Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:22 | Okupantų veiksmai gali būti dar žiauresni, nei buvo prieš tai
JK Karališkųjų oro pajėgų vado teigimu, karas Ukrainoje šiuo metu yra nesaugioje fazėje, o Rusijos kariuomenė kaupia atsargas ir strateguoja pozicijas prieš pradedant galimas dar žiauresnę ataką Ukrainos teritorijoje.
Kaip „Sky News“ teigė karinių oro pajėgų vadas Mike'as Wigtonas, žvalgybos informacija rodo, kad Rusija ruošiasi brutaliai atakai.
„Mūsų šalies žvalgybos informacija rodo, kad Rusija persigrupuoja naujai atakai. Gali būti, kad okupantų kariniai smūgiai bus dar labiau žiauresni, barbariškesni ir neteisėti už tuos, ką matėme prieš tai“, – sakė jis.
Karinių oro pajėgų štabo vadovas teigė, kad Karališkųjų oro pajėgų atstovai yra pasirengę perduoti Ukrainai šarvuočius juos gabenant speceliais lėktuvais, jei šalies ministrai pritars tokiai paramai.
23:59 | Putino planai neišdegė, Maskva nepalaiko ryšio su JAV
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį teigė, kad Maskva iš esmės nustojo priimti Vašingtono skambučius kariniais klausimais, o nuo vasario vidurio tarp dviejų šalių nebuvo jokio dialogo, rašo „The Guardian“.
Tiesa, JAV atstovas pažymi, kad Rusijos veiksmai nestebina, tačiau bus ir toliau siekiama užmegzti pokalbį su Maskva.
L. Austinas taip pat kalbėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt suprato, kad užimti Kyjivo Rusijos karinėms pajėgoms nepavyks.
„V. Putinas manė, kad jis gali greitai užimti visą Ukrainą, greitai užgrobti sostinę, tačiau jis suklydo. <...> Putinas tikriausiai šio tikslo atsisakė“, – teigė JAV atstovas.
23:53 | Evakuota beveik 5 tūkst. civilių
Pasitelkiant humanitarinius koridorius, ketvirtadienį Ukrainoje buvo evakuoti 4 tūkst. 676 žmonės, teigė šalies premjerė Iryna Vereščiuk.
23:46 | Užblokuotas evakuacijos kelias
Luhansko regiono karinės administracijos vadovas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos karinės pajėgos smogė geležinkelio viadukui netoli Barvinkovės. Dėl šios priežasties buvo užblokuotas civilių evakuacijos kelias iš Rytų Ukrainos.
23:29 | Rusijai pritaikyta 6 tūkst. sankcijų
Rusijai didžioji dalis Vakarų valstybių dėl pradėtos karinės invazijos Ukrainoje jau pritaikė 6 tūkst. sankcijų, skelbia NEXTA.
⚡️6,000 sanctions have already been imposed against #Russia - this is a world record! pic.twitter.com/xTPclc7VZI
— NEXTA (@nexta_tv) April 7, 2022
23:26 | JK užsienio reikalų sekretorė: V. Putinas pakeitė savo taktiką, bet ne siekį
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss po NATO sąjungininkų susitikimo ketvirtadienį sakė, kad karas Ukrainoje įžengė į naują ir kitokį etapą, rašo BBC.
Pasak jos, pastebima, kad šiuo metu Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje pradėjo vykdyti koncentruotas atakas, todėl NATO yra pasirengusi tiekti galingesnę įrangą Ukrainai, siekiant apsiginti nuo okupantų.
„Vladimiras Putinas pakeitė savo taktiką, tačiau ne savo siekį. Jis nori valdyti visą Ukrainą“, – sakė ji.
Kiek anksčiau L. Truss tvirtino, kad JK tieks dar daugiau ginklų Ukrainai, tačiau detalių nekonkretizavo.
23:11 | Nobelio premijos laureatas D. Muratovas užpultas traukinyje Rusijoje
Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas ketvirtadienį traukinyje buvo užpultas asmens, kuris apipylė jį dažais, pranešė jo laikraštis „Novaja Gazeta“.
„Nežinomas užpuolikas traukinio vagone užpuolė „Novaja Gazeta“ vyriausiąjį redaktorių ir Nobelio premijos laureatą“, – per „Telegram“ pranešė nepriklausomas leidinys.
„Į kupė jis įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu. Jis sušuko: „Muratovai, še tau už mūsų vaikinus“, – laikraštis citavo D. Muratovo žodžius, veikiausiai turint galvoje Rusijos aukas kare Ukrainoje.
„Mano akys siaubingai peršti, bandau nusiplauti“ dažus, pranešime cituojamas D. Muratovas. Jis sakė, kad buvo užpultas iš Maskvos į pietrytinį Samaros miestą važiavusiame traukinyje.
Prie pranešimo buvo pridėtos dvi D. Muratovo nuotraukos – vienoje iš jų jis matomas traukinio tualete, o jo galva, krūtinė ir rankos išpurvintos raudonais dažais.
The editor-in-chief of Novaya Gazeta, Nobel Peace Prize winner Dmitry Muratov was attacked on a train and doused with oil paint and acetone. pic.twitter.com/4NoAOeucEy
— NEXTA (@nexta_tv) April 7, 2022
Antroje nuotraukoje matyti traukinio kupė esantys daiktai, gausiai aplieti raudonu skysčiu.
„Muratovui buvo suteikta pirmoji pagalba, ir jis traukiniu išvyko pas savo motiną... Ieškome nusikaltėlio, kuris tai padarė“, – tviteryje rašė Kirilas Martynovas, buvęs D. Muratovo pavaduotojas
K. Martynovas pridūrė, kad ataka galbūt pakenkė D. Muratovo regėjimui.
Praėjusį mėnesį „Novaja Gazeta“ pareiškė, kad stabdo laikraščio leidybą tinklalapyje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje iki karo Ukrainoje pabaigos.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą „Novaja gazeta“ paskelbė, kad nepranešinės apie šiuos įvykius dėl naujo Rusijos įstatymo, reikalaujančio žiniasklaidos rusų veiksmus Ukrainoje vadinti „karine operacija“.
Šis drakoniškas įstatymas, draudžiantis skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, priimtas Maskvai nuo invazijos pradžios susidorojant su nepriklausoma žiniasklaida ir interneto platformomis.
Ketvirtadienį užsienyje dirbantys laikraščio žurnalistai taip pat pareiškė, kad savo iniciatyva pradeda leisti naują leidinį – „Novaja Gazeta. Europa“ – keliomis kalbomis. Jo redaktorius bus K. Martynovas.
22:39 | Ukrainos mieste Borodiankoje po griuvėsiais rasti 26 civilių kūnai
Kaip teigė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, Borodiankos mieste, maždaug už 23 kilometrų į vakarus nuo Bučos, po dviem apgriuvusiais pastatais buvo rasti 26 žmonių kūnai, rašo „The Guardian“.
I. Venediktova nepatvirtino, ar buvo atliekama atskiras tyrimas, siekiant patvirtinti mirties priežastį, tačiau dėl civilių aukų apkaltino Rusijos kariuomenę, kuri mieste kiek anksčiau surengė oro antskrydžius.
Generalinė prokurorė antradienį pažymėjo, kad Borodiankoje civilių mirčių skaičius bus gerokai aukštesnis nei bet kur kitur, tačiau daugiau detalių nepateikė.
22:28 | ES patvirtino naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.
Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete, į kurį taip pat įtrauktas draudimas eksportuoti į Rusiją moderniąsias technologijas.
21:58 | G-7 šalys sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai
Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį ketvirtadienį sutarė paskelbti naujas sankcijas Maskvai dėl „siaubingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumų“ prieš civilius Ukrainoje.
G-7 lyderiai sutarė uždrausti „naujas investicijas į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant energetikos sektorių“, taip pat išplėsti tam tikrų prekių eksporto draudimus ir sugriežtinti spaudimą Rusijos bankams ir valstybinėms bendrovėms, sakoma jų pareiškime.
Jie taip pat pažadėjo „sustiprinti savo kampaniją prieš elitą ir jo šeimos narius, kurie remia prezidento [Vladimiro] Putino karo veiksmus“.
21:29 | JAV Kongresas pritarė normalių prekybos santykių su Rusija nutraukimui
JAV Kongresas ketvirtadienį balsavo už normalių prekybos santykių su Maskva nutraukimą ir Rusijos naftos draudimo kodifikavimą, Baltiesiems rūmams stiprinant spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl invazijos į Ukrainą.
Įstatymo projektas, kuris taip pat bus taikomas Rusijos sąjungininkei Baltarusijai ir leis prezidentui Joe Bidenui staigiai didinti importo muitus, buvo vienbalsiai priimtas Senate, prieš pateikiant tvirtinti Atstovų Rūmams.
J. Bidenas apie tokius žingsnius paskelbė praėjusį mėnesį sakydamas kalbą ir pareikšdamas, kad Rusija turi „sumokėti kainą“ už kraujo praliejimą kaimyninėje valstybėje.
„Putinas turi būti pripažintas visiškai atsakingu už pasibjaurėtinus, niekingus karo nusikaltimus, kuriuos jis vykdo prieš Ukrainą: vaizdai, kuriuos matėme iš tos šalies... tai yra grynas blogis“, – pareiškė Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris.
„Tai mums primena blogiausias žmonijos istorijos akimirkas, o jas lėmė piktadarys Putinas – šimtai šaltakraujiškai nužudytų civilių“, – pridūrė jis.
Svarbus Pasaulio prekybos organizacijos principas, vadinamasis didžiausio palankumo statusas, Jungtinėse Valstijose žinomas nuolatinių normalių prekybos santykių terminu, reikalauja, kad šalys garantuotų viena kitai vienodą muitų ir reguliavimo režimą.
Ši prekybos sankcija, kuriai Atstovų Rūmuose pritarė visi demokratai ir tik trys respublikonai balsavo „prieš“, vainikuoja virtinę priemonių, skirtų visų pirmiausia nutraukti Maskvos ekonominius ir finansinius ryšius su likusiu pasauliu.
JAV taikomos priemonės apima Rusijos naftos importo uždraudimą – priemonę, kurią J. Bidenas jau įgyvendino vykdomuoju dekretu, – su Vladimiru Putinu susijusių milijardierių turto areštą ir Rusijos lėšų įšaldymą.
Visi šie žingsniai jau apsunkino Maskvos galimybes aptarnauti valstybės skolą.
Kartu šie veiksmai lėmė pagrindinių žaliavų, tokių kaip benzinas ir kviečiai, kainų augimą ir kirto per kišenę JAV vartotojams, kurie ir taip susiduria su didžiausia per keturis dešimtmečius infliacija.
21:04 | Putino atstovas Peskovas: Rusijos karių praradimas Ukrainoje mums yra tragedija
Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino, kad šalies kariuomenė patyrė itin didelių nuostolių, prilygstančių „tragedijai“.
Kalbėdamas su „Sky News“ žurnalistu, D. Peskovas sakė, kad Ukraina neva yra „antirusiška“, todėl Rusija susirūpino dėl savo saugumo.
Žurnalistui pasiteiravus, ar Rusijos pradėtas karas Ukrainoje buvo pažeminimas Kremliui dėl kare prarastų karių, D. Peskovas stengėsi paneigti šį argumentą, tačiau galiausiai pripažino, kad šaliai tai buvo „didžiulė tragedija“.
„Ne, tai neteisingas supratimas apie tai, kas vyksta. <...> Mes praradome didelį karių skaičių. Ir tai mums didžiulė tragedija“, – sakė jis.
Grįsdamas tolimesnį Kremliaus propagandinį naratyvą, D. Peskovas, nepaisant Vakarų turimų įrodymų, kad Bučoje šimtus civilių nužudė Rusijos kariai, šis tvirtino, kad tai neva yra melas.
Be to, V. Putinos atstovas, duodamas interviu, toliau tvirtino, kad neva NATO buvo sukurta tam, kad konfrontuotų su Rusija.
Ukraina skelbia, kad Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24 d. neteko apie 18,6 tūkst. karių. Tuo metu Rusija, pasitelkdama propagandinį naratyvą, tikina, kad per „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje neva prarado daugiau kaip 1,3 tūkst. karių, dar 3,8 tūkst. buvo sužeisti.
⚡️Peskov in an interview for Sky news about #Russia's losses in the war with #Ukraine pic.twitter.com/2KTin79ZMw
— NEXTA (@nexta_tv) April 7, 2022
20:47 | JAV uždraudė prekių eksportą trims Rusijos oro bendrovėms
JAV vyriausybė uždraudė eksportuoti prekes Rusijos valstybinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ ir dar dviem oro vežėjams dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas.
Praėjusį mėnesį Vašingtonas įspėjo, kad šios bendrovės pažeidė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas, kadangi naudojosi „Boeing“ lėktuvais – kaip ir milijardierius futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius, skridęs „Gulfstream“ lėktuvu.
Prekybos departamentas, primindamas apie tą įspėjimą, paskelbė, kad „Aeroflot“, taip pat „Azur Air“ ir „Utair“ artimiausias 180 dienų draudžiama gauti amerikietiškas prekes.
„Mes ne tik užkertame kelią jiems gauti prekių iš Jungtinių Valstijų, bet ir reeksportuoti JAV kilmės prekes iš užsienio“, – pareiškime cituojama prekybos sekretorė Gina Raimondo.
„Visos bendrovės, kurios nepaisys mūsų eksporto kontrolės, ypač tos, kurios tai daro [Rusijos prezidento] Vladimiro Putino naudai ir Ukrainos žmonių nenaudai, pajus visą departamento vykdomųjų priemonių jėgą“, – perspėjo ji.
Prekybos departamentas nepaskelbė jokių veiksmų prieš R. Abramovičių, neoficialiai atstovaujantį Rusijai per Turkijoje surengtas taikos derybas su Ukraina.
Remiantis pareiškimu, oro bendrovės, kurioms taikomos sankcijos, vykdė skrydžius Rusijos teritorijoje, taip pat į tokias šalis kaip Kinija, Vietnamas, Turkija, Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, neprašydamos JAV leidimo, kaip to reikalauja sankcijos.
20:21 | EK vadovė penktadienį vyksta į Kyjivą
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį vyks į Kyjivą, kad išreikštų Europos „nesvyruojančią paramą“ Ukrainai jos kovoje su Rusija.
„Ukrainos žmonės nusipelnė mūsų solidarumo. Todėl rytoj aš keliausiu į Kyjivą, – lankydamasi Stokholme žurnalistams sakė EK vadovė. – Noriu pasiųsti itin tvirtą žinią apie nesvyruojančią paramą Ukrainos žmonėms ir jų drąsiai kovai už mūsų bendras vertybes.“
ES anksčiau šią savaitę pranešė, kad U. Von der Leyen „šią savaitę“ vyks į Kyjivą, ir ją lydės ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Jiedu turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o šeštadienį suplanuotas jų dalyvavimas paramos Ukrainai renginyje Varšuvoje.
Praėjusį penktadienį Ukrainoje viešėjo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji tapo pirmąja ES institucijų vadove, apsilankiusia Ukrainoje prasidėjus karui.
Kovo 15 dieną Kyjive lankėsi Čekijos, Lenkijos ir Slovėnijos premjerai. Tai buvo pirmasis ES lyderių apsilankymas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.
20:10 | Žiniasklaida: Vokietijos žvalgyba turi perimtų Rusijos karių pokalbių apie Bučos žudynes
Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos karių radijo pokalbius apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste.
Tokie įrašai būtų dar vienas įrodymas, siejantis Maskvos karius su šiomis žudynėmis.
Panašu, kad dalis gautos garso medžiagos yra susijusi su negyvais žmonėmis, rastais palei pagrindinę Bučos gatvę, nurodė žurnalas, remdamasis Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND informacija, pateikta per uždarą posėdį parlamente.
Pasak „Der Spiegel“, viename iš perimtų įrašų karys pasakoja, kaip jis ir jo būrio draugai nušovė dviračiu važiavusį žmogų.
Bučoje dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai tarp 20 lavonų, rastų medžiais apsodintoje gatvėje po Rusijos pajėgų pasitraukimo, matė tris kūnus, įstrigusius tarp dviračių.
Tačiau Kremlius neigia kaltinimus masinėmis žudynėmis, teigdamas, kad vaizdai iš Bučos yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.
„Der Spiegel“ duomenimis, BND perimti garso įrašai taip pat liudija apie samdinių grupės „Wagner“ vaidmenį vykdant žiaurumus.
Be to, žudynės, „Der Spiegel“ teigimu, nebuvo atsitiktiniai veiksmai.
Atvirkščiai, Rusijos kariai apie žudynes kalbėjo „tarsi paprasčiausiai aptardami savo kasdienį gyvenimą“, pareiškė žurnalas.
Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su žiaurumais.
Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 dienos ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių vaizdus visi matėme, gulėjo ten bent nuo kovo 10-osios“, pareiškė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Heberstreitas).
„Remiantis patikimais įrodymais, Rusijos kovinės ir saugumo pajėgos šioje teritorijoje buvo dislokuotos nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – sakė jis.
Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, su kuriomis susipažino Vokietijos pareigūnai, buvo gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė: „Tai mūsų išvados, bet, kaip žinote, mes nekomentuojame žvalgybos duomenų kilmės ar jų vertinimo.“
Ketvirtadienį Didžiojo septyneto (G-7) šalys paragino sustabdyti Rusijos narystę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje dėl „šlykščių veiksmų ir žiaurumų“ Ukrainoje.
JT Generalinė Asamblėja vėliau balsavimu pritarė tokiam žingsniui.
20:01 | A. Blinkenas: „reikia manyti, Rusijos kariai šiuo metu vykdo daugiau žiaurumų“ Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad tikėtina, jog Rusijos pajėgos vykdo daugiau „žiaurumų“ Ukrainoje.
Tai jis pareiškė praėjusį savaitgalį pasirodžius nužudymų netoli Kyjivo esančioje Bučoje vaizdams. Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius šimtus civilių gyventojų platesniame regione aplink Kyjivą. Maskva tokius kaltinimus neigia.
„Kiekvienai bučai tenka daug daugiau miestų, kuriuos Rusija yra okupavusi, ir dar daugiau miestų, kuriuos ji vis dar okupuoja, vietų, kuriose, reikia manyti, Rusijos kariai šiuo metu vykdo daugiau žiaurumų“, – po susitikimo su NATO ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais Briuselyje žurnalistams sakė A. Blinkenas.
19:49 | Zelenskis paviešino sukrečiantį vaizdo įrašą: atskiras dėmesys skirtas Lietuvai, Latvijai ir Estijai
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalijo sukrečiančiu vaizdo įrašu, kuriame parodoma, kaip didžioji dalis valstybių prisideda prie Rusijos kariuomenės finansavimo. Visgi atskiras dėmesys vaizdinėje medžiagoje skirtas Baltijos valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
Savo socialinėje paskyroje V. Zelenskis teigė, kad kiekvienas, pirkdamas rusišką naftą ar dujas, prisideda prie civilių žudymo Ukrainoje.
„Pirkdami rusišką naftą ir dujas, finansuojate ukrainiečių žudynes. Būkite ryžtingesni nei bet kada. Nustokite maitinti rusų karinę mašiną“, – rašė V. Zelenskis.
Visgi Ukrainos lyderis V. Zelenskis išskyrė Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Teigiama, kad tai šalys, kurios atsisakė remti Rusijos vykdomą genocidą Ukrainoje, nepirkdamos rusiškų dujų ir naftos.
19:24 | Rusija nusitaikė į „Google“: apkaltino nebūtais dalykais
Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareiškė uždrausianti JAV interneto milžinei „Google“ reklamuoti savo paslaugas šalyje, kaltindama „YouTube“ skleidžiant „melagienas“ apie „specialiąją operaciją“ – taip Rusijoje reikalaujama vadinti karą Ukrainoje.
Pastaruoju metu Rusijoje uždrausta prieiga prie virtinės nevalstybinės žiniasklaidos priemonių ir informacijos išteklių, todėl vis dažniau manoma, kad dabar taikinyje gali atsidurti ir „Google“.
19:06 | Rusija suspenduota JT Žmogaus teisių taryboje
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nubalsavo už Rusijos pašalinimą iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos dėl pranešimų apie „šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus“, kuriuos įvykdė Rusijos kariai invazijos metu, rašo „The Guardian“.
Apie 93 šalys balsavo už tai, kad Rusija būtų pašalinta iš JT Žmogaus teisių tarybos, 24 valstybės balsavo prieš, 58 susilaikė.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.
„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.
„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“
⚡️Results of the vote on the suspension of #Russia's membership in the #UN Human Rights Council. pic.twitter.com/EhuvJywJ5P
— NEXTA (@nexta_tv) April 7, 2022
18:51 | JT pasiuntinys: „kitas žingsnis“ Bučoje – tyrimų vykdymas
Jungtinių Tautų vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste pareiškė, kad bus tiriamos civilių žūties mieste aplinkybės.
„Pasaulis jau dabar yra labai sukrėstas“, – sakė M. Griffithsas mieste, kur po Maskvos pajėgų pasitraukimo buvo rasta daugybė civilių gyventojų lavonų, ir pridūrė, kad „kitas žingsnis yra tyrimų vykdymas“.
18:37 | JT reikalauja nedelsiant įleisti tyrėjus į įtariamų žudynių vietą Malyje
Jungtinių Tautų pasiuntinys ketvirtadienį pareikalavo įleisti tyrėjus į Muros kaimą Malyje, kur, kaip įtariama, praėjusį mėnesį vietos ginkluotosios pajėgos ir įtariami Rusijos kovotojai vykdė civilių žudynes.
JT misijos Malyje atstovai balandžio 3 dieną iš lėktuvo apžiūrėjo įvykio vietą. Tačiau JT taikos palaikymo misijos šioje Sachelio valstybėje vadovas El Ghassimas Wane Saugumo Tarybai sakė, jog kol kas „integruotai misijai“ žalia šviesa neuždegta, „nepaisant išplėsto bendradarbiavimo su nacionalinėmis valdžios institucijomis“.
18:19 | PSO ragina įleisti humanitarinę pagalbą į Mariupolį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paragino įleisti humanitarinę pagalbą į rusų pajėgų apsuptą Ukrainos Mariupolio miestą ir pranešė, kad per karą patvirtinta daugiau nei 90 išpuolių prieš sveikatos priežiūros tarnybas.
PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge per spaudos konferenciją Lvive apgailestavo, kad nors medikų pagalba pasiekė daug „paveiktų rajonų“, kai kurie tebėra nepasiekiami.
„Tiesa, kai kur tebėra labai sunku. Manau, visi sutiksime, kad svarbiausias turėtų būti Mariupolis“, – žurnalistams sakė H. Kluge.
17:54 | Ukrainos URM vadovas: S. Lavrovas yra „nusikaltimų bendrininkas“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas yra Maskvos pajėgų Ukrainoje įvykdytų „nusikaltimų bendrininkas“, nes, anot jo, siekia juos pateisinti.
„Tai, kad jis pateisina Mariupolio ligoninės bombardavimą ir karo nusikaltimus, įvykdytus Bučoje bei kituose Ukrainos miestuose ir kaimuose, taip pat vadina juos falsifikacijomis, daro jį šių nusikaltimų bendrininku“, – sakė D. Kuleba po susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.
17:35 | Ukraina: siekiant dialogo, Rusija turi sumažinti „priešiškumą“
Ukraina ketvirtadienį paragino Rusiją parodyti, kad ji yra pasirengusi dialogui, sumažinant „priešiškumą“, Maskvai apkaltinus ukrainiečių derybininkus pakeitus savo reikalavimus po kovą vykusių tiesioginių derybų.
„Jeigu Maskva nori parodyti savo pasirengimą dialogui, ji turėtų sumažinti priešiškumo laipsnį“, – Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
17:26 | Turkija: žudynės Bučoje „aptemdė“ Rusijos ir Ukrainos derybas
Ukrainos Bučos mieste ir kitose vietovėse netoli Kyjivo po Rusijos pajėgų atsitraukimo rastų kūnų vaizdai aptemdė pozityvią atmosferą, tvyrojusią po neseniai vykusių Rusijos ir Ukrainos derybų, ketvirtadienį pareiškė Turkija.
„Vaizdai Bučoje, Irpinėje ir kituose regionuose yra nepriimtini. Šios scenos aptemdė derybas“, – po NATO susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
„Atsirandanti teigiama atmosfera, deja, buvo aptemdyta“, – pridūrė jis.
17:11 | Baltarusijos autoritarinis lyderis nori dalyvauti derybose karui Ukrainoje užbaigti
Baltarusijos, pagrindinės Rusijos sąjungininkės, autoritarinis lyderis Aliaksandas Lukašenka ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas karui Ukrainoje užbaigti, pavartodamas Maskvos draudžiamą terminą.
Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą Ukrainos kontekste yra numatytos bausmės.
Tačiau A. Lukašenka ketvirtadienį susitikime su saugumo pareigūnais ne kartą pavartojo žodį „karas“.
Jis skundėsi, kad Minskas nedalyvauja Kyjivo ir Maskvos delegacijų taikos derybose, kurių atskiri etapai jau vyko Baltarusijoje ir Stambule.
„Remiamės tuo, kad šis karas vyksta čia pat už tvoros nuo mūsų šalies, ir jis turi didelį poveikį padėčiai mūsų šalyje“, – sakė A. Lukašenka.
„Todėl negali būti jokių atskirų susitarimų už Baltarusijos nugaros, – nurodė jis. – Jeigu jau jūs įtraukėte mus į tai – pirmiausia (kalbu apie) Vakarų šalis – tuomet derybose turėtų būti išgirsta Baltarusijos pozicija.“
Baltarusija leidžia Rusijos pajėgoms naudotis savo sieną su Ukraina turinčia teritorija ir surengė tris Rusijos ir Ukrainos taikos derybų etapus.
A. Lukašenka skundėsi, kad praėjusį mėnesį Stambule vykusios derybos buvo „Vakarų spaudimo Ukrainai už jokius pinigus nevykti į Baltarusiją“ rezultatas.
Tačiau jis patikino, jog Baltarusija primygtinai nereikalauja, kad derybos vyktų jos teritorijoje.
„Tegul jie ten veda derybas. Svarbiausia, kad tik būtų rezultatas. Nes, dar kartą pabrėžiu, karas daro didelę žalą Baltarusijai“, – nurodė A. Lukašenka.
16:52 | Kuleba: „Mūšis dėl Donbaso primins Antrąjį pasaulinį karą“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paskelbė, kad ruošiamasi didelio masto karo veiksmams Rytų Ukrainoje. „Mūšis vyks su didelio masto operatyviniams manevrais ir tūkstančiais tankų, lėktuvų ir šarvuočių“, – paaiškino jis.
Anksčiau ir Ukrainos sausumos pajėgų generolas Oleksandras Gurzevyčius perspėjo, kad artimiausiomis dienomis laukiama masyvaus Rusijos puolimo Donbase, o gyventojai raginami kuo skubiau palikti regioną.
16:43 | Ar gali būti blogiau už genocidą Bučoje? Gali, tvirtina liudininkai iš Borodiankos
Informacija apie masines rusų karių nužudytų žmonių kapavietes Borodiankoje yra, tačiau iš pradžių reikia išminuoti teritoriją, kad būtų tai galima patvirtinti ar paneigti, tvirtinama Ukrainos kariuomenės atstovų pranešime.
UNIAN cituojamas Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų generolas Oleksandras Gurzevyčius pažymėjo, kad Borodianka, rusų pusiau sugriautas miestas Kyjivo apylinkėse, neturėjo kariuomenės dalinio. „Mūsų duomenimis, Borodiankoje yra masinės kapavietės“, – aiškino jis.
Borodianka yra nedidelis, vos 12 tūkst. gyventojų 2001-ųjų duomenimis turėjęs miestelis, su savo oro uostu. Miestas įsikūręs šiaurės vakarų kryptimi nuo Kyjivo.
Ukrainos kariuomenės generolas remiasi vietos gyventojų pasakojimais, kurie skelbia, kad okupacijos metu Rusijos pajėgos vykdė masinius sušaudymus rūsiuose ir „vežiojo žmones į miškus, o paskui jų niekas nebematė“.
Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų brigados generolo teigimu, aukų paieškoms prireiks laiko, nes visa teritorija yra užminuota.
„Iš pradžių reikia išminuoti, juos surasti, patvirtinti arba paneigti duomenis. Tačiau kol kas visa tai tik žodžiai. Tam tikslui yra sukurtos atitinkamos grupės, kurios ir tirs, tačiau visų pirma mes turime išvalyti teritoriją nuo likusių nesprogusių minų, sviedinių. O jų, deja, tiek, kad darbo yra labai daug. Mes Bučą valome jau savaitę, ir vis surandam ir surandam, tiesiog sandėlius aptinkame“, – UNIAN cituojamas O. Gurzevyčius.
Bučos administracijos teigimu, jau yra aptikta 320 žuvusių civilių, o aukų skaičius auga kiekvieną gelbėtojų darbo mieste dieną.
15:20 | Lavrovas apie Putino ir Zelenskio susitikimą: „Šis planas nepriimtinas“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pasisakė apie Ukrainos ir Rusijos derybas. Jo teigimu, Rusijai nepriimtinas Ukrainos pasiūlymas Krymo ir Donbaso klausimus aptarti susitinkant abiejų šalių vadovams.
S. Lavrovas teigė, kad trečiadienį Ukrainos pristatytame naujame susitarimo su Rusijos Federacija projekte „yra nukrypimų nuo Stambule pateiktų pasiūlymų“. Jis skeptiškai žiūri į galimybę susitikti Volodymyrui Zelenskiui ir Vladimirui Putinui.
„Ukraina siūlo aptarti Krymo ir Donbaso klausimus dviejų šalių vadovų susitikime. Šis planas nepriimtinas. Be to, naujoje ukrainietiškoje sutarties redakcijoje nėra nurodyta, kad Ukrainos saugumo garantijos negalioja Krymui ir Sevastopoliui“, –ketvirtadienį sakė S. Lavrovas.
Tiesa, kartu jis pareiškė, kad Rusija tęs derybas su Ukraina, „nepaisydama provokacijų bandant prakišti savo projektą“.
15:00 | Ukraina perspėja dėl „paskutinės galimybės“ pabėgti prieš Rusijos puolimą šalies rytuose
Vienas Rytų Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį perspėjo regione pasilikusius gyventojus, kad laikas pabėgti nuo Rusijos atakų eina į pabaigą, ir pranešė, jog puolamas yra visas regionas.
„Šios kelios dienos gali būti paskutinė galimybė išvykti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojams rašė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.
„Priešas apšaudo visus miestus Luhansko regione. Šį rytą per apšaudymą Kreminoje žuvo vienas žmogus“, – pridūrė srities administracijos vadovas, paminėdamas vieną iš regiono miestų, kuriame gyvena maždaug 20 tūkst. žmonių.
Pastarosiomis dienomis desperatiškai bandoma evakuoti žmones iš Rytų Ukrainos, Ukrainos pareigūnams perspėjant dėl neišvengiamo Rusijos pajėgų puolimo po pasaulį sukrėtusio Kyjivo apylinkių nuniokojimo.
„Nelaukdami evakuokitės, – ragino S. Haidajus. – Priešas bando atkirsti visus įmanomus kelius žmonėms ištrūkti.“
14:46 | Arestovyčius atskleidė, kodėl valdžia tylėjo, nors ir žinojo apie būsimą karą su Rusija
Ukraina žinojo apie Rusijos ruošiamą įsiveržimą, tačiau turėjo rinktis tarp išankstinio gyventojų informavimo, panikos skleidimo, bei pralaimėjimo kare ir nutylėjimo, paaiškino prezidento V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
Jo teigimu, Ukrainos valdžia žinojo apie numatomą Rusijos puolimą ir tam ruošėsi, tačiau visuomenėje skleisti panikos nebuvo galimybių, grėstų visiškas valstybės veiklos paralyžius.
Anot karybos eksperto, iš anksto paskelbus apie ruošiamą puolimą 10–12 mln. ukrainiečių būtų vienu metu bėgę iš šalies ir užkimšę pagrindines transporto arterijas. Tokiu atveju kariuomenės daliniais ir technika nebūtų gaalėję laiku pasiekti miestų gynybai.
„Tai būtų labai dėkinga situacija Rusijai. Tokioje būklėje mes pralaimėtume karą ir Kairįjį krantą. Nuo Kairiojo kranto būtų ėję į dešinįjį, 50 tiltų būtų užgrūsti (pabėgėliais), ir vienintelė išeitis – tankais traiškyti civilius. Ir dabar klausimas – kokį sprendimą reikėjo priimti. Patylėti ar palikti paralyžiuotą Ukrainą, atiduoti Kairįjį krantą“, – aiškino jis.
O. Arestovyčiaus teigimu, jeigu apie karą būtų buvę paskelbta iš anksto, Ukrainos galimybės laimėti karą būtų niekinės. Tai būtų sukėlę milžinišką paniką šalyje ir politines spekuliacijas.
JAV apie būsimą Rusijos puolimą kalbėjo bent nuo praėjusių metų gruodžio ir tam buvo ruošiamasi. Vakarų šalių lyderiai iš anksto žinojo apie gresiantį karą Ukrainoje, todėl sankcijų atsaką pavyko suderinti iš anksto. Ukrainos valdžia iki pat karo pradžios neigė matanti požymius, kad Rusija pultų šalį ir nuolat viešumoje ragino JAV ar Didžiosios Britanijos lyderius nekelti panikos.
14:21 | Kyjivas kaltina Vengriją pataikaujant Kremliui karo su Ukraina klausimu
Kyjivas ketvirtadienį apkaltino savo kaimynę Vengriją pataikaujant Kremliui dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir trikdant Europos Sąjungos vienybę.
„Akivaizdu, kad po rinkimų Budapeštas atliko kitą žingsnį – padėdamas [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui tęsti agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame po Vengrijos premjero Viktoro Orbano pokalbio telefonu su Kremliaus vadovu.
V. Putinas pasveikino V. Orbaną po jo partijos pergalės per praeitą savaitę įvykusius parlamento rinkimus, užtikrinusios premjerui ketvirtą kadenciją valdžioje.
Abu lyderiai dar kartą pasikalbėjo trečiadienį. Tąsyk V. Orbanas sakė V. Putinui, kad Vengrija būtų pasiruošusi mokėti Rusijai rubliais už importuojamas rusiškas dujas.
„Manome, kad šis pranešimas apie pasirengimą mokėti rubliais už rusiškas dujas yra nedraugiška pozicija mūsų valstybės atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat prieštarauja Europos Sąjungos bendrai pozicijai“, – pažymėjo Ukrainos URM.
13:57 | Ukrainos separatistas: Mariupolyje Ukrainos kariuomenei padeda ginkluoti civiliai
Vienas Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų pareigūnas ketvirtadienį pripažino, kad Rusijos pajėgų apsiaustame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje Kyjivo vyriausybės pajėgoms padeda ginkluoti civiliai.
Separatistų įkurtos Donecko „liaudies respublikos“, kurią pripažįsta tik Maskva, „liaudies milicijos“ atstovas Eduardas Basurinas sakė, kad Mariupolyje tebekovoja iki 3,5 tūkst. Ukrainos karių ir kad dabar pagrindinės kautynės vyksta aplink metalurgijos įmonę „Azovstal“ ir uosto prieigose.
„Tačiau reikia atsižvelgti į faktą, kad kai kurie Mariupolio gyventojai ėmėsi ginklų. Taigi, šis [miesto gynėjų] skaičius gali būti didesnis“, – E. Basurino žodžius citavo Rusijos televizija.
13:45 | Paaiškėjo daugumos Bučos gyventojų mirties priežastis
Beveik 90 pric. žuvusių civilių Bučoje, Kyjivo srityje, rasti su šautinėmis žaizdomis, o ne su skeveldrų padarytomis žaizdomis, praneša Bučos meras, skelbia „Unian“.
Kiek anksčiau Bučos meras Anatolijus Fedorukas BBC sakė skaičiuojantis, kad Rusijos pajėgos nužudė bent 320 civilių.
13:30 | Sutarta dėl 10 humanitarinių koridorių
Ketvirtadienį susitarta dėl dešimties evakuacijos koridorių, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.
Ji teigė, kad Donecko srityje iš Mariupolio į Zaporižią bus atidarytas vienas koridorius privačioms transporto priemonėms.
Pasak vicepremjerės, trečiadienį per evakuacijos koridorius pavyko išgelbėti 4892 žmonės.
12:55 | Peskovas: JAV ginklai, siunčiami į Ukrainą, „neprisidės prie taikos“
„Ginklų tiekimas į Ukrainą neprisidės prie Rusijos ir Ukrainos derybų sėkmės“, – per konferencinį pokalbį su žurnalistais sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie JAV ginklų tiekimą Ukrainai, rašo „The Guardian“.
„Žinoma, tai greičiausiai turės neigiamą poveikį“, – sakė D. Peskovas.
12:50 | Mariupolio meras: vis dar reikia skubiai evakuoti daugiau nei 100 tūkst. žmonių
Mariupolio meras teigia, kad daugiau nei 100 000 žmonių vis dar turi būti skubiai evakuoti iš miesto, cituodami „Reuters“ praneša „The Guardian“.
Šiandien visoje Ukrainoje bus atidaryta dešimt humanitarinių koridorių civiliams evakuoti, tačiau anksčiau Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad gyventojai, bandantys išvykti iš Mariupolio, vėl turės naudotis savo transporto priemonėmis.
12:36 | Bučos apylinkėse paskelbta komendanto valanda
Bučos apylinkėse dėl plėšikavimo paskelbta komendanto valanda, ketvirtadienį pranešė aukštas Ukrainos pareigūnas. Pareigūnas pridūrė, kad komendanto valandos įvedimas reikalingas ir dėl to, kad sklandžiau vyktų minų ir nesprogusios amunicijos išminavimas, rašo CNN.
„Daugelyje Bučos rajono gyvenviečių įvesta septynių dienų komendanto valanda. Taip daroma tik dėl dviejų priežasčių“, – sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenko.
„Pirmasis – išminavimas. Antras – tikrai vengti plėšimų, nes šiose vietose atsiranda plėšikų. Žinoma, viena policija nesusitvarkys“, – rašo pareigūnas.
12.03 | Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „šlykščios“ žinutės apie žudynes Bučoje
Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Paryžiuje, kai jo ambasada per „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti „filmavimo aikštelė“, kur ukrainiečiai neva inscenizuoja civilių žudynes Bučos mieste, išprovokavusias pasipiktinimą visame pasaulyje.
„Atsakydamas į šlykščius ir provokuojančius Rusijos ambasados Prancūzijoje pareiškimus apie žiaurumus Bučoje nusprendžiau iškviesti Rusijos ambasadorių“, – per tviterį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.
11.50 | JK: Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į pažangą Rytų Ukrainoje
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje apie situaciją Ukrainoje rašo:
- Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skiria karinėms operacijoms Rytų Ukrainoje.
- Artilerijos ir oro antskrydžiai tęsiasi Donbaso regione. Pagrindinis Rusijos pajėgų taikinys – infrastruktūra, siekiant sutrukdyti Ukrainos kariuomenei papildyti atsargas.
- Kremliaus kariai vis dar susiduria su „moralinėmis problemomis ir atsargų bei personalo trūkumu“.
11.29 | „Reuters“: ES atideda dalį naujų sankcijų Rusijai
Europos Sąjunga atideda visišką rusiškos anglies importo draudimą vienu mėnesiu iki rugpjūčio vidurio, praneša „Reuters“.
Europos Sąjungos pasiuntiniai ketvirtadienį ketina patvirtinti Rusijos anglių draudimą, kuris visiškai įsigaliotų nuo rugpjūčio vidurio, mėnesiu vėliau nei buvo pasiūlyta iš pradžių, „Reuters“ sakė šaltinis ES, po Vokietijos spaudimo atidėti priemonę.
Laipsniškas rusiškų anglių importo iš ES panaikinimas yra penktojo sankcijų Rusijai paketo kertinė priemonė, kurią Eurpos Komisija pasiūlė šią savaitę, kaip atsaką į žiaurumus Ukrainos mieste Bučoje.
Patvirtinus, tai bus pirmasis ES draudimas importuoti energiją iš Rusijos nuo tada, kai vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Nafta ir dujos, kurios sudaro daug didesnį importą iš Maskvos, vis dar nėra paliestos sankcijų.
ES taip pat turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
10:52 | Generalinė prokuratūra: per Rusijos invaziją žuvo mažiausiai 167 vaikai
Dar bent 297 vaikai buvo sužeisti, balandžio 7 d. pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra. Į šį skaičių neįtraukti vaikai, nukentėję Mariupolyje, Kyjive, Černihive ir Luhansko srityse.
10:31 | Paviešino skerdikų sąrašą
Ukrainos žvalgyba paviešino rusų dalinio, kuris buvo dislokuotas Kyjivo srityje ir yra susijęs su ukrainiečių genocidu, sąrašą.
„Karo nusikaltėliai, dalyvavę Ukrainos ir Kyjivo srities gyventojų genocide – „Rosgvardijos“ 748-ojo atskirojo operatyvinio bataliono kariai“, – rašoma Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos pranešime.
JAV valdžios atstovai kovo 6-ąją paskelbė, kad turi informacijos, kas galėjo žudyti civilius Bučoje ir kituose Kyjivo srities miestuose ir žadėjo pasidalinti informacija su Ukrainos teisėsaugininkais, kurie ir turės nuspręsti, ar viešinti tokią informaciją.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasmerkė plataus masto Ukrainos civilių žudynes, kurias, kaip įtariama, Bučoje vykdė Rusijos kariai, pavadindamas jas „karo nusikaltimais“.
„Esu tikras, kad matėte nuotraukas iš Bučos, esančios visai netoli Kyjivo: Rusijos kariuomenei pasitraukiant gatvėse palikti kūnai; kai kurie nušauti į pakaušį, o jų rankos surištos už nugaros“, – sakė J. Bidenas.
„Šaltakraujiškai nužudyti civiliai, kūnai sumesti į masines kapavietes, brutalumo ir nežmoniškumo jausmas paliktas išvysti visam pasauliui“, – tęsė jis.
„Vyksta ne kas kita kaip dideli karo nusikaltimai“, – pridūrė prezidentas.
Šimtai rastų negyvų civilių gyventojų Ukrainos teritorijose, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą karo nusikaltimais ir genocidu.
Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.
Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.
Pasak JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando, Teisingumo departamentas prisideda prie tarptautinių pastangų „nustatyti ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie yra atsakingi už žiaurumus Ukrainoje“.
Jis sakė, kad Teisingumo departamento vyriausiasis karo nusikaltimų prokuroras susitiko su savo kolega iš Prancūzijos, o baudžiamųjų bylų skyriaus prokurorai susitiko su Europolo atstovais.
„Esame įrodymų rinkimo etape, ir būtent tai ir darome, – sakė M. Garlandas. – Padedame savo partneriams Europoje ir Ukrainoje.“
10:15 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 18 900 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 150 lėktuvų, 135 sraigtasparnius, 698 tankus, 1891 šarvuotį, 332 artilerijos pabūklus, 108 raketų sistemas, 7 laivus, 1358 mašinas, 76 kuro cisternas, 111 bepiločių orlaivių, 55 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 25 specialiosios įrangos vienetus.
09:58 | Rusai okupuotame Ukrainos mieste bando įsteigti savo valdžią, „atleido“ valdininkus
Rusijos karinės pajėgos okupuotame Ukrainos pietiniame Enerhodaro mieste bando įsteigti savo valdžią ir alteisti vietos valdininkus.
Ukrainos įmonė „Energoatom“ praneša, kad okupantai kuria valdžios „pseudoorganus“ ir „atleido“ iš darbo dabartinius valdininkus.
#Russian occupiers began creating pseudo-authorities in seized #Enerhodar and "fired" its legitimate officials.
— NEXTA (@nexta_tv) April 7, 2022
This was reported by the #Ukrainian enterprise Energoatom. pic.twitter.com/4a9VBNXHhS
Rusijos pajėgos Enerhodarą, kur veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė, užėmė kovo pradžioje. Kautynės aplink Zaporižės atominę elektrinę Enerhodare praėjusį mėnesį sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, tebegyvuojant prisiminimams apie branduolinę katastrofą Ukrainos Černobylyje.
09:31 | JAV ketina rasti Bučos skerdikus
JAV galės nustatyti Rusijos dalinius, kurie įvykdė skerdynes Bučoje, CNN citavo JAV pareigūną:
„Dabar JAV žvalgybos agentūroms itin svarbus prioritetas yra surasti su tuo susijusius asmenis“.
09:17 | Ukraina prašo NATO daugiau ginklų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino NATO sąjungininkus tiekti daugiau ginklų, įskaitant karinius lėktuvus, sunkiąsias oro gynybos sistemas, raketas ir šarvuočius, kad būtų sustiprintos Ukrainos karo pajėgos.
“As weird as it may sound, but today weapons serve the purpose of peace.”
— Bloomberg Quicktake (@Quicktake) April 7, 2022
Ukraine’s Foreign Minister Dmytro Kuleba calls on allies to provide weapons. G-7 and NATO foreign ministers are in Brussels for an emergency meeting on the Russia-Ukraine war https://t.co/8mg5bmythK pic.twitter.com/vb3vje1bZ8
Kalbėdamas NATO būstinėje, kur vėliau šiandien susitinka NATO užsienio reikalų ministrai, D. Kuleba sakė, kad jo darbotvarkėje yra trys klausimai, kai jis kalbasi su sąjungininkais ir rengia dvišalius susitikimus: „Ginklai, ginklai ir ginklai“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad nėra skirtumo tarp puolamųjų ir gynybinių ginklų – Ukrainai ginti bus naudojami bet kokie ginklai, įskaitant tankus ir naikintuvus.
09:00 | Zelenskis: Rusija bando nuslėpti, kad Mariupolyje išžudė tūkstančius žmonių
Rusija blokuoja humanitarinės pagalbos pristatymą į apsiaustą Mariupolio uostamiestį, nes nori nuslėpti įrodymus apie tūkstančius ten nužudytų žmonių, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Priežastis, kodėl mes negalime patekti į Mariupolį su humanitariniu kroviniu, yra būtent ta, kad jie bijo... jog pasaulis pamatys, kas ten vyksta“, – sakė V. Zelenskis Turkijos televizijai „Haberturk TV“ .
„Manau, kad ten tragedija, tai pragaras, žinau, kad ten žuvo ne dešimtys, o tūkstančiai žmonių, įvairių žmonių, ir tūkstančiai buvo sužeisti“, – kalbėjo prezidentas.
Visgi jis išreiškė įsitikinimą, kad Rusijai nepavyks nuslėpti visų įrodymų.
„Jie negalės viso to paslėpti ir palaidoti visų žuvusių ir sužeistų ukrainiečių. Tai toks skaičius, tūkstančiai žmonių, to neįmanoma paslėpti“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, Rusija jau bandė nuslėpti įrodymus apie nusikaltimus Bučoje šalia Kyjivo ir keliuose aplinkiniuose miestuose. Ukrainos pareigūnai kaltina Rusijos pajėgas ten vykdžius brutalias civilių žudynes.
„Jie sudegino šeimas. Šeimas. Vakar vėl radome vieną šeimą: tėvas, motina, du vaikai. Du maži, visai maži vaikai, – sakė V. Zelenskis. – Todėl ir pasakiau, kad jie yra naciai.“
Paklaustas apie taikos derybas su Rusija, V. Zelenskis sakė, kad „jos vis tiek turės įvykti“.
„Manau, kad be jų sunku sustabdyti šį karą“, – sakė jis.
Tačiau prezidentas pridūrė, kad jam sunku prisiversti tęsti derybas su Maskva, „nes suprantame, su kuo turime reikalą“.
08:42 | Ukraina: Rusija padidino šauktinių skaičių
Rusija sutelkia dėmesį į artėjančią puolimo operaciją Rytų Ukrainoje, siekdama perimti Donecko ir Luhansko sričių kontrolę, pranešė Ukrainos Gynybos ministerija, patvirtindama Vakarų žvalgybos ataskaitą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sakė, kad kai kurie atitraukti Rusijos daliniai dabar yra įsikūrę „palapinių stovyklose“ keliuose su Ukraina bediribojančiuose regionuose.
„Rusijos kariai atsisako dalyvauti tolesniuose karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Šių darbuotojų moralinė ir psichologinė būklė yra žema ir linkusi blogėti“, – rašoma šį rytą paskelbtoje operatyvinėje ataskaitoje.
Pareigūnai pridūrė, kad Rusija „toliau ieško būdų, kaip išspręsti savo padalinių papildymo kariais problemą“ ir „suintensyvino darbą su šauktiniais, kurie nuo 2012 metų buvo atleisti iš karo tarnybos“.
Rusijos okupantai ir toliau naudoja smurtą prieš civilius laikinai okupuotose teritorijose ir priverstinai deportuoja Mariupolio gyventojus į laikinai okupuotus Donecko rajonus, teigiama Ukrainos kariuomenės pranešime.
08:21 | Rusų pajėgos galutinai paliko Kyjivo ir Černihivo sritis
JAV gynybos departamento pareigūnai pareiškė, kad Rusija galutinai pasitraukė iš Kyjivo ir Černihivo regionų.
„Rusijos pajėgos netoli Kyjivo ir Černihivo baigė savo pasitraukimą iš teritorijos, kad vėl konsoliduotųsi ir atkurtų resursus Baltarusijoje ir Rusijoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė Pentagono pareigūnas.
„Mes nematome Rusijos pajėgų Kyjive ar aplink jį, Černihive ar aplink jį“, – vėliau pridūrė Pentagono atstovas Johnas Kirby, sakydamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiekė nulį savo strateginių tikslų“.
„Jis iš tikrųjų kontroliuoja tik mažus gyventojų centrus... Jie neužėmė Charkivo“.
07:58 | Zelenskį supykdė Vakarų sankcijos Rusijai: tai leidimas pradėti naują kruviną bangą
Naujausioje savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina pasaulio vyriausybes sugriežtinti sankcijas Rusijai, perspėdamas, kad to nepadarius jai būtų prilyginamas „leidimas“ tęsti atakas prieš Ukrainą.
„Šiandien Vakarų šalys paskelbė apie naują sankcijų Rusijos Federacijai paketą. Šis paketas įspūdingai atrodo. Tačiau to nepakanka“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Vis dėlto vargu ar tai galima pavadinti proporcinga blogiui, kurį pasaulis matė Bučoje. Blogiui, kuris tęsiasi Mariupolyje, Charkovo apšaudyme, Rusijos bandyme pradėti naują pasaulinį kruviną puolimą Donbase“, – sakė Ukrainos lyderis.
„Jei nebus tikrai skaudaus sankcijų Rusijai paketo ir nebus tiekimo ginklų, kurių mums tikrai reikia ir dėl jų daug kartų kreipėmės, Rusija tai vertins kaip leidimą. Leidimas eiti toliau. Leidimas pulti. Leidimas pradėti naują kruviną bangą“, – kalbą tęsė V. Zelenskis.
Jis teigia, kad Ukraina ir toliau reikalauja visiškos Rusijos bankų sistemos blokados ir demokratinio pasaulio atsisakyti pirkti rusišką naftą.
Jis taip pat pasikvietė Vakarų lyderius, kurie, jo teigimu, dar nerado stuburo pasipriešinti Rusijai.
„Kai kurie politikai vis dar negali apsispręsti, kaip apriboti dolerių ir eurų srautą į Rusiją iš prekybos nafta, kad nekiltų pavojaus savo ekonomikai“, – priduria jis.
„Embargas Rusijos naftos tiekimui vis tiek bus taikomas. Formatas bus rastas. Tik klausimas, kiek dar ukrainiečių vyrų ir moterų Rusijos kariuomenė turės laiko nužudyti, kad jūs, kai kurie politikai – ir mes jus žinome, galėtumėte kur nors pasiskolinti ryžto“, – kalbėjo V. Zelenskis.
07:32 | Ukraina: Rusijos pajėgos bando visiškai perimti Donbaso kontrolę
Rusijos kariai „persigrupuoja ir atlieka žvalgybą“ puolimui Donbaso regione Rytų Ukrainoje, įskaitant Donecką ir Luhanską, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naujausioje operatyvinėje ataskaitoje. Joje taip pat pranešama:
- Labiausiai Rusijos karinės pajėgos dabar stengiasi „pralaužti Ukrainos pajėgų gynybą“ Donecko srityje.
- Jie taip pat bando visiškai kontroliuoti Mariupolio miestą.
- Rusijos pajėgos toliau apšaudo Charkivą šiaurės rytų Ukrainoje.
- Rusijos kariuomenė naudoja geležinkelio linijas, kad greitai pervežtų karinius krovinius. Ginklai ir kita įranga į Kupjansko geležinkelio stotį šiaurės rytų Ukrainoje atkeliavo iš Valuikų stoties Belgorodo mieste, Rusijoje.
- Ukrainos pajėgos iš Rusijos karių perėmė Osokorivką netoli Chersono Ukrainos pietuose.
07:10 | Aktyvistai nusitaikė į Solovjovo vilą
Italijoje aktyvistai trečiadienį surengė akivaizdžią protesto prieš Rusijos karą Ukrainoje akciją, kurios taikiniu tapo vieno rusų televizijos laidų vedėjo, artimo prezidento Vladimiro Putino režimui, vilą ir nudažė jos baseino vandenį raudona spalva.
Prie Komo ežero esančioje Pianelo del Larijo savivaldybėje esančios vilos, kaip pranešama, priklausančios rusų propagandininkui Vladimirui Solovjovui, sienos buvo aprašinėtos žodžiais „žudikas“ ir „karui ne“, o jos baseino vanduo – nudažytas raudonai, matyti naujienų agentūros ANSA paskelbtose nuotraukose.
Italijos tarnybos anksčiau trečiadienį pranešė tiriančios nedidelį gaisrą viename iš V. Solovjovo vasarnamių netoliese esančiame Menadžo miestelyje.
Televizijos ir radijo laidų vedėjęs V. Solovjovas, įgijęs didžiulį žinomumą savo šalyje, laikomas uoliausiu ir entuziastingiausiu Kremliaus propagandininku.
Komo ežero apylinkėse jis turi tris vilas, kurios visos dabar yra areštuotos Italijos finansų policijos, Vakarams ėmusis didžiulio masto sankcijų prieš V. Putinui artimus asmenis.
06:45 | Blinkenas: kiekvienam Rusijos tankui Ukraina turės 10 prieštankinių sistemų
Per interviu NBC JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV ir jų sąjungininkai suteikė arba netrukus suteiks Ukrainai po „10 prieštankinių sistemų [atremti] kiekvienam Rusijos tankui“.
06:30 | „Reuters“: FTB užgrobė Rusijos kibernetinį tinklą.
Pasak JAV pareigūnų balandžio 6 d., Federalinis tyrimų biuras užgrobė tūkstančius maršrutizatorių ir užkardų iš Rusijos karinių įsilaužėlių.
06:17 | JAV apmoko ukrainiečius naudotis dronais, britai galvoja apie šarvuočius
JAV apmokė nedidelį skaičių ukrainiečių, kurie jau yra JAV, kaip naudoti pažangius prieštankinius „Switchblade“ dronus, sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, praneša BBC.
Šis į kuprinę galintis tilpti ginklas, turi galimybę „lūkuriuoti“ virš taikinio mylių atstumu nuo operatoriaus. Jie dažnai vadinami „kamikadze“ bepiločiais orlaiviais dėl būdo, kaip jie trenkiasi į taikinį, o gale turi kovinę galvutę.
Pareigūno teigimu, mokomi ukrainiečiai dalyvauja profesinio karinio mokymo programose ir gali gauti daugiau mokymų apie kitas sistemas, kol grįš į Ukrainą „palyginti greitai“.
„Switchblade“ dronai yra naujiena Ukrainos kariuomenėje. Baltieji rūmai kovo 16 d. pranešė Ukrainai tieksiantys 100 bepiločių orlaivių „Switchblade“.
Portalas tv3.lt jau yra išsamiau aprašęs šiuos ginklus.
Tuo metu Didžioji Britanija rengia planus siųsti į Ukrainą šarvuočius, rašo „The Times“.
Tarp svarstomų galimybių – saugomo patrulinės transporto priemonės kaip „Mastiff“ arba tokios transporto priemonės kaip „Jackal“, kurios gali būti naudojamos kaip žvalgybos ar ilgo nuotolio patruliavimo mašina, teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Tiesa, iš transporto priemonių būtų pašalinta jautri įranga, o britų kariai būtų išsiųsti į kaimyninę Ukrainos šalį vykdyti mokymų, pranešė „The Times“, remdamasis šaltiniu gynybos srityje.
Artimiausiomis dienomis Britanija paskelbs tolesnę paramą, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas, sakoma pranešime.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► JAV prezidentas Joe Bidenas pasmerkė plataus masto Ukrainos civilių žudynes, kurias, kaip įtariama, Bučoje vykdė Rusijos kariai, pavadindamas jas „karo nusikaltimais“.
► Jungtinė Karalystė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbė Maskvai dar vieną sankcijų paketą, paliesiantį du šalies bankus, taip pat iki šių metų pabaigos uždrausiantį visą rusiškos naftos ir anglių importą.
► Baltieji rūmai paskelbė sankcijas stambiems Rusijos bankams ir dviem Vladimiro Putino dukterims, taip padidindami spaudimą šalies ekonomikai ir jos elitui dėl invazijos į Ukrainą. Taip ketina pasielgti ir Europos Sąjunga.
► Kyjivas paragino rytinių šalies regionų gyventojus evakuotis „dabar“ arba „rizikuoti mirtimi“, būgštaujant dėl Rusijos puolimo.
► Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą, pranešė Asamblėjos pirmininko atstovė.
► Rusijos pajėgos praeitą naktį smogė naftos bazei netoli Dnipro miesto Ukrainos centrinėje dalyje, kuri iki šiol nebuvo paveikta vasario pabaigoje pradėtos Maskvos invazijos.
