, – parašė Albaresas.
Jis pažymėjo, kad neteisingas ir nepateisinamas karas tęsiasi jau trejus metus.
„Turime šiuos metus paversti taikos metais. Teisingos taikos, kuri garantuos ukrainiečių suverenitetą ir laisvę. Ispanija juos palaiko“, – pabrėžė Ispanijos URM vadovas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha informavo, kad jo kolega iš Ispanijos J. M. Albaresas dalyvaus pirmojo Ukrainoje UNESCO kultūros centro atidarymo ceremonijoje.
13:47 | Trumpo pakalikas ir Kremliaus išklausytojas pažėrė kaltinimų Bideno administracijai: jie bandė nužudyti Putiną
Žurnalistu save vadinantis amerikiečių veikėjas, anksčiau daręs interviu su Vladimiru Putinu, Tuckeris Carlsonas pareiškė, kad Joe Bideno administracija esą norėjo nužudyti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, rašo „The New Voice of Ukraine“.
Apie tai jis kalbėjo tinklalaidėje su kitu veikėju Mattu Taibbi. T. Carlsonas laidoje pažėrė kaltinimų J. Bideno administracijai. Jis teigė, kad buvęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas siekė „tikro karo“ ir „bandė nužudyti Putiną“. Jis pakartojo savo teiginį dar kartą, sakydamas „Bideno administracija bandė nužudyti Putiną“, tačiau jokių įrodančių šį teiginį detalių nepateikė.
13:38 | Ukrainos gynybos pajėgos naktį numušė 65 rusų bepiločius orlaivius
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 65 Rusijos „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus ir kitų tipų bepiločius orlaivius, dar 28 dronai imitatoriai dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Nuo pirmadienio, sausio 27-osios, 20 val. rusai atakavo Ukrainą 100 „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų ir įvairių tipų dronų imitatorių iš Oriolo, Briansko, Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (RF), taip pat Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki antradienį, sausio 28-osios, 9.30 val. buvo patvirtinta, kad Kyjivo, Charkivo, Poltavos, Sumų, Černihivo, Čerkasų, Kirovohrado, Žytomyro, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Mykolajivo, Odesos ir Chersono srityse buvo numušti 65 „Shahed“ tipo smogiamieji dronai ir kitų tipų bepiločiai orlaiviai.
28 priešo dronai imitatoriai dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių), iš jų du nuskrido Rusijos ir Baltarusijos link.
Vienas dronas tebėra ore, kovinis darbas tęsiamas.
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką nukentėjo privačių įmonių pastatai, infrastruktūros objektai, daugiabučiai ir privatūs namai, transporto priemonės.
Preliminariais duomenimis, aukų nėra, sužeistiesiems teikiama pagalba.
Specialiosios tarnybos likviduoja priešo atakos padarinius Odesos, Kyjivo, Sumų, Poltavos, Čerkasų, Černihivo ir Charkivo srityse.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 28-osios naktį Odesoje per Rusijos bepiločių orlaivių ataką buvo sužeisti keturi žmonės.
13:14 | Apklausa: Latvijoje padaugėjo gyventojų, remiančių Ukrainą ir tikinčių jos pergale kare su Rusija
Latvijos gyventojų parama Ukrainai ir gyventojų, tikinčių Ukrainos pergale kare su Rusija, skaičius 2024 m. pabaigoje padidėjo, rodo Valstybės kanceliarijos užsakymu atlikta apklausa.
61,7 proc. respondentų pareiškė palaikysiantys Ukrainą iki jos pergalės kare su Rusija. Pernai birželį tokių buvo 50,7 proc., o rugsėjį - 53,8 procento.
Apklausa parodė, kad 64,2 proc. Latvijos gyventojų nori, kad Ukraina laimėtų karą su Rusija, pernai birželį tai pareiškė 59,2 proc., o rugsėjį - 60,6 proc. respondentų.
Taip pat padaugėjo respondentų, manančių, kad Ukraina gali laimėti karą – nuo 47,7 proc. pernai birželį ir 48,9 proc. rugsėjį iki 51,5 proc. 2024 m. pabaigoje.
Reikšmingai padaugėjo gyventojų, sutinkančių, kad padedant Ukrainai ginama ir Latvija – iki 64,2 proc. nuo 51,7 proc. pernai birželį ir 53,3 proc. rugsėjį.
Respondentų, sutikusių su teiginiu, kad padėdami Ukrainai padeda apsaugoti nuo karo Europos Sąjungą, padaugėjo nuo 50 proc. pernai birželį iki 60,3 proc. 2024 m. pabaigoje. Iki 48,3 proc. išaugo parama Ukrainos stojimui į ES, pernai birželį tam pritarė 44,4 proc. respondentų.
48,2 proc. respondentų teigė, jog būtų pasirengę toleruoti kainų kilimą, kad tik karas Ukrainoje baigtųsi. Pernai birželį su tuo sutiko 37,9 proc., rugsėjį dar mažiau – 36,2 proc. respondentų.
Vasario 24-ąją sukaks treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, tačiau apklausa parodė, kad sumažėjo žmonių, pavargusių nuo žinių apie karą ir nenorinčių nieko apie jį žinoti. Pernai birželį tokių buvo 40,9 proc., rugsėjį padaugėjo iki 46,9 proc., o 2024 m. pabaigoje sumažėjo iki 38 proc.
Apklausą internetu atliko „Berg Research“, nuo spalio 15 d. iki lapkričio 24 d. buvo apklausti 1009 Latvijos gyventojai nuo 18 iki 74 metų.
Nuo 2022 m. vasario 24 d. Latvijos vyriausybė, visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos suteikė Ukrainai karinės pagalbos mažiausiai už 524 mln. eurų , 71 mln. eurų humanitarinę pagalbą ir paramą Ukrainos vyriausybei, bent 234 mln. eurų karo pabėgėliams ir 12 mln. eurų Ukrainos vystymui.
Nuo karo pradžios į Latviją iš Ukrainos atvyko 46 994 žmonės, 32 304 jų šiuo metu gyvena Latvijoje.
12:51 | Atskleidė Šiaurės Korėjos karių taktiką fronte: bėgioja be šalmų, vietoje nelaisvės renkasi mirtį
Prieš Ukrainą kariaujantys Šiaurės Korėjos kariai atsidūrę aklavietėje susprogdina granatas, kad išvengtų suėmimo. Vienas toks įvykis buvo užfiksuotas vaizdo įraše. Jame matyti, kaip sužeistas Šiaurės Korėjos karys, gulintis ant žemės, sau prie galvos susprogdino granatą, kai prie jo priartėjo ukrainiečių karys. Apie tai skelbia CNN reportažas, rašo UNIAN.
Anot vieno iš ukrainiečių vadų, kalbėjusių reportažui, pasivadinusio „Pokemon“, dažniausiai Šiaurės Korėjos kariai nepasiduoda net beviltiškose situacijose. Nepaisant to, kad jie yra drausmingi ir fiziškai išsitreniravę, jie nėra prisitaikę prie šiuolaikinio karo priemonių.
„Geriausiu atveju jie yra parengti 1980 m. karo realijoms. Didžiausias iššūkis jiems – dronai, kurie yra neatsiejama karo Ukrainoje dalis“, – sakė ukrainiečių vadas.
Kitas ukrainiečių vadas, pasivadinęs „Amur“, sako, kad Šiaurės Korėjos kariai dažnai nusimeta neperšaunamas liemenes ir šalmus, kad pėstininkų atakų metu būtų lengvesni ir greitesni.
„Jie labai manevringi, bėga ir juda labai greitai. Juos sunku pagauti, ypač naudojant droną“, – sako jis.
Šiaurės Korėjos kariai esą bando suklaidinti ukrainiečius, palieka ant kelių prieštankines minas, kad sulėtintų juos.
Pas žuvusius Šiaurės Korėjos karius ukrainiečiai sako radę minimalius išgyvenimo rinkinius – vandens, šaudmenų, kelias granatas ir minimalų kiekį asmeninių daiktų. Ukrainiečiai sako, kad pas Šiaurės Korėjos karius būna daugiau amunicijos nei maisto ar šiltų rūbų.
Pas kai kuriuos rasta suklastotų Rusijos dokumentų, kuriuose klaidingai teigiama, kad kariai yra iš Rusijos. Taip pat rasta raštelių su pasižadėjimais Kim Jong Unui. Manoma, kad šie rašteliai galėjo būti propagandinės taktikos dalis, kuria siekiama motyvuoti karius.
12:25 | Per rusų dronų ataką Kyjivo srityje apgadinta namų, automobilių, muziejus
Numušto rusų drono nuolaužos nukrito ant senovinių automobilių muziejaus Kyjivo srityje, sunaikindamos ar apgadindamos 36 mašinas, antradienį pranešė pareigūnai.
Be to, per rusų dronų ataką Ukrainos sostinės regione apgadinta gyvenamųjų namų ir gyventojų automobilių.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Mykola Kalašnykas platformoje „Telegram“ parašė, kad „dėl priešo bepiločio atakos srityje krintant numušto taikinio nuolaužoms buvo apgadintas pastatas, kuriame buvo senovinių automobilių muziejus“.
„Ugniagesiai užgesino gaisrą, (siautusį) 600 kv. m plote. Pranešama, kad garaže devyni automobiliai buvo sunaikinti, o dar 27 – apgadinti“, – nurodė jis.
M. Kalašnykas nurodė, kad Rusijos smūgio poveikis užfiksuotas ir kituose trijuose srities rajonuose. Apgadinti du namai, trys negyvenamosios paskirties pastatai ir trys transporto priemonės.
„Gyventojai nenukentėjo. Į ypatingos svarbos ar gyvenamąją infrastruktūrą nepataikyta“, – sakė M. Kalašnykas.
12:05 | Odesoje per bepiločių orlaivių ataką sužeisti keturi žmonės
Odesoje sausio 28-osios naktį per bepiločių orlaivių ataką buvo sužeisti keturi žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per dronų ataką sužeisti keturi žmonės. 91 metų vyras paguldytas į ligoninę, kitiems nukentėjusiesiems pagalba suteikta vietoje“, – rašoma pranešime.
Pareigūnas pridūrė, kad nuo numuštų dronų nuolaužų nukentėjo keturių daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir penkių vasarnamių langai. Viename iš Odesos gyvenamųjų namų kiemų užsidegė 10 automobilių, ugniagesiai operatyviai užgesino gaisrą. Taip pat apgadintas grūdų sandėlis.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad per naktinę Rusijos bepiločių orlaivių ataką Odesoje nukentėjo gyvenamieji namai ir automobiliai, buvo sužeisti trys žmonės.
11:38 | Praėjusią parą rusai nužudė du Donecko srities gyventojus
Praėjusią parą, sausio 27-ąją, Rusijos kariškiai nužudė du Donecko srities gyventojus.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Anot jo, rusai nužudė du Donecko srities gyventojus – Rodynskėje. Be to, Pokrovske vienas žmogus buvo sužeistas.
Kaip pabrėžė regiono valstybinės administracijos vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 2 940 žmonių, o dar 6 624 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 26-ąją Rusijos kariškiai Pokrovske nužudė vieną žmogų. Dar keturi žmonės buvo sužeisti.
10:41 | Įtakingas leidinys: Ukraina tikisi, kad Trumpui dėl Putino trūks kantrybė
Vašingtonas ir Kyjivas turi skirtingus įsivaizdavimus apie karo Ukrainoje pabaigą. Tačiau abi pusės gali klysti, rašo „Politico“.
Šiuo metu Kyjivas netiki, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užtikrinti palankų susitarimą. Vietoj to Ukrainos pareigūnai deda viltis į tai, kad JAV prezidentas vis labiau susierzins dėl Vladimiro Putino veiksmų ir ims ukrainiečius remti labiau. Ukrainos pareigūnai mano, kad V. Putinas nesutiks su jokiu scenarijumi, išskyrus visišką Ukrainos kapituliaciją. Ukraina tikisi, kad šios sąlygos D. Trumpas turėtų vengti.
Kita vertus, atrodo, kad D. Trumpas mano, kad gali įkalbėti ir įbauginti V. Putiną bei taip pasiekti teisingą susitarimą.
Nuo to, kuri prielaida pasirodys teisinga, priklausys Ukrainos likimas. Tai taip pat daug pasakys apie tai, ar D. Trumpas iš tiesų yra toks geras derybininkas, kokiu dedasi esąs.
Galiausiai, kaip pastebi „Politico“, gali pasirodyti, kad abi šalys klydo.
Kaip tiksliai JAV prezidentas ketina elgtis su V. Putinu, pirmą kartą paaiškėjo praėjusią savaitę, kai – Ukrainos palengvėjimui – jis pradėjo grasinti ekonominiu karu. Jis teigė esąs pasirengęs įvesti muitus ir įvesti dar daugiau sankcijų Rusijai, jei nepavyks su V. Putinu susitarti. Kitą dieną duodamas interviu televizijai „Fox News“ D. Trumpas pakartojo esąs pasirengęs prieš Rusiją panaudoti bet kokius finansinius ginklus, kad karas būtų nutrauktas.
Iš pradžių jo žinia sukėlė kai kurių Rusijos pareigūnų žiovulį, tačiau po kelių valandų įvyko pasikeitimas. V. Putinas staiga ėmė girti D. Trumpą ir sakė, kad yra pasirengęs deryboms, o jų santykius apibūdino kaip „dalykiškus, pragmatiškus ir patikimus“. Jis liaupsino D. Trumpą, pakartodamas naujai inauguruoto prezidento teiginį, kad karas niekada nebūtų įvykęs, jei jis 2022 m. būtų buvęs Baltuosiuose rūmuose, ir pakartojo jo teiginį, kad 2020 m. JAV rinkimai buvo neva neskaidrūs.
Prieš D. Trumpo inauguraciją Ukraina buvo nusivylusi, kad nebuvo pakviesta dalyvauti planuojant ir koordinuojant veiksmus su D. Trumpo komanda. Vis dėlto, pasak šaltinio, gruodį įvykęs D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Keitho Kelloggo, D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Mike Waltzo ir Volodymyro Zelenskio štabo vadovo Andrijaus Jermako susitikimas praėjo gana sklandžiai.
Anot šaltinio, galiausiai D. Trumpas pats turi suprasti, kad V. Putinas nenori daryti jokių nuolaidų jam. D. Trumpas turi suvokti, kad Ukraina yra konstruktyvioji pusė.
Tuo pačiu metu Ukraina nerimauja, kad V. Putinas gali pasinaudoti D. Trumpo noru susitarti jų sąskaita. V. Zelenskis pergyvena, kad V. Putinas sugebės manipuliuoti D. Trumpu.
„Tačiau, nors Ukrainos strategija grindžiama abejotina prielaida, kad D. Trumpas pagaliau praras kantrybę su dviveidžiu V. Putinu, abejotina atrodo ir D. Trumpo komandos priimta prielaida, kad Rusijos revanšistas yra pasirengęs derėtis dėl ekonominių priežasčių“, – rašoma straipsnyje.
9:55 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 380 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 380 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų sausio 28 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 833 tūkst. kareivių.
Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 876 tankų (+5), 20 573 šarvuotųjų kovos mašinų (+12), 22 366 artilerijos sistemų (+27), 1 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 050 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 23 399 dronų (+72), 3 053 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 35 269 automobilių (+86), 3 718 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
8:57 | Zelenskis apie demobilizaciją: jei pusė kariuomenės rytoj grįš namo, Putinas nužudys mus visus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per interviu Italijos laikraščio „Il Foglio“ žurnalistei Ceciliai Sala pareiškė, kad tik stipri kariuomenė gali apsaugoti šalį, o jei pusė kariuomenės rytoj grįš namo, Ukraina turės nedelsiant pasiduoti.
„Jei pusė kariuomenės rytoj tiesiog grįžtų namo, reikėtų pasiduoti pirmąją dieną. Jei pusė mūsų (karių) rytoj grįš namo, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nužudys mus visus“, – akcentavo V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis priminė, kad 2022 m. okupantai rusai žudė visus, kurie priešinosi nedidelių miestelių ir kaimų okupacijai. „Visuose nedideliuose miesteliuose ir kaimuose, kuriuos jie kirto, kas atsitiko, jei kas nors priešinosi? Jie viską naikino, žudė žmones“, – teigė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad galiojant karo padėčiai „mobilizuojami žmonės ir absoliučiai visi šalyje prieinami ištekliai“. „Tai, deja, yra šio karo metu kylantis iššūkis, todėl reikia kiek įmanoma labiau paspartinti pastangas jį užbaigti – priversti Rusiją užbaigti šį karą“, – kalbėjo valstybės vadovas. Jis pridūrė, kad ukrainiečių gretose juntamas nuovargis nuo karo, tačiau šiuo klausimu reikia žiūrėti į įstatymus.
Prezidentas nurodė, kad į kariuomenę šaukiami visi 25 m. amžiaus ir vyresni vyrai. „Mobilizacija tęsiasi, mobilizuojama ganėtinai daug tokio amžiaus žmonių. Jie rotuojasi, atostogauja, tačiau, žinoma, to nepakanka. Be abejo, turime stengtis pagerinti viso to kokybę“, – tvirtino V. Zelenskis.
8:10 | Rusai paleido į Ukrainą dronus: sprogimai griaudėjo visą naktį
Rusijos pajėgos naktį „Shahed“ dronais vėl atakavo Ukrainą, rašo UNIAN.
Dronai pirmiausia smogė Charkivui. Apie 00:37 miesto meras Igoris Terechovas pranešė, kad viename iš miesto regionų po smūgio kilo didžiulis gaisras. Paaiškėjo, kad smogta civilinės įmonės teritorijai.
Gaisras kilo 1 500 kv. m teritorijoje. Gaisras buvo lokalizuotas, tarnybos dar dirba vietoje ir jį likviduoja. Darbuose dalyvauja apie 80 gelbėtojų ir apie 20 technikos vienetų.
Preliminariais duomenimis, nukentėjo du žmonės – 1955 m. gimusi moteris ir 2015 m. gimęs vaikas.
Naktį dronai taip pat užfiksuoti netoli Mykolajivo, Vinycios kryptimi, Kyjivo apylinkėse.
Anksti ryte rusai dronus paleido į Odesą. Atakos metu apgadinti gyvenamieji namai, užsidegė keturi automobiliai. Informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius nebuvo.
7:30 | Zelenskis su Macronu aptarė Prancūzijos paramą Ukrainai
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad Lenkijoje, kur dalyvavo Aušvico išlaisvinimo minėjime, susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu aptarti saugumo garantijų bei Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES).
Lyderiai buvusioje nacių Aušvico mirties stovykloje apsilankė per 80-ąsias jos išvadavimo metines, pagerbti ten išžudytų žmonių atminimo.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame spaudžia ranką E. Macronui, ir parašė, kad jiedu „aptarė tolesnę paramą Ukrainai“, tebekovojančiai su Rusijos invazija.
Pasak V. Zelenskio, per derybas jis ir E. Macronas ypatingą dėmesį skyrė bendradarbiavimui saugumo srityje ir galimiems saugumo garantijų Ukrainai bei visai Europai formatams.
Ukrainiečių lyderis pridūrė, kad Kyjivas kliaujasi Prancūzijos parama derantis dėl Ukrainos stojimo į ES.
V. Zelensks yra sakęs, kad taiką galima pasiekti tik tvirtomis saugumo garantijomis Ukrainai ir kad narystė ES galėtų padėti užkirsti kelią būsimai Rusijos agresijai.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Antonio Costa (Antoniju Košta) anksčiau socialiniame tinkle „X“ parašė, kad taip pat pirmadienį buvo susitikęs su V. Zelenskiu.
Buvęs Portugalijos ministras pirmininkas A. Costa sakė deklaravęs tvirtą ES paramą ir paminėjęs bloko pirmadienio sprendimą pratęsti sankcijas Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, Vengrijai atšaukus savo nepritarimą.
A. Costa nurodė, kad per derybas su V. Zelenskiu taip pat skatinęs jį toliau siekti narystės ES ir pasakęs: „Ligšiolinė Ukrainos pažanga buvo nepaprasta.“
7:16 | Perspėjo Trumpą dėl jo plano Ukrainoje: netrukus jis supras žiaurią tiesą
JAV prezidento Donaldo Trumpo užmojai plėsti JAV teritoriją yra nepagrįsti, nes toks precedentas tik padrąsins Rusiją ir Kiniją, „The Times“ sako Didžiosios Britanijos Lordų rūmų narys William Hague. Taip jis pareiškė reaguodamas į D. Trumpo retoriką apie Kanadą, Daniją, Kolumbiją, Egiptą ir Jordaniją.
Anot jo, D. Trumpui dabar lengva žeminti šias šalis, tačiau ateis laikas, kai jam vėl prireiks jų paramos.
„Tokios jėgos naudojimas prieš sąjungininkus pasirodys esąs klaida, kai jos prireiks kitur, ypač norint turėti vilties užbaigti karą Ukrainoje. Baltiesiems rūmams gali patikti sumušti kelis draugus, tačiau norint sustabdyti didelę kovą prireiks daugiau jėgos, nei jie įsivaizduoja“, – pareiškė W. Hague.
Jis tikisi, kad po paliaubų Ukrainoje bus dislokuoti Didžiosios Britanijos ir Europos kariai, nes be tokių garantijų baimindamasi greito Rusijos Federacijos sugrįžimo. Jo nuomone, D. Trumpas supranta, kad karo atnaujinimas ir Ukrainos subyrėjimas būtų katastrofa, kuri nustelbtų Joe Bideno pralaimėjimą Afganistane.
„Kai įvyks šie debatai, žiauri tiesa bus kaip niekada aiški: Europos valstybėms trūksta jėgų suvaldyti karą savo žemyne be artimos JAV pagalbos. Jų kariuomenės yra per mažos arba prastai aprūpintos, ir joms tikrai trūksta palydovų, raketų, transporto lėktuvų ir amunicijos gamybos, kurie yra būtini kietajai galiai šiuolaikiniame pasaulyje“, – sako jis.
Tuomet D. Trumpas supras, kad sąjungininkai, per silpni, kad galėtų konfrontuoti su Valstijomis, taip pat yra per silpni, kad „nuimtų naštą nuo jo rankų“, o karus galima nutraukti tik plečiant Amerikos įsipareigojimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
