Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:04 | Rusija įsakė kariams iki sekmadienio štrumuoti gyvenvietes
Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar teigė, kad Rusija dislokavo beveik visas karines pajėgas, esančias Ukrainoje, tam, kad iki sekmadienio galėtų štrumuoti gyvenvietes netoli Sjevjerodonecko miesto, rašo „The Guardian“.
Teigiama, kad šiuo metu Sjevjerodonecko srityje vyksta lemtingi mūšiai, kurių metu Ukrainos šalies gynėjai stengiasi atsilaikyti ir atsiimti prarastas šalies teritorijas.
H. Maliar Ukrainos naujienų agentūrai teigė: „Jie [rusų kariuomenė] nori pralaužti mūsų kariuomenės gynyba ir apsupti šalies gynėjus, kurie gina Lisičanską ir Sjevjerodonecką.“
Priduriama, kad Ukrainos kariai daro viską, kad sugebėtų atsilaikyti prieš okupantus, tačiau taip pat pastebima, kad rusų kariai turi pranašumą kalbant apie ginkluotę.
23:53 | Į Rusijos teritoriją deportuota 1,2 mln. ukrainiečių
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pirmadienį paragino gyventojus palikti rusų karių kontrolėje esančią Chersono sritį prieš prasidedant kontrpuolimui.
Be to, pastebėta, kad nepavyko susitarti daugiau kaip dėl pusės humanitarinių koridorių atidarymo.
Teigiama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios okupantai į Rusijos teritoriją deportavo 1,2 mln. Ukrainos piliečių, įskaitant 240 tūkst. vaikų.
23:38 | D. Medvedevas niršta: susitarimai yra atsidūrę negyvoje zonoje
Buvęs Rusijos prezidentas, o dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva turėtų palaukti, kol amerikiečiai atsitrauks ir pradės maldauti surengti derybas dėl branduolinių ginklų mažinimo apimčių, rašo „The Guardian“.
Būdamas prezidentu 2008–2012 m., D. Medvedevas kartu su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama pasirašė naują nusiginklavimo sutartį, kuri buvo pratęsta iki 2026 m.
Socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje D. Medvedevas teigė, kad šiuo metu su JAV nėra prasmės vesti derybas dėl branduolinių ginklų mažinimo.
D. Medvedas sako, kad šiuo metu susitarimai su JAV dėl nusiginklavimo yra atsidūrę negyvoje zonoje, mat su Vakarais nėra užemzgama jokių diplomatinių pokalbių, todėl jie, pasak jo, yra lygūs nuliui pagal Kelvino skalę.
Be to, V. Putino marionetė D. Medvedevas pridūrė, kad su JAV dabar nereikia derėtis dė branduolinių ginklų mažinimo, pasak jo, Amerika vėliau pati pradės megzti derybas ir prašyti susitarimo.
23:20 | Po rusų okupantų karinių atakų – civilių žūtys
Donecko regiono administracijos vadovas Pavlo Kirylenko teigė, kad birželio 20 d. Rusijos kariuomenės įvykdytų karinių atakų metu Donecko srityje žuvo 3 civiliai, dar 2 buvo sužeisti.
Teigiama, kad civiliai žuvo trijose Ukrainos gyvenvietėse – Niujorke, Stara Mykolaivkoje ir Kurachove.
22:58 | V. Zelenskis susitiko su Holivodo aktoriumi
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį susitiko su Holivudo aktoriumi, Jungtinių Tautų geros valios pasiuntiniu Benu Stilleriu.
Apsilankęs Kijevo apylinkėse, B. Stilleris teigė, kad realybėje pamatyti, kaip atrodo gyvenvietės, kurias suniokojo rusų okupantai, yra kur kas emocingiau, nei žiūrint per televizoriaus ekraną.
⚡️Zelensky meets with Hollywood actor, UN Goodwill Envoy Ben Stiller.
After visiting settlements in Kyiv Oblast, Stiller told Zelensky that seeing the destruction caused by Russia’s war in person was much more striking compared to what he saw on TV.
📷 President's Office pic.twitter.com/QaGdPibZOEREKLAMAREKLAMAREKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) June 20, 2022
22:44 | Melitopolio meras: 90 proc. okupuotų miesto mokyklų darbuotojų nepalaiko ryšio su okupantais
Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodoravas teigė, kad rusų okupantai pradėjo verbuoti mokyklų darbuotojų, įskaitant mokytojus iš Rusijos.
Visgi, pasak mero, 90 proc. darbuotojų atsisako bendradarbiauti su rusų okupantais.
22:18 | Konfiskuoti 3 butai
Vokietijos valdžia konfiskavo tris butus, priklausančius sankcionuotam Rusijos parlamentarui ir jo žmonai, rašo „Sky News“.
Be to, priduriama, kad buvo konfiskuoti ne tik butai Miunchene, bet ir sankcionuotų asmenų banko sąskaitos.
21:54 | Rusija telkia pajėgas
Charkivo puolimas ir Slovjansko užėmimas yra Rusijos armijos karinis planas, todėl okupantai telkia pajėgas, Pasaulio politikos forume teigė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
The attack on #Kharkiv and the capture of #Sloviansk are the plans of the #Russian army, for which it is gathering forces - Zelenskyy's statement at the Global Policy Forum. pic.twitter.com/9QTOfVqgvH
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) June 20, 2022
21:33 | Ukrainai skirs 9,5 mlrd. JAV dolerių
Europos Sąjunga šią savaitę ketina užbaigti 9,5 mlrd. JAV dolerių paskolos paketą, skirtą Ukrainai.
20:50 | Okuprantai sudavė 14 raketų smūgių
Odesos valdžios atstovai parodė, kaip Rusijos okupantai pirmadienį nuniokojo miestą, kai sudavė 14 raketų smūgių.arodė šiandieninių raketų smūgių miestui.
The authorities of #Odesa showed the consequences of today's missile strikes on the city
The operational command "South" claims that the invaders launched 14 missile strikes on the city and region within three hours. pic.twitter.com/r5uzhZhqShREKLAMAREKLAMAREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) June 20, 2022
20:45 | Ukrainai atakavus gręžimo platformas jūroje, dingo septyni žmonės – Krymo vadovas
Ukrainos pajėgoms pirmadienį atakavus naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje prie Krymo krantų, trys žmonės buvo sužeisti, o dar septyni dingo be žinios, pranešė Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas.
„Deja, galime patvirtinti, kad yra trys sužeistieji ir septyni dingę žmonės. Garantuojame, kad paieška bus tęsiama“, – savo „Telegram“ paskyroje nurodė Sergejus Aksionovas.
20:23 | Turkija: NATO susitikimas „nėra galutinis terminas“ sprendimui dėl Suomijos ir Švedijos
Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.
„NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.
Turkija jau seniai kaltina šias Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią didelę turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Turkija taip pat pyksta, kad Švedija nuo 2019 metų jai taiko ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
20:04 | JAV Trijų jūrų iniciatyvai skirs iki 300 mln. dolerių
Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas pasiekė susitarimą, tapsiantį pagrindu sutarčiai, įpareigosiančiai JAV skirti šiam fondui iki 300 mln. dolerių (285,3 mln. eurų), pranešė DFC atstovai.
Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.
DFC – JAV plėtros finansavimo institucija su daugiau kaip 37 mlrd. dolerių (35 mlrd. eurų) investiciniu portfeliu. DFC investuoja į įvairius pasaulio regionus, didžiausią dėmesį skirdama mažiau išsivysčiusioms šalims. DFC bendradarbiauja su investuotojais, kad pritrauktų kapitalo įvairioms sritims, įskaitant svarbiausią infrastruktūrą.
Numatoma, kad sutartis dėl DFC finansavimo bus sudaryta iki šių metų pabaigos.
DFC vykdomasis direktorius Scottas Nathanas (Skotas Neitanas) sakė, kad korporacijos investicijos į Trijų jūrų iniciatyvą padidins energijos tiekimo saugumą ir padės atsilaikyti prieš Rusijos agresiją Europoje. Jo nuomone, DFC ir Trijų jūrų iniciatyvos bendradarbiavimas skatins įtraukų ekonomikos augimą ir vystymąsi visame regione.
Pirmadienį ir antradienį Rygoje vyksta Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas ir verslo forumas, dalyvauja 12 iniciatyvos šalių lyderiai, naujienų agentūrai BNS nurodė Latvijos investicijų ir plėtros agentūra.
Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika ES valstybių tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono politinius ir ekonominius ryšius, išsivystymą ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.
19:33 | V. Zelenskis: pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“
Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“.
„Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra... Štai kodėl pasaulinė maisto krizė tęsis tol, kol tęsis šis kolonijinis karas“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Afrikos Sąjungą (AS).
Jis pabrėžė, kad Afrikos žemynas tapo Rusijos invazijos į Ukrainą įkaitu.
„Afrika iš tiesų yra įkaitė. Ji įkaitė tų, kas pradėjo karą su mūsų valstybe“, – sakė V. Zelenskis, kaltindamas Rusiją dėl ukrainietiškų grūdų eksporto blokavimo.
19:00 | Putinas po 3-ejų metų pertraukos Baltarusijoje susitiks su Lukašenka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą per trejus metus aplankys Baltarusiją.
Kaip rašo NEXTA, remdamasi Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino teigimu, V. Putinas kartu su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka susitiks „sąjunginės valstybės“ regionų forume, kuris vyks Hrodnoje birželio 30 d. – liepos 1 d.
⚡️Putin will visit #Belarus for the first time in three years
— NEXTA (@nexta_tv) June 20, 2022
Lukashenko and Putin plan to visit the forum of the regions of the so-called "union state", which will be held in Hrodna from 30 June to 1 July.
📰 Russian prime minister Mikhail Mishustin pic.twitter.com/aNv4V8eE6T
18:38 | Okupantai sunaikino maisto sandėlį
Ukrainos kariuomenės pranešė, kad pirmadienį po Rusijos raketų smūgių buvo sunaikintas maisto sandėlis pietiniame Ukrainos uostamiestyje Odesoje, rašo „The Guardian“.
Priduriama, kad okupantai į pietinę Ukrainos dalį iš viso paleido 14 raketų, o to priežastimi tapo, kaip rašo „Reuters“, po „bejėgiškai supykusios dėl mūsų [ukrainiečių] karių sėkmės“.
Teigiama, kad po okupantų atakų civilių aukų nebuvo užfiksuota.
18:26 | V. Zelenskis: Ukraina turėtų prisidėti prie Europos Trijų jūrų iniciatyvos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad karo draskoma jo šalis turėtų tapti Europos Trijų jūrų iniciatyvos nare.
V. Zelenskis tokį pareiškimą padarė per šios regioninės iniciatyvos viršūnių susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP.
Ukrainos vadovas į Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo dalyvius kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kyjivo.
„Turėtume dalyvauti Trijų jūrų iniciatyvoje. Mūsų šalis neturėtų būti palikta už jos ribų. Suraskime būdą Ukrainai prisijungti prie šios iniciatyvos, – sakė V. Zelenskis. – Tik su Ukraina visos mūsų šalys galės realizuoti visą savo potencialą.“
Pasak Ukrainos lyderio, jo šalis ir Trijų jūrų klubas turėtų bendradarbiauti logistikos, energijos, kibernetinio saugumo ir skaitmenizavimo srityse.
„Trijų jūrų šalys yra mūsų sąsaja su laisvuoju pasauliu“, – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad sujungdamos dujų išteklius Trijų jūrų šalys drauge su Ukraina galėtų patenkinti visus viena kitos poreikius dėl žaliavų.
Jis paragino Trijų jūrų iniciatyvos šalis dalyvauti Ukrainos atstatyme po karo ir pavadino šį planą „didžiausiu mūsų kartos ekonominiu projektu“.
„Trijų jūrų iniciatyvai reikia Ukrainos potencialo. Mes pasirengę, mes to norime“, – kalbėjo V. Zelenskis.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) taip pat vaizdo ryšiu kreipėsi į viršūnių susitikimą Rygoje ir pakartojo, kad Vašingtonas remia Trijų jūrų iniciatyvą.
Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika ES valstybių tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono politinius ir ekonominius ryšius, išsivystymą ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.
17:48 | 6 Baltarusijos kariai bandė prasikasti po tvora
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad 6 Baltarusijos kariai pasienyje bandė prasikasti po Lenkijos pasienio tvora.
Priduriama, kad per pastarąją 24 valandas 21 žmogus bandė nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, įskaitant Maroko, Senegalo ir Indijos piliečius.
The Polish Border Guard Service said that 6 #Belarusian soldiers tried to dig under the #Polish fence on the border.
Over the past 24 hours, 21 people tried to illegally enter #Poland from #Belarus, including citizens of Morocco, Senegal and India. https://t.co/phIBoHS9OXREKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) June 20, 2022
17:38 | Estija įveda draudimą rusams
Estija nuo liepos 10 d. įveda draudimą, kuris draus Rusijos fiziniams asmenims importuoti prekes, patenkančias į sankcijų sąrašą.
#Estonia from July 10 introduces a ban on the import of sanctioned goods from #Russia for individuals.
— NEXTA (@nexta_tv) June 20, 2022
The full list of prohibited products can be found here: https://t.co/ELuXaswIci pic.twitter.com/gJo1Wcgqms
17:05 | Berlynas rengia konferenciją dėl apsirūpinimo maistu saugumo
Vokietija surengs konferenciją dėl karo Ukrainoje gresiančios pasaulinės maisto krizės klausimu, ir šiame susitikime, be kitų pareigūnų, dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pirmadienį paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas.
Penktadienį įvyksiančiame susitikime „Vienijantis dėl pasaulinio maisto saugumo“ bus tariamasi dėl gresiančio maisto stygiaus, sakė atstovas spaudos konferencijoje Berlyne.
„Vyriausybė ypač įsipareigojusi pirmininkaudama Didžiajam septynetui (G-7) surasti bendrus atsakymus į gresiančią pasaulinę bado krizę, nulemtą Rusijos agresijos... prieš Ukrainą“, – sakė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad konferencijoje bus siekiama „stabilizuoti maisto tiekimą visame pasaulyje“.
Vis labiau nuogąstaujama dėl bado pažeidžiamuose pasaulio regionuose, todėl Vakarai reikalauja Maskvos nebeblokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostų, kad didžiules šios šalies grūdų atsargas būtų galima išvežti į pasaulio rinkas.
Maskva neigia atsakomybę dėl maisto krizės. Dėl tiekimo sutrikimų, nulėmusių grūdų kainų augimą ir bado grėsmę pažeidžiamuose regionuose, Rusija kaltina Vakarų sankcijas.
Konferencija Berlyne vyks G-7 lyderiams rengiantis birželio 26-28 dienomis susitikti Elmau pilyje Vokietijos Bavarijos Alpėse.
Vaizdo ryšiu tame susitikime turėtų dalyvauti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
16:39 | G. Nausėda: transporto koridorių Rytai-Vakarai turi keisti Pietūs-Šiaurė
Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai trūkinėjančius transporto koridorius tarp Rytų ir Vakarų turi keisti jungtys tarp Pietų ir Šiaurės, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mums taip pat labai svarbu, kad trūkinėjantys ryšiai Rytai-Vakarai arba transporto koridoriai iš Rytų į Vakarus būtų pakeisti labai efektyviai funkcionuojančiomis jungtimis Pietūs-Šiaurė. Šia prasme trijų jūrų iniciatyvos yra būtent tas projektas, ir ši politinė kryptis, strategija, kuri leis mums šitą praeinamumą arba jungčių klausimą išspręsti ir jį išspręsti tikrai geopolitiškai teisingai“, – pirmadienį Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda, dalyvaujantis Rygoje vykstančiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime.
„Tuo tikslu, kad šis regionas būtų atsparus, ekonomiškai perspektyvus, mes turime gerinti jungčių ir infrastruktūros reikalus“, – teigė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva Ukrainai gali padėti tiek per savo uostus išveždama sukauptus grūdus ir kitus maisto produktus, tiek tiekdama dujas.
„Viena vartus, maisto produktai, grūdai, kurie yra susikaupę Ukrainos sandėliuose, gali būti transportuojami ir logistiniais koridoriais atvežami iki Baltijos jūrų uostų. Kita vertus, mūsų jau dabar sukurtos energetinės infrastruktūros galimybės (...) suteikia galimybes ne tik teorines, bet ir praktines, pasinaudojant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, tiekti dujas net iki Moldovos ir Ukrainos“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, apie Ukrainos atstatymą ir tam skirtas investicijas reikia galvoti jau dabar.
„Visi tikime, kad Ukraina šį karą laimės, bet jau reikia šiandien galvoti apie tai, kaip Ukraina atrodys po karo ir kokias investicijas ji galėtų pasitelkti šia prasme“, – sakė G. Nausėda.
Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika ES valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono išsivystymą ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.
16:10 | Pasiūlė, kad grūdai iš Ukrainos būtų eksportuojami per Vengrijos teritoriją
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijarto pasiūlė, kad per šios šalies teritoriją galėtų būti eksportuojami grūdai iš Ukrainos, reaguojant į tai, kad dėl Rusijos invazijos įprastinis Juodosios jūros maršrutas šiuo metu yra sutrikdytas, rašo „The Guardian“.
Be to, priduriama, kad P. Szijarto, pateikęs šį pasiūlymą ES užsienio reikalų ministru susitikimo metu, taip pat paminėjo, kad tai neužkirs kelio rusiškų dujų tiekimui, kurias importuoja Vengrija.
15:41 | Vokietijos karinių oro pajėgų vadas: turime būti pasirengę atsakyti į Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą
NATO generolas, Vokietijos karinių oro pajėgų inspektorius Ingo Gerhartzas pareiškė, kad NATO šalys turi būti pasirengusios panaudoti branduolinį ginklą, jeigu iškiltų tokia būtinybė.
„Mums reikia tiek branduolinio atgrasymo priemonių, tiek ir politinės valios. Jeigu kiltų būtinybė, tai mes – NATO šalys, – turime būti pasirengusios panaudoti branduolinį ginklą, jeigu Rusija tai padarytų pirma“, – cituojamas jis „Bild“.
15:13 | Rusijos deputatas: smūgiai gręžiniams Juodojoje jūroje atrišo rankas, bus atsakomieji smūgiai sprendimų priėmimų centrams
Rusijos Dūmos deputatas Michailas Šeremetas pareiškė, kad Ukrainos smūgiai „Černomorneftegaz“ dujų gavybos bokštams Juodojoje jūroje „atrišo Rusijos Federacijai rankas“ – jau artimiausiu metu žadama suduoti „atsakomuosius smūgius sprendimų priėmimo centrams“.
„RIA Novosti“ taip pat skelbia, kad komerciniai palydovai „Worldview-1“, „Worldview-2“ ir „Worldview-3“ neseniai fotografavo tą Juodosios jūros vietą, kur įrengti gręžiniai. Skelbiama, kad nuotraukos buvo daromos birželio 11, 12 ir 13 dienomis, o Ukrainos pajėgos raketomis apšaudė rusų 2014-aisiais atimtus dujų gavybos telkinius birželio 20-ąją.
14:56 | Ukraina: Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį kritikavo Rusiją, šiai apkaltinus Lietuvą suvaržymais prekių, kurioms Europos Sąjunga taiko sankcijas, tranzitui į Karaliaučiaus sritį.
„Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai. Maskva dėl savo neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą pasekmių gali kaltinti tik save“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame D. Kulebos pareiškime.
14:31 | Ukrainos pajėgos smogė dujų gręžiniui Juodojoje jūroje
Ukrainos pajėgos atakavo 2014-aisiais Rusijos užgrobtas dujų gavybos platformas Juodojoje jūroje. Informaciją apie ataką patvirtino ir okupuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas.
Jo teigimu, iš gręžinio bokštų buvo išgelbėti 5 žmonės, trys iš jų – sužeisti. Likusiųjų paieškos tęsiamos. Yra žinoma, kad dujų gavybos telkiniuose dirbo 109 asmenys, pranešama, kad pavyko evakuoti 21 iš jų.
Ukrainos deputatas Oleksijus Gončarenka savo „Telegram“ kanale pažymėjo, kad „raketų smūgis bokštams rusams šiek tiek sutrikdė dujų gavybą Ukrainos Juodojoje jūroje“.
Ukraina 2011-2012 m. įsigijo du gręžimo įrenginius iš Singapūro, tačiau ukrainiečių „Naftogaz“ permokėjo už šį projektą beveik dvigubai. Tuometinio energetikos ministro vardu Jurijaus Boiko vardu jie šie gręžimo bokštai Ukrainoje dažnai vadinami iki šiol. Okupavusi Krymą Rusija užėmė ir šiuo gręžinius, kuriuos dar naudojo ir žvalgybiniais tikslais.
14:19 | Rusija pareiškė Lietuvai protestą: pasilieka teisę „veikti ginant savo nacionalinius interesus“
Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Lietuvos laikinąją reikalų patikėtinę Virginiją Umbrasienę ir pareiškė protestą dėl „provokacinių Lietuvos veiksmų“, kuomet nuo birželio 18-osios buvo uždrausta tranzitu į Kaliningrado sritį gabenti ES sankcijų sąraše atsidūrusias prekes.
Diplomatinės misijos atstovei buvo pareikštas „ryžtingas protestas“ dėl draudimo geležinkeliais vežti tam tikrą produkciją tranzitu per Lietuvos teritoriją. Rusijos URM komentare nurodoma, kad buvo pareikalauta „nedelsiant atšaukti draudimus“.
Taip pat skelbiama, kad Rusija Lietuvos, kuri laikosi Europos Komisijos nutarimų, veiksmus vadina „provokacinėmis priemonėmis, kurios pažeidžia tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus“.
„Pareiškėme, kad jei artimiausiu metu tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus pilnai atstatytas, tai Rusija pasilieka teisę veikti ginant savo nacionalinius interesus“, – rašoma Rusijos URM pranešime.
13:39 | Kontrpuoimas Zaporižios kryptimi
Rusijos pajėgoms nepajėgiant prasiveržti Zaporižios kryptimi, Ukrainos gynėjai skelbia pereinantys į kontrpuolimą. Apie tai „Espreso“ eteryje paskelbė pulko „Azov“ padalinio vadas Rodionas Kudriašovas.
„Zaporižios srityje nuo aktyvios gynybos pereiname prie puolimo operacijų. Judame į priekį ir stumiame priešą kiek įmanoma toliau. Priešas apšaudo taikius kaimus, esančius fronto linijoje. Priešas nesugeba padaryti proveržių mūsų kryptimi“, – pažymėjo R. Kudriašovas.
Taip pat pulko „Azov“ dalinio vadas pridūrė, kad vyksta poziciniai mūšiai.
„Fronto linija niveliuojasi ir virsta tarsi poziciniu karu. Artimiausiomis savaitėmis vadai planuoja palaužti priešą. Iniciatyvinės grupės provokuos priešą, nustatys šaudymo taškus ir juos pribaigs. Svarbu imtis iniciatyvos, įgauti pagreitį, daryti spaudimą priešui per visą sąlyčio liniją ir judėti pirmyn“, – pabrėžė R. Kudriašovas.
Kiek anksčiau Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė, kad fronto linija pajudėjo 10 kilometrų Zaporižios kryptimi.
„Esu tikras, kad artimiausiomis savaitėmis Chersono miestą išlaisvins mūsų didvyriški kariškiai. Tokia pati situacija yra ir Melitopolio kryptimi. Mūsų ginkluotosios pajėgos pajudėjo daugiau nei 10 kilometrų nuo Zaporižios link Melitopolio“, – sakė jis.
13:28 | Kremlius sankcionuotų prekių tranzito į Karaliaučių draudimą vadina neteisėtu
Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jį cituoja Rusijos leidinys „Kommersant“.
D. Peskovas „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip, „be abejo, blokados elementas“.
„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.
„Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o ES sankcijos Rusijai.
13:09 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 33 800 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 216 lėktuvų, 181 sraigtasparnį, 1477 tankus, 3588 šarvuočius, 749 artilerijos pabūklus, 238 raketų sistemas, 14 laivų, 2527 mašinas, 601 bepilotį orlaivį, 98 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 55 specialiosios įrangos vienetus bei 130 sparnuotųjų raketų.
12:27 | Medvedevas: Rusijos ir JAV santykiai – ties absoliučiu nuliu, leiskime jai atšliaužti ir maldauti
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas viešai pareiškė, kad JAV ir Rusijos santykiai yra „absoliučiame nulyje“.
Kalbėdamas apie tolesnių derybų dėl branduolinių sutarčių perspektyvą, Medvedevas „Telegram“ parašė:
„Kaip asmuo, turėjęs tiesioginį ryšį su START-3 ir ją pasirašęs 2010 m., manau, kad laikas naujoms deryboms yra ypač netinkamas.
Dabar mes neturime jokių santykių su JAV. Jie yra ties absoliučiu nuliu. Ir šiandien jų atšildyti nereikia. O ir derėtis su jais kol kas nereikia. Leiskite jiems parbėgti ar atšliaužti ir maldauti. Ir jie tai įvertins kaip ypatingą paslaugą“, – rašė D. Medvedevas.
12:01 | Aukštas Ukrainos pareigūnas atskleidė: rusai Zelenskį mėgino nužudyti penkis kartus
Rusija nuo karo pradžios surengė mažiausiai penkis pasikėsinimus nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, atskleidė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
O. Danilovas interviu „The Globe and Mail“ sakė, kad Rusijos ataka prieš Ukrainą apėmė penkis atskirus bandymus nužudyti Ukrainos lyderį V. Zelenskį – visi jie įvyko vasario pabaigoje ir kovo pradžioje.
O. Danilovas neatskleidė išpuolių detalių, nors karo pradžioje viešai kalbėta apie čečėnų kovotojų dalinį, kuriam buvo pavesta nužudyti V. Zelenskį, bet kuris buvo „visiškai sunaikintas“.
Kovo pradžioje O. Danilovas pranešė, kad, Rusijos saugumo tarnybos (FSB) teigimu, į V. Zelenskį buvo pasikesinta mažiausiai tris kartus. Du iš tų bandymų priskiriami „Wagner“ grupei. Jiems pasisekus, Maskva būtų galėjusi nusikratyti tiesioginės atsakomybės už žmogžudystes.
11:37 | Ukraina skelbia praradusi kaimo Sjevjerodonecko pakraštyje kontrolę
Ukraina pirmadienį pranešė nebekontroliuojanti kaimo šalia rytinio pramoninio Sjevjerodonecko miesto, jau ne vieną savaitę esančio įnirtingų kautynių su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis centre.
„Deja, mes nebekontroliuojame Metiolkinės, o priešas toliau kaupia savo rezervus“, – sakoma Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.
Rusijos užimtas kaimas, kur prieš karą gyveno apie tūkstantį žmonių, tapo dar viena okupuota gyvenviete Sjevjerodonecko apylinkėse, kur Maskva susidūrė su atkakliu ukrainiečių pasipriešinimu.
11:16 | G-7 svarsto Rusijos naftos ir dujų kainų apribojimo galimybes
Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo. Nors ši tema į susitikimo darbotvarkę kol kas oficialiai neįtraukta, diplomatai aptarinėja galimybę tokį mechanizmą taikyti ne tik naftos, bet ir dujų kainoms, skelbia „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Kalbama apie sukūrimą tam tikros koalicijos, kurios dalyviai nustatytų didžiausią kainą, kurią galimą mokėti už rusiškus angliavandenilius.
10:43 | J. Borrellis: Ukrainos grūdų eksporto blokavimas – „tikras karo nusikaltimas“
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma „atsakinga“, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos.
„Negalima įsivaizduoti, kad milijonai tonų kviečių lieka užblokuoti Ukrainoje, o likusioje pasaulio dalyje žmonės kenčia badą. Tai tikras karo nusikaltimas“, – sakė J. Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
10:27 | Volodinas: Ukraina galutinai neteks savo nepriklausomybės
Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad „Ukrainos laukia liūdnas likimas“. Nepaisant V. Putino pareiškimų, kad nemato Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą problemos, įtakingas Rusijos politikas tikina, kad tokiu būdu „būtų daroma žala Rusijai“.
„Ukrainos baigtis bus liūdna. Ji galutinai neteks savo nepriklausomybės“, – rašo jis savo „Telegram“ kanale.
Jis išdėstė savo nuomonę apie tai, kad Ukraina tariamai neatitinka jokių ES narystės ar kandidatės statuso parametrų.
V. Volodinas pridūrė, kad Ukrainos priėmimas į ES – „bandymas pratęsti karo veiksmus Ukrainoje ir siekis maksimaliai susilpninti Rusiją“.
10:02 | Ukraina prašo Vakarų ginklų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmyto Kuleba kanalui ARD pareiškė, kad Vakarai neturėtų patikėti kalbomis, kad Ukraina būtų linkusi daryti nuolaidas Rusijai, jei nebegautų Vakarų pagalbos ginklais.
„Jei negausime ginklų, gerai, tada kovosime su kastuvais, bet ginsimės, nes šis karas yra karas už mūsų egzistavimą“, – pabrėžė D. Kuleba.
Ministras pažymėjo, kad Ukraina turi žymiai mažiau ginklų nei Rusija.
„Todėl kuo greičiau gausime ginklus, kuo greičiau jie bus išsiųsti, tuo daugiau pagalbos mums bus. Jei ginklai bus išsiųsti vėliau, mes vis tiek padėkosime, bet tada bus patiriama daug nuostolių, žus daug žmonių“, – pridūrė jis.
09:37 | Europos ministrai susitiks dėl grūdų blokados
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikime Liuksemburge aptars būdus, kaip išlaisvinti milijonus tonų grūdų, įstrigusių Ukrainoje dėl Rusijos Juodosios jūros uosto blokados.
Ukraina yra viena didžiausių kviečių tiekėjų pasaulyje, tačiau jos grūdų gabenimas sustojo ir daugiau nei 20 mln. tonų grūdų įstrigo, kai Rusija įsiveržė į šalį ir užblokavo jos uostus.
09:13 | Mirė Burbulis, kartu su Jelcinu pasirašęs SSRS griūties dokumentą
Eidamas 77-uosius metus mirė vienas iš artimiausių Boriso Jelcino bendražygių, buvęs Rusijos saugumo tarybos pirmininkas ir vicepremjeras Genadijus Burbulis.
Politiko atstovas Andrejus Markovas pripažino, kad vyro mirtis buvo netikėta.
„Jis nesirgo, puikiai jautėsi ir ką tik su dalyvavo IX-ajame globaliosios bankininkystė forume, kuriame buvo aptarinėjamas klausimas „Grėsmė globaliajai santvarkai“, – „Zerkalo“ cituojamas A. Markovas.
1991-1992 m. G. Burbulis užėmė Rusijos TFSR valstybės sekretoriaus postą. Taip pat jis buvo Rusijos vyriausybės vadovo pirmuoju pavaduotoju. Būtent Genadijus Burbulis, kartu su Borisu Jelcinu, atstovavo Rusiją pasirašant faktinę SSRS pabaigą skelbusį Belovežo dokumentą.
2022-ųjų gegužę, vos kelių dienų skirtumu, mirė pirmasis Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius ir pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčukas, kurie taip pat pasirašinėjo Belovežo sutartį.
08:43 | Danilovas: „Karas toli gražu nesibaigė“
Nepaisant neįtikėtino Ukrainos karių atsparumo, karas Ukrainoje toli gražu nesibaigė, interviu „The Globe and Mail“ sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„[Rusijos pajėgos] turi pranašumą artilerijos ir sunkiosios technikos srityje. Tai mūsų karių negąsdina. Mes laikomės savo pozicijų. Retkarčiais surengiame kontratakas. Tačiau karas vis dar tęsiasi, ir tai toli gražu nėra jo pabaiga“, – sakė O. Danilovas.
Jis pridūrė, kad situacija fronto linijoje yra „įtempta ir sudėtinga“.
„Aš nepriklausau stovyklai manančių, kad Rusijos kariuomenė yra silpna. Jie turi labai didelius išteklius ir juos čia atgabeno“, – kalbėjo O. Danilovas.
Anot jo, Rusija vis dar ketina užimti visą Ukrainą.
„Jie tikrai nepakeitė savo plano užkariauti visą šalį. Jie tai skelbia viešai. Jie nusiėmė visas kaukes“, – pridūrė O. Danilovas.
08:02 | Ukraina draus rusiškas knygas ir muziką
Ukrainos parlamentas balsavo už du įstatymus, kuriais bus griežtai apribotos rusiškos knygos ir muzika, siekiant nutraukti kultūrinius abiejų šalių ryšius.
Vienas įstatymas draus Rusijos piliečiams spausdinti knygas, nebent jie atsisakys Rusijos paso ir prašys Ukrainos pilietybės. Draudimas bus taikomas tik tiems autoriams, kurie po 1991 metų Sovietų Sąjungos žlugimo išsaugojo Rusijos pilietybę, praneša „Reuters“.
Kitu įstatymu bus uždrausta žiniasklaidoje ir viešajame transporte leisti muziką, sukurtą asmenų, išsaugojusių rusišką pilietybę po 1991-ųjų. Taip pat bus per televiziją ir radiją transliuojamos ukrainietiškos muzikos kvotos.
07:31 | Zelenskis įspėja: „Prasideda istorinė savaitė“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai laukiant sprendimo dėl kandidatūros į Europos Sąjungą statuso, ne tik Ukraina šią savaitę turėtų tikėtis Rusijos priešiško aktyvumo padidėjimo.
„[Pirmadienį] prasideda istorinė savaitė. Savaitė, kai išgirsime iš Europos Sąjungos dėl kandidatūros į Ukrainą statuso... Manau, visiems akivaizdu, kad nuo 1991 metų tokių lemtingų sprendimų Ukrainai, kokių tikimės, buvo nedaug. Dabar esu tikras, kad tik teigiamas sprendimas atitinka visos Europos interesus“, – savo naujausioje vaizdo žinutėje sakė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis teigė, kad šią savaitę naudosis visomis galimybėmis apginti Ukrainos europinę perspektyvą, ypač planuodamas naujus kreipimusis į europiečius.
„Akivaizdu, kad tokią savaitę reikėtų tikėtis priešiško Rusijos aktyvumo padidėjimo. Ypač – tiesioginio. Ir ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš kitas Europos šalis. Ruošiamės ir esame pasiruošę. Įspėjame savo partnerius“, – kalbėjo V. Zelenskis.
07:05 | JAV analitikai: oficialiai neskelbdama karo Rusija pati sau trukdo
JAV Karo studijų institutas (ISW) ir Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija mano, kad Rusija trukdo savo ginkluotosioms pajėgoms karą Ukrainoje vadindama „specialiąja karine operacija“.
ISW analitikai, remdamiesi Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija, pažymi, kad Kremlius bando rasti teisines priemones, kaip nubausti „karinius disidentus“ ir tuos, kurie atsisako mobilizuotis. Kadangi Rusija karą Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“, ji negali pritaikyti teisinių baudžiamųjų priemonių, kurias būtų galima pasitelkti oficialiai paskelbus karą.
Tikėtina, kad V. Putino režimas prieš sulaikytus Ukrainos karius, ypač Mariupolio gynėjus, nori naudoti karo nusikaltimų teismus. Analitikų teigimu, Ukrainos gynėjai bus teisiami pagal apsišaukėliško Donecko liaudies respublikos teisės aktus, kurie, skirtingai nei Rusijoje, apima ir mirties bausmę.
06:34 | Sėkmingos kontratakos
Sėkmingos Ukrainos kontratakos Zaporižios srityje verčia Rusijos pajėgas skubėti stiprinti šį susilpnėjusį fronto linijos sektorių, praneša JAV Karo studijų institutas savo naujausioje ataskaitoje.
„Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į savo okupuotų sienų palaikymą į šiaurę nuo Charkivo miesto ir sekmadienį apšaudė Ukrainos pozicijas Charkivo srityje“, – priduriama pranešime.
Southern Axis Update:
— ISW (@TheStudyofWar) June 19, 2022
Successful #Ukrainian counterattacks in the #Zaporizhia area are forcing #Russian forces to rush reinforcements to this weakened sector of the front line.https://t.co/g76fQLkk4k pic.twitter.com/4IhCz0mZJt
06:14 | Masiškai naudoja draudžiamus ginklus
Kaip praneša „The New York Times“ (NYT), kad į Ukrainą įsiveržusi Rusija per beveik keturis karo mėnesius panaudojo daugiau nei 210 rūšių ginklų, uždraustų tarptautinėmis sutartimis.
Daugiausia tai buvo kasetiniai šaudmenys. Dėl draudžiamų ginklų panaudojimo žuvo ir buvo sužeisti Ukrainos civiliai, tarp jų ir vaikai. Be to, buvo sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektai.
„The New York Times surinktų ir kataloguotų įrodymų mastas rodo, kad Rusija neribojo šių ginklų panaudojimo. Tiesą sakant, nuo pat invazijos pradžios jie sudarė šalies karinės strategijos pagrindą“, – teigia NYT.
Laikraščio ekspertai ištyrė daugiau nei tūkstantį sviedinių nuotraukų ir Ukrainos teritorijų apšaudymo pasekmes. Nustatyta, kad šimtai ginklų buvo panaudoti smogiant į civilinius taikinius arba šalia jų.
Ledinio teigimu, civiliams gyventojams ypač didelį pavojų kelia nevaldoma amunicija, kurią Rusijos karinės pajėgos šaudė iš raketų paleidimų sistemų. Be to, pastebėta, kad dažnai rusų karinės pajėgos naudoja uždraustas POM-3 minas, taip pat maskuoja granatas, kad sužalotų ar nužudytų civilius, kurie jas liečia dėl neatsargumo.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Ukrainos kariai atrėmė Rusijos pajėgų puolimus prieš kaimus šalia rytinėje šalies dalyje esančio Sjevjerodonecko miesto, kur tarp dviejų šalių kariuomenių jau ne vieną savaitę verda įnirtingi mūšiai, sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
► Karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“, įspėjo NATO generalinis sekretorius. „Turime būti pasirengę tam, kad tai gali tęstis metų metus“, – pareiškė Jensas Stoltenbergas interviu, kurį sekmadienį paskelbė vokiečių dienraštis „Bild“.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų.
► Ukrainos pareigūnas šeštadienį pranešė, kad kaimuose prie rytinio Sjevjerodonecko miesto, kurį Maskvos pajėgos jau kelias savaites bando perimti į savo rankas, vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija.
► Rusijos pajėgos paleido garsią ukrainiečių greitosios pagalbos medikę Tairą, kurios Mariupolyje nufilmuotą medžiagą iš apgulto miesto slapta išvežė naujienų agentūros AP komanda.
► Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
► Rusijos valstybinė televizija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė filmuotą medžiagą, parodančią du praėjusią savaitę Ukrainoje dingusius amerikiečius, ir pranešė, kad juos paėmė į nelaisvę rusų pajėgos.
► Ukraina pasmerkė Europos transliuotojų sąjungos sprendimą saugumo sumetimais, dėl Rusijos invazijos, atimti iš jos teisę surengti kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkursą.
