Po Ukrainos smūgio – aliarmas viename Rusijos mieste: dėl aitraus kvapo nebėra kuo kvėpuoti, pasakoja gyventojai
Vasario 5-osios rytą Astrachanės gyventojai pradėjo masiškai skųstis dujų kvapu ore, jaučiamu visame mieste. Vietos valdžia pripažino problemą – po Ukrainos smūgio netoliese esančioje dujų perdirbimo gamykloje į aplinką pateko gamtinių dujų koncentratas.
Per trejus metus į karą Ukrainoje išvyko apie 100 suomių
Per trejus metus nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios į karą Ukrainoje išvyko apie 100 suomių, praneša portalas „Yle“.
Pasak Suomijos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio skyriaus vadovo Jussio Tannerio, užsienio politikos žinyba nerenka informacijos apie suomius, išvykusius kariauti.
„Apytikriais skaičiavimais, jų gali būti apie šimtą“, – pareiškė URM atstovas.
Anot jo, šiuo metu Ukrainoje kariauja apie 30 suomių, bet tai tik apytikris vertinimas.
J. Tanneris tvirtina, kad kai kurie Suomijos piliečiai kariavo ir Rusijos pusėje.
„Suomijos piliečiai, kariavę Rusijos ginkluotosiose pajėgose, turėjo dvigubą pilietybę arba bent jau ilgą laiką gyveno Rusijoje“, - pareiškė jis.
Ukraina patvirtino, kad surengė dronų ataką prieš Rusijos naftos saugyklą
Ukraina surengė dronų ataką prieš naftos saugyklą saugyklą Rusijos pietiniame Krasnodaro regione, trečiadienį patvirtino Kyjivas.
Anksčiau trečiadienį apie gaisrą šiame objekte pranešė vietos gubernatorius.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino oro atakas prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus, taip, anot Ukrainos, teisingai atsakydamas į nuolatinį Maskvos vykdomą jos energetikos tinklų ir miestų bombardavimą.
„Smūgis buvo patvirtintas. Objekte kilo gaisras“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Jis pridūrė, kad iš šio objekto buvo tiekiamas benzinas ir dyzelinas Rusijos pajėgoms.
Išpuoliai tęsiasi: Ukrainoje prie karinio komisariato nugriaudėjo sprogimas, žuvo žmogus
Ukrainos Chemlnyckio srityje, Podolės Kamaneco mieste prie Teritorinio įdarbinimo ir socialinės paramos centro trečiadienį įvyko sprogimas, rašo UNIAN.
Preliminariais duomenimis, žuvo žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Policija aiškinasi aplinkybes.
Kremlius Zelenskio komentarą apie tiesiogines derybas su Putinu pavadino „tuščiais žodžiais“
Kremlius trečiadienį numojo ranka į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad jis yra pasirengęs tiesioginėms deryboms dėl karo užbaigimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pavadindamas jį „tuščiais žodžiais“.
„Kol kas tai niekas kita, kaip tušti žodžiai“, – kalbėdamas su žurnalistais pasakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, po to, kai V. Zelenskis duodamas interviu pasakė, kad sutiktų sėsti su V. Putinu prie derybų stalo.
D. Peskovas teigė, kad „pasirengimas turi turėti kažkokį pagrindą. Jis negali būti niekuo grindžiamas, nes Zelenskiui pagal įstatymus yra draudžiama pradėti tokias derybas“, pakartodamas Rusijos dažnai vartojamą argumentą, kad V. Zelenskis negali derėtis su V. Putinu, mat 2022 m. pasirašė potvarkį, kuriuo derėtis su juo uždraudė.
Kremliaus atstovas taip pat pakartojo Rusijos itin pamėgtą teiginį, kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas. Kol tęsiasi karo padėtis, Ukrainoje rinkimus rengti draudžiama.
„Zelenskis Ukrainoje de jure turi didelių problemų. Bet mes vis tiek esame pasirengę deryboms“, – teigė D. Peskovas.
Kremliaus atstovas pridūrė, kad „padėtis vietoje byloja, kad Kyjivas visų pirma turi pademonstruoti esąs pasirengęs tokioms deryboms ir jomis suinteresuotas“, omenyje greičiausiai turėdamas rusų kariuomenės pergales.
V. Zelenskis trečiadienį socialiniuose tinkluose parašė, kad derybos su V. Putinu „sukompromituotų Ukrainą ir visą civilizuotąjį pasaulį“, Rusijos lyderį pavadindamas „žudiku ir teroristu“.
Paklaustas apie JAV komentarus dėl galimo prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su V. Putinu, Kremliaus atstovas atsakė: „Iš tiesų vyksta atskirų žinybų kontaktai, pastaruoju metu jie tapo intensyvesni“. Daugiau informacijos jis nesuteikė.
Ukraina patvirtino: naktį surengti du sėkmingi smūgiai rusams
Naktį iš antradienio į trečiadienį ukrainiečiai smogė naftos perdirbimo įmonei „Albashneft LLC“, esančiai Rusijos Krasnodaro krašte, rašo „Ukrinform“. Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ši gamykla tiekia benziną ir dyzeliną Rusijos kariuomenei. Po smūgio gamykloje kilo gaisras.
Be to, Ukraina dronais smogė rusų priešlėktuvinių raketų sistemai „Buk“ laikinai okupuotoje Zaporižios srityje.
Kursko srityje Ukraina į nelaisvę paėmė 21 rusą
Ukrainos oro desantininkai kartu su kolegų pajėgomis Kursko srityje paėmė į nelaisvę 21 Rusijos kariuomenės karį, rašo UNIAN.
Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desantininkų šturmo dalinių vadovybės, belaisviams buvo suteikta medicininė pagalba.
„Jie pasirinko teisingą kelią pasiduodami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Užuot dalyvavę beprasmiškuose mėsos išpuoliuose be tinkamo apmokymo ir paramos. Raginame visus Rusijos kariuomenės karius – neįgyvendinkite savo diktatoriaus fantazijų, pasiduokite kaip karo belaisviai“, - rašoma pranešime.
Rusijos politologas rėžė karčią tiesą: opozicija yra neveiksni, Putino disidentais nenugalėsi
Rusų emigrantams reikia ne JAV valstybės departamento pinigų, o savo pačių vietos pasaulyje, įsitikinęs politologas Vladislavas Inozemcevas. Jis kritikavo pasirodžiusius nepasitenkinimo balsus dėl nutraukto JAV finansavimo „rusų demokratams“.
ES: padėti pamatai Ukrainos karo tribunolui
Europos Sąjunga (ES) antradienį pranešė, kad ekspertai susitarė dėl teisinių pagrindų specialiajam tribunolui, kuris teistų Rusiją dėl beveik trejus metus besitęsiančio karo Ukrainoje.
Tačiau ginčai dėl teisinio tribunolo pagrindo ir jo darbo pobūdžio lėmė, kad pažanga kuriant tribunolą buvo skausmingai lėta.
Panašu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus paspartino pastangas, nes Europos pareigūnai baiminasi, kad jo planai dėl taikos susitarimo gali reikšti galimybę Maskvai išvengti atsakomybės.
ES teigė, kad Briuselyje susitikę ekspertai iš 37 šalių „nustatė teisinius pagrindus Specialiajam tribunolui dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą įsteigti“.
Jie taip pat suformulavo pagrindinius teisinio teksto, kuriuo bus reglamentuojamas teismo veikimas, elementus, sakė Briuselis.
„Kai Rusija, pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją, nusprendė pervažiuoti savo tankais per Ukrainos sienas, ji padarė vieną didžiausių pažeidimų – agresijos nusikaltimą“, – sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Dabar ateina teisingumas. Teisingumas Ukrainai“, – teigė ji.
Ukrainos oro gynyba numušė 57 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba naktį į penktadienį numušė 57 rusų dronus. Dar 42 dingo iš radarų ekranų, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Rusijos pajėgos nuo antradienio 20.00 val. atakavo Ukrainą 104 „Shahed“ koviniais bepiločiais ir įvairaus tipo imitaciniais dronais. Jie paleisti iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko Achtarsko sričių.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio 9.00 val. duomenimis, 57 priešo dronai sunaikinti Charkivo, Poltavos, Sumų, Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Žytomirų, Chmelnickio ir Kirovohrado srityse, nurodoma pranešime.
JK paskelbė apie 55 mln. svarų paramą Ukrainos atsparumui didinti
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy paskelbė apie 55 mln. svarų sterlingų (68,5 mln. JAV dolerių) paramos paketą, skirtą Ukrainos atsparumui padidinti, atvykęs į Kyjivą tvyrant neaiškumui dėl karo ateities.
JK skirs 17 mln. svarų tvarios energetikos projektams šalyje remti, taip siekdama padėti jai sumažinti žalą, padarytą Rusijos atakų prieš svarbią infrastruktūrą.
Dar 3 mln. svarų sterlingų skiriama ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų tiekimui į Siriją, kuri išgyvena sunkų permainų laikotarpį po buvusio prezidento Basharo al Assado režimo nuvertimo.
Ši parama skiriama po to, kai praėjusį mėnesį JK ir Ukraina pasirašė naują 100 metų partnerystės susitarimą, kuriuo nustatomas šalių bendradarbiavimas, truksiantis iki kito šimtmečio.
Kalbėdamas per antrąjį savo vizitą šalyje nuo tada, kai tapo užsienio reikalų sekretoriumi, D. Lammy sakė, kad vyriausybė tiki JK ir Ukrainos „ateities kūrimu“ ir pagalba Kyjivui dabar.
„Mūsų parama Ukrainai išlieka nepalaužiama, – sakė jis. – Mes esame pasiryžę suteikti Ukrainai kuo stipresnes pozicijas tiek kovoje su Rusija, tiek ir kitur, o mūsų ilgalaikius santykius įtvirtina 100 metų partnerystė.“
Į 100 metų partnerystės programą įtrauktai naujai ekonomikos gaivinimo programai taip pat bus skirta 10 mln. svarų, kurių paskirtis – sustiprinti Ukrainos privatųjį sektorių ir apsaugoti mažąsias bei vidutines įmones.
Dar 25 mln. svarų JK lėšų bus skirta paremti šalies socialinėms sistemoms ir bendruomeninėms paslaugoms, kurių reikia moterų, vaikų, neįgaliųjų ir marginalizuotų grupių poreikiams tenkinti.
D. Lammy susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, taip pat užsienio reikalų ministru Andriumi Sybiha, ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu ir ministro pirmininko pavaduotoja Olha Stefanišyna, kad aptartų tolesnę JK paramą.
Iš Trumpo – žinia dėl Karo Ukrainoje: esame konstruktyviose derybose
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV veda „labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, ir patikino, kad „padarys viską“, jog sustabdytų Rusijos ir Ukrainos karą.
Apie tai jis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 140 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 5 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 844 070 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 140 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 9 947 (+9) priešo tankus, 20 721 (+44) šarvuotą kovos mašiną, 22 707 (+52) artilerijos sistemas, 1 269 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 050 (+1) oro gynybos sistemų, 369 (+0) karo lėktuvus, 331 (+0) sraigtasparnį, 24 102 (+99) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 054 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 36 078 (+123) automobilius ir degalų cisternas, 3 735 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Zelenskis įvardijo, kiek karių neteko Rusija: nuostoliai milžiniški
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija kare prieš Ukrainą patyrė milžiniškus nuostolius, rašo „Kanal 24“. Anot jo, Rusija susiduria su prastu karo medicinos lygiu.
V. Zelenskis sako, kad rusai dažnai palieka sužeistus karius mūšio lauke.
Jo skaičiavimu, Rusija jau neteko 300–350 tūkst. karių . Dar 50–70 tūkst. yra laikomi dingusiais be žinios. Dar daugiau okupantų buvo sužeista – 600–700 tūkst.
„Tai apytiksliai skaičiai. Nuostolių santykis yra vienas žuvęs ir du sužeisti, nes jų lauko medicina yra silpnesnė. Jie dažnai palieka sužeistus karius mūšio lauke“, – sako jis.
Ukraina neigia, kad Šiaurės Korėjos kariai atitraukti iš Kursko
Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas paneigė pranešimus, kad jau kelias savaites fronte nesimato Šiaurės Korėjos karių. Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiaurės korėjiečių skaičius sumažėjo ir Ukraina bando išsiaiškinti, kodėl.
„Turime dar šiek tiek palaukti, kad pamatytume, ar tikrai yra pokyčių, ar tai tik kelias dienas sumažėjęs aktyvumas“, – sakė K. Budanovas, kurį cituoja „Kyjiv Independent“.
Prieš tai „The New York Times“ pranešė, kad Šiaurės Korėjos daliniai atitraukti iš fronto. Tada specialiųjų operacijų pajėgų atstovas leidiniui „Kyjiv Independent“ patvirtino, kad Ukrainos specialieji daliniai jau tris savaites nesusidūrė su kariais iš Šiaurės Korėjos.
Retieji žemės metalai: Zelenskis atviras verslui su JAV įmonėmis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras JAV investicijoms į retųjų žemės metalų verslą Ukrainoje. „Norėčiau, kad JAV įmonės (...) čia plėtotų šią sritį“, – sakė jis.
„Esame atviri tai plėtoti su partneriais, kurie padeda mums ginti mūsų šalį ir savo ginklais bei sankcijų paketais atstumti priešą“, – pridūrė V. Zelenskis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė norįs susitarimo su Ukraina, kuris numatytų retųjų žemės metalų tiekimą Jungtinėms Valstijoms iš Ukrainos mainais į „tai, ką mes jiems duodame“. JAV šiuo metu yra svarbiausia Ukrainos rėmėja kovoje su Rusija. D. Trumpas prieš savo kadenciją neigiamai atsiliepė apie milijardinę paramą Kyjivui.
Ukraina turi „pakankamai“ retųjų žemės metalų, kalbėjo V. Zelenskis. Tačiau dalis išteklių yra rusų okupuotose teritorijose. Maskva kontroliuoja 20 proc. Ukrainos teritorijos.
V. Zelenskis šį klausimą jau aptarė su D. Trumpu praėjusį rudenį, kai šis dar nebuvo JAV prezidentas.
V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi taip pat pranešė apie glaudžius kontaktus su D. Trumpo administracija. „Mūsų komandos – Ukrainos ir Jungtinių Valstijų komandos – jau pradėjo konkrečius pokalbius“, – sakė jis. Anot V. Zelenskios, rengiamas D. Trumpo pasiuntinio Ukrainai Keitho Kelloggo vizitas
Be to, Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas antradienį kalbėjo su JAV prezidento patarėju saugumo klausimais Mike‘u Waltzu.
D. Trumpas ne kartą žadėjo užbaigti jau beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje. Tačiau ir praėjus dviem savaitėms nėra aišku, kaip jis tai nori pasiekti.
Zelenskis: iki šiol per karą žuvo 45 100 ukrainiečių karių
Gindami šalį nuo Rusijos agresijos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, iki šiol žuvo 45 100 ukrainiečių karių. Apie 390 000 buvo sužeisti, sakė jis interviu britų žurnalistui Piersui Morganui, informuoja agentūra „Reuters“.
V. Zelenskio teigimu, Rusijos pusėje žuvo apie 350 000 kareivių ir 600 000–700 000 buvo sužeisti. Be to, anot jo, rusų pusėje yra daug dingusiųjų.
Zelenskis: dėl karo Ukrainoje JAV gavo milijardines pajamas ir neįkainojamos patirties
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV iš karo Ukrainoje gavo milijardines pajamas ir neįkainojamą kovinę patirtį.
Apie tai jis kalbėjo interviu Piersui Morganui, rašo UNIAN.
Anot V. Zelenskio, JAV bendrovės yra sudariusios sutartis didžiausiomis kainomis per pastaruosius 50 metų dėl didžiulės paklausos, kurią sukėlė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Tokią paklausą turi visos Europos šalys. Žmonės yra išsigandę. Tai didžiulės pinigų sumos. Amerikos bendrovės uždirbo milijonus net iš licencijų, nes turi atstovybes Europoje. Vadinasi, tai milijardinės pajamos. Ir aš manau, kad šis karas, be visų blogų dalykų, tikrai tai atnešė“, – sako jis.
V. Zelenskio įsitikinimu, karo metu JAV įgijo modernaus sausumos karo patirties – ir ne tik žvalgybos pagalba, bet ir iš pačios kariuomenės, kuri naudoja amerikietišką ginkluotę.
„Kokie amerikietiški ginklai veikia, kokie neveikia, kokie veiksmingi. Mes patys sukūrėme dronus prieš Rusijos įrangą, elektros tinklus ir karinius objektus, kurių JAV neturėjo“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Rusijoje – gaisras: atakuota naftos perdirbimo gamykla
Rusijos Krasnadoro krašte naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, rašo UNIAN. Skelbiama, kad gamyklai smogė dronas.
Užsidegė cisterna su naftos produktais.
Regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas sako, kad saugykloje naftos buvo nedaug.
„Kanevsko rajono Novominsko kaime ant cisternos su nedideliais naftos produktų likučiais nukrito UAV nuolaužos. Kilo gaisras, jam buvo priskirtas antrasis sudėtingumo laipsnis. <...> Gaisras buvo lokalizuotas, preliminariai – be aukų“, – cituojamas jis.
Rusijos „Telegram“ kanaluose skelbiama, kad gaisras ryte dar nebuvo užgesintas.
Iš Zelenskio lūpų – žinia dėl derybų su Putinu: „Aš nebūsiu jam malonus“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad sutiktų pradėti tiesiogines derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kad būtų nutrauktas beveik trejus metus trunkantis karas.
Jo komentarai pasirodė labai tikintis, kad taikos derybos prasidės, mat artėjant trečiosioms Maskvos invazijos metinėms į Baltuosius rūmus grįžo Donaldas Trumpas, kuris žadėjo nutraukti kovas.
Interviu su britų žurnalistu Piersu Morganu antradienį buvo paskelbtas „YouTube“.
Paklaustas, kaip jaustųsi sėdėdamas priešais V. Putiną prie derybų stalo, V. Zelenskis atsakė: „Jei tai yra vienintelis būdas, kuriuo galime užtikrinti taiką Ukrainos piliečiams ir neprarasti žmonių, neabejotinai pasirinksime šį būdą.“
Ukrainos vadovas pridūrė, kad derybose turėtų dalyvauti keturi dalyviai.
Jis nepatikslino, kas būtų tie dalyviai, bet P. Morganas anksčiau kalbėjo apie hipotetines Rusijos, Ukrainos, ES ir JAV derybas.
„Aš nebūsiu jam malonus, laikau jį priešu. Tiesą sakant, manau, kad ir jis mane laiko priešu“, – sakė Ukrainos lyderis.
Praėjusią savaitę V. Putinas sakė, kad Maskva surengtų derybas su Ukraina, tačiau atmetė galimybę kalbėtis tiesiogiai su V. Zelenskiu.
Abi šalys prieš galimas derybas, kurios kol kas tebėra hipotetinės, stengiasi įgyti pranašumą mūšio lauke.
Kyjivui sunkiai sekasi sulaikyti Rusijos pajėgas, o V. Zelenskis pripažino, kad Ukrainai vargu ar pavyks atgauti dalį teritorijos, kurią užėmė Rusija.
„Deja, mūsų partnerių teikiamos paramos nepakanka, kad visiškai išstumtume Putiną iš mūsų teritorijų“, – sakė jis.
ES ir Kyjivas turi tam tikrų nuogąstavimų, kad D. Trumpas privers Ukrainą nusileisti Maskvai.
V. Zelenskis taip pat pakartojo, kad Ukrainos prisijungimo prie NATO planas tebėra Kyjivo pageidaujamas būdas nutraukti kovas ir gauti saugumo garantijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Turkijos versija: nurodė, kada turėtų prasidėti derybos dėl Ukrainos
Turkija tikisi, kad taikos derybos dėl Ukrainos turėtų prasidėti iki vasaros pradžios, sako Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidas.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Anadolu“, rašo UNIAN.
Anot jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atrodo ryžtingai nusiteikęs dėl karo Ukrainoje sprendimo.
„Artimiausiu metu galime sulaukti tam tikrų iniciatyvų“, – sako ministras.
H. Fido vertinimo, tam, kad įvyktų D. Trumpo ir V. Putino susitikimas, reikia pasiruošti, užtikrinti, kad informacija iš susitikimo nenutekės.
„Girdime nemažai JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvų šiuo klausimu. Tačiau reikia atlikti parengiamąjį darbą prieš JAV ir Rusijos Federacijos vadovų susitikimą“, – sako jis.
„Aiškesnes iniciatyvas dėl derybų pamatysime iki vasaros“, – priduria ministras.