Svarbiausi įvykiai:
23:10 | WSJ: Bidenas neturės laiko panaudoti pažadėtų pinigų Kyjivui
JAV prezidento Joe Bideno administracijai trūksta laiko iki kadencijos pabaigos panaudoti milijardus dolerių, skirtų ginklams Ukrainai, o po sausio 20 d. Donaldo Trumpo komanda turės nuspręsti, ką daryti su likusiais pinigais.
Pasak „The Wall Street Journal“, administracijai dar liko daugiau kaip 6,5 mlrd. JAV dolerių (apie 6,1 mlrd. eurų), todėl Gynybos departamentas gali perduoti Ukrainai ginklų ir įrangos iš savo atsargų. Tačiau pareigūnai teigia, kad Pentagonas pasiekė ginklų, kuriuos gali siųsti Ukrainai kiekvieną mėnesį, limitą, nedarydamas įtakos savo paties koviniam pajėgumui, ir susiduria su logistiniais sunkumais pristatant ginklus
Kad likusias lėšas panaudotų laiku, JAV turės kasdien pristatyti ginklų už daugiau nei 110 mln. dolerių (apie 101 mln. eurų), arba šiek tiek mažiau nei 3 mlrd. dolerių (apie 2,8 mlrd. eurų) gruodžio ir sausio mėnesiais, o tai, pasak vieno Kongreso atstovo, „neįmanoma“.
Kartu D. Trumpo sprendimas, ką daryti su likusiais pinigais, turės įtakos mūšio laukui ir lems, kiek įtakos Kyjivas turės bet kokioms galimoms taikos deryboms su Rusija. Pasak leidinio, JAV pareigūnai dabar baiminasi, kad naujoji administracija gali nuspręsti netiekti ginklų, kad priverstų Kyjivą sėsti prie derybų stalo.
22:47 | Nori, kad kariautų jaunesni: JAV įspėjo Kyjivą
Trečiadienį aukštas JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas pareiškė, kad Ukraina turėtų apsvarstyti galimybę sumažinti karinės tarnybos amžių savo kariams iki 18 metų.
Šiuo raginimu JAV siekia paskatinti Kyjivą stiprinti savo kovines pajėgas kare su Rusija, praneša „Reuters“.
Karių trūkumas Ukrainoje
Kreipdamasis į žurnalistus, neįvardytas JAV pareigūnas teigė, kad Ukraina nemobilizuoja ir neapmoko pakankamai naujų karių.
„Šiuo metu reikia žmogiškųjų išteklių“, – sakė jis.
„Rusai iš tikrųjų daro pažangą, nuolatinę pažangą rytuose, ir jie pradeda stumti Ukrainos linijas Kurske... Mobilizacija ir daugiau karinės jėgos šiuo metu galėtų labai pakeisti situaciją, kai šiandien žvelgiame į mūšio lauką“, – pridūrė pareigūnas.
21:36 | Kryme vėl griaudėjo sprogimai
Trečiadienio vakarą rusų laikinai okupuotame Kryme, Sakų rajone, nugriaudėjo garsūs sprogimai.
Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Sakų rajone griaudėja sprogimai, praneša prenumeratoriai“, – rašoma 19.04 val. paskelbtoje informacijoje.
Taip pat pranešama, kad Sevastopolyje sustojo antžeminis visuomeninis transportas, tačiau priežastys nenurodomos.
Be to, pasak „Telegram“ kanalo, prenumeratorius pranešė apie sprogimą Kerčėje, tačiau šią informaciją dar reikia patvirtinti.
Anksčiau „Ukrinform“ rašė, kad Belbeko ir Sakų aerodromuose trečiadienio rytą griaudėjo sprogimai.
Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Belbeko aerodromą Sevastopolyje. Stebėjimo išteklių duomenimis, į pusiasalio šiaurės vakarus skrido apie 40 dronų, priešlaivinės raketos „Neptun“ ir nenustatyto tipo kruizinės raketos.
20:29 | Trumpas paskyrė spec. pasiuntinį Ukrainai ir Rusijai: „Kartu mes pasieksime taiką per jėgą“
Išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas paskyrė spec. pasiuntinį Ukrainos ir Rusijos klausimais, kuris bus atsakingas už taikos plano pristatymą ir įgyvendinimą.
D. Trumpas akcentavo, kad „kartu bus užtikrinta taika per jėgą“, taip pakartodamas D. Reagano laikų šūkį ir Ukrainos prezidento V. Zelenskio pastaruoju metu nuolat kartojamą mintį.
„Man labai malonu paskirti generolą Keithą Kelloggą prezidento padėjėju ir specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai. Keithas padarė puikią karinę ir verslo karjerą, taip pat ėjo itin svarbias pareigas nacionalinio saugumo srityje mano pirmojoje administracijoje. Jis buvo su manimi nuo pat pradžių! Kartu mes užtikrinsime taiką per jėgą ir padarysime Ameriką bei pasaulį vėl saugius!“ – savo socialinio tinklo „Truth“ paskyroje pareiškė D. Trumpas.
V. Zelenskis taip pat dažnai mini „taikos per jėgą“ idėją, primindamas, kad kitos idėjos su Rusija neveikia.
19:25 | Žiniasklaida: šis Vakarų sprendimas pažadino naują Putino baimę
Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis bendradarbis Michaelas Kofmanas dabartines Ukrainos kariuomenės problemas susiejo su „pagrindais“: „Mobilizacija, mokymas, naujų formuočių kūrimas ir valdymas, vadovavimas ir kontrolė“.
Tačiau, pasak „The New Yorker“, sprendimas leisti Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusiją, atrodo, pažadino prezidento Vladimiro Putino baimę dėl eskalacijos.
Kartu pažymima, kad tariamos V. Putino „raudonos linijos“ nuo 2022 m. buvo pažeistos tiek daug kartų, kad sunku pasakyti, kaip iš tikrųjų atrodys tikroji jo „raudona linija“.
18:14 | Šiaurės ir Baltijos šalys bei Lenkija yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai ir jos invazijos į Ukrainą rėmėjams, trečiadienį viršūnių susitikime Švedijoje pareiškė šios valstybės.
„Kartu su savo sąjungininkais esame įsipareigoję stiprinti savo atgrasymą ir gynybą (...) ir išplėsti sankcijas Rusijai, taip pat tiems, kurie įgalina Rusijos agresiją“, – sakoma Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Norvegijos, Lenkijos ir Švedijos pranešime.
17:21 | Zelenskio atstovas įvardijo sąlygas deryboms su Rusija
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad ugnies nutraukimas be „geležinių saugumo garantijų“ paskatintų Rusiją veržtis dar sykį, todėl svarbu laikytis „Pergalės plano“.
„Sėkmingos derybos įmanomos tik tuomet, kai visos kariaujančios pusės parodo norą nutraukti karo veiksmus. Be to, situacija turi būti grąžinta bent jau į 2022 vasario 23-iosios būklę. Tai būtų atramos taškas tolimesniam sureguliavimui, nes dalis Ukrainos jau buvo okupuota iki tos dienos. Tačiau Rusija nerodo jokių tokio pasirengimo požymių“, – pareiškė jis „Dagens industri“.
A. Jermakas pridūrė, kad kiekvieną Rusijos smūgį ar branduolinį grasinimą turi pasitikti nepajudinamas ryžtas. Anot jo, karas su Rusija parodė, kad „taika per jėgą“ koncepcija įrodė savo efektyvumą.
17:16 | Ukraina paprašė Lenkijos leisti įsikurti buvusiame Rusijos konsulate Poznanėje
Ukraina paprašė Lenkijos leisti jai užimti buvusio Rusijos konsulato Poznanėje patalpas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis spalio 22 d. atšaukė sutikimą Rusijos konsulato veiklai, apkaltinęs Maskvą dėl pastarojo meto mėginimų įvykdyti sabotažo veiksmus Lenkijoje ir šalyse sąjungininkėse.
„Ukraina suinteresuota pasinaudoti Rusijos generalinio konsulato Poznanėje patalpomis“, – trečiadienį Ukrainos valstybinei naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Esu dėkingas savo kolegai iš Lenkijos už šį pasiūlymą. Mes jau išsiuntėme oficialų raštą Lenkijai su atitinkamu prašymu ir laukiame konkrečios informacijos“, – pridūrė jis.
Didžiosios Lenkijos vaivadijoje ir jos sostinėje Poznanėje gyvena daug Ukrainos piliečių, „todėl svarstome Poznanę kaip vieną iš galimų vietų plėsti savo konsulinę veiklą Lenkijoje“, sakė A. Sybiha.
R. Sikorskis lapkričio viduryje pareiškė, kad jei Ukraina paprašytų atidaryti savo konsulatą Poznanėje, kai Rusijos diplomatai paliks patalpas, Lenkijos vyriausybė tokį prašymą vertintų labai teigiamai. R. Sikorskis taip pat sakė, kad Rusijos konsulato nuomos sutartis baigiasi lapkričio pabaigoje ir tai yra galutinis terminas, iki kurio Rusijos diplomatai turi atlaisvinti patalpas.
16:59 | Zaporižioje rusai iš drono atakavo civilinį automobilį, sužeisti du žmonės
Rusijos kariškiai Zaporižios srities Vasylivkos rajone iš FPV drono atakavo civilinį automobilį. Sužeisti du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Du žmonės buvo sužeisti per FPV drono ataką – priešas tęsia civilių medžioklę“, – parašė pareigūnas.
Jo duomenimis, rusai atakavo automobilį su dviem civiliais vyrais, kurie važiavo keliu Vasylivkos rajone.
Automobilio vairuotojas ir keleivis sužeisti, jie nugabenti į ligoninę, informavo srities karinės administracijos vadovas.
„Ukrinform“ primena, kad anksčiau trečiadienį Zaporižios srityje priešo dronas pataikė į automobilį, kuris vežė duoną.
15:56 | JAV karys pasakė, kodėl Rusija nenaudos branduolinių ginklų: jiems patiems tai nenaudinga
Rusija artimiausiu metu nenaudos branduolinių ginklų, sako pulkininkas leitenantas Jahara Matisekas.
Pasak jo, tai Rusijai atneštų daugiau žalos nei naudos.
„Rusai gali kalbėti, jie gali žvanginti savo ginklais kiek tik nori, bet galų gale tai iš tikrųjų padarys daugiau žalos Rusijos karinei mašinai. Tai sukels jiems dar daugiau žalos, padarys juos dar labiau izoliuotus. Likęs pasaulis vertins Maskvos veiksmus ir jos branduolinio ginklo panaudojimą, kai Rusijos valstybės ir vadovybės išlikimui negresia pavojus“, – teigė pulkininkas leitenantas.
15:44 | Pafrontės mieste Pokrovske dar yra 32 vaikai
Donecko srities pafrontės mieste Pokrovske liko apie 11,5 tūkst. gyventojų, tarp jų – 32 vaikai. Humanitarinė padėtis mieste stabili.
Tai per televiziją pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas.
„Humanitarinė padėtis Pokrovske, kur yra apie 11,5 tūkst. žmonių ir 32 vaikai, daugmaž stabili. Dirba labdaros ir humanitarinės organizacijos, Ukrainos paštas, kelios parduotuvės“, – sakė pareigūnas.
Tačiau jis paragino gyventojus palikti miestą dėl nuolatinių apšaudymų.
„Priešas beveik kasdien apšaudo Pokrovską ir FPV dronais, ir valdomosiomis aviacinėmis bombomis, ir iš vamzdinės artilerijos. Todėl dar kartą prašau žmones išvykti iš miesto, saugoti save ir savo artimuosius bei vaikus“, – sakė V. Filaškinas.
Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo Donecko sritį, beveik kasdien priešas žudo ir žaloja civilius gyventojus, griauna namus, įmones, energetikos, dujų ir kitus infrastruktūros objektus. Donecko sritis turi ilgiausią fronto liniją, kuri sudaro apie 300 km.
Regione tęsiama evakuacija. Tačiau Ukrainos valdžios kontroliuojamoje srities teritorijoje 2024 metų lapkričio viduryje dar buvo likę apie 324 tūkst. civilių.
15:38 | Ukraina numušė 36 Rusijos dronus, 48 „dingo iš radarų“
Naktį į trečiadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 36 į šalį skridusius Rusijos vienakrypčius atakos dronus. Taip teigia Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo antradienio 19.30 val. rusai atakavo Ukrainą 89 „Shahed“ tipo bepiločiais orlaiviais ir nenustatyto tipo dronais iš Oriolo, Briansko, Kursko ir Primorsko-Achtarsko sričių.
Atremiant ataką dalyvavo aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos komandos ir mobiliosios ugnies grupės.
9.00 val. oro gynybos pajėgos numušė 36 priešo dronus Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo, Poltavos, Žytomyro, Chmelnyckio ir Mykolajivo srityse.
Dar 48 dronai dingo iš radarų, tikriausiai dėl aktyvių elektroninės karybos padalinių atsakomųjų priemonių, o penki dronai paliko Ukrainos oro erdvę Baltarusijos, Rusijos ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kryptimi.
Dėl krentančių rusų drono nuolaužų Kyjivo srityje nukentėjo privatūs namų ūkiai ir daugiabučiai namai, taip pat kita privati nuosavybė. Apie nukentėjusius asmenis nepranešta.
14:24 | Miestą sulygino su žeme: Ukrainos pajėgos parodė, ką Rusija padarė su Torecku
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasidalino kraupiais kadrais, kuriuose užfiksuota, kaip atrodo Donecko srities Torecko miestas po Rusijos apšaudymų. .
Sunaikintą miestą iš paukščio skrydžio parodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 42-oji atskira mechanizuota brigada. Kariai vaizdo įrašą paskelbė savo „Facebook“ puslapyje.
Vaizdo įraše matyti krūva sunaikintų namų – tiek daugiaaukščių, tiek privačių namų ir kitų pastatų.
„Apie Torecką sapnuosis košmarai“, – teigė vienas iš brigados karių, komentuodamas užfiksuotus vaizdus.
13:54 | Įvertino galimą Trumpo „taikos planą“: tai būtų politinė Zelenskio mirtis
Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas vargu ar sugebės užbaigti karą Ukrainai palankiomis sąlygomis. Tai pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba leidiniui „Politico“, cituoja UNIAN.
Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra nusiteikęs sudaryti taikos sutarties su Ukraina. D. Kulebos teigimu, kartu D. Trumpas rizikuoja sugriauti Ukrainos fronto linijas, jei Jungtinės Valstijos nustos tiekti ginklus Kyjivui.
Buvęs užsienio reikalų ministras mano, kad Rusijos sąjungininkai veikia daug ryžtingiau nei Ukrainos partneriai. Pasak jo, Vakarų šalys dažnai yra nenuoseklios ir nepatikimos paramos požiūriu.
Be to, V. Putinas nėra pasirengęs užbaigti karo Ukrainoje. Diplomatas įsitikinęs, kad Rusijos Rusijos prezidentas vis dar nori sunaikinti Ukrainą.
„Putinas vis dar tiki, kad gali sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir sutriuškinti Ukrainą kaip nepriklausomą demokratiją, ir mano, kad jis yra per žingsnį nuo to, kad Vakarai atrodytų silpni. Ukraina yra asmeninė V. Putino manija, tačiau Ukrainos pralaimėjimas taip pat būtų priemonė pasiekti jo didįjį tikslą – parodyti visam pasauliui, kad Vakarai nėra pajėgūs apsiginti“, – buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Per rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo užbaigti karą Ukrainoje ir gyrėsi, kad gali tai padaryti per vieną dieną. Spalį išrinktasis viceprezidentas J.D. Vance'as pasidalijo, kad naujojo JAV prezidento susitarimas greičiausiai numatys teritorines nuolaidas Rusijos naudai ir demilitarizuotos zonos sukūrimą.
D. Kuleba sako, kad šis planas nesuveiks. Pasak jo, V. Putinas nesidomi diplomatija, o ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokio susitarimo nepasirašys.
„Rusai išlaiko Donbasą, jie išlaiko Krymą, jokios NATO narystės. Ar Zelenskis gali pasirašyti susitarimą? Jis negali dėl Konstitucijos. Ir todėl, kad tai būtų politinė Zelenskio mirtis", – tvirtina D. Kuleba.
13:27 | Norvegija 2025 m. planuoja suteikti Ukrainai paramos už 2,7 mlrd. JAV dolerių
Norvegijos ministro pirmininko Jonaso Gahro Stoere teigimu, jo šalis 2025 m. planuoja padidinti pagalbos Ukrainai dydį iki beveik 2,7 mlrd. JAV dolerių, praneša „The Guardian“.
„Norvegija sutiko kitąmet finansinės pagalbos Ukrainai apimtis padidinti nuo 27 mlrd. kronų iki 30 mlrd. kronų (2,7 mlrd. JAV dolerių)“, – pasakė premjeras, atmesdamas pirmiau pateiktą siūlymą šias išlaidas mažinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad mažumos centro kairės vyriausybė praėjusį mėnesį pasiūlė 2025 m. Ukrainai skirti vos 15 mlrd. kronų, dėl to sulaukdama opozicijos partijų kritikos.
Pranešama, kad rugsėjį Norvegijos vyriausybė kasmetinės pagalbos Ukrainai teikimo laikotarpį pratęsė iki 2030 m. ir priėmė sprendimą tuo tikslu kasmet skirti dar po 5 mlrd. kronų (475 mln. JAV dolerių).
Spalį Norvegijos vyriausybė patvirtino 6,4 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketą.
12:56 | Krymo partizanai iš Rusijos karių gauna oro gynybos sistemų S-400 koordinates
Laikinai okupuotame Kryme judėjimo ATESH partizanai tiesiai iš Rusijos karių gauna rusiškų ilgo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų S-400 „Triumf“ koordinates.
Apie tai pasipriešinimo judėjimas pranešė savo „Telegram“ puslapyje.
„Rusijos kariškiai, tarnaujantys pusiasalio oro gynybos daliniuose, pradėjo reguliariai susisiekti su mūsų judėjimo koordinatoriumi Kryme. Vienas iš šių kariškių suteikė svarbios informacijos apie keturių sistemų S-400 „Triumf“ buvimo vietas ir raketų saugyklas Sakų rajone, netoli Eupatorijos“, – sakoma pranešime.
Partizanai pranešė, kad ši informacija jau perduota Ukrainos gynybos pajėgoms, kad šios imtųsi skubių veiksmų.
„Šią sėkmę lėmė mūsų judėjimo darbas ir Rusijos karių noras bendradarbiauti“, – pridūrė ATESH.
Partizanai taip pat pabrėžė, kad Rusijos kariai dažnai skundžiasi sunkiomis tarnybos sąlygomis ir vis dažniau reiškia norą grįžti namo.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad nuo 2022 metų Kryme buvo sunaikinta apie 50 Rusijos oro gynybos sistemų.
12:20 | U. von der Leyen ragina ES didinti išlaidas gynybai
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi greitai padidinti išlaidas gynybai iki konkuruojančių su Rusija lygio ir perspėjo, kad blokas „negali švaistyti laiko“, nes prie jo sienų siaučia karas.
„Turime būti tokie ambicingi, kiek yra rimtos grėsmės“, – prieš balsavimą dėl savo naujosios komandos patvirtinimo Europos Parlamente (EP) sakė U. von der Leyen, sakydama, kad Rusija gynybai išleidžia iki 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES išlaidos tesiekia 1,9 procento.
12:02 | Ukraina „nulaužia“ rusų dronus ir išsiunčia juos atgal arba į Baltarusiją
Ukrainos radioelektroninės kovos specialistai geba pakeisti jau skrendančių į šalies teritoriją „šachedų“ nustatytas koordinates ir nukreipia juos atgal į Rusijos arba Baltarusijos teritoriją, rašoma „Le Monde“.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
10:49 | Kryme – galingi sprogimai: Ukraina atakavo aerodromą
Krymo pusiasalyje trečiadienį pasigirdo galingi sprogimai. UNIAN pranešė, kad Sevastopolyje po galingų sprogimų pasirodė kylantys juodi dūmai.
„Nexta“ pranešė, kad Ukrainos pajėgos atakavo Belbeko aerodromą ir karinio jūrų laivyno mokyklą.
Tuo tarpu propagandinis rusų „Telegram“ kanalas „Niusač/Dvač“ pranešė, kad Ukrainos pajėgos panaudojo apie 40 bepiločių orlaivių, „Neptune“ raketų ir, galimai, raketas „Storm Shadow“.
09:41 | Ukrainos delegacija išvyko į Pietų Korėją aptarti galimybę tiekti ginklus
Gynybos ministro Rustemo Umerovo vadovaujama Ukrainos delegacija atvyksta į Pietų Korėją susitikti su prezidentu Yoon Suk-yeolu ir aptarti galimą Seulo paramą ginklais Kyjivui, trečiadienį pranešė žiniasklaida.
Pranešama, kad ši kelionė vyksta po to, kai Pietų Korėja pareiškė neatmetanti galimybės pakeisti ilgalaikę politiką neteikti ginklų kariaujančioms šalims, paaiškėjus, kad Šiaurės Korėja pasiuntė tūkstančius savo karių į Rusiją kovoti prieš Ukrainą
Tikimasi, kad Ukrainos delegacija „pasidalys žvalgybine informacija apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje“ ir sieks Pietų Korėjos paramos Kyjivo karo veiksmams, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi neįvardytais šaltiniais.
Yoon Suk-yeolo biuras atsisakė patvirtinti šį pranešimą.
Yoon Suk-yeolas anksčiau šį mėnesį sakė, kad tai, ar Pietų Korėja nuspręs tiesiogiai padėti Ukrainai, priklauso „nuo Šiaurės Korėjos įsitraukimo lygio“ ir pridūrė, kad Seulas „neatmeta galimybės suteikti ginklų“.
Prezidentas pridūrė, kad jei bus nuspręsta siųsti ginklų Ukrainai, pirmoji partija bus gynybinė.
Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų šalių tiekiamų oro gynybos sistemų, ypač „Patriot“, kad apsisaugotų nuo Rusijos raketų, ir prašo jų pristatyti daugiau.
Ekspertai teigia, kad Pietų Korėja, kuri techniškai tebekariauja su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja ir toliau gamina ginkluotę, į kurią Vakarų šalių ginklų pramonė ilgą laiką nekreipė dėmesio, galėtų padaryti didelę įtaką, jei nuspręstų tiekti ginklus.
09:10 | Rusija praneša numušusi 22 Ukrainos dronus
Rusija skelbia atrėmusi virtinę Ukrainos kariuomenės smūgių. Gynybos ministerija Maskvoje trečiadienio rytą pranešė, kad naktį buvo surengtos 22 dronų atakos prieš Rusijos teritoriją.
Rusų kariai esą sunaikino dešimt dronų virš Rostovo srities, septynis virš Belgorodo, du Voroneže ir po vieną Kurske, Brianske bei Smolenske. Apie galimą žalą ministerija duomenų nepateikė.
08:53 | Ukrainoje mūšio lauke sunaikinta dar 1 580 rusų okupantų
Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. rusų ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 735 410 karių, iš kurių 1 580 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 449 priešų tankus (+14 per pastarąją parą), 19 304 šarvuotąsias kovos mašinas (+48), 2 083 artilerijos sistemas (+24), 1 255 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 005 oro gynybos sistemas (+1), 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 19 616 nepilotuojamųjų orlaivių (+64), 2 765 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 30 126 transporto priemones ir kuro cisternas (+84), 3 687 specialiosios įrangos vienetus (+4).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad antradienį fronte įvyko 208 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų okupantų mūšiai.
08:35 | Tiksint paskutinėms sekundėms Bidenas skuba: Kongreso prašo Ukrainai skirti dar 24 mlrd. dolerių
Prieš baigiantis kadencijai JAV prezidentas Joe Bidenas skuba kuo įmanoma daugiau padėti Ukrainai. Šįkart J. Bidenas kreipėsi į Kongresą ir paprašė Ukrainai skirti papildomus 24 mlrd. dolerių.
Apie tai skelbia leidinys „Politico“, cituoja „New York Post“.
J. Bideno pasiūlyme numatyta 8 mlrd. dolerių skirti Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvai, o 16 mlrd. – ginkluotės atsargoms papildyti, teigiama pranešime.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
07:35 | Ukraina į derybas su Rusija bus įstumta per kelis mėnesius
Kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno sprendimu leisti Ukrainai naudoti raketas smūgiams į taikinius Rusijoje ir aprūpinus Kyjivą priešpėstinėmis minomis siekiama sustiprinti Ukrainos pozicijas artėjančiose derybose su Rusiją, į kurias Ukraina gali būti įstumta per kelis mėnesius.
Apie tai rašo leidinys „The Washington Post“.
„Daugelis JAV pareigūnų pripažįsta, kad po kelių mėnesių Ukraina gali būti stumiama į derybas su Rusija, kad karas būtų baigtas, o Kyjivas būtų priverstas atsisakyti teritorijų. J. Bidenas, pakeitęs sprendimą dėl minų ir raketų, iš dalies siekė suteikti Ukrainai stipriausią įmanomą poziciją, kai ji pradės šias galimas derybas“, – rašo WP.
Pasak leidinio, J. Bidenas labai jautriai reaguoja į riziką, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali griebtis pavojingos konflikto eskalacijos ir panaudoti branduolinį ginklą.
Kartu J. Bideno padėjėjai padarė išvadą, kad ilgojo nuotolio ATACMS raketos galėtų padėti atgrasyti Šiaurės Korėją nuo naujų karių siuntimo, o priešpėstinės minos galėtų padėti Ukrainai ginti teritoriją rytuose.
Tuo tarpu tarp Kyjivo rėmėjų Europoje taip pat pripažįstama, kad taikos derybose Ukrainai gali tekti atsisakyti dalies savo teritorijos Rusijos naudai.
„Dabar jie svarsto, kokias saugumo garantijas Ukraina galėtų gauti mainais, kad atgrasytų Rusiją nuo būsimų atakų“, – rašo WP.
Šiuo atveju svarbu ir tai, kad dabartinė JAV karinės ir ekonominės pagalbos Ukrainai dalis baigiasi kitais metais.
„Bideno pareigūnai iš esmės susitaikė su tuo, kad D. Trumpas nesuteiks daugiau pagalbos Ukrainai po to, kai pradės eiti pareigas“, – rašo leidinys.
