Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:45 | Rusai vėl apšaudė Zaporižios regioną
Rusijos pajėgos antradienį vėl apšaudė Zaporižios regioną, žuvo septyni žmonės, o dar tiek pat buvo sužeista, rašo UNIAN.
„Zaporižios regionas vėl puolamas. Rusijos teroristai, save vadinantys kariuomene, apšaudė regioną iš MLRS ir artilerijos“, – cituojamas Ukrainos prezidento kanceliarijos pranešimas.
Pranešama, kad rusai smogė Orechovo miestui ir Stepnogorsko gyvenvietei.
23:14 | Rusų smūgiai paveikė apie 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros
Nuo pirmadienio rusų raketos paveikė apie 30 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros, CNN pranešė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.
„Mes siunčiame šią žinią savo partneriams: turime saugoti dangų. Rusai jie nežaidžia kažkokių žaidimų dėl tarptautinių įstatymų. Jiems nerūpi jokie tarptautiniai susitarimai ar konvencijos“, – pažymėjo ministras.
Anot jo, tai pirmas kartas nuo karo pradžios, kai Rusija šitaip nusitaikė į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Ministras pastebi, kad Ukraina stengiasi greitai atkurti sistemas ir panaikinti rusų padarytą žalą.
22:54 | Pranešama, kad prieš paskelbdamas skandalingą planą Ukrainai, Muskas kalbėjosi su Putinu
Prieš paskelbdamas skandalą sukėlusį „taikos planą“ tarp Ukrainos ir Rusijos, technologijų milijardienius Elonas Muskas kalbėjosi su Rusijos režimo lyderiu.
Kaip rašo „The Guardian“, apie tai „Eurasia Group“ prenumeratoriams išsiųstame laiške pranešė politologas Ianas Bremmeris.
Anot jo, E. Muskas jam pasakė, kad Rusijos lyderis V. Putinas esą yra „pasirengęs derėtis“, jei Krymas liktų Rusijos rankose.
Taip pat pranešama, kad V. Putinas E. Muskui primygtinai aiškino, kad Ukraina turėtų sutikti su nuolatiniu neutralumu ir pripažinti Rusijos aneksuotus Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionus.
Pasak I. Bremmerio, E. Muskas teigė, kad V. Putinas jam pareiškė, jog šie tikslai bus pasiekti „nepaisant nieko“, įskaitant galimą branduolinio ginklo panaudojimą, jei Ukraina įsiveržtų į Krymą.
Anot politologo, E. Muskas pabrėžė, kad „reikia padaryti viską, jog būtų išvengta tokio rezultato“.
Antradienio vakarą E. Muskas sureagavo į šią informaciją ir ją paneigė.
„Ne, taip nėra. Su Putinu esu kalbėjęs tik kartą, ir tai buvo maždaug prieš 18 mėnesių. Pokalbio tema buvo kosmosas“, – „Twitter“ rašo E. Muskas.
22:39 | Ukraina: per apsikeitimą belaisviais su Rusija išlaisvinti 32 ukrainiečių kariai
Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad per paskutinį apsikeitimą belaisviais su Rusija buvo išlaisvinti 32 ukrainiečių kariai ir atgautas Izraelio piliečio kūnas.
„Šiandien įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Sugebėjome išlaisvinti 32 iš mūsų karių ir atgauti Izraelio piliečio Dmytro Fialkos kūną“, – platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
22:17 | Zelenskis: antradienį rusai įvykdė antrąją teroristinių išpuolių prieš Ukrainą bangą
Antradienį Rusijos pajėgos įvykdė antrąją teroristinių išpuolių prieš Ukrainą bangą, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šį rytą buvo paleistos 28 raketos – 20 iš jų buvo numuštos. Daugiau nei 15 bepiločių orlaivių, beveik visi jie yra Irano smogiamieji bepiločiai orlaiviai. Dauguma jų buvo numušti“, – antradienio vakarą savo „Telegram“ kanale praneša V. Zelenskis.
Anot jo, visoje šalyje atkūrimo darbai vykdomi greitai ir veiksmingai.
„Jei ne šiandienos smūgiai, jau būtume atkūrę elektros, vandens tiekimą ir komunikacijas, kurias vakar sugadino teroristai. O šiandien Rusija pasieks tik dar vieną dalyką – atitolins mūsų atkūrimą.
Ten, kur buvo griaunama, visur bus atnaujinta infrastruktūra. Kur buvo nuostoliai – ten jau vyksta arba vyks statybos. Ten, kur buvo priešo viltys, bus Rusijos valstybingumo griuvėsiai.
Žmoniškumas ir žmogiškumas yra stipresni už bet kokius teroristus. Dėkoju visiems, kurie kovoja ir dirba dėl mūsų pergalės!“ – teigė jis.
Rusija pirmadienį ir antradienį stipriai apšaudė Ukrainą.
21:31 | Lvivo meras: ukrainiečiai tampa vis galingesni
Vakarų Ukrainos Lvivo miesto – vieno iš vakar ir šiandien Rusijos apšaudytų miestų – meras Andrijus Sadovijus pareiškė, kad rusų smūgiai skatina ukrainiečių ryžtą.
„Rusija skleidžia baimę. Jie pasieks priešingą rezultatą. Ukrainos žmonės tampa stipresni, galingesni ir priešinasi. Tai mūsų karas už nepriklausomybę“, – CNN kalbėjo jis.
Anot Lvivo srities karinės administracijos vadovo, antradienį Lvivo srityje nugriaudėjo trys sprogimai dviejuose energetikos objektuose. A. Sadovijaus teigimu, Lvive buvo dingę apie 30 proc. elektros energijos, tačiau padėtis gerėja.
Kaip ir kiti Ukrainos lyderiai, Lvivo meras taip pat ragina įrengti daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų bei pabrėžė, kad artėjant žiemai miestui reikia naujų generatorių.
20:57 | Putinas TATENA vadovui: Maskva „atvira dialogui“ dėl Zaporižios AE
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovui Rafaeliui Grossi antradienį pareiškė, kad jis yra „atviras dialogui“ dėl Zaporižios atominės elektrinės, esančios Maskvos pajėgų Ukrainos pietinėje dalyje kontroliuojamoje teritorijoje.
Prieš pradėdamas Sankt Peterburge surengtą susitikimą su R. Grossi, V. Putinas TATENA vadovui prieš televizijos kameras pareiškė, kad jis yra ‚pasirengęs svarstyti visus klausimus, kuriais yra suinteresuotos abi pusės ar kurie kelia susirūpinimą, pavyzdžiui, dėl situacijos, susijusios su Zaporižios elektrine“.
Jis pridūrė esąs „atviras šiam dialogui“.
TATENA po šio susitikimo paskelbtame pranešime nurodė, kad R. Grossi „vėliau šią savaitę“ Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tolesnių derybų dėl didžiausios Europos atominės elektrinės.
Praėjusią savaitę R. Grossi buvo susitikęs su V. Zelenskiu, su kuriuo kalbėjosi apie apsauginės zonos aplink elektrinę kūrimą. Jos teritorija yra reguliariai apšaudoma, o Ukraina ir Rusija dėl smūgių kaltina viena kitą.
„Negalime sau leisti prarasti daugiau laiko. Ant kortos pastatyta labai daug“, – sakė TATENA vadovas ir pridūrė, kad būtina padaryti viską, kad būtų išvengta branduolinės katastrofos.
20:36 | Ukraina: atkovotuose Donecko srities miestuose ekshumuota dešimtys civilių kūnų
Ukraina antradienį pareiškė, kad iš Maskvos pajėgų neseniai atkovotuose dviejuose rytinės Donecko srities miestuose rasti per Rusijos invaziją nužudytų dešimčių civilių gyventojų palaikai.
„Išlaisvintuose Sviatohirsko ir Lymano miestuose teisėsaugos pareigūnai aptiko masinio civilių gyventojų laidojimo vietų“, – sakoma generalinio prokuroro pareiškime, kuriame priduriama, kad Sviatohirske buvo ekshumuoti 34 palaikai, o Lymane – dar 44.
Prokuratūros teigimu, Lymano kapinėse valdžia rado apie 110 kapų.
„Jauniausiam žmogui – tik vieneri metai. Ji palaidota šalia visos savo šeimos“, – pranešė prokuratūra.
Atkovotoje teritorijoje aptikusi daug masinių kapaviečių ir kapų, kuriuose palaidoti nužudyti civiliai gyventojai ar aukos, kurios buvo kankinamos ar kurioms buvo įvykdyta skubi egzekucija, Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas didelio masto nusikaltimais.
Rusija sistemingai neigia šiuos kaltinimus.
19:54 | Buvęs Trumpo patarėjas: JAV galėtų nukauti Putiną, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje
Jungtinės Valstijos galėtų nukauti Vladimirą Putiną, jei Rusija konflikte su Ukraina panaudotų branduolinį ginklą, pareiškė buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, rašo „Independent“.
Pranešama, kad tokį komentarą J. Boltonas pateikė interviu Andrew Marrui Jungtinės Karalystės radijo stoties „LBC News“ laidoje.
Jis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis turi suprasti, jog nors tai „neatsitiks rytoj, <...> jis bus patrauktas atsakomybėn.
„Nesutinku, kad negalime jo nukauti, ir manau, kad jis tai žino. Galite paklausti Qasemo Soleimani Irane, kas nutinka, kai nusprendžiame, kad kas nors kelia grėsmę JAV“, – teigė J. Boltonas.
Kiek anksčiau antradienį nuskambėjo Didžiojo septyneto (G7) lyderių įspėjimas, kad bet koks cheminio, biologinio ar branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje turės griežtų pasekmių.
Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios ne kartą grasino branduolinio ginklo panaudojimu.
19:27 | G-7 sieks V. Putino „atsakomybės“ už raketų smūgius Ukrainai
Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai po derybų apie Ukrainą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį pareiškė, kad atsakingu už masinius raketų smūgius, kurie pastaruoju metu buvo suduoti įvairiems Ukrainos miestams, įskaitant sostinę Kyjivą, laikys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Griežčiausiai smerkiame šiuos išpuolius ir primename, kad beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – rašoma po vaizdo konferencijos paskelbtame G-7 pareiškime.
„Sieksime prezidento Putino ir [kitų] atsakingųjų už šiuos išpuolius atsakomybės.“
Turtingas demokratines valstybes vienijanti grupė pareiškė „patikinusi“ V. Zelenskį, kad grupės šalys yra „ryžtingai nusiteikusios ir tvirtai laikosi savo įsipareigojimo teikti paramą, kuri Ukrainai reikalinga siekiant išsaugoti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
G-7 lyderiai pažadėjo toliau teikti „finansinę, humanitarinę, karinę, diplomatinę ir teisinę paramą“, taip pat „tvirtai remti Ukrainą tiek, kiek reikės“.
„Esame pasiryžę padėti Ukrainai patenkinti savo pasirengimo žiemai poreikius“, – rašoma pranešime.
„Nėra nė vienos šalies, kuri taikos norėtų labiau negu Ukraina, kurios žmonės dėl Rusijos agresijos susidūrė su mirtimi ir begale žiaurumų, taip pat buvo priversti palikti savo namus“, – pabrėžė G-7 lyderiai.
Išreiškę „solidarumą“ su Ukraina, lyderiai pareiškė sveikinantys V. Zelenskio „pasirengimą siekti sąžiningos taikos“.
Tai, be kita ko, apimtų Jungtinių Tautų Chartijos nuostatų dėl teritorinio vientisumo ir suvereniteto apsaugos laikymąsi ir Ukrainos „gebėjimo apsiginti ateityje“ išsaugojimą.
Be to, bet kokiame taikos susitarime turėtų būti užtikrintas „Ukrainos atstatymas“, be kita ko, vertinant galimybes tai daryti Rusijos lėšomis, ir siekiama „atsakomybės už karo metu Rusijos padarytus nusikaltimus“.
19:22 | Kanadiečių karo inžinieriai Lenkijoje apmokys Ukrainos pajėgas
Kanada antradienį pranešė, kad netrukus į NATO sąjungininkę Lenkiją atsiųs karo inžinierių, padėsiančių apmokyti Ukrainos pajėgas, jau daugiau nei septynis mėnesius besipriešinančias Rusijos invazijai.
„Artimiausiomis savaitėmis Kanada atsiųs apie 40 kovos inžinierių į Lenkiją, kad padėtų lenkų pajėgoms apmokyti ukrainiečius inžinerinių žvalgybos, sprogmenų, kasybos ir išminavimo paslapčių“, – Varšuvoje pranešė Kanados gynybos ministrė Anita Anand.
„Jie padidins Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinį efektyvumą, šiems ir toliau sėkmingai judant į priekį bei atsiimant savo žemes“, – pridūrė ji.
Anot A. Anand, ši iniciatyva papildys kitus Kanados organizuojamus projektus: ukrainiečių naujokų mokymus Jungtinėje Karalystėje ir Kanados vykdomus ukrainiečių personalo mokymus apie M777 haubicų – kurių Kanada padovanojo Kyjivui – naudojimą.
Ji taip pat pasmerkė neseniai Rusijos surengtas raketines atakas visoje Ukrainoje, pavadindama tai „pasibaisėtinu“ aktu.
Naujoji kariuomenės inžinierių iniciatyva priklauso operacijai UNIFIER – per ją Kanada nuo 2015 metų parėmė ir apmokė daugiau nei 33 000 Ukrainos kariuomenės ir saugumo darbuotojų.
19:05 | Zelenskis Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje siūlo dislokuoti tarptautinių stebėtojų misiją
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlo prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos dislokuoti tarptautinių stebėtojų misiją, kuri stebėtų padėtį, rašo UNIAN.
Apie tai V. Zelenskis antradienį kalbėjo kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G7) lyderius.
„Noriu atkreipti dėmesį į vieną šalį. Baltarusijos teritorija jau naudojama smūgiams prieš Ukrainą. Dabar matome didelę grėsmę. Rusija bando tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į šį karą, rengdama provokaciją, kad mes neva rengiame smūgį šiai šaliai. Tai netiesiogiai įtraukė juos. Tačiau bandoma juos įtraukti tiesiogiai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina neplanavo ir neplanuoja jokių karinių veiksmų prieš Baltarusiją. Anot jo, Ukraina suinteresuota tik savo teritorinio vientisumo atkūrimu.
„Bet kad visiškai pašalintume šią provokaciją, kad pašalintume šiuos pasakojimus, kuriuos girdime iš Lukašenkos, kad pašalintume net prielaidą apie bet kokią tariamą grėsmę iš mūsų pusės, mes siūlome savo sprendimą. Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje galėtų būti dislokuota tarptautinių stebėtojų misija, kuri stebėtų padėtį. Formatą galėtų nustatyti mūsų diplomatai. Prašau jūsų G7 lygiu paremti šią mūsų iniciatyvą“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad jau pradėta formuoti bendra regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o Baltarusija ketina „gintis“ nuo Ukrainos.
18:39 | Lukašenkos planai dėl pajėgų rodo „bendrininkavimą su Rusija“ – G-7
Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos planas dislokuoti bendrą baltarusių ir rusų karių kontingentą yra naujas jo bendrininkavimo su Maskva pavyzdys, antradienį pareiškė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, įspėję Minską „liautis talkinus“ Vladimiro Putino karui Ukrainoje.
„Paskelbimas apie bendrą karinį kontingentą su Rusija yra naujausias Baltarusijos režimo bendrininkavimo su Rusija pavyzdys“, – rašoma G-7 lyderių pareiškime, kuriame „A. Lukašenkos režimas“ raginamas „visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę“.
Anksčiau šią savaitę A. Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, paskelbė, kad abi šalys drauge dislokavo pajėgų, bet nenurodė, kur tai buvo padaryta.
Pasak jo, šių pajėgų formavimas sutapo su Krymo tiltą apgadinusiu sprogimu, dėl kurio Maskva apkaltino Ukrainą.
Bendrų pajėgų dislokavimas pakurstė nuogąstavimus, kad baltarusių kariai gali prisidėti prie Rusijos pajėgų Rytų Ukrainoje.
Tačiau baltarusių saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Valfovičius antradienį sakė, kad toks susirūpinimas nepateisinamas ir kad Vakarų šalys neva svarsto galimybę šiuo pretekstu užpulti Baltarusiją.
Baltarusių gynybos ministras Viktaras Chreninas savo ruožtu pareiškė: „Dar kartą pabrėžiame, kad Regioninės pajėgų grupės užduotys yra tik gynybinės, o visa šiuo metu vykdoma veikla siekiama duoti pakankamą atsaką veiksmams netoli mūsų sienų.“
Baltarusija yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo Rusijos. Keli mėnesiai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą A. Lukašenka esą pratyboms įsileido į šalį rusų pajėgas.
18:16 | Zelenskis ragina G-7 šalis padėti Ukrainai sukurti „oro skydą“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) nares padėti jo šaliai nusipirkti ir dislokuoti oro gynybos sistemas, Rusijos raketoms smarkiai apgadinus Ukrainos energetikos objektus.
„Prašau jūsų sustiprinti bendras pastangas finansiškai padėti Ukrainai sukurti oro skydą. Milijonai žmonių bus dėkingi Didžiajam septynetui už tokią pagalbą“, – sakė jis vaizdo kreipimesi į G-7 lyderius.
Jis taip pat perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po antrą dieną iš eilės besitęsiančių plataus masto raketinių atakų Ukrainos miestuose, įskaitant Kyjivą, vis dar turi „erdvės eskalacijai“.
„Rusijos lyderis, kuris dabar yra paskutiniame savo valdymo etape, vis dar turi erdvės tolesnei eskalacijai“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad tai yra „grėsmė mums visiems“.
Be to, Ukrainos lyderis pareiškė, kad Rusija bando įtraukti į karą Ukrainoje savo sąjungininkę Baltarusiją.
„Rusija bando tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į šį karą, vaidindama provokaciją, kad mes neva ruošiamės pulti šią šalį“, – sakė V. Zelenskis, ragindamas Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje dislokuoti tarptautinius stebėtojus, kurie „stebėtų saugumo padėtį“.
17:55 | Putinas su Jungtinių Arabų Emyratų vadovu aptarė ekonominį bendradarbiavimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, antradienį susitikęs su Jungtinių Arabų Emyratų vadovu deryboms dėl ekonominių ryšių stiprinimo, pasveikino neseniai priimtą OPEC, Rusijos ir kitų naftą išgaunančių šalių sprendimą apriboti gavybą, kad padėtų stabilizuoti pasaulinę energijos rinką.
Pradėdamas derybas Sankt Peterburge su Abu Dabio valdovu ir Jungtinių Arabų Emyratų prezidentu šeichu Mohamedu bin Zayedu al Nahyanu, V. Putinas pasidžiaugė abiejų šalių ryšiais kaip svarbiais regiono ir pasaulio stabilumui.
„Nepaisant visų sunkumų, kurie šiandien egzistuoja tarptautiniuose santykiuose, Rusijos ir Jungtinių Arabų Emyratų ryšiai yra svarbus regiono ir viso pasaulio stabilumo veiksnys“, – sakė V. Putinas, pradėdamas derybas su M. bin Zayedu al Nahyanu.
Rusijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad M. bin Zayedas al Nahyanas palaiko OPEC+ grupės, kuriai priklauso Rusija, sprendimą apriboti naftos gavybą, siekiant padidinti naftos kainas, ir sakė, kad „mūsų sprendimai, mūsų veiksmai nėra nukreipti prieš ką nors“.
V. Putinas sakė: „Mūsų veiksmais siekiama užtikrinti stabilumą pasaulinėse energijos rinkose, kad tiek energijos išteklių vartotojai, tiek tie, kurie užsiima gamyba ir tiekimu, jaustųsi ramūs, stabilūs ir pasitikintys, kad padėtų subalansuoti pasiūlą ir paklausą.“
OPEC+ sprendimas 2 mln. barelių per dieną sumažinti naftos gavybą sukėlė pasipiktinimą Vakaruose, kur daugelis tai vertino kaip žingsnį, kuris padės V. Putinui finansuoti Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Gamybos mažinimas taip pat slegia pečius prezidentui Joe Bidenui ir demokratams dėl didėjančių benzino kainų prieš pat JAV kadencijos vidurio rinkimus.
JAE palaikė glaudžius verslo ryšius su Rusija ir stengėsi neprisijungti prie sankcijų, kurias JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės įvedė dėl Maskvos karo Ukrainoje.
V. Putinas pasveikino M. bin Zayedą al Nahyaną už tarpininkavimo pastangas, kurios padėjo išspręsti kai kuriuos „tikrai jautrius humanitarinius klausimus“ Ukrainoje.
„Žinau apie jūsų susirūpinimą situacijos raida ir jūsų norą prisidėti prie visų ginčytinų klausimų, įskaitant šiandieninę krizę Ukrainoje, sprendimo“, – sakė V. Putinas.
17:44 | Rusijoje netoli sienos su Ukraina kilo gaisras
Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje kilo didžiulis gaisras, užsidegė transformatorių pastotė. Rusijos duomenimis, apie du tūkstančiai gyventojų liko be elektros.
Anot regiono gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, gaisras kilo Šebekine.
Kaip rašo rusų agentūra „TASS“, Rusija mano, kad gaisras kilo dėl ukrainiečių apšaudymo. Ukraina kol kas nei paneigė, nei patvirtino šį teiginį.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamento „Telegram“ paskyroje atsirado ironiška žinutė.
„Štai kaip atrodo karma: Belgorodo srities Šebekino mieste dėl saugumo taisyklių pažeidimo atliekant remonto darbus vietos pastotėje kyla dūmai, o rajonas neteko elektros energijos“, – rašoma joje.
Rusija pirmadienį surengė daugybę smūgių Ukrainos miestams nusitaikydama į energetinę infrastruktūrą.
17:01 | Ant Krymo tilto žuvo Maskvos arbitražo teismo teisėjas
Šeštadienį ant Krymo tilto žuvo Maskvos arbitražo teismo teisėjas Sergejus Maslovas, rašo „Mash“. Tai yra ketvirtoji žinoma sprogimo auka.
Pranešama, kad sprogimo metu teisėjas sėdėjo prabangiame „Cadillac Escalade“ automobilyje, šeštadienį į Krymą keliavo su draugais – pora gidų iš Sankt Peterburgo ir religijotyrininku.
S. Maslovas buvo automobilio savininkas, visi minėti asmenys keliavo švęsti teisėjo gimtadienio.
Rusų medijų duomenimis, S. Maslovo kūnas bus identifikuotas atliekant DNR tyrimą.
Pranešama, kad arbitražo teismas kol kas negavo jokios oficialios informacijos apie teisėjo mirtį, tačiau jau pradėjo perduoti jo bylas kitiems teisėjams.
Ankstų šeštadienio rytą ant Krymo tilto nugriaudėjo galingas sprogimas, tiltas užsidegė, dalis jo sugriuvo.
Ukraina tiesiogiai neprisiėmė atsakomybės už sprogimą, o Rusijos režimo lyderis V. Putinas apkaltino Ukrainą įvykdžius ataką ir pavadino sprogimą „teroristiniu aktu“.
16:45 | Stoltenbergas: Rusijos smūgiai Ukrainai – „silpnumo požymis“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusija smogė Ukrainos infrastruktūrai, siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins ir palaikys“ paramą Kyjivui.
„Manau, kad tai, ką matėme vakar, iš tikrųjų yra silpnumo požymis, nes iš tikrųjų jie nesugeba daryti pažangos mūšio lauke. Rusija iš tikrųjų pralaimi mūšio lauke“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
16:25 | G7 žada remti Ukrainą tiek, kiek reikės
Antradienį Didžiojo septyneto (G7) šalys pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, rašo „Sky news“.
Šiandien G7 vadovai virtualiai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pranešama, kad šalys pažadėjo toliau teikti Ukrainai finansinę, humanitarinę, karinę, diplomatinę ir teisinę paramą.
Derybos įvyko po pirmadienį rusų surengtų išpuolių prieš Ukrainą. Rusų pajėgos pirmadienį stipriai apšaudė Ukrainą, žuvo mažiausiai 19 žmonių, dar daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.
16:07 | Rusai pagrobė Zaporižios AE direktoriaus pavaduotoją
Rusijos pajėgos pagrobė ir, kaip įtariama, kankina Zaporižios atominės elektrinės (AE) direktoriaus pavaduotoją Valerijų Martyniuką, praneša Ukrainos branduolinių elektrinių operatorė „Energoatom“.
Anot operatorės, pagrobimą rusai įvykdė pirmadienį, spalio 10-ąją. Anot ukrainiečių, V. Martyniukas yra laikomas nežinomoje vietoje, manoma, kad jis yra kankinamas ir bauginamas.
„Tokiu būdu rusai bando gauti informacijos apie Zaporižios AE darbuotojų asmens bylas, kurios jiems labai reikia, kad priverstų Ukrainos darbuotojus kuo greičiau dirbti „Rosatom“. Okupantai tiesiog kankina Zaporižios AE branduolinės energetikos darbuotojus, nevengdami žiauriausio smurto“, – rašoma „Energoatom“ pranešime.
Operatorė ragina TATENA generalinį direktorių Rafaelį Grossi ir visą tarptautinę bendruomenę imtis visų įmanomų priemonių, kad V. Martyniukas būtų nedelsiant išlaisvintas ir sugrąžintas į tarnybines pareigas.
„Zaporižios AE okupantų savivalė turi būti kuo greičiau sustabdyta! Norint tai padaryti, būtina sukurti branduolinės saugos zoną aplink Zaporižios AE ir grąžinti ją į visišką Ukrainos kontrolę!“ – pabrėžiama pranešime.
15:43 | Nauji Rusijos smūgiai padarė rimtos žalos vidurio Ukrainoje – pareigūnas
„Rusai raketomis apšaudė energetikos infrastruktūrą Pavlohrado ir Kamianskės rajonuose. Yra rimtų sugriovimų. Daugelyje gyvenviečių vis dar nėra elektros“, – socialiniame tinkle pranešė srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.
Anksčiau antradienį vietos pareigūnai pranešė, kad Ukrainos vakaruose esančiai Lvivo sričiai suduota naujų smūgių, jais taikytasi į energetikos sistemos objektus.
„Kol kas buvo trys sprogimai dviejuose energetikos objektuose Lvivo srityje“, – antradienį per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.
Lvivo meras Andrijus Sadovas sakė, kad smūgių buvo suduota ir jo vadovaujamam pagrindiniam regiono miestui.
Jis taip pat pridūrė, kad trečdalis miesto buvo likęs be elektros, o vandens tiekimas sutriko dviejuose miesto rajonuose.Pranešimai pasirodė kitą dieną po to, kai Rusija sudavė Ukrainai dešimtis raketinių ir aviacijos smūgių.
15:37 | BBC: Ukrainos miestų apšaudymas – Putino nevilties aktas
Pralaimėjimai fronte Rusijai prasidėjo kuomet Vladimiras Putinas, tikėtina, nusprendė tempti laiką, tikėdamasis išsilaikyti fronto linijoje iki žiemos, kuomet, jo skaičiavimais, Ukrainos sąjungininkai Vakaruose susilpnins palaikymą dėl politinio spaudimo šalių viduje.
15:14 | Indonezijos užsienio reikalų ministrė: Rusijos ir Ukrainos prezidentai sutinka dalyvauti G20 susitikime
Indonezijos užsienio reikalų ministrė Retno Marsudi patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus G20 valstybių vadovų susitikime Balyje.
„Kol kas reakcija yra labai pozityvi“, – cituojama ji vietos žiniasklaidoje. Tuo pačiu ji pažymėjo, kad dabartinė situacija yra „labai greitai besikeičianti“, todėl komunikacija su abiejų šalių vadovais yra tęsiama.
G20 susitikimas Indonezijoje vyks lapkričio 15-16 dienomis.
14:12 | Baltarusija: bendros su Rusija pajėgos yra „tik gynybinės“
Minskas antradienį pareiškė, kad dislokuojamas bendras baltarusių ir rusų karių kontingentas yra „tik gynybinis“, o jo tikslas yra ginti šios buvusios sovietinės respublikos, Rusijos artimos sąjungininkės, sienas.
„Dar kartą pabrėžiame, kad Regioninės pajėgų grupės užduotys yra tik gynybinės, o visa šiuo metu vykdoma veikla siekiama duoti pakankamą atsaką veiksmams netoli mūsų sienų“, – sakė baltarusių gynybos ministras Viktaras Chreninas.
Anksčiau šią savaitę autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, paskelbė, kad abi šalys drauge dislokavo pajėgų, bet nenurodė, kur tai buvo padaryta.
13:51 | Kyjivas: Rusija sugrąžino 62 Ukrainos karių palaikus
Ukraina antradienį pranešė, kad susigrąžino iš Rusijos kelių dešimčių ukrainiečių karių palaikus, įskaitant Olenivkos kalėjime, kurį, Kyjivo teigimu, apšaudė rusų pajėgos, nužudytų karių kūnus.
„Įvyko dar vienas perkėlimas: 62 žuvę didvyriai buvo grąžinti namo. Derybos buvo sunkios, bet... pavyko grąžinti mūsų karius, įskaitant karius iš ... Olenivkos“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.
13:28 | Kruvinam terorui Putinas ruošėsi dar iki Krymo tilto atakos – Baltieji rūmai
Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija didžiausią ataką nuo karo Ukrainoje pradžios planavo gerokai anksčiau nei savaitgalį buvo apgadintas Krymo tiltas. Tai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė CNN.
„Greičiausiai tai buvo kažkas, ką jie planavo gana ilgą laiką. Tačiau tai nereiškia, kad sprogimas ant Krymo tilto galėjo paspartinti kai kuriuos jų planus“, – sakė J. Kirby, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Anot jo, tokio masto išpuolio, koks pirmadienį surengtas Ukrainoje, kai į ją Rusija paleido daugiau nei 80 raketų, nebuvo galima suplanuoti per kelias dienas.
12:54 | Masyvi Rusijos ataka tęsiasi: vėl pasipylė sparnuotosios raketos, dronai
Spalio 11-ąją Rusija tęsia aktyvų Ukrainos teritorijos apšaudymą raketomis, skelbiama UNIAN. Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, nuo pat 7 valandos ryto Kaspijos jūroje „dirba“ rusų lėktuvai Tu-95 ir Tu-160, į Ukrainos teritoriją leidžiamos sparnuotosios raketos.
Maža to, Ukrainos teritorija atakuojama raketomis iš Krymo ir Juodosios jūros regionų, skrieja ir Irano gamybos dronai. Pirminiais duomenimis, daugelį šių atakų pavyksta atremti. Šiuo metu yra tiksliai žinoma apie vieną pataikymą į strateginės reikšmės infrastrūktūros objektą Vinycios srityje – skelbiama apie bepiločio smūgį į Ladyžynsko elektrinę, sutriko elektros energijos tiekimas mieste.
Lvivo srities vadovas Maksimas Kozickis pranešė apie tris sprogimus dviejuose regiono energetikos objektuose.
Nepatvirtintais duomenimis, viena iš raketų pataikė į geležinkelio mazgą Pavlograde, Dniepropetrovsko srityje. Ivano-Frankivsko administracijos atstovai taip pat patvirtino apie smūgius kritinės svarbos infrastruktūros objektui, apšaudyta ir Zaporižios infrastruktūra.
Ukrainos žiniasklaida, remiantis vietos karinės administracijos pranešimais apie situaciją visoje Ukrainos teritorijoje, skelbia apie dešimtis numuštų raketų.
UNIAN pažymima, kad „rusų paleistos raketos šiandien labai dažnai numušamos“ ir tai gali rodyti Rusijos kariuomenės norą nustatyti Ukrainos oro gynybos pajėgų dislokacijos vietas, o ne siekį pataikyti į konkretų objektą.
12:30 | Turkija ragina kuo greičiau sudaryti realias paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos
Stambulas, spalio 11 d. (AFP-BNS). Turkija antradienį paragino kuo greičiau sudaryti realias paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, sakydama, kad abi pusės tolsta nuo diplomatijos, tęsiantis karui.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai siekia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susėstų Stambule derybų dėl paliaubų.
„Ugnis turi būti kuo greičiau nutraukta. Kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu interviu per televiziją.
11:59 | JT: Rusijos smūgiai Ukrainai gali prilygti karo nusikaltimams
Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad pastarojo meto Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą galėjo pažeisti karo įstatymus ir prilygtų karo nusikaltimams, jei buvo sąmoningai taikytasi į civilius gyventojus.
„Šiais smūgiais galėjo būti pažeisti karo veiksmų vykdymo principai pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani (Ravina Šamdasani), pridūrusi, kad tyčinis smūgis į civilius gyventojus ir civilinius objektus „prilygsta karo nusikaltimui“.
11:21 | Turkijos pareigūnai: prezidentas trečiadienį Kazachstano sostinėje susitiks su V. Putinu
Turkų pareigūnai naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį regiono viršūnių susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje susitiks su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu išlieka neutrali, palaiko gerus santykius su abiem Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina.
10:59 | ISW: Kremlius gali panaudoti papildomas savo pajėgas Baltarusijoje
Vis dar mažai tikėtina, jog Rusijos ir Baltarusijos pajėgos puls Ukrainą iš šiaurės, nepaisant Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimo, kad Baltarusija ir Rusija susitarė dislokuoti bendrą savo dalinį Baltarusijoje, savo naujausioje apžvalgoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).
Tačiau kartu ISW analitikai teigia, kad Kremlius gali panaudoti papildomas Rusijos pajėgas Baltarusijoje, kad apsuptų Ukrainos karius netoli Kyjivo ir neleistų jų perkelti dalyvauti kontrpuolimo operacijose kitose Ukrainos vietose.
Pirmadienį A. Lukašenka oficialiai nurodė „priimti ir apgyvendinti rusų karius Baltarusijoje“. Jo teigimu, „nereikia tikėtis didelio kiekio, tačiau tai bus ne 1 tūkstantis žmonių“. Apie Baltarusijoje vykstantį pasiruošimą priimti rusų karinius ešelonus analitikai skelbia jau visą pastarąjį mėnesį.
10:26 | JK ministrė pirmininkė L. Truss ragins G-7 lyderius „laikytis kurso“ dėl Ukrainos
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių skubiai rengiamą pokalbį su ukrainiečių prezidentu kolegoms pasakys, kad jie „privalo nė trupučio nedvejoti“ dėl paramos Ukrainai.
Šios turtingų valstybių grupės vadovai ir Volodymyras Zelenskis antradienį po pietų susirinks aptarti naujausių Rusijos atakų Ukrainoje, pirmadienį paskelbė Berlynas.
L. Truss biuras teigė, kad JK vadovė, kuri Dauningo gatvėje Borisą Johnsoną pakeitė tik prieš daugiau nei mėnesį, per šį pokalbį „paragins savo kolegas lyderius laikytis kurso“.
„Didžiulė tarptautinė parama Ukrainos kovai yra ryškus kontrastas Rusijos izoliacijai tarptautinėje arenoje“, – pasakys ji.
„Jų drąsa žiauriausių smurto aktų akivaizdoje pelnė visuotinį susižavėjimą Ukrainos žmonėmis. Niekas labiau už Ukrainą nenori taikos. O mes, pasiryžę padėti jiems ją iškovoti, privalome nė trupučio nedvejoti“, – kalbės L. Truss.
09:58 | Po Rusijos smūgių Ukrainoje JT tikisi pabėgėlių skaičiaus augimo
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas pirmadienį perspėjo, kad dar daugiau žmonių bus priversti bėgti iš savo namų Ukrainoje po to, kai Kyjive ir kituose šalies miestuose krito Rusijos raketos.
Anksčiau pirmadienį Maskva, keršydama už šį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jai svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą.
Tiltas yra 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos simbolis.
„Siaubas, šiandien įvykęs Ukrainoje, yra nepateisinamas“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.
„Daugelyje Ukrainos miestų beatodairiškai bombarduojami civiliai, namai..., nekarinė infrastruktūra, o tai reiškia, kad karas tampa vis sunkesnis ir sunkesnis civiliams“, – sakė jis.
„Bijau, kad pastarųjų valandų įvykiai išprovokuos dar daugiau gyventojų persikėlimų“, – pridūrė F. Grandi.
09:19 | Ukraina JT posėdyje pasmerkė Rusiją kaip „teroristinę valstybę“
Per skubų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį Ukraina pirmadienį pasmerkė Rusiją kaip „teroristinę valstybę“ po jos naujausių atakų, o Vakarų galybės siekė pabrėžti Maskvos izoliaciją.
JT sušaukė debatus, kad aptartų Rusijos paskelbtą keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksiją, tačiau juos užtemdė smūgiai Kyjivui ir kitiems miestams – vienas skaudžiausių išpuolių prieš Ukrainą per pastaruosius kelis mėnesius.
„Rusija dar kartą įrodė, kad tai teroristinė valstybė, kuri turi būti atgrasoma pačiais griežčiausiais būdais“, – įžanginėje kalboje sakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia. Jis pridūrė, kad Rusijos smūgiai paveikė ir jo paties artimiausius giminaičius.
„Deja, vargu ar galima reikalauti stabilios ir sveikos taikos, kol šalia egzistuoja nestabili ir beprotiška diktatūra“, – sakė jis ir informavo valstybes nares, kad per išpuolius žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar 97 buvo sužeisti.
Atsakydamas Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia tiesiogiai nekalbėjo apie raketų smūgius, bet gynė savo šalies įvykdytą Ukrainos regionų aneksiją.
„Esame kaltinami, kai bandome apginti savo brolius ir seseris Rytų Ukrainoje, visų pirma jų teisę į gyvybę, teisę kalbėti savo kalba, mokyti vaikus savo kalbos, pagerbti didvyrius, kurie išvadavo jų žemes nuo fašizmo“, – sakė jis.
09:00 | Dar labiau išaugo pirmadienio atakų aukų skaičius
Ukrainos valstybės gelbėjimo tarnyba skelbia, kad pirmadienį per Rusijos surengtas raketų atakas žuvo 19 Ukrainos gyventojų, dar 105 buvo sužeisti.
08:27 | Rusai pirmadienio atakai išleido šimtus milijonų eurų
Pirmadienio rytą Rusija raketomis atakavo daugybę Ukrainos miestų, įskaitant ir sostinę Kyjivą. „Forbes Ukraine“ praneša, kad per spalio 10-ąją Rusija į Ukrainos teritoriją paleido 84 sparnuotąsias raketas ir 24 bepiločius orlaivius. Ukrainos kariai numušė daugiau nei pusę raketų – 43 vienetus ir 13 dronų.
Leidinio skaičiavimais, atakai rusai išleido 400–700 mln. dolerių (eurų). Platus kaštų diapazonas atsiranda dėl to, kad tikslus kiekvieno tipo raketų skaičius dar nėra žinomas. Buvo pranešta apie paleistų raketų tipus: Ch-101, Ch-555, Kalibr, Iskander, S-300, Tornado-S.
Leidinio teigimu, dauguma į šalį pataikiusių raketų yra brangios ir didelio tikslumo Ch-101 bei taktinio nuotolio raketos (S-300, Tornado-S).
07:56 | Naktį apšaudyti keli Ukrainos miestai
UNIAN skelbia, kad naktį Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos pietus ir rytus. Auštant virš Odesos srities oro gynybos pajėgos numušė tris iranietiškus bepiločius orlaivius, virš Mykolajivo – penkis.
Naktį trys Dniepropetrovsko srities rajonai – Nikopolis, Sinelnikovskis ir Krivorožskis – nukentėjo nuo Rusijos smūgių.
Zaporižioje dėl rytinės raketos atakos apgadinta švietimo įstaiga, gydymo įstaiga ir gyvenamieji pastatai. Pranešama apie aukas, bet jų skaičius dar nepatikslintas.
07:20 | J. Bidenas žada Ukrainą aprūpinti pažangiomis oro gynybos sistemomis
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pažadėjo aprūpinti Ukrainą pažangiomis oro gynybos sistemomis po to, kai Rusija raketomis apšaudė savo kaimynės sostinę Kyjivą ir kitus miestus, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
J. Bidenas kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pažadėjo toliau teikti Ukrainai paramą, reikalingą gynybai, įskaitant pažangias oro gynybos sistemas“, sakoma pranešime.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino toliau rengti atakas prieš Ukrainą, kur pirmadienį per didžiausią pastaraisiais mėnesiais smūgių bangą žuvo mažiausiai 11 žmonių. Šie raketiniai smūgiai buvo Maskvos atsakas į sprogimą, sugadinusį svarbų tiltą, jungiantį Rusiją su jos aneksuotu Krymo pusiasaliu.
Po pokalbio su J. Bidenu V. Zelenskis platformoje „Twitter“ parašė, kad „oro gynyba šiuo metu yra mūsų bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetas numeris 1“.
06:52 | Ukraina žada susivienyti prieš „teroristinę“ Rusiją
Ukraina pirmadienį pažadėjo, kad jos neįbaugins kruvinų raketinių smūgių banga iš „teroristinės valstybės“ Rusijos, Maskvai savo grasinimais pakursčius nuogąstavimus dėl tolesnio keršijimo.
Intensyviausią per kelis mėnesius apšaudymą, per kurį Ukrainoje pirmadienį žuvo 14 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 90 žmonių, Rusija surengė po jai labai svarbų tiltą į Krymą apgadinusio sprogimo savaitgalį.
„Ukrainos neįbauginsi. Ji gali tik dar labiau susivienyti. Ukrainos nesustabdysi“, – pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbtame vaizdo įraše.
Prezidentas taip pat pažadėjo, kad „mūšio laukas bus dar skaudesnis“ Rusijos kariams.
06:15 | Išaugo pirmadienio išpuolių Ukrainoje aukų skaičius
Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis Ukrainos televizijai pranešė, kad per pirmadienio išpuolius raketomis bei bepiločiais orlaiviais žuvo ne 10, kaip skelbta anksčiau, o 14 asmenų. Dar 97 buvo sužeisti.
„Tiesą sakant, tai antra pagal masiškumą raketų ataka po vasario 24 d. ir, ko gero, didžiausias apšaudymas istorijoje kritinės energetikos infrastruktūros atžvilgiu. Dabar tai galima vadinti energetiniu terorizmu, kuris tapo branduolinio terorizmo tęsiniu, turiu omenyje Zaporižios AE, kurią nuolatos apšaudė Rusijos kariai“, – sakė D. Monastyrskis.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Kyjivas pirmadienį apkaltino Maskvą per virtinę kruvinų smūgių visoje Ukrainoje panaudojus iranietiškus dronus, atsiųstus iš Baltarusijos.
► Moldova pirmadienį pranešė, kad Rusijos sparnuotosios raketos, nukreiptos į Ukrainą, kirto jos oro erdvę.
► Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, pirmadienį pareiškė, esą Ukraina rengiasi smogti jo šalies teritorijai.
► Rusija pirmadienio rytą į Ukrainą paleido 75 raketas, o 41 iš jų numušė oro gynybos sistemos, pranešė ukrainiečių kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.
► Rusija pirmadienio rytą raketomis atakavo virtinę Ukrainos miestų. Per masinius Rusijos smūgius pirmadienį visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti.
