Svarbiausi įvykiai:
23:14 | Areštuota Putino sąjungininko Medvedčuko 184 mln. eurų vertės superjachta
Kyjivo Pečersko rajono teismas areštavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, Ukrainos išdaviko Viktoro Medvedčuko jachtą Kroatijoje. Jos vertė sekia apie 184 mln. eurų.
Pasak Ukrainos valstybinio tyrimų biruo, teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą dar kartą areštuoti jachtą „Royal Romance“ ir perduoti ją Ukrainos nacionalinei turto paieškos, sekimo ir valdymo agentūrai.
Ukrainos teisėsaugos pareigūnai turi informacijos, kad Viktoras Medvedčukas galėjo neteisėtai legalizuoti savo turtą. Tai fiktyvus jachtos pardavimas per ofšorines bendroves, kurių galutinė naudos gavėja yra jo žmona.
Konfksuotos jachtos „Royal Romance“ vertė siekia apie 184 mln. eurų. Iš pardavimo gautos pajamos turėtų papildyti Ukrainos valstybės biudžetą.
22:59 | Rusai iš artilerijos ir dronų apšaudė Nikopolį ir dar dvi bendruomenes
Antradienį Dnipropetrovsko srityje rusai apšaudė Nikopolio, Marhaneco ir Pokrovskės bendruomenes, sužeidė tris paauglius.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Agresorius naudojo dronus kamikadzes, surengė du artilerijos apšaudymus. Nikopolio, Marhaneco ir Pokrovskės bendruomenėse buvo triukšminga“, – pažymėjo S. Lysakas.
Jo duomenimis, trijų sužeistų paauglių gyvybei pavojus negresia.
„Per apšaudymus taip pat nukentėjo du privatūs namai, žemės ūkio įmonė. Žuvo 100 naminių paukščių“, – pridūrė pareigūnas.
21:38 | Ukraina artėja prie galimybės naudoti savo raketas: turėtume tapti savarankiškesni gynyboje
Ateityje Ukraina planuoja naudoti savo raketas. Šalies raketų programa pasižymi gera dinamika, antradienį savo vakariniame kreipimesi teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų raketų programa pasižymi gera dinamika, ir nors tai sunkus uždavinys, pamažu artėjame prie gebėjimo naudoti savo raketas, o ne tik pasikliauti partnerių tiekiamomis raketomis“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, laikui bėgant Ukraina turėtų tapti kuo savarankiškesnė gynybos srityje, nes tokioms valstybėms „visada lengviau rasti veiksmingų sąjungininkų ir įgyvendinti savo interesus“.
21:13 | Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino, kad buvo smogta Rusijos keltui
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad Krasnodaro krašto Kaukazo uoste buvo smogta Rusijos keltui „Slavianin“.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Dar vienas koordinuotų Gynybos pajėgų veiksmų rezultatas: Kaukazo uoste smarkiai apgadintas okupantų keltas“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas pažymėjo, kad antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų grupuotė kartu su kitų Gynybos pajėgų komponentų daliniais Kaukazo uoste padarė didelę žalą priešo keltui „Slavianin“.
„Okupantai šiuo keltu gabeno geležinkelio vagonus, automobilius ir konteinerius, skirtus kariniams tikslams. "Slavianin" yra trečias ir paskutinis geležinkelio keltas, kurį Rusija turėjo šiame regione. Mes toliau naikiname priešą, jo techniką ir karinę infrastruktūrą“, – pabrėžė Generalinis štabas.
Kaip jau buvo pranešta, liepos 23-iosios naktį Kaukazo uoste dronai atakavo Rusijos keltą, tarp įgulos narių yra nukentėjusiųjų, vienas žmogus žuvo.
20:23 | Chersono srityje rusai iš drono numetė sprogmenį ant lauke buvusio vyro
Chersono srities Kindijkos kaime Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį ant lauke buvusio vyro.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Per priešo ataką Kindijkoje buvo sužeistas žmogus. Apie 18 val. 30 min. Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį ant lauke buvusio vyro“, – rašoma pranešime.
Pasak karinės administracijos atstovų, greitosios pagalbos brigada nukentėjusįjį dėl sprogimo sukeltos traumos ir skeveldrinių kojos sužeidimų nuvežė į ligoninę. Nukentėjusiajam teikiama medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį Chersono srities Antonivkos kaime iš priešo drono numestas sprogmuo sužeidė 68 metų vyrą, jis buvo nugabentas į ligoninę.
19:20 | Kyjivas jau žino, kas laukia Ukrainos, jei Trumpas laimės rinkimus: „Auga viltis“
Ukrainos valdžios institucijos prognozuoja sunkius laikus, jei JAV prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas. Nepaisant to, Kyjive „auga viltis“, kad prireiks šiek tiek laiko, kol D. Trumpas pagaliau supras, kad jo bandymai įtikinti Rusiją yra klaidingi. Apie tai rašo „Time“, remdamasis konfidencialiais pokalbiais su keliais Ukrainos pareigūnais.
„Pirmieji 8-10 mėnesių, beveik visi 2025 m., bus labai sunkūs“, – leidiniui sakė neįvardytas pareigūnas.
Kyjivas mano, kad D. Trumpas greičiausiai sumažins pagalbą Ukrainai ir privers Volodymyrą Zelenskį sutikti su taikos susitarimu, kuris būtų smarkiai pakreiptas Rusijos naudai. Kaip ir ankstesni JAV prezidentai, D. Trumpas savo kadencijos pradžioje taip pat gali bandyti atkurti santykius su Vladimiru Putinu.
„Tačiau laikui bėgant jis supras, kad Putinu negalima pasitikėti“, – leidiniui tvirtino Ukrainos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad dar svarbiau yra tai, jog D. Trumpas galiausiai supras, „kad Putinui nerūpi D. Trumpas ir jo darbotvarkė. Štai tada pradėsime matyti kai kuriuos Trumpo pranašumus. Jis nenorės būti Putino žaisliuku“.
Bandydami palenkti D. Trumpą į savo pusę, ukrainiečiai taip pat tikisi savo sąjungininkų Europoje ir JAV karinio pramoninio komplekso, kuris gali gauti didžiulį pelną iš tolesnės ginklų gamybos Ukrainai, pagalbos.
Pastaraisiais mėnesiais, gerėjant D. Trumpo reitingams apklausose, V. Zelenskis ir jo komanda stengėsi stiprinti ryšius su jo sąjungininkais Kongrese ir kitais D. Trumpo kampanijai artimais asmenimis.
18:11 | Rusai didina apsauginių baržų skaičių prie Kerčės tilto
Okupantai rusai toliau didina baržų skaičių prie Kerčės tilto, kad jį apsaugotų, dabar jų yra daugiau nei 30.
Tai pranešė leidinys „Krymas. Realijos“, remdamasis Amerikos verslo instituto Užsienio ir gynybos politikos tyrimų skyriaus analitiku Brady Africku.
Analitikas savo paskyroje socialiniame tinkle X paskelbė įvairių laikotarpių palydovines nuotraukas. Jos rodo, kad iki liepos pabaigos padidės apsauginių užtvarų skaičius.
„Rusija toliau dislokuoja baržas palei Krymo tiltą, kad jos būtų barjeras Ukrainos karinių jūrų pajėgų dronams. Naujausiose tilto nuotraukose netoli jo matyti daugiau nei 30 baržų“, – pažymėjo B. Africkas.
17:39 | Generolas įspėja dėl Putino tikslų ir ragina ruoštis gintis: „NATO šalys tikrai turėtų sunerimti“
Rusija gali būti pasirengusi pulti Šiaurės Atlanto aljansą po 5-8 metų. Per tą laiką rusai greičiausiai sukaups reikiamą ginkluotę ir personalą, interviu leidiniui „Tagesspiegel“ kalbėjo Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris, praneša „RBK-Ukraina“.
„Matome, kaip Rusijos kariuomenė atsigręžia į Vakarus. Per penkerius-aštuonerius metus Maskvos ginkluotosios pajėgos bus aprūpintos technika ir personalu, kad galėtų pulti NATO teritoriją“, – sakė C. Breueris.
Pasak generolo, šis vertinimas pagrįstas jo paties analitiniais duomenimis, žvalgybos ir Vokietijos sąjungininkių ginkluotųjų pajėgų informacija, taip pat Rusijos vadovo Vladimiro Putino pareiškimais.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijoje tankų skaičius kasmet pasipildo 1 000-1 500 vienetų.
„Penkios didžiausios Europos NATO valstybės narės turi tik pusę šio skaičiaus“, – sakė Breueris.
Generolas pažymėjo, kad jei prie šių skaičių pridėsime ketinimus, kuriuos galima atsekti V. Putino kalbose, „NATO šalys tikrai turėtų sunerimti“.
Kartu jis atmetė kalbas apie Ukrainos karo įšaldymą.
„Karo įšaldymui turi pritarti abi pusės. Tačiau vargu ar pasaulyje būta įšaldyto konflikto, kuris neįsiplieskė iš naujo. Dėl dabatinės karinės situacijos Ukrainoje karo įšaldymas neatrodo nei įmanomas, nei pageidautinas“, – kalbėjo C. Breueris.
16:15 | Gynybos pajėgos: rusai didina grupuotę Zaporižios srityje
Rusijos kariuomenė papildo savo personalą Zaporižios srityje.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Taurijos operatyvinės kariuomenės grupuotės atstovas Dmytro Lychovijus.
„Dabar Zaporižios srityje priešo personalą sudaro beveik 90 tūkst. rusų. Ir šis skaičius didėja – per tris pastarąsias savaites jis išaugo dar dviem tūkstančiais“, – sakė pareigūnas.
Anot jo, Ukrainos žvalgyba teigia, kad reikšmingų pokyčių, kurie turėtų įtakos karo veiksmų pobūdžiui, nėra. Taip pat nepastebėta priešo puolamosios grupuotės formavimo požymių.
„Tad Zaporižios srityje dislokuotų priešo pajėgų nepakanka efektyviems puolamiesiems veiksmams“, – pridūrė Taurijos operatyvinės kariuomenės grupuotės atstovas
Jis pažymėjo, kad Ukrainos raketų kariuomenė ir artilerija dirba labai efektyviai. Pavyzdžiui, užvakar vien tik Zaporižios srityje buvo sunaikinti du zenitinių raketų kompleksai – „Tor“ ir „Buk-M1“.
15:50 | Suomija: Vengrijai reiktų susimąstyti dėl ateities Europos Sąjungoje
Kalbėdama Suomijos leidiniui „HS“ šalies užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pažymėjo, jog Vengrijos pozicija neatitinka oficialios Europos Sąjungos linijos, o savo dvišaliuose diplomatiniuose santykiuose šalis neturėtų atstovauti, ar apsimesti atstovaujanti Europos Sąjungą.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, vos Vengrijai pradėjus pirmininkauti ES Tarybai rotacijos principu, suskubo išvykti į Maskvą bei Pekiną oficialių vizitų, kur deklaravo norą „sužinoti šalių nuomonę dėl taikos Ukrainoje“.
„Aišku, tai yra kiekvienos atskiros valstybės reikalas. Tačiau kažkuriuo metu reiktų užsiduoti klausimą, ar Europos Sąjunga yra teisinga grupė, jeigu idėjos taip fundamentaliai skiriasi nuo mūsų bendrų vertybių“, – cituojama E. Valtonen Suomijos žiniasklaidoje.
14:52 | Ukraina numušė rusų šturmo lėktuvą Su-25, bandžiusį apšaudyti ukrainiečius
Liepos 23 d. Pokrovsko kryptimi (Donecko sritis) Ukrainos kariškiai numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, kuris bandė apšaudyti gynybos pajėgų dalinių pozicijas.
Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos 110 atskiroji mechanizuotoji brigada.
„Pokrovsko treikampyje (anomalinė zona, kurioje krito okupantų lėktuvai) priešo Su-25 vėl dingo iš ryšio. Dviem rusų lakūnams užteko beprotybės iš tikrųjų praskristi netoli mūsų pozicijų. Už savo įžūlumą vienas iš jų buvo iš karto nubaustas“, – rašė Ukrainos kariai.
14:24 | Rusijos gali taikytis panaudoti branduolinį ginklą: bet ne Ukrainoje
Rusijos kuriamas palydovas, galintis nešti branduolinį ginklą, privertė sunerimti Pentagono specialistus ir pradėti analizuoti jo panaudojimo pasekmes. Pagrindiniu rusų taikiniu, anot ekspertų, gali tapti „Starlink“ palydovų tinklas, kuris užtikrina Ukrainos strateginį ir karinį funkcionavimą, o taip pat JAV branduolinių pajėgų kontrolės aparatus, leidžiančius sekti rusų strateginės paskirties raketas.
13:47 | Slovakija gavo pirmuosius du JAV pagamintus naikintuvus F-16
Slovakijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad ką tik gauti du pirmieji JAV gamybos naikintuvai F-16 gerokai padidins šalies gynybinius pajėgumus.
Bratislava už maždaug 1,6 mlrd. eurų nusipirko 14 JAV gamybos karo lėktuvų F-16 ir tai yra didžiausias šios NATO narės visų laikų karinis pirkinys.
Slovakija šiais orlaiviais pakeis savo turimus senstančius, sovietų suprojektuotus ir rusų pagamintus naikintuvus MiG-29.
13:13 | Rusija tvirtina užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad užėmė dar vieną kaimą rytinėje Ukrainos Donecko srityje, kur rusų kariai pastaraisiais mėnesiais veržiasi į priekį.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos kariai „išlaisvino“ Ivano Darijivkos gyvenvietę – kaimelį, kurį prieš Rusijai pradedant karinį puolimą sudarė vos kelios gatvės ir namai.
Kaimas yra maždaug už 30 km į šiaurės rytus nuo Bachmuto, kurį Rusijos pajėgos pernai užėmė po kelis mėnesius trukusių kruvinų kovų.
12:29 | Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba Pekine aptars karo nutraukimą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį atvyko į Kiniją aptarti, kaip šios šalies pareigūnai galėtų padėti užbaigti karą su Rusija.
Kinija save pristato kaip neutralią Ukrainos karo atžvilgiu šalį ir teigia nesiunčianti letalinės pagalbos nė vienai pusei, esą priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.
Tačiau gilėjanti partnerystė „be ribų“ su Rusija paskatino NATO nares vadinti ją Maskvos karo, kurio Pekinas niekada nepasmerkė, skatintoja.
Iki penktadienio truksiantis D. Kulebos vizitas Kinijoje yra pirmasis nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį.
11:49 | Taikos derybos: Putinas savo pageidavimų sąrašą gali sumažinti iki trijų
Kalbėdamas apie galimybę derėtis dėl taikos, Ukrainos leidinio „RBK-Ukraina“ šaltinis iš Volodymyro Zelenskio aplinkos sakė, kad Rusijos Federacija norėtų grįžti prie 2022 m. pavasarį vykusių derybų Stambule modelio.
Šaltinio teigimu, be teritorinių pretenzijų, okupantai esą neatsisakė ir kitų savo „denacifikacinių-demilitarizacinių“ tikslų – ukrainiečių kalbos teisių apribojimo rusų kalbos naudai, taip pat ginkluotųjų pajėgų sumažinimo.
Kitas leidinio pašnekovas pažymėjo, kad Vladimiras Putinas esą susiaurino savo pretenzijų sąrašą ir nežais su kultūriniais bei humanitariniais klausimais.
„Ant stalo bus trys punktai: įstojimas į NATO, teritorijos ir pinigai, t. y. įšaldytas Rusijos Federacijos turtas. Mūsų užduotis – kuo geriau užfiksuoti savo pozicijas kiekvienu iš šių punktų“, – kalbėjo neįvardintas leidinio šaltinis.
Rusijos Federacija potencialiai galėtų sutikti su paliaubomis, tačiau su sąlyga, kad jai bus pripažintos jau užimtos teritorijos. Tačiau Ukraina iškart atmeta tokį pasiūlymą.
„Jei mūsų partneriams pavyks „sušvelninti“ taikos derybas iki paliaubų be jokių sąlygų, tuomet patirsime labai stiprų spaudimą iš visų pusių“, – sakė šaltinis.
11:04 | Ukrainoje tūkstančiai žmonių susirinko į nužudytos buvusios deputatės laidotuves
Keli tūkstančiai žmonių pirmadienį Ukrainos vakaruose esančiame Lvive dalyvavo buvusios parlamentarės, kuri labiausiai garsėjo savo kampanija už ukrainiečių kalbą, laidotuvėse.
60 metų Iryną Farion penktadienį gatvėje pašovė nežinomas užpuolikas, o vėliau ligoninėje ji nuo patirtų sužeidimų mirė.
Žudikas pabėgo, jo ieškoma.
I. Farion duktė Sofija Semčyšyn motinos nužudymą pakomentavo taip: „Nužudė, jie ją nužudė netoli jos namų, dieną, saulėtą dieną.“
10:36 | J. Borrellis: rugpjūčio pradžioje Ukraina gaus pirmuosius 1,4 mlrd. eurų iš įšaldyto Rusijos turto
Rugpjūčio pradžioje Europos Sąjunga perves pirmąją 1,4 mlrd. eurų išmoką iš lėšų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, už ją bus perkama karinė įranga Ukrainai.
Atitinkamą pareiškimą spaudos konferencijoje po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio padarė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.
10:04 | Rusija: Ukraina atakavo keltą svarbioje Krymo aprūpinimui perkėloje, yra žuvęs ir sužeistųjų
Liepos 23-osios rytą bepiločiai atakavo keltą „Kavkaz“ uoste Krasnodaro krašte (Rusijos okupuota Krymo teritorija), skelbia regiono vadovas Veniaminas Kondratjevas. Jo teigimu, yra sužeistųjų ir vienas žuvęs asmuo.
09:27 | Ukraina numušė septynis Rusijos dronus-kamikadzes iš aštuonių
Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė septynis iš aštuonių Rusijos smogiamųjų „Shahed“ tipo dronų, paleistų į šalį.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas.
Kaip teigiama, rusai smogė Ukrainai panaudodami valdomąją raketą „Ch-69“ ir aštuonis smogiamuosius „Shahed“ tipo bepiločius, paleistus iš Kursko srities. Visais ginklais taikytasi į Sumų sritį.
Pažymima, kad oro gynybos pajėgos numušė septynis „Shahed-131/136“ tipo dronus. Ėmusis „aktyvių atsakomųjų priemonių“, raketa „Ch-69“ nepataikė į numatytą taikinį, sakoma paskelbtame pranešime.
09:02 | JAV rimtai sunerimo: karo lauke nusilpusi Rusija kuria branduolinį ginklą kosmose
JAV nerimauja dėl Rusijos atgrasymo priemonių kosmose. JAV kosmoso vadavietės vadovas generolas Stephenas Whitingas teigia, kad Rusija, neturėdama įprastinių ginkluotųjų pajėgų pranašumo prieš JAV ir NATO šalis, bando plėtoti „asimetrinius“ pajėgumus, pavyzdžiui, branduolinius priešpalydovinius ginklus. Apie tai liepos 19 d. pranešė žurnalas „Air & Space Forces Magazine“.
Šį vasarį JAV karinė vadovybė buvo rimtai susirūpinusi dėl informacijos apie Rusijos specialistų kuriamą branduolinį ginklą palydovų grupėms naikinti. Tuomet JAV nacionalinio saugumo tarnybų vadovai perspėjo, kad tokie ginklai turėtų pražūtingų pasekmių ne tik JAV kariuomenei, bet ir viso pasaulio ekonomikai.
Komentuodamas Maskvos ketinimus, JAV Gynybos ministerijos žvalgybos direktorius generolas leitenantas Jeffrey Cruzas pažymėjo, kad Pentagonas jau daug metų žino apie Rusijos programą ir stebi jos ketinimus. Jo nuomone, Rusijos susidomėjimas branduoliniais kosminiais ginklais atspindi jos ginkluotųjų pajėgų būklę kare Ukrainoje.
„Įprastinės ginkluotės pranašumo trūkumas verčia juos ieškoti asimetrinių sprendimų. Jie mato tai kaip potencialų kelią, kuriuo galėtų eiti. Tai atskleidus, jų kelias gali pasikeisti“, – sakė K. Cruzas.
Laikinai einantis gynybos sekretoriaus padėjėjo kosmoso politikai pareigas Vipinas Narangas įspėja, kad branduolinio ginklo panaudojimas, net ir kosmose, pakeistų konflikto pobūdį ir turėtų strateginių pasekmių. Kartu jis patikslino, kad branduolinius ginklus kosmose valdyti ir kontroliuoti bus itin sunku.
08:21 | Rusija teigia numušusi 25 ukrainiečių dronus
Rusija per naktį šalies vakaruose ir virš Krymo numušė 25 Ukrainos dronus, antradienį pranešė gynybos ministerija Maskvoje.
„Per praėjusią naktį... budinčios oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino du dronus virš Briansko srities ir du virš Belgorodo srities, taip pat 21 droną virš Krymo Respublikos teritorijos ir Juodosios jūros vandenų“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegrame“.
07:37 | Čekija prisijungė prie tarptautinės dronų Ukrainai koalicijos
Čekija oficialiai prisijungė prie tarptautinės koalicijos, kurios tikslas – aprūpinti Ukrainą bepiločiais orlaiviais. Jai vadovauja Latvija ir Didžioji Britanija.
Tai pirmadienį pranešė Latvijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Čekija prisijungė prie Latvijos ir Didžiosios Britanijos vadovaujamos bepiločių orlaivių Ukrainai koalicijos, kai jos delegacija pasirašė savitarpio supratimo memorandumą per 75-ąjį jubiliejinį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone liepos 11 d.“, – sakoma pranešime.
Po Čekijos prisijungimo dronų koalicijos narių skaičius išaugo iki 16.
07:00 | Ukrainoje žuvo japonas, kariavęs Rusijos pusėje
Praėjusį mėnesį žuvo Japonijos pilietis, kariavęs prieš Ukrainą Rusijos pusėje, antradienį pranešė Tokijas. Vyriausybės atstovas spaudai Yoshimasa Hayashis nepateikė jokios informacijos apie vyro tapatybę, tik pasakė, kad jam buvo daugiau kaip 20 metų.
Nacionalinis transliuotojas NHK įvardijo vyrą kaip 29 metų buvusį karį, kuris lapkričio mėnesį išvyko iš Japonijos ir žuvo per sprogimą rytų Ukrainos Donecko mieste.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
