Svarbiausios naujienos:
23:30 | Lenkijos premjeras žada bendradarbiauti su JAV
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį, likus kelioms dienoms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, pareiškė sieksiąs „kuo glaudesnio“ bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis, nepaisydamas „objektyvių sunkumų“.
NATO narė Lenkija, esanti rytiniame aljanso flange, yra viena tvirčiausių kaimyninės Ukrainos, kuri stengiasi atremti 2022 metais Rusijos pradėtą invaziją, rėmėjų.
D. Trumpas, kuris bus prisaikdintas pirmadienį, yra žadėjęs užtikrinti susitarimą, kad karas būtų greitai užbaigtas, ir tai sukėlė nuogąstavimų, kad jis gali priversti Kyjivą padaryti skausmingų nuolaidų Maskvai.
D. Tuskas penktadienį pažadėjo užtikrinti „kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, su Kanada – ir dėl karo Ukrainoje, ir platesniu mastu“.
Bendroje spaudos konferencijoje su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu) kalbėjęs D. Tuskas pridūrė, kad abu lyderiai sieks, jog transatlantiniai ryšiai būtų „aukščiausio įmanomo lygio, nepaisant kartais objektyvių sunkumų ar neaiškumų“.
D. Tuskas ir K. Starmeris taip pat paskelbė apie pradedamas derybas dėl „naujos Jungtinės Karalystės ir Lenkijos saugumo ir gynybos sutarties“.
„Tai apima ir mūsų gynybos pramonės tarpusavio ryšių gilinimą“, – žurnalistams sakė K. Starmeris.
D. Trumpas yra reikalavęs, kad NATO narės padidintų išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors šiuo metu Aljanso nustatytas minimalus gynybos išlaidų lygis yra 2 proc. BVP.
Lenkija planuoja 2025 metais gynybai išleisti 4,7 proc. savo BVP.
„Mano užduotis nėra raginti NATO partnerius sekti Lenkijos pavyzdžiu, kai kalbama apie karines išlaidas, nesu čia tam, kad kam nors skaityčiau pamokslus“, – sakė D. Tuskas.
„Tačiau nėra abejonių, kad agresoriaus padėtis... būtų nepalyginamai blogesnė, jei atskirų NATO šalių pajėgumai šiandien būtų didesni ir jei jie atitiktų mūsų realų ekonominį potencialą“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Rusiją.
Pastaraisiais metais Lenkija su Jungtinėmis Valstijomis pasirašė virtinę sutarčių dėl JAV sukurtos karinės įrangos, įskaitant atakos sraigtasparnius „Apache“ ir modernius tankus „Abrams“, įsigijimo.
Be to, Lenkijoje dislokuota daugiau kaip 10 tūkst. JAV karių.
22:40 | Rusijoje nugriaudėjo sprogimai
Penktadienį vakare Rusijos Kalugos srityje nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo „Ukrainska Pravda“.
Teigiama, kad didelis gaisras Liudinovo mieste kilo po surengtos dronų atakos.
Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša teigė, kad gaisras esą įsiplieskė pramoninėje teritorijoje.
Tuo metu liudininkai skelbia, kad bepiločiai orlaiviai smūgius sudavė „Kaluganefteprodukt“ naftos saugyklai.
22:17 | K. Budrys: Vakarai praleido kritines galimybes sustabdyti Rusiją nuo agresijos
Dėl neryžtingumo ir netinkamo reagavimo Vakarų valstybės praleido turėtas galimybes sustabdyti Rusiją nuo jėgos naudojimo, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Praleidome kritines galimybes sustabdyti Rusiją, kai galėjome. Nuo neryžtingumo Bukarešto viršūnių susitikime 2008 metais iki nepakankamų reakcijų į Krymo aneksiją ir invaziją į Rytų Ukrainą 2014 metais“, – penktadienį per Vilniuje vykusią užsienio ir saugumo politikos konferenciją „Sniego susitikimas“ sakė Kęstutis Budrys.
Anot jo, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, Vakarai tam nebuvo pasiruošę.
„Šiandien situacija tebėra grėsminga: Irano dronai ir Šiaurės Korėjos kariai talkina Rusijai kare, Kinija tyliai palaiko Kremliaus agresiją, o Rusija apeina sankcijas pasitelkiant šešėlinį laivyną“, – kalbėjo ministras.
Jis ragino Europos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, atsakant į geopolitinius ir saugumo iššūkius, ir pabrėžė poreikį stiprinti gynybos ir saugumo priemones visame žemyne, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Esamoje geopolitinėje situacijoje nėra paprastų atsakymų, pigių sprendimų ir lengvų pasirinkimų. Turime drauge ieškoti išmintingų būdų įveikti kylančius iššūkius. Mūsų veiksmai šiandien nulems Europos saugumo ateitį“, – teigė K. Budrys.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Ukrainos kova dėl suvereniteto ir teritorinio vientisumo yra pagrindinis Europos saugumo iššūkis, ir akcentavo, jog nesugebėjus apsaugoti Ukrainos, Rusijos agresija regione augs ir toliau.
Pasak K. Budrio, atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją, ypatingą dėmesį būtina sutelkti į investicijų gynybai didinimą, NATO pajėgumų stiprinimą, Europos gynybinių pajėgumų auginimą ir saugios aplinkos atkūrimą.
Penktadienį Vilniuje 18-ą kartą surengtas tradiciškai sausio mėnesį organizuojamas vadinamasis „Sniego susitikimas“.
Jame Lietuvos diplomatijos vadovo kvietimu dalyvavo Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos užsienio reikalų ministrai, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja.
„Sniego susitikime“ taip pat dalyvavo Lietuvos ir užsienio politikai, institucijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, saugumo politikos ekspertai iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių.
Šių metų pagrindinės diskusijų temos buvo bendros Vakarų pastangos stiprinti paramą Ukrainai, būtinybė veikti išvien siekiant atremti Rusijos keliamas grėsmes, NATO gynybos ir atgrasymo politika bei svarbiausi Aljanso darbotvarkės klausimai artėjant NATO viršūnių susitikimui Hagoje.
21:50 | K. Kallas: nėra pagrindo atšaukti ES sankcijas Rusijai
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pareiškė, kad nėra pagrindo atšaukti sankcijas Rusijai.
Ji kalbėjo Vengrijai stabdant priemonių pratęsimą, kol į Baltuosius rūmus sugrįš išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Mums tikrai reikia, kad sankcijos būtų taikomos. Tai yra mūsų svertas ir būtų labai keista jo atsisakyti“, – žurnalistams sakė K. Kallas.
„Padėtis nepasikeitė. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nepakeitė savo tikslų ir niekas nepasikeitė (Ukrainoje). Taigi nėra jokio pagrindo atšaukti sankcijas“, – teigė ji.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES priėmė 15 sankcijų Maskvai paketų.
Kitą sprendimą dėl sankcijų pratęsimo 27 ES valstybės narės turi priimti vieningai iki sausio 31 dienos.
Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vienas iš artimiausių D. Trumpo sąjungininkų ES ir vienas iš Rusijai draugiškiausių lyderių, atsisakė sutikti su sankcijų pratęsimu iki diskusijų su D. Trumpo komanda po jo inauguracijos.
D. Trumpas, kuris pirmadienį bus prisaikdintas, pažadėjo greitai išspręsti karą Ukrainoje. Tai Ukrainoje ir Europoje pakurstė nuogąstavimus, jog Kyjivas gali būti priverstas padaryti didelių nuolaidų derybose dėl taikos.
Pasak K. Kallas, jei sankcijos bus per anksti panaikintos, „kad ir kokios būtų derybos, mūsų padėtis bus daug silpnesnė“.
„Taip pat nemanau, kad Jungtinės Valstijos suinteresuotos dabar atsisakyti sankcijų“, – pažymėjo ji.
Europos diplomatai nerimauja dėl Vengrijos delsimo, iki sankcijų galiojimo pabaigos liekant vis mažiau laiko.
Jei šios sankcijos nustos galioti, Maskva gali atgauti daugiau kaip 200 mlrd. eurų Europoje įšaldyto centrinio banko turto.
21:10 | Ukrainos desantininkai per puolimą Kurachovės sektoriuje į nelaisvę paėmė 7 rusų karius
Ukrainos desantininkai šturmuodami rusų poziciją Kurachovės sektoriuje nelaisvėn paėmė septynis karius, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
„Po užsitęsusios dronų atakos, kurios metu okupantai buvo priversti tupėti blindaže, 79-oji šturmo grupė pajudėjo pirmyn. Jos užduotis buvo nepastebėtai patekti į „duobę“, kurioje slėpėsi okupantai. Kaip buvo planuota, priešų blindažas jiems patiems tapo spąstais. Į kampą užspeisti okupantai neturėjo jokio pasirinkimo ir galėjo arba žūti nuo desantininkų ugnies, arba sudėti ginklus. Ilgai nesvarstę, jie pasirinko pastarąjį variantą“, – rašoma pranešime.
Oro pajėgos atkreipė dėmesį, kad „nepaisant neapykantos ir paniekos priešams, ginkluotiems atėjusiems į mūsų žemę“, desantininkai elgėsi garbingai – belaisviai buvo pristatyti į ariergardą, sužeistiesiems buvo suteikta medicininė pagalba.
Pirmiau buvo pranešta, kad Ukrainos specialiosios pajėgos, įsiveržusios į rusų pozicijas, nukovė 17 rusų karių ir dar 12 jų paėmė į nelaisvę.
20:15 | Po ginčo su R. Fico V. Zelenskis Kyjive priėmė Slovakijos opozicijos partijos lyderį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį priėmė pagrindinės Slovakijos opozicijos partijos lyderį po viešo ginčo su Kremliui simpatizuojančiu Europos Sąjungos (ES) narės ministru pirmininku.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico kaltino V. Zelenskį, kad jis atkirto Europą nuo pigių rusiškų dujų, dėl ko Slovakija nebegalės rinkti dujų tranzito mokesčių.
R. Fico pakvietė V. Zelenskį surengti derybas per įtemptą pasikeitimą nuomonėmis viename socialiniame tinkle. Ukrainos vadovas pasiūlė R. Fico penktadienį susitikti Kyjive.
„Tikėjausi vieno Slovakijos lyderio, bet sutikau kitą“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis.
Tačiau ukrainiečių prezidentas džiaugėsi susitikęs su opozicijos lyderiu ir „Pažangiosios Slovakijos“ partijos pirmininku Michalu Šimečka,
„Esame pasirengę kalbėti apie energetinį saugumą. Suprantu, kad ši tema yra jautri“, – anksčiau susitikime su Slovakijos delegacija, kuriai vadovavo M. Šimečka, sakė V. Zelenskis.
„Mums labai svarbu iš slovakų tautos išgirsti signalus, kad jūs taip pat paremsite ukrainiečių tautą mūsų kelyje į ES ir NATO, nes mums tai yra lemiamas dalykas“, – susitikime pridūrė V. Zelenskis.
M. Šimečka gyrė Ukrainos kariuomenę, kovojančią su nuo 2022 metų vasario įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, ir išreiškė paramą Kyjivo integracijai į ES.
„Tai labai svarbu mūsų abiem tautoms“, – sakė jis V. Zelenskiui, pabrėždamas, kad reikia imtis priemonių, užtikrinančių skaidrumą ir gerus ekonominius ryšius.
V. Zelenskis anksčiau teigė, kad pajamos iš dujų eksporto padėjo Maskvai finansuoti savo plataus masto invaziją į Ukrainą.
R. Fico yra vienas iš nedaugelio Europos lyderių, palaikančių ryšius su Kremliumi. Gruodį jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje aptarti dujų tranzito klausimo.Tai sukėlė didelį susirūpinimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
2023 metų spalį vėl tapęs ministru pirmininku R. Fico nutraukė karinę pagalbą Ukrainai.
19:20 | Ministrė susitikime su NATO atstove: Lietuva tampa gynybos finansavimo lydere pasaulyje
Su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska penktadienį susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog Lietuva tampa gynybos finansavimo lydere pasaulyje.
„Mes labai rimtai žiūrime į savo šalies gynybą, todėl šiandien priėmėme istorinį sprendimą 2026–2030 metais ženkliai didinti gynybos biudžetą. Lietuva yra pasirengusi visomis priemonėmis užtikrinti savo piliečių saugumą ir tampa gynybos finansavimo lydere pasaulyje. Priešas sparčiai ir efektyviai atkūrinėja bei vysto savo pajėgumus, todėl negalime sau leisti užmigti“, – susitikime su Vilniuje viešinčia NATO atstove kalbėjo ministrė.
Kiek anksčiau penktadienį iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba paskelbė apie Lietuvos sprendimą iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto padidinti lėšas gynybai 2026–2030 metais.
Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad D. Šakalienė susitikime pabrėžė, kad Europai būtina didinti gynybos finansavimą bei sparčiai stiprinti gynybos pramonę.
Anot jos, vieningas požiūris į Aljanso saugumą ir rimtos investicijos į gynybą siunčia strateginę žinią Rusijai.
Susitikime taip pat buvo aptartas Baltijos jūros saugumas. Ministrė padėkojo už operatyvią NATO reakciją į hibridines grėsmes ir pradėtą naują karinę veiklą „Baltic Sentry“.
Baltijos jūros patruliavimo misija, kurios tikslas – apsaugoti svarbią povandeninę infrastruktūrą, pradėta antradienį.
Jos metu bus taip pat stebimas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – dažnai seni laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.
Misijoje „Baltic Sentry“ bus naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai. Lietuvos kariuomenės duomenimis, vykdydami misijos veiksmų planą aktyvuoti ir į Baltijos jūrą išplaukė Karo laivų flotilės priešmininis bei patrulinis laivai.
D. Šakalienė susitikime taip pat akcentavo būtinybę suburti regiono ekspertus ir parengti bendras tarptautinės jūrų teisės išimčių interpretacijas.
Pokalbio metu didelis dėmesys buvo skiriamas paramos Ukrainai klausimams. Ministrė išreiškė lūkestį, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje šis klausimas bus prioritetinis.
„Ukrainos saugumas lems visos Europos saugumą. Turime jai operatyviai teikti visą reikiamą pagalbą, nes kiekvienas Ukrainos žemėje sunaikintas Rusijos tankas yra tankas, kuris niekada nepajudės į mūsų teritoriją“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Lietuvoje besilankanti NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja R. Šekerinska taip pat apsilankė Rukloje, kur susitiko su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje bei brigados „Geležinis Vilkas“ vadais.
18:43 | „The New York Times“: JAV atstovai paviešino slaptą informaciją – Ukrainai skyrė ne tik ginklų
Paviešintoje publikacijoje teigiama, kad JAV suteikė pagalbą plėtojant dronų pramonę.
Šią informaciją ketvirtadienį paviešino JAV pareigūnai. Jų teigimu, tam, kad Ukraina pradėtų plėtoti dronų gamyba, JAV skyrė dideles investicijas.
Publikacijoje užsimenama, kad didžioji dalis JAV pagalbos Ukrainos kariuomenei, įskaitant milijardus skirtų JAV dolerių raketoms, oro gynybos sistemoms, tankams, artilerijai ir mokymams, buvo paskelbta viešai.
Tiesa, dalis kitos paramos, kurią JAV suteikė Ukrainai, buvo neįvardyta.
Tačiau JAV pareigūnai užsimena, kad Ukrainai buvo pagelbėta kuriant naujos kartos bepiločius orlaivius, kurie, kaip teigiama, iš esmės gali pakeisti karo pobūdį,
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas tvirtino, kad ši parama turėjo „tikrą strateginį poveikį“ karui.
„Pastebime, kad bepiločiai orlaiviai tampa vis svarbesne kovos Ukrainoje dalimi ir bus svarbiausia visų būsimų kovų dalis“, – sakė Sullivanas.
Publikacijoje pabrėžiama, kad JAV skyrė finansavimą dronų gamintojams remti ir bepiločių orlaivių atsarginėms dalims pirkti.
Pasak šaltinių, JAV taip pat buvo pasiuntusi žvalgybos pareigūnus į Ukraina, kad šie padėtų plėtoti šią programą.
18:10 | Rusija ir Iranas įsipareigojo stiprinti karinį bendradarbiavimą
Rusija ir Iranas penktadienį pasirašytoje naujoje sutartyje 20-čiai metų įsipareigojo stiprinti karinį bendradarbiavimą.
Sutartyje, kurią paskelbė Kremlius, abi šalys, kurios jau prieš tai buvo artimos sąjungininkės, įsipareigojo „gilinti ir plėsti santykius visose abipusių interesų srityse (ir) stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“.
Rusija ir Iranas penktadienį pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą, Maskvoje lankantis Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui (Masudui Pezeškianui).
„Tai išties proveržio dokumentas“, – per pasirašymo ceremoniją sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Jis pridūrė, kad abi griežtų sankcijų sulaukusios šalys vieningai perkelia savo santykius į naują lygį.
17:47 | Po pokalbio su Xi Jinpingu D. Trumpas tikisi, kad JAV ir Kinija kartu išspręs daug krizių
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį po pokalbio telefonu su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pažadėjo užmegzti tvirtus tarpusavio santykius.
„Pokalbis buvo labai naudingas tiek Kinijai, tiek JAV“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.
„Tikiuosi, kad kartu išspręsime daugybę problemų, ir tai daryti nedelsiant pradėsime. Aptarėme prekybos subalansavimą, fentanilį, (programėlę) „TikTok“ ir daugelį kitų temų“, – teigė jis.
„Prezidentas Xi ir aš padarysime viską, kas įmanoma, kad pasaulis taptų taikesnis ir saugesnis!“ – pridūrė jis.
Xi Jinpingas per pokalbį pareiškė, kad tikisi „geros santykių su Jungtinėmis Valstijomis pradžios“.
„Abu teikiame didelę reikšmę abipusei sąveikai ir tikimės, kad naujojo JAV prezidento kadencijos metu Kinijos ir JAV santykiai prasidės gerai“, – sakė Xi Jinpingas. Jo žodžius citavo valstybinis transliuotojas CCTV.
17:34 | O. Scholzas nemano, kad D. Trumpas nutrauks paramą Ukrainai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nemano, kad būsimasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutrauks karinę paramą Ukrainai. Po susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu jis teigė manąs, „kad geras Europos ir JAV bendradarbiavimas ateityje tęsis ir paramos Ukrainai klausimu“. „Nemanau, kad JAV nutrauks paramą Ukrainos gynybai“, – pabrėžė O. Scholzas.
Per rinkimų kampaniją D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad gali per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje, tačiau konkrečių detalių nenurodė. Yra spėliojimų, kad jis gali smarkiai sumažinti arba nutraukti paramą Ukrainai, siekdamas priversti rasti taikų sprendimą. Tiesa, konkrečios informacijos apie tai nėra.
JAV yra didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai. Po jų eina Vokietija. JAV paramos stabdymas turėtų didžiulį poveikį ir diskusijoms dėl vokiečių paramos.
16:20 | Ukrainos kariuomenė: nėra jokių ženklų, kad Rusija telktų karius dideliam puolimui
Šiuo metu nėra pastebima jokių ženklų, kad priešai prie sienos telktų karių kontingentą kokiam nors dideliam puolimui, kalbėdamas per nacionalinę televiziją pasakė Siversko operatyvinės taktinės karių grupuotės atstovas Vadymas Mysnykas.
„Nematome jokių ženklų, kad priešai formuotų grupuotę kokiam nors didesniam puolimui vykdyti“, – pastebėjo V. Mysnykas.
Tuo pat metu jis atkreipė dėmesį, kad palei sieną yra dislokuota priešų dalinių, įrenginėjančių įtvirtinimus ir minuojančių teritoriją.
V. Mysnykas pridūrė, kad bet kokiems rusų planams rengti puolimą turėtų trukdyti ir sudėtingas atitinkamos veiksmų zonos reljefas bei artėjanti žiema.
Pranešama, kad kitoje sienos pusėje nuo Černihivo ir Sumų dislokuotos rusų okupantų pajėgos artilerijos sviediniais apšaudo pasienio sritis ir toks apšaudymas kartais trunka keletą dienų, tačiau okupantai jau dabar susiduria su tiekimo problemomis ir patiria smūgius, kuriuos Ukrainos kariuomenė suduoda toli priešų teritorijoje.
15:54 | Rusai negali užgesinti ketvirtą dieną liepsnojančios naftos bazės
Rusijos Saratovo srities Engelso mieste po pakartotinio Ukrainos bepiločių orlaivių smūgio jau ketvirtą dieną dega kombinato „Kristal“ naftos bazė.
Regiono gubernatorius Romanas Busarginas tikino, kad gaisro plotas „gerokai sumažėjo“. „Profilinės tarnybos ir specialistai dirba ir daro viską, kad likviduotų gaisrą“, – parašė valdininkas socialiniuose tinkluose. Ukrainos naujienų šaltiniuose skelbiama, kad užsiliepsnojo jau ketvirtasis naftos produktų rezervuaras, o šalia šios naftos bazės nėra vandens šaltinių.
Ataka prieš kombinato „Kristal“ naftos bazę buvo surengta sausio 14-osios naktį. Tai jau antras smūgis šiam objektui nuo metų pradžios, sukėlęs didelį gaisrą. Prieš tai naftos bazė liepsnojo šešias dienas.
Kaip rašė „Ukrinform“, sausio 8 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos naktį smogė kombinato „Kristal“ naftos bazei Rusijos Saratovo srities Engelso mieste.
Sausio 14 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų 14-ojo atskirojo bepiločių aviacijos kompleksų pulko operatoriai vėl smogė Rusijos karinio aerodromo „Engelsas-2“ infrastruktūrai Saratovo srityje, taip pat kombinato „Kristal“ naftos bazei.
13:08 | Vidury dienos Rusija smogė balistinėmis raketomis: Kryvyj Rihe sugriauti keli pastatai
Rusijos pajėgos penktadienio popietę atakavo Kryvyj Rihą balistinėmis raketomis. Faktiškai sugriauta neįvardijama švietimo įstaiga, apgriauti keli gyvenamieji namai.
Pranešama, kad pirminiais duomenimis žuvo mažiausiai trys žmonės.
11:11 | Ukrainos pajėgos sunaikino sistemos S-400 dalį Belgorode
Sausio 16-ąją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Raketų kariuomenės daliniai, bendradarbiaudami su kitomis Gynybos pajėgų struktūromis, smogė tikslius smūgius Rusijos armijos kariniams taikiniams Belgorodo srities teritorijoje, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be kita ko, buvo atakuojamos Rusijos armijos 568-ojo zenitinių raketų pulko zenitinių raketų diviziono pozicijos. Užfiksuota, kad nutrūko zenitinių raketų komplekso S-400 radiolokacijos stoties 92N6 veikla, tai rodo, kad taikinys buvo sėkmingai sunaikintas.
Ukrainos raketininkai taip pat sėkmingai atakavo Rusijos 336-ojo radiotechnikos pulko radiotechnikos bataliono radiolokacijos kuopos pozicijas. Patvirtinta, kad nukentėjo šio dalinio technika ir įranga.
„Ukrinform“ primena, kad sausio 16-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Liskų naftos bazei Rusijos Voronežo srityje.
10:36 | JAV analitikai: iki balandžio vidurio gali būti sunaikinti visi Kursko srityje esantys Šiaurės Korėjos kareiviai
Visas šiuo metu Rusijos Kursko srityje dislokuotas Šiaurės Korėjos kontingentas – maždaug 12 tūkst. kareivių – iki balandžio vidurio gali būti sunaikintas, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Iki balandžio vidurio visi šie kariai gali būti nužudyti arba sužeisti, jei Šiaurės Korėjos pajėgos ir toliau patirs nuostolius tokiu lygiu kaip dabar, teigia analitikai.
10:34 | Ukrainos policija visoje šalyje vykdo reidus, ieškomi šaukimo vengiantys asmenys
Ukrainos policija penktadienį pranešė, kad vykdydami tyrimą dėl neteisėto karinio amžiaus vyrų išvykimo iš šalies, pareigūnai visoje šalyje surengė 200 reidų.
„Nacionalinės policijos pajėgos atlieka daugiau kaip 200 reidų dėl šauktinių neteisėto sienos kirtimo atvejų“, – sakoma policijos pareiškime.
08:29 | Admirolas R. Baueris: NATO perima iš JAV atsakomybę už karinės pagalbos Ukrainai koordinavimą
NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris pareiškė, kad Aljansas perima dalį atsakomybės už karinės pagalbos Ukrainai kordinavimą, kuriuo anksčiau rūpinosi JAV.
R. Baueris tai pareiškė Gynybos štabų viršininkų karinio komiteto posėdyje Briuselyje, praneša „Ukrinform“.
„Po Vašingtone sudaryto bendrojo susitarimo kai kurie mechanizmai, kuriais anksčiau rūpinosi JAV, dabar perduodami NATO kontrolei. SACU (Specialioji konsultacinė grupė Ukrainai) ir IDCC (Tarptautinis koordinavimo centras) sudarė šalys, teikusios pagalbą Ukrainai. Dabar NATO perima šią atsakomybę. Ir JAV su tuo sutiko“, – sakė jis.
07:40 | Prastos žinios Putinui: Trumpo iždininkas – už sankcijų Rusijai stiprinimą
D. Trumpo komandoje esantis būsimasis iždo sekretorius pasisakė už sankcijų didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms sugriežtinimą.
„Jei prezidentas D. Trumpas to paprašys kaip savo strategijos užbaigti karą Ukrainoje dalies, 100 proc. pritarsiu sankcijų sugriežtinimui, ypač pagrindinėms Rusijos naftos bendrovėms, iki tokio lygio, kad jos priverstų sėsti ją prie derybų stalo“, – cituojami jo žodžiai „Reuters“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
