Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:08 | Zelenskis kalbėjosi su Macronu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ketvirtadienį aptarė humanitarinę ir karinę paramą Ukraina, sakoma Prancūzijos vyriausybės pranešime, rašo CNN.
Vietos Ukrainos pareigūnai teigia, kad Severodonecko miestą dabar daugiausia kontroliuoja Rusijos pajėgos. Anksčiau atskirose pastabose V. Zelenskis sakė, kad šis regionas „tebėra konfrontacijos Donbase epicentras“.
Pranešime teigiama, kad E. Macronas pokalbio metu pabrėžė, jog Prancūzija ir toliau išlieka „mobilizuota patenkinti Ukrainos poreikius, įskaitant sunkiąją ginkluotę“.
E. Macronas taip pat teiravosi V. Zelenskio apie poreikius „karinės įrangos, politinės paramos, finansinės paramos ir humanitarinės pagalbos srityse“.
Pranešama, kad abu lyderiai susitarė palaikyti ryšį „ypač turint omenyje svarstymus, kad Europos Komisija ketina pateikti išvadas dėl Ukrainos prašymo įstoti į Europos Sąjungą“.
23:55 | Rusai minosvaidžiais apšaudė kaimą
Rusijos pajėgos minosvaidžiais apšaudė kaimą kaimą Dniepropetrovsko srityje, remdamasi srities tarybos pirmininku Mykola Lukašuku praneša UNIAN.
„Dėl padėties regione. Dieną priešas minosvaidžiais apšaudė Annovką, esančią Širokovskio bendruomenėje“, – sakė jis.
Pasak M. Lukašuko, niekas nebuvo sužeistas, taip pat nepadaryta jokių nuostolių.
„Nukrito kaimo teritorijoje, daržų darželiuose, buvo nutraukta elektros tiekimo linija. Rytoj avarinės brigados turi viską atstatyti“, – sakė regiono tarybos pirmininkas.
Anot jo, kitose srities bendruomenėse dieną buvo ramu.
23:38 | Ekspertas: Severodoneckui užimti nustatyta nauja data
Rusijos okupantams buvo nustatytas naujas terminas užimti Severodonecką, rašo UNIAN. Tai padaryti rusų pajėgos turi iki birželio 22 d. Apie tai „Feygin Live“ kalbėjo karinis ekspertas Olehas Ždanovas.
Jo manymu, į Severodonecko sritį taip pat buvo išsiųsti okupantų daliniai, anksčiau dislokuoti Zaporižės kryptimi.
„Manau, kad jie vyko ne į Chersoną, o į Severodonecką... Taip, tai toliau nei iki Chersono. Tačiau faktas yra tas, kad mūsų pajėgos Chersono kryptimi smarkiai neprogresuoja, mes tik plečiame ten esantį placdarmą ir nevykdome masinių puolimų. Mes tiesiog puolame kai kuriose srityse. Tačiau tikėtina, kad jie sustiprins Šiaurės Donecko kryptį ir dabar ši pauzė gali šiek tiek užsitęsti, o tai gali virsti kariuomenės persigrupavimu“, – pažymėjo jis.
„Faktas tas, kad buvo gauta informacija – naujas terminas. Dabar nebe birželio 10 d., o birželio 22 d.“ – apie naują Severodonecko užėmimo terminą komentavo O. Ždanovas.
Severodonecke ketvirtadienį tęsiasi intensyvios kovos.
23:20 | Meras: jei Severodoneckas bus užimtas, jį išlaisvinti bus labai sunku
Jei okupantai užims Severodonecką, bus „labai sunku” jį išlaisvinti, sako miesto meras Oleksandras Strukas.
„Severodoneckas ir Lysičanskas yra du satelitiniai miestai. Lysičanskas yra ant kalno, o Severodoneckas – ant plynaukštės, po kalnu. Aišku, kad jie gali neturėti strateginės karinės vertės – tai daugiau klausimas karinei vadovybei. Tačiau vėliau bus labai sunku išlaisvinti Severodonecką. Todėl norime tikėti, kad mūsų kariuomenė jį apgins ir neleis visiškai okupuoti“, – teigė O. Strukas.
Kiek anksčiau pranešta, kad Severodonecke vyksta intensyvūs mūšiai, ukrainiečiams keliose miesto vietose pavyko šiek tiek atstumti rusus. Vis dėlto Vakarų pareigūnai sako, kad Severodoneckui, ko gero, nepavyks išsilaikyti.
22:59 | Venediktova: Ukraina pradėjo tyrimą dėl trijų vyrų nuteisimo mirties bausme
Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova pareiškė, kad trijų vyrų, Mariupolyje kovojusių su Ukrainos kariuomene, nuteisimas mirties bausme yra tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimas ir pasityčiojimas iš jos, rašo BBC.
Ji pabrėžė, kad nuteisti vyrai, kaip karo belaisviai, yra apsaugoti ir negali būti persekiojami už tiesioginį dalyvavimą karo veiksmuose.
„Rusija dar kartą demonstruoja atsiribojimą nuo taisyklėmis grindžiamos sistemos ir akivaizdų teisinės valstybės esmės ignoravimą“, – teigė ji.
Šiandien Europoje mirties bausmė laikoma nepriimtina bausmės forma, nesuderinama su pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, teise į gyvybę, pridūrė ji.
I. Venediktova pareiškė, kad Ukraina pradėjo tyrimą ir imsis priemonių, kad šiame procese dalyvavę asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
Prorusiškų separatistų teismas ketvirtadienį mirties bausme nuteisė du britus ir vieną marokietį, su Ukrainos pajėgomis besikovusį Mariupolyje.
22:39 | Rusijos pajėgos sugriovė Ledo rūmus Severodonecke
Rusų okupantai sugriovė Ledo rūmus Severodonecke, praneša Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus. Anot jo, rūmai buvo vienas iš miesto simbolių.
„Ledo, dailiojo čiuožimo, ledo ritulio, tinklinio, sporto mokykla, koncertai, išleistuvės – tai beveik 50 metų Severodonecko sporto ir kultūros raidos istorija“, – „Telegram“ teigė S. Haidajus.
Pranešama, kad atakos metu kilo gaisras, dėl kurio rūmai galutinai sudegė.
22:22 | Juodkalnijos premjeras pasikalbėjo telefonu su Zelenskiu
Juodkalnijos ministras pirmininkas Dritanas Abazovičius ketvirtadienį pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sakė esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive.
D. Abazovičius taip pat V. Zelenskiui pasakė pasiūlysiąs kitų Vakarų Balkanų šalių lyderiams drauge keliauti į Ukrainą ir taip pademonstruoti paramą šiai Maskvos užpultai valstybei.
Juodkalnija 2017 metais, nepaisydama didelio Rusijos pasipriešinimo, įstojo į NATO ir yra laikoma kita šalimi eilėje dėl narystės Europos Sąjungoje.
Ši nedidelė valstybė kartu su Šiaurės Makedonija ir Bulgarija sutrukdė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui anksčiau šią savaitę apsilankyti kaimyninėje Serbijoje, nesuteikusios leidimo jo lėktuvui skristi per savo oro erdvę.
D. Abazovičius tikisi, kad ir Ukraina netrukus taps oficialia kandidate į ES, sakoma jo biuro pranešime. Premjeras pasiūlė Juodkalnijos pagalbą Ukrainos stojimo kelyje.
Pranešime taip pat teigiama, kad V. Zelenskis pakvietė D. Abazovičių kuo greičiau apsilankyti Kyjive.
21:55 | Zelenskis dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Madride. Apie tai pranešė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Joanas, rašo „Politico“.
Teigiama, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti priimtas sprendimas dėl Ukrainos.
„Mūsų aukščiausiojo lygio susitikime Madride vienaip ar kitaip dalyvaus Prezidentas Zelenskis“, – sakė M. Joanas.
Pasak jo, aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai turės apsvarstyti daug klausimų.
„Galiu drąsiai ir užtikrintai pasakyti, kad tai bus vienas iš labiausiai permainingų aukščiausiojo lygio susitikimų NATO istorijoje. Laukia mums labai svarbus dešimtmetis. NATO yra Europos saugumo pagrindas“, – pabrėžė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad aljanso valstybių narių vadovai priims sprendimą dėl daug stipresnio dalyvavimo NATO rytiniame flange nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Taip pat bus priimta nauja NATO strateginė koncepcija.
Atskirai bus kalbama apie ajanso plėtrą ir „atvirų durų“ politiką. M. Joanas išreiškė viltį, kad Švedija ir Suomija įstos į NATO.
NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Ispanijoje vyks birželio 29–30 d.
21:29 | Vakarų pareigūnas sako, kad Severodoneckas kris
Aukšto rango Vakarų pareigūnas teigia, kad Rusija dabar jau „tikriausiai kontroliuoja“ Severodonecką ir, tikėtina, kad galiausiai apsups šioje teritorijoje esančias Ukrainos pajėgas, rašo BBC.
Anonimu norėjęs išlikti pareigūnas nemano, kad Vakarų tiekiama sunkioji ginkluotė į Ukrainą atkeliaus per vėlai, kad paveiktų karo baigtį.
Pareigūnas taip pat mano, kad Donbase Ukrainos dar laukia daug kovų. Anot jo, Rusija iki šiol nedaro tokios pažangos, kokios tikėjosi Maskva.
20:38 | Vakarų pareigūnas: Ukrainoje žuvusių rusų karių skaičius gali siekti 20 tūkst.
Naujausiais aukšto rango Vakarų pareigūno vertinimais, Ukrainoje žuvusių Rusijos karių skaičius gali siekti 20 tūkst., rašo BBC.
Dar prieš kelias savaites pateikti vertinimai sakė, kad rusai kare galėjo netekti apie 15 tūkst. karių.
Anonimu išlikti pageidavęs pareigūnas teigė nenorintis spėlioti apie žuvusių ukrainiečių skaičių. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Ukrainos pajėgos susiduria su moralinėmis problemomis dėl 100 dienų besitęsiančio karo.
Tačiau, nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos „patiria labai didelių nuostolių“, jis sako, kad Rusijos puolimas ir toliau „kelia didelių rūpesčių daugeliu lygmenų“.
Jis teigia, kad Rusijos pajėgoms trūksta kai kurios ginkluotės – ypač tiksliųjų ginklų, tokių kaip sparnuotosios raketos. Tačiau pareigūnas priduria, kad Rusija vis dar turi dideles kitų ginklų atsargas.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko 31 700 karių.
20:06 | Suomija planuoja atsitverti nuo Rusijos
Suomijos vyriausybė planuoja iš dalies pakeisti pasienio teisės aktus, kad būtų galima statyti užkardas prie sienos su Rusija ir taip sustiprinti pasirengimą hibridinėms grėsmėms, rašo „Reuters“.
Šiuo metu narystės NATO siekianti Suomija suskubo stiprinti sienos apsaugą, nes baiminasi, kad Rusija gali imtis spaudimo Suomijai link jos sienos siųsdama migrantus. Dar pernai tokią hibridinę ataką Lietuvai ir kitoms kaimyninėms Vakarų valstybėms surengė Baltarusija.
Suomijos Vyriausybės parengtose įstatymo pataisose siūloma sudaryti galimybę koncentruoti prieglobsčio prašymų priėmimą tik tam tikruose atvykimo punktuose.
Pagal galiojančias ES taisykles migrantai turi teisę prašyti prieglobsčio bet kuriame konkrečiame įvažiavimo į ES valstybę narę punkte.
Pakeitimais taip pat būtų leista statyti kliūtis, pavyzdžiui, tvoras, taip pat naujus kelius, kad Suomijai būtų lengviau patruliuoti pasienyje.
„Vėliau vyriausybė, remdamasi Suomijos pasienio apsaugos tarnybos vertinimu, priims sprendimą dėl sienos užtvarų kritinėse zonose rytinėje pasienyje“, – sakoma vidaus reikalų ministrės Kristos Mikkonen pareiškime.
19:47 | Zelenskis įvedė sankcijas Putinui, Peskovui, Šoigu ir kitiems
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir dar 34 asmenims, įskaitant Dmitrijų Peskovą, Michailą Mišustiną ir Sergejų Šoigu, rašo UNIAN. Tarp sankcijų – draudimas kirsti Ukrainos sieną ir daugybė kitų.
Dokumente teigiama, kad sankcijos buvo įvestos neribotam laikui.
Aukščiausiems Rusijos valdžios institucijų vadovams buvo nustatyti šie apribojimai: turto ir nuosavybės blokavimas; draudimas kirsti Ukrainos sieną, įplaukti į Ukrainos teritorinius vandenis ir oro erdvę; vertybinių popierių sandorių draudimas; atsisakymas išduoti vizas; Ukrainos valstybinių apdovanojimų atsisakymas; draudimas naudoti Ukrainos radijo dažnius; draudimas privatizuoti ir išnuomoti turtą Ukrainoje; žemės sklypų nuosavybės draudimas ir kt.
Iš viso į sankcijų sąrašą įtraukti 35 asmenys, Rusijos valdžios institucijų atstovai. Į sąrašą įeina Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir kiti.
V. Zelenskio dekretas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.
19:09 | Rusijos pajėgos bando atnaujinti puolimą, kad užimtų Zaporižią
Rusijos pajėgos bando atnaujinti puolimą, kad, tikėtina, visiškai užimtų Zaporižios sritį, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.
„Priešas sutelkė dėmesį į linijų išlaikymą, tačiau kartu neatsisako bandymų atnaujinti puolimą šiomis kryptimis, tikriausiai siekdamas pasiekti administracines Zaporižios srities ribas“, – UNIAN cituoja jį.
O. Hromovas taip pat pridūrė, kad jei Chersono sritis bus visiškai užimta, okupantai bandys užimti Mykolajivą ir taip bandys sudaryti sąlygas pulti Odesą.
18:48 | Zelenskis: pasaulis seniai nepripažįsta Ukrainos perspėjimų svarbos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl Rusijai taip svarbu kontroliuoti Ukrainą, rašo UNIAN.
Apie tai, pasak naujienų agentūros, V. Zelenskis kalbėjo atidarydamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos susitikimą.
„Šiandien, kai pasaulį vienu metu krečia kelios pasaulinės krizės – maisto, energetikos ir vertybių – krizę, kurią dažnai vadiname geopolitine krize, apibūdinčiau būtent šia sąvoka – „vertybių krizė“. Vėliau paaiškinsiu, kodėl taip yra“, – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą turėjo skaudžių pasekmių, įskaitant dešimtis tūkstančių žuvusių žmonių ir šimtus sugriautų Ukrainos miestų ir kaimų.
„Apie 12 mln. žmonių tapo šalies viduje perkeltaisiais asmenimis, o tai rodo didžiausią migracijos krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Juodąją jūrą, kuri yra pagrindinis maisto produktų eksporto kelias, blokuoja Rusijos karinis jūrų laivynas.
Šimtai milijonų žmonių visuose žemynuose atsidūrė ties maisto trūkumo, o greičiausiai – bado riba, už kurią bus visiškai atsakinga Rusija. Europa išgyvena vieną sudėtingiausių energetikos situacijų per visą savo istoriją“, – sakė V. Zelenskis.
Vis dėlto Ukrainos prezidentas pridūrė, kad kol kas nežinoma, kokias dar krizes Rusija rengia laisvajam pasauliui ir kokias pasekmes jos sukels.
„Kas nutiks, jei Rusijos kariuomenė panaudos masinio naikinimo ginklus? Kas nutiktų, jei Rusijos smūgiai sukeltų pavojų, pavyzdžiui, mūsų regiono geriamojo vandens šaltiniams? Arba radiacijos ar cheminės taršos grėsmė Juodosios jūros baseinui, taigi ir daliai Viduržemio jūros?“ – svarstė V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad pasaulis jau seniai nepripažįsta Ukrainos perspėjimų svarbos.
„Kai pernai Ukraina perspėjo pasaulį apie Rusijos pasirengimą ir pabrėžė, kad reikia griežtų prevencinių sankcijų Rusijai, kad Maskva bent jau pajustų, jog negali išvengti agresijos, pasaulis mūsų negirdėjo...
Tačiau Rusija visada žinojo, kad keli žingsniai būtent prieš mūsų valstybę, keli žingsniai būtent mūsų regione – ir pasekmės bus jaučiamos visuose žemynuose. Štai kodėl Rusijai reikia kontroliuoti Ukrainą. Todėl dabar pasaulis yra suinteresuotas padėti apsaugoti Ukrainą“, – sakė jis.
18:19 | JK Vyriausybė išreiškė susirūpinimą dėl mirties bausme nuteistų britų
Pasirodžius informacijai, kad prorusiški separatistai mirties bausme nuteisė tris užsieniečius, kovojusius Ukrainos pusėje, JK Vyriausybė pareiškė esanti „labai susirūpinusi“.
„Akivaizdu, kad esame labai susirūpinę dėl to. Nuolat sakome, kad karo belaisviai neturėtų būti išnaudojami politiniais tikslais“, – teigiama JK ministro pirmininko atstovo spaudai komentare, kurį cituoja „Sky news“.
„Jūs žinote, kad pagal Ženevos konvenciją karo belaisviai turi teisę į kovotojo imunitetą ir jie neturėtų būti persekiojami už dalyvavimą karo veiksmuose“, – tęsiama.
„Taigi mes ir toliau bendradarbiausime su Ukrainos valdžios institucijomis, kad pabandytume užtikrinti visų Didžiosios Britanijos piliečių, kurie tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir yra laikomi kaip karo belaisviai, paleidimą“, – tikina Vyriausybė.
Ketvirtadienį prorusiškos Donecko liaudies respublikos teismas mirties bausme nuteisė du britus, kovojusius Ukrainos pusėje Mariupolyje.
18:03 | Mariupolio pensininkams pensijos mokamos rubliais
Rusijos pajėgos apgultame Mariupolio mieste gyventojams pensijas mokėti pradėjo rubliais, praneša miesto mero patarėjas Petro Andruščenka.
Savo „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime P. Andruščenka sakė, kad pinigai į miestą buvo pristatyti šarvuotais automobiliais, o mėnesio pabaigoje buvo sudaryta eilė pensijoms atsiimti.
„Okupantai Mariupolyje pradėjo išduoti Rusijos pensijas. Jų duomenimis, užregistruota apie 47 000 pensininkų, tačiau mūsų šaltiniai praneša, kad dar apie 10 000 Mariupolio gyventojų nepateikė dokumentų okupantų dalyboms“, – rašė jis.
„Kaip ir tikėtasi, pensijų išdavimas virto dar vienu pragaru ir patyčiomis. Eilė numatyta iki mėnesio pabaigos, tačiau ir vėl – tai negelbsti nuo grubumo ir kovos dėl išlikimo“, – teigė P. Andriuščenka.
Mariupolis po intensyvių kovų praėjusį mėnesį buvo užimtas Rusijos.
17:26 | Prorusiški separatistai mirties bausme nuteisė užsienio piliečius, kovojusius Ukrainos pusėje
Savarankiškai pasiskelbusios prorusiškos Donecko liaudies respublikos teismas užsienio kariškius, kurie dalyvavo kovinėse operacijose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje, nuteisė mirties bausme, rašo „The Guardian“.
Mirties bausme buvo nuteisti du britai ir vienas Maroko pilietis. Jie buvo suimti kovojantys Ukrainos kariuomenės gretose Mariupolyje, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Teismas Rusijos kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje nuteisė Aideną Asliną ir Shauną Pinnerį po kelias dienas trukusio „parodomojo teismo“, kuriame buvo pateikti „sufabrikuoti kaltinimai“, turėję imituoti karo nusikaltimų bylas prieš Rusijos karius Kyjive.
28 metų A. Asliną ir 48 metų Š. Pinnerį teismas nuteisė Rusijos kontroliuojamoje Donecko teritorijoje kartu su Saaudunu Brahimu. Nurodoma, kad jie nuteisti dėl „terorizmo“.
16:45 | Ukrainiečių vadas Severodonecke: „Mes kaunamės už kiekvieną namą ir gatvę“
„Mes kaunamės už kiekvieną namą ir gatvę“, – apie situaciją Severodonecke kalba ukrainiečių vadas Petro Kuzyk.
Anot jo, Severodonecke vyksta stiprūs mūšiai, Rusija toliau intensyviai apšaudo miestą.
„Mes kovojame dėl kiekvieno namo ir kiekvienos gatvės. Vakar diena mums buvo sėkminga. Perėjome į kontrataką ir kai kuriuose rajonuose mums pavyko juos nustumti atgal vienu ar dviem kvartalais. Kitose vietovėse juos nustūmėme atgal tiesiog vienu ar dviem namais“, – „Reuters“ cituoja jį.
P. Kuzyk teigia, kad ukrainiečiai kai kuriose vietose perėjo nuo „aklos gynybos“ prie nedidelių kontrpuolimų. Taip tikimasi, kad rusų pajėgos sumažins atakų intensyvumą.
„Kai mes jiems primetėme gatvės kovas, tai kurį laiką veikė – jie nežinojo, kur jie yra ir kur mes. Tačiau dabar jie tiesiog dengia artilerijos ugnimi tiek savo karius, tiek mūsų dalinius“, –sakė jis.
Ukrainos pajėgos, panašu, neplanuoja atsitraukti ir laiko savo pozicijas.
Anksčiau ketvirtadienį Severodonecko meras Oleksandras Striukas padėtį apibūdino kaip „sudėtingą, bet valdomą”.
16:17 | Zelenskis: Rusijos invazija yra kaip Covid-22, o ginkluotė Ukrainai – skiepai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su Covid-19, o ginklus bei sankcijas Rusijai pavadino vakcina, rašo „The Guardian“.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo „Time“ renginyje, skirtame 100 įtakingiausių žmonių pagerbti. Ukrainos prezidentas taip pat pakartojo pagalbos iš užsienio svarbą, mat karui besitęsiant „Ukrainos kariai žūsta mūšio lauke“.
Jis taip pat retoriškai klausė, ar JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kongreso nariai išnaudoja „visus įtakos ir lyderystės pajėgumus“, ir ragino juos tapti „100 proc. įtakingais“.
„Ginklai ir sankcijos yra... skiepas... nuo Rusijos atnešto Covid-22“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Kiek anksčiau jis perspėjo, kad kova dėl Severodonecko gali nulemti viso Donbaso likimą.
Jau kurį laiką Severodonecke vyksta įnirtingi mūšiai. Pasak Ukrainos kariškių, kartais Rusijos artilerija ukrainiečius lenkia santykiu 10:1. Aplink šį miestą yra sutelkta apie trečdalis visų Rusijos pajėgų.
Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienio rytą sakė, kad „tyla Sievierodonecke tęsiasi tik tada, kai perkraunami ginklai“ ir kad „regioniniame centre tęsiasi gatvių kovos“, mat Ukrainos pajėgos laikosi.
15:47 | JT: Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos.
„Karas Ukrainoje sukėlė vieną didžiausių žmonių persikėlimo krizių pasaulyje“, – nurodė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR).
Ukrainai skirtame UNHCR duomenų portale, kurio tikslas – geriau atspindėti žmonių judėjimą į karo purtomą šalį ir iš jos, skelbiama, kad nuo vasario 24 dienos 44-iose Europos valstybėse iš viso užregistruoti 4 816 923 ukrainiečiai pabėgėliai.
Iš tiesų šalį paliko gerokai daugiau žmonių: UNHCR duomenys rodo, kad iki birželio 7 dienos buvo užregistruota daugiau kaip 7,3 mln. sienos kirtimo iš Ukrainos atvejų.
Remiantis UNHCR duomenimis, dar 2,3 mln. asmenų grįžo atgal į šalį.
15:19 | Rusijoje prabilta apie karo pabaigą dar iki šių metų pabaigos
Rusijos Dūmos deputatas Adamas Delimchanovas, anksčiau apdovanotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino už dalyvavimą kare prieš Ukrainą, tikisi jo pabaigos iki šių metų galo.
„Tikimės (karo pabaigos iki metų galo). Aš manau, kad daugiau nesitęs. Pabaiga, akivaizdu, ankstyva, mano manymu. <...> Aš esu tikras, kad visam tam bus galas, ir tam yra visi požymiai“, – „RIA Novosti“ aiškino jis.
Vienas iš čečėnų lyderių taip pat pareiškė, kad Čečėnijos padaliniai liks Ukrainoje ir Donbase „iki spec. operacijos pabaigos“.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas A. Delimchanovo prognozes, įprastai jam aptakiai pakomentavo: „Užduotys yra nurodytos, jų įgyvendinimas ir reikš spec. operacijos pabaigą“.
14:53 | Rusijos laivynas pradeda pratybas Baltijos jūroje, tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje
Dešimtys Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų ketvirtadienį dalyvauja pratybose Baltijos jūroje, Švedijai ir Suomijai neseniai pateikus paraiškas įstoti į NATO.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Baltijos laivyno laivai „atliks mokomąsias laivybos kelių ir laivyno bazių gynybos užduotis“.
Pranešime sakoma, kad manevruose, kurie taip pat apims pratybas sausumoje, Kaliningrado srityje esančiuose poligonuose, dalyvaus 60 laivų ir 40 orlaivių.
Laivyno pratybos rengiamos padidėjus įtampai tarp Maskvos ir NATO, kai Švedija ir Suomija pasiprašė priimti jas į JAV vadovaujamą aljansą, tvyrant nerimui dėl Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje.
14:36 | Žiniasklaida: Rusijos nelaisvėje – 2 449 „Azovstal“ gynėjai
Ukrainos kariai laikomi kardomojo kalinimo centre Olenivkoje, Rusijos okupuotame Donecko srities kaime, pranešė „Ukrainska Pravda“, remdamasi savo anoniminiais gynybos žvalgybos šaltiniais.
14:08 | Vakarų ginkluotė leistų greitai užbaigti kautynes Sjevjerodonecke – vietos pareigūnas
„Kai tik gautume toliašaudės artilerijos, galinčios rengti dvikovas su Rusijos artilerija, mūsų specialiosios pajėgos išvalytų miestą per 2–3 dienas“, – sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, duodamas interviu, paskelbtą jo oficialiose paskyrose socialiniuose tinkluose.
Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį mūšį dėl Sjevjerodonecko apibūdino kaip „vieną sunkiausių“ nuo karo pradžios.
S. Haidajus ketvirtadienį sakė, kad mieste tebesančios ukrainiečių pajėgos išlieka „itin motyvuotos“. Anot pareigūno, „visi išlieka savo pozicijose“.
„Rusijos artilerija nuolat bombarduoja teritorijas, kontroliuojamas ukrainiečių“, – pridūrė jis.
13:49 | Zelenskis siūlo pašalinti Rusiją iš FAO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Rusiją pašalinti iš Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), apkaltinęs Maskvą dėl pasaulinės apsirūpinimo grūdais krizės sukėlimo pasiuntus kariuomenę į jo šalį.
„Negali būti jokių diskusijų dėl Rusijos narystės FAO pratęsimo. Ką ten veikti Rusijei, jeigu jie verčia badauti mažiausiai 400 mln. arba potencialiai daugiau kaip milijardą žmonių?“ – V. Zelenskis kalbėjo per Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.
13:24 | Duda pratrūko dėl pokalbių su Putinu: „Ar kas nors kalbėjosi su Adolfu Hitleriu? Ar kas nors sakė, kad reikia jo nežeminti?“
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sukritikavo idėją derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Jis tai palygino su pokalbiais su Vokietijos diktatoriumi Adolfu Hitleriu.
Apie savo požiūrį jis kalbėjo interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nebijo V. Putino, nes, kaip ir Prancūzijos prezidentas, mano, kad konflikto „sprendimas gali būti pasiektas tik derybomis“.
„Mane stebina visos šiuo metu vykstančios derybos su V. Putinu. Kancleris O. Scholzas, prezidentas Emmanuelis Macronas. Šie pokalbiai nenaudingi. Ką jie daro? Jie tik įteisina asmenį, atsakingą už Rusijos kariuomenės nusikaltimus Ukrainoje. Jis yra atsakingas už tai. Jis priėmė sprendimą išsiųsti kariuomenę. Jam atskaitingi karo vadai. Vladimiras Putinas!
Ar kas nors taip kalbėjosi su Adolfu Hitleriu per Antrąjį pasaulinį karą? Ar kas nors sakė, kad Adolfas Hitleris turi „išsaugoti veidą“? Kad turėtume veikti tokiu būdu, kad nebūtų pažemintas Adolfas Hitleris? Aš apie tai negirdėjau“, – sakė A. Duda.
12:51 | Nesiliauja atakos Severodonecke
Rusijos pajėgos toliau puola ukrainiečių pozicijas Severodonecke. Tuo pat metu okupantai bando aplenkti Ukrainos pozicijas šioje srityje, kad išvengtų Doneco upės kirtimo, teigiama JAV Karo studijų instituto analizėje. Pasak analitikų, rusai tęsia operacijas Sviatohirsko srityje ir į vakarus nuo Lymano, kad susijungtų su pajėgomis Iziumo pietryčiuose ir veržtųsi į Slovjanską.
Ukrainos kariuomenė ir toliau vykdo mobilią Severodonecko gynybą ir greičiausiai sutelks dėmesį, bandydamos padaryti didelę žalą Rusijos pajėgoms, o ne bandys išlaikyti visą miestą.
12:39 | Rusijos nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 31 700 Rusijos karių. Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnius, 1398 tankus, 3438 šarvuočius, 711 artilerijos pabūklų, 213 raketų sistemų, 13 laivų, 2421 mašiną, 76 kuro cisternas, 562 bepiločius orlaivius, 96 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 53 specialiosios įrangos vienetus.
12:28 | Mariupolyje po nuolaužomis randami šimtai kūnų
Pasak Mariupolio mero patarėjo, mieste sugriautų pastatų nuolaužose randama šimtai kūnų.
Petro Andriuščenka per „Telegram“ kalbėjo apie „nesibaigiantį mirties karavaną“ okupuotame uostamiestyje, kur iš po griuvėsių išimama nuo 50 iki 100 lavonų viename blokiniame name ir vežama į morgus arba – priklausomai nuo kūno suirimo stadiją – į sąvartyną.
11:43 | „Derybų stalas kol kas už kalnų“ – JAV dabar nemato galimybės Rusijai ir Ukrainai vykdyti derybas
Karai baigiami diplomatinėmis pastangomis, tačiau Rusijos karo Ukrainoje atveju tokių derybų artimiausiu atveju nebus, teigia JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried.
Jos teigimu, būtent dėl to, kad JAV nemato galimybės Ukrainai ir Rusijai sėsti prie derybų stalo, Jungtinės Valstijos darys viską, kad dar labiau sustiprintų Ukrainos pozicijas.
Paprašyta patikslinti JAV poziciją dėl karo Ukrainoje užbaigimo būdų, K. Donfried „Ukrinform“ citavo prezidentą Joe Bideną, kurio teigimu karą užbaigti pajėgi tik diplomatija.
Ji pabrėžė, kad prezidentas J. Bidenas aiškiai leido suprasti, jog JAV daro viską, ką gali, kad sustiprintų Ukrainos pozicijas kiek įmanoma, kol ji sės prie derybų stalo.
„Bet manau, kad derybų stalas, deja, kol kas už kalnų“, – sakė JAV valstybės departamento atstovė. Šiame kontekste ji pažymėjo, kad „šiandien nėra jokių įrodymų, kad Rusija nori pradėti sąžiningas derybas“.
11:33 | Okupantai Mariupolyje surengė „bado žaidynes“: žmonėms maisto reikia laukti dvi tris dienas
Pietinį Ukrainos uostamiestį Mariupolį okupavusios Rusijos karinės pajėgos verčia vietos gyventojus humanitarinės pagalbos laukti ištisas dienas.
Kaip skelbia „Nexta“, tam, kad gautų maisto, gyventojai turi užsirašyti į eiles, kuriose laukti reikia dvi ar tris dienas.
The invaders staged a kind of "hunger games" for the residents of Mariupol for humanitarian aid. Since the citizens simply have no other source of food.
— NEXTA (@nexta_tv) June 8, 2022
To get food, #Mariupol residents need to sign up for a queue that is two or three days ahead. pic.twitter.com/zbCmhdivVn
Jau šią savaitę skelbta, kad Rusijos okupuotame Mariupolyje pasireiškė milžiniškas maisto produktų ir vandens deficitas. Žmonės į ligonines patenka tiesiai iš gatvės, kur valandų valandomis laukia eilėse prie humanitarinės pagalbos.
11:02 | Ukrainiečiai skelbia sunaikinę „Wagner“ karių bazę
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad šalies pajėgos sunaikino „Wagner“ bazę okupuotoje Luhansko teritorijoje.
„Dega stadionas Stachanove, kur buvo „Wagner“ grupuotės bazė. Pirminiais duomenimis, vienas išgyvenęs“, – teigiama Ukrainos žurnalisto Romano Bočkalos pranešime.
10:46 | Kariuomenės vadas: Dūmos atstovo iniciatyva dėl Lietuvos iliustruoja daugumos rusų požiūrį
Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio vertinimu, Dūmos deputato registruotas projektas dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo 1991 metais atšaukimo atliepia daugumos rusų neigiamą požiūrį į Vakarų pasaulį.
„Jis išreiškė ne tiek savo, bet tos Rusijos dalies, mano galva, požiūrį į mus, ir tai aiškiai atspindi nuostatą, kad jūs negalit būt nepriklausomi, norim pripažinsim, norim nepripažinsim. Teisiškai ir politiškai tai yra visiška kvailystė, bet tai būdinga daryti kvailystes Rusijai ir didžiajai daliai rusų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė V. Rupšys.
V. Rupšys pabrėžė, kad nuo pat karinės invazijos pradžios yra akivaizdu, kad tai ne Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą, o Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Nuo pat paskutinio karo Ukrainoje pradžios, ne nuo 2014 metų, o nuo vasario 24 dienos, tiek Lietuvoj, tiek Vakarų Europoj, tiek pasauly buvo kalbama, kad tai V. Putino karas prieš Ukrainą. Tai nėra V. Putino karas, tai yra Rusijos karas prieš Ukrainą, ir šita J. Fiodorovo iniciatyva iliustruoja, kad, deja, ne vien V. Putinas, ir ne vien parlamentarai, bet didžioji Rusijos piliečių dalis yra agresyviai nusiteikę ir nepatikimai žiūri į Vakarų pasaulį“, – kalbėjo V. Rupšys.
10:20 | Rusijos kibernetinio karo priemonės pasirodė netikėtai silpnos – Europos ekspertai
Kelių Europos šalių kibernetinės gynybos pajėgų vadai trečiadienį kalbėjo, kad Rusijos prieš Ukrainą naudojamos kibernetinio karo priemonės pasirodė esančios daug silpnesnės nei tikėtasi.
„Mes, kibernetinio saugumo ekspertai, remdamiesi ankstesne patirtimi dėl Rusijos elgesio ir pajėgumų, buvome gan tikri, kad įvyks kibernetinis Perl Harboras“, – sakė Lenkijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas generolas Karolis Molenda.
Tačiau Ukraina buvo pasirengusi ir „atlaikė atakas iš Rusijos“, sakė K. Molenda Tarptautinio kibernetinio saugumo forumo (FIC) susitikime Lilio mieste Prancūzijos šiaurėje.
Tai parodė, kad galima pasirengti kibernetiniam konfliktui su Rusija, turinčia gerus puolamuosius pajėgumus, bet ne tokią gerą gynybą, pažymėjo K. Molenda.
Jis paminėjo kibernetines atakas prieš šią šalį, daugiausia surengtas nepriklausomų programišių.
09:53 | „The Independent“: Vakarų žvalgybos duomenimis, Rusija turi 20 kartų daugiau artilerijos pabūklų už Ukrainą, kuri patiria didelių nuostolių
„The Independent“ šaltinių duomenimis, Ukrainos pajėgos patiria didelių nuostolių, nes rusai santykiu 20:1 turi daugiau artilerijos pabūklų ir 40:1 – amunicijos. Šie nauji duomenys piešia niūrų kovos priešakinėse linijose vaizdą, rašoma UNIAN.
Ataskaitoje, su kuria susipažino „The Independent“ žurnalistai, pirmą sykį kalbama apie nerimą dėl ukrainiečių karių dezertyravimo problemų, skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė turi labai ribotą apšaudymo nuotolį, o priešas gali smogti 12 kartų tolimesniu atstumu.
„Žiauri kova Ukrainos rytuose turi rimtą demoralizuojantį poveikį Ukrainos pajėgoms, o taip pat ir neša didelius materialinius nuostolius. Dezertyravimo atvejų skaičius auga su kiekviena savaite“, – pažymima dokumente. Tuo pat metu Kyjivo pozicijos derybose silpsta dėl augančio belaisvių skaičiaus Ukrainos nenaudai.
Britų leidinyje skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje rašoma: „Rusai reikalauja keistis belaisviais vienas už vieną principu. Tai reiškia, kad 4,5 tūkst. ukrainiečių belaisvių gali likti Rusijos kalėjimuose, kol nebus sudaryta taikos sutartis. Maskva, tikėtina, pasinaudos tuo bandydama destabilizuoti Ukrainos vidinę situaciją, jeigu nebus imtasi socialinio tų karių aprūpinimo priemonių ir aiškios komunikacijos“.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad pastaruoju metu išaugo ukrainiečių nuostoliai dėl Rusijos karinės galios ir pažymima, kad šio karo neįmanoma laimėti, kol priešas turės kelis kartus daugiau ginkluotės, o turima ukrainiečių ginkluotė gali veikti daug mažesniu atstumu.
Didelė problema Ukrainai yra ir „Smerč“ bei „Uragan“ raketų trūkumas. Šios 60-80 kilometrų atstumu galinčios šaudyti reaktyvinės raketų paleidimo sistemos leido efektyviai sulaikyti rusų puolimą pirmaisiais karo mėnesiais.
„Šiandien maksimalus Ukrainos kariuomenės atstumas, kuriuo jie gali apšaudyti yra 25 kilometrai. <...> Tuo metu priešas gali smogti Ukrainos kariuomenės daliniams taktinėmis balistinėmis raketomis „Iskander“ iš už 290 kilometrų, o taip pat „Smerč“ ar „Točka-U“ ar „Uragan“ raketomis 60-80 kilometrų atstumu.
Ataskaitoje skelbiama, kad „tai sukuria absoliučios nelygybės mūšio lauke situaciją, jau nekalbant apie visišką priešo aviacijos dominavimą ore, kurią tik kartais galima koreguoti „Stinger“ raketų pagalba ar dėl pačios Rusijos pilotų klaidų“.
„The Independent“ taip pat pažymima, kad rusai gerai suvokia, jog Ukraina gavo dar gana nedidelį Vakarų ginkluotės kiekį, o tiekimas į frontą vyksta lėtai. Šiuo atveju Rusija naudojasi savo galimybėmis, bandydama prasiveržti pro Ukrainos gynybinius įtvirtinimus Donbase.
Tuo pačiu aiškinama, kad prieštankinės sistemos „Javelin“ ir NLAW įrodė savo efektyvumą ne tik mūšių prie Kyjivo ir Charkivo, bet ir Donbase metu. Taip pat amerikiečių dronai „Switchblade“ sudavė galingą smūgį rusų pajėgoms.
09:32 | Charkive nugriaudėjo sprogimas
Trečiadienį apie 23 valandą Charkive nugriaudėjo sprogimas. Apšaudymo metu kilo gaisrai kavinės, parduotuvės ir mokyklos bibliotekos pastatuose. Buvo apgadintas mokyklos pastatas.
Anksčiau du žmonės žuvo, dar keturi buvo sužeisti.
09:10 | Įvardijo du Ukrainos taškus, kur netrukus gali smogti Rusijos pajėgos
Rusijos Federacija artimiausiais mėnesiais gali surengti puolimą prieš du Ukrainos regioninius centrus – Mykolajivą ir Zaporižią.
Kol kas Ukrainos pusė nepastebi didelių priešo pajėgų koncentracijos puolimui, „Reuters“ komentare sakė Mykolajivo regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
„Manau, kad artimiausiais mėnesiais [Rusijos karinės pajėgos] turi tam tikrų galimybių atakuoti Zaporižią ir Mykolajivą. Tačiau kol kas nematėme jokio persigrupavimo ar didelės kariuomenės koncentracijos puolimui“, – sakė V. Kimas.
08:29 | Ukrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britą
Ukrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britą, trečiadienį paskelbė vyriausybę Kyjive remiantis tarptautinis legionas.
„Ukrainos spaudoje pranešta, kad rusai užbaigė baudžiamosios [bylos] tyrimą trijų užsieniečių atžvilgiu ir rengiasi juos teisti, kad jiems gresia mirties bausmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio legiono Ukrainai ginti (LIDU) atstovas Damienas Magrou.
„Vienas iš trijų straipsnyje paminėtų [žmonių], Andrew Hillas, yra legionierius, turintis kontraktą su Ukrainos armija“, – sakė jis.
D. Magrou pabrėžė, kad pagal Ženevos konvenciją A. Hillas turėtų būti laikomas karo belaisviu ir kad su juo taip ir turėtų būti elgiamasi.
Kaip nurodo LIDU, A. Hillą „kelias savaites nelaisvėje“ laiko Rytų Ukrainos prorusiški separatistai.
„Mirties bausmės įvykdymas belaisviams yra karo nusikaltimas“, – akcentavo LIDU.
Prorusiški pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsimena, kad sučiuptų ukrainiečių karių, įskaitant pulko „Azov“ kovotojus, gali laukti teismas ir mirties bausmė.
08:08 | Severodoneckas lyginamas su žeme
Dabar didžiąją dalį rytinio Severodonecko miesto kontroliuoja rusai, trečiadienį paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos pajėgos pranešė apie įnirtingus mūšius, vykstančius keliose vietose rytiniame Ukrainos Luhansko srities mieste.
„Rusai viską naikina, – sakė S. Haidajus Ukrainos televizijai, – Jie šaudo iš tankų ir artilerijos į gyvenamuosius pastatus“.
Trečiadienį interviu naujienų agentūrai RBC-Ukraine Hayday sakė, kad anksčiau šią savaitę Ukrainos specialiosioms pajėgoms pavyko perimti beveik pusę miesto.
Tačiau jis pridūrė, kad kai Rusijos kariai pamatė Ukrainos veržimąsi į priekį, „jie tiesiog pradėjo lyginti miestą su žeme oro antskrydžiais ir artilerija“.
S. Haidajus paaiškino, kad Ukrainos pajėgos neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik laikinai taktiškai trauktis iš centrinių miesto dalių dėl intensyvaus Rusijos bombardavimo.
07:39 | Ekonominis smūgis Rusijai
Pasaulio bankininkystės ekspertai mano, kad dėl Vakarų sankcijų, masinio įmonių išvykimo ir eksporto žlugimo Rusijos ekonomika iki metų pabaigos susitrauks 15 proc., o 2023 metais – dar 3 proc.
Tarptautinių finansų institutas perspėjo, kad skaičiai gali būti dar blogesni, jei Europa visiškai nusisuks nuo Rusijos energetikos.
Ataskaitoje apie karo padarinius Rusijos finansams institutas nurodė, kad Jungtinės Karalystės, ES ir JAV Maskvai įvestos sankcijos artimiausiais mėnesiais tik plėsis ir griežtės.
07:09 | Zelenskis: Rusija tebesijaučia esanti per stipri, kad derėtųsi dėl karo Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija nelinkusi derėtis dėl karo užbaigimo, nes tebesijaučia esanti stipri.
Kreipdamasis į JAV verslo lyderius V. Zelenskis sakė, kad Rusijai įsitraukti į derybas „dabar tiesiog neįmanoma, nes Rusija tebejaučia savo galią“.
Kalbėdamas vaizdo ryšiu per vertėją prezidentas pridūrė: „Turime susilpninti Rusiją, ir pasaulis turėtų tai padaryti.“
Anot V. Zelenskio, Ukraina tai daro mūšio lauke, bet prezidentas ragino toliau griežtinti sankcijas, kad būtų susilpninta Rusijos ekonomika.
„Turime visiškai atjungti Rusiją nuo pasaulio finansų sistemos“, – jis sakė verslo lyderiams.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina nori derėtis su Rusija dėl karo užbaigimo, bet „ne mūsų nepriklausomybės sąskaita“.
06:37 | Vakarų ginkluotė jau turi įtakos
Vakarų tiekiamos artilerijos sistemos jau dabar daro įtaką Ukrainai ir „tik laiko klausimas“, kada šalies pajėgos atgaus reikšmingas pozicijas pietuose, trečiadienį pareiškė Mykolajivo srities gubernatorius V. Kimas.
V. Kimas, kurio regionas iš dalies yra okupuotas Rusijos, naujienų agentūrai Reuters sakė, kad Ukrainos pajėgos pastarosiomis savaitėmis patyrė „šiek tiek sėkmės“ per kontrataką kaimyniniame Chersono regione.
Paklaustas, kada Vakarų ginklai turės įtakos kovoje prieš Rusijos pajėgas, jis atsakė: „Tai jau vyksta... ir mums vis labiau sekasi“.
„Mes kalbame apie artileriją, – sakė jis. – Mūsų regione tai jau veikia“.
06:10 | Mūšyje dėl Severodonecko sprendžiamas Donbaso likimas
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, rytinis Severodonecko miestas „išlieka konfrontacijos Donbase epicentru“. Jo teigimu, mūšis dėl šio miesto – sunkiausias iki šiol matytas per šį karą.
„Tai labai nuožmi kova, labai sunku, – savo naktinėje kalboje sakė jis. – Turbūt vienas sunkiausių mūšių per šį karą. Esu dėkingas visiems, kurie gina šią kryptį. Daugeliu atžvilgių ten sprendžiamas mūsų Donbaso likimas“.
Zelenskis apibūdino Donecką kaip „miestą vaiduoklį, praradusį daugumą žmonių, tūkstančius gyvybių ir absoliučiai visas perspektyvas“.
„Tik Ukrainos sugrįžimas, kuris tikrai įvyks, tik mūsų vėliava ir tik Ukrainos įstatymai reikš normalų gyvenimą šioms teritorijoms, šiems miestams. Gyvenimą, kuris ten buvo – ramų, saugų, atvirą pasauliui“, – pridūrė jis.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad neišminuos teritorinių vandenų aplink Juodosios jūros Odesos uostą, kad būtų galima eksportuoti grūdus, motyvuodama Rusijos atakų prieš miestą grėsme.
Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio trečiadienį, susitikime su Viduržemio jūros regiono ministrais dėl pasaulinės maisto krizės, perspėjo, kad milijonai žmonių gali mirti iš bado, jei Rusija neatblokuos Ukrainos uostų.
Daugiau kaip tūkstantis Ukrainos karių, gynusių pietrytinį Mariupolio uostamiestį, patekę į nelaisvę buvo išgabenti į Rusiją, trečiadienį pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasis vienu šaltiniu teisėsaugos tarnybose.
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus.
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra antradienį pranešė, kad Rusija iki šiol grąžino 210 ukrainiečių karių, žuvusių ginant pietrytinį Mariupolio uostamiestį, kūnus.
Padėtis, kai nei Rusija, nei Kyjivas neįstengtų laimėti karo Ukrainoje, „nėra išeitis“, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė interviu Jungtinės Karalystės dienraščiui „Financial Times“ ir dar kartą paragino kitas šalis teikti pagalbą jo vyriausybei.
