Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:00 | Mariupolyje sulaikyti paaugliai, giedoję Ukrainos himną
Mariupolyje rusų okupantai sulaikė paauglius, giedojusius Ukrainos himną, rašo UNIAN. Anot miesto mero patarėjo Petro Andriuščenkos, vaikus okupantams išdavė vietos gyventojai, vaikai buvo priversti prisipažinti.
„Mariupolyje sulaikyti paaugliai, giedantys Ukrainos himną. Laukiama. Tam ir buvo sukurtas šlavimo įrenginys. Liūdna, kad juos surado dėl jų pačių miestiečių pasmerkimo“, – cituojamas P. Andriuščenkos pareiškimas.
Anot jo, būtent dėl tokių ukrainiečių, kaip sulaikytieji paaugliai, verta kovoti už Mariupolį. Kartu jis pabrėžė, kad visiems, kurie prisideda prie okupantų, nebus atleista.
„Berniukai ir mergaitės – būkite tikri, esate tikrai geri jaunuoliai. Visi suprantame, kaip ir kas privertė jus pateisinti savo poelgį prieš kamerą. Esame su jumis mintimis ir širdimi“, – rašo P. Andriuščenka.
23:43 | Nausėda: Lietuva niekada nepripažins referendumų okupuotose Ukrainos teritorijose
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva niekada nepripažins okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamų referendumų dėl jų prijungimo prie Rusijos rezultatų.
Skelbiamus balsavimus jis pavadino demokratijos parodija.
„Tai, ką Rusija daro Donecke, Luhanske ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose, yra demokratijos parodija, bandant pridengti tikrą totalitarinio režimo veidą. Šie regionai yra ir bus Ukraina, o butaforiniai Rusijos referendumai yra neteisėti. Lietuva niekada jų nepripažins“, – Prezidentūros antradienį išplatintoje pozicijoje žurnalistams sakė šalies vadovas.
Okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donbasui, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primestos valdžios pareigūnai antradienį pranešė, kad rugsėjo 23–27 dienomis surengs aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
Didelę dalį Donbaso teritorijos Maskvos remiami separatistai kontroliavo nuo 2014 metų, o Chersono ir Zaporižios sritys užimtos Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje šiemet vasarį.
23:25 | „Baza“: Putino kalba bus parodyta rugsėjo 21-ąją, 9–10 ryto
„Baza“ šaltiniai Kremliaus administracijoje patvirtino, kad Vladimiro Putino kalba bus parodyta rugsėjo 21-ąją, 9–10 ryto.
23:19 | Nausėda JT: Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus
Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus, antradienį per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke sakė Lietuvos prezidentas.
Gitanas Nausėda taip pat ragino tarptautinę bendruomenę atskirti agresorę nuo aukos.
„Pastarieji keli mėnesiai taip pat parodė, kad Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus. Rusijos karių ir ginkluotės dislokavimas Zaporižios atominėje elektrinėje kelia nerimą ir yra visiškai nepriimtinas. (...) Atominė elektrinė niekada neturėtų būti naudojama kaip karinė bazė!“ – sakė Lietuvos vadovas.
Didžiausia Europoje branduolinė jėgainė pastarosiomis savaitėmis buvo tapusi kautynių židinys, todėl kilo nuogąstavimų, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais nutikusią tragediją Černobylyje.
Be to, Ukrainos atstovai pranešė, kad pirmadienį rusų kariai apšaudė antrą pagal dydį šalies atominę elektrinę, esančią pietinėje Mykolajivo srityje.
G. Nausėda taip pat sakė, kad neatsakinga Rusijos retorika dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo tiesiogiai prieštarauja jos įsipareigojimui, kurį prisiėmė sausio mėnesį pareiškime dėl branduolinio karo prevencijos ir ginklavimosi varžybų išvengimo.
„Turime kolektyviai pasmerkti tokius veiksmus ir pareikalauti, kad būtų nedelsiant ir besąlygiškai išvesti visi kariai iš visos Ukrainos teritorijos. Taip pat turi būti nutraukta neatsakinga ir pavojinga branduolinė retorika bei elgesys. Turime reikalauti karinio ir kito personalo atitraukimo iš Zaporižios atominės elektrinės“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
G. Nausėda tvirtino, kad Jungtinėse Tautose norėtų kalbėti apie taiką, bet priverstas kalbėti apie karą.
„Vasario 24 dieną nuolatinė Saugumo Tarybos narė pradėjo nepateisinamą, neišprovokuotą ir neteisėtą karą prieš kaimyninę šalį. Šis šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas pakenkė pačiai Jungtinių Tautų idėjai“, – teigė jis.
Pasak prezidento, po „energetinės supervalstybės“ kauke slepiasi pavojinga imperialistinė valstybė, siekianti okupuoti ir aneksuoti savo kaimynes, ieškanti priežasčių, pateisinančių tą aneksiją, perrašinėjanti istoriją, naudojanti ekonominį ir energetinį šantažą, skleidžianti dezinformaciją ir propagandą.
Be to, jo teigimu, Jungtinių Tautų pamatinius principus pirmą kartą ji pažeidė ne prieš septynis mėnesius, o gerokai anksčiau.
„Šiandien kreipiuosi į jus visus. Pažvelkite į tai, kas vyksta Ukrainoje. Pažvelkite atidžiai. Kas yra agresorius, o kas – auka?“ – ragino G. Nausėda.
Anot jo, tik nuo mūsų pačių priklauso, kur bus nubrėžtos raudonos linijos ir kas dar bus toleruotina, o kas ne.
„Kaip galime toleruoti tarptautinės bendruomenės narę, įsitraukusią į užkariavimo ir naikinimo karą? Šalį, kuri sąmoningai pažeidinėja taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką. Šalį, kurios veiksmai trukdo mums visiems palaikyti taiką ir saugumą visame pasaulyje“, – klausė jis ir priminė tūkstančius nukankintų bei nužudytų, milijonus priverstų bėgti iš tėvynės ukrainiečių.
Iš JT tribūnos Lietuvos vadovas gyrė Ukrainos žmonių narsą ir pasiryžimą ginti savo šalį.
„Įkvėpta jų didvyriškos kovos, tarptautinė bendruomenė turėtų imtis dar aktyvesnio vaidmens stiprinant ukrainiečių atsparumą, kad jie galėtų atlaikyti šiuos sunkumus“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas taip pat teigė, kad Ukrainos žmonių kančias stiprina paklusnus įrankis Rusijos rankose – Baltarusijos režimas.
Jis priminė būtinybę patraukti atsakomybėn agresorius bei nustoti finansuoti „kruviną karą perkant agresoriaus energijos išteklius“.
„Tai turėtų didelės įtakos jos galimybėms tęsti šį brutalų karą“, – pabrėžė G. Nausėda.
22:49 | Rusijos žiniasklaida: Putino kalbos įrašas bus parodytas rugsėjo 21-ąją
Įrašytas Vladimiro Putino pranešimas bus parodytas rugsėjo 21-ąją, kuomet „pabus Tolimieji Rytai“, rašoma „Forbes“, kurie remiasi savo šaltiniais Rusijos prezidento administracijoje. „Meduza“ pažymima, kad žinutės paskelbimo metu Vladivostoke ir Chabarovske jau beveik 6 ryto.
Rusijos propagandininkai V. Solovjovas ir M. Simonian taip pat skelbia, kad šiandien jokio Rusijos prezidento pasisakymo nebus.
„Gulkitės miegoti“, – skelbė M. Simonian, o V. Solovjovas parašė vieną žodį – „rytoj“.
Oficialus Rusijos prezidento atstovas D. Peskovas – nereaguoja į žurnalistų žinutes, skelbia „Moskovskij komsomolec“.
22:29 | Tarp Donecko ir Charkivo iškelta Ukrainos vėliava
Antradienį Donecko ir Charkivo sričių riboje iškelta Ukrainos vėliava, „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo CNN.
„Ant įvažiavimo ženklo, įrengto Donecko ir Charkivo sričių pasienyje, iškelta Ukrainos vėliava!“ – pranešė jis.
„Mūsų ginkluotųjų pajėgų dėka ši Kyjivo-Charkivo-Dovžanskio plento atkarpa yra laisva nuo okupantų, tačiau itin pavojinga, nes tiesiog prikimšta mirtinai pavojingo metalo laužo“, – įspėjo P. Kyrylenko.
Dar visai neseniai čia vyko įnirtingi mūšiai, tačiau dabar liko tik apleista technika ir minų laukai, teigia jis.
„Kartu su Vidaus reikalų ministerijos vadovo pirmuoju pavaduotoju Jevhenu Jeninu ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovu Serhijumi Kruku nuvykome į vietovę įvertinti išminavimo darbų masto“, – informavo P. Kyrylenko.
22:05 | Nausėda ragino reikalauti Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus
Keturšaliame susitikime Niujorke Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino reikalauti Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus.
Jis pabrėžė, kad būtina kelti Rusijos karo nusikaltimų, branduolinio šantažo, tarptautinės teisės ir humanitarinių normų nepaisymo klausimus Jungtinėse Tautose (JT).
Tai G. Nausėda sakė per keturšalį koordinacinį susitikimą su Lenkijos, Estijos ir Latvijos prezidentais Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Alaru Karisu bei Egilu Levitu, pranešė Prezidentūra.
Lietuvos vadovo teigimu, veikdamos kartu Baltijos šalys ir Lenkija turės galimybę kelti šiuos klausimus aukščiau JT darbotvarkėje.
„Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė, parama Ukrainai ir solidarumas su ja, kalbėjimas vienu balsu saugumo klausimais padėjo pasiekti neregėtų pokyčių – tiek kalbant apie pagalbą Ukrainai, tiek apie Vakarų požiūrį į Rusiją, tiek apie sąjungininkų pasirengimą didinti įsitraukimą užtikrinant mūsų regiono saugumą. Esame teisingame kelyje ir jame privalome išlikti“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentai taip pat aptarė regiono saugumo stiprinimą. Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai sutarė stiprinti gynybos bendradarbiavimą, priimti bendrus sprendimus pakrančių apsaugos bei oro gynybos srityse.
Keturšalis koordinacinis susitikimas JT Generalinės Asamblėjos paraštėse vyksta antrus metus.
21:50 | JAV: Putinas galimai ruošiasi mobilizacijai
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas pareiškė, kad Vašingtonas turi informacijos, jog Vladimiras Putinas ruošiasi galimai mobilizacijai.
Anot jo, Vašingtonas turi informacijos apie pranešimus, kad Rusijos režimo lyderis V. Putinas galbūt svarsto galimybę duoti įsakymą mobilizacijai.
J. Sullivano teigimu, tai niekaip nepakenktų Ukrainos gebėjimui atremti Rusijos agresiją.
Apie galimus Rusijos mobilizacijos planus antradienį užsiminė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Fiktyvūs „referendumai“ nieko nepakeis. Nepadės ir jokia hibridinė „mobilizacija“, – „Twitter“ rašė jis.
❗️Biden's National Security advisor Jake Sullivan: We have information that Putin is preparing to potential mobilization measures. pic.twitter.com/vCA0goxaBi
— NEXTA (@nexta_tv) September 20, 2022
21:10 | Rusijos senatorė: po „referendumų“ Kyjivo puolimas bus vertinamas kaip agresija prieš Rusiją
„Kyjivo puolimas po referendumų rezultatų paskelbimo bus vertinamas kaip agresija prieš Rusiją“, – „Baza“ cituojama Rusijos senatorė Olga Kovitidi.
20:55 | Vakarai smerkia planuojamus „referendumus“ Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose
Jungtinės Valstijos, Vokietija, NATO ir Prancūzija antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų.
„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).
„Jei tai įvyks, Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“, – sakė jis.
J. Sullivanas teigė, kad „referendumai“ ir pranešimai apie Rusijos planus pašaukti daugiau karių atspindi pastarojo meto Maskvos nesėkmes kare, Ukrainos kariuomenei išlaisvinus didelius teritorijos plotus.
„Tai nėra savimi pasitikinčios šalies veiksmai. Tai nėra jėgos veiksmai, yra priešingai“, – sakė J Sullivanas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) savo ruožtu pabrėžė, kad šiuos fiktyvius balsavimus, planuojamus rugsėjo 23–27 dienomis, tarptautinė bendruomenė privalo atmesti.
„Labai, labai aišku, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti priimtini ir jiems negalioja tarptautinė teisė“, – sakė O. Scholzas žurnalistams.
O. Scholzas aneksinius referendumus pavadino Rusijos, kuri įsiveržė į Ukrainą, „dalimi imperialistinės agresijos ketinimų“.
„Rusija privalo išvesti savo karius“, – sakė jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi pasmerkė Rusijos primestos valdžios planus rengti aneksinius referendumus, perspėdamas, kad tai yra dar viena Kremliaus sukelto karo eskalacija.
„Fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir nekeičia Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pobūdžio. Tai dar viena Putino karo eskalacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
„Tarptautinė bendruomenė turi pasmerkti šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą ir padidinti paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) planuojamus „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose pavadino „parodija“.
„Manau, kad tai, ką paskelbė Rusija, yra parodija“, – sakė jis žurnalistams JT Generalinėje Asamblėjoje ir pavadino tai „nauja provokacija“, kuri „neturės jokios įtakos mūsų pačių pozicijai“.
Žurnalistams jis sakė, kad bet koks balsavimas už aneksiją būtų teisiškai beprasmis.
„Pati idėja rengti referendumus regionuose, kuriuose vyksta karas, kuriuose vyksta bombardavimai, yra cinizmo viršūnė“, – sakė E. Macronas.
Rusijos puolimas Ukrainoje, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.
Maskvos primesta valdžia anksčiau antradienį pareiškė, kad balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ vyks apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą, Chersono ir Zaporižios regionuose.
Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas antradienį pareiškė, kad pareiškimai apie referendumus tėra manipuliacija.
Tuo metu Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba tviteryje parašė: „Nei netikri „referendumai“, nei hibridinė „mobilizacija“ nieko nepakeis. Rusija buvo ir lieka valstybė agresorė, kuri neteisėtai okupuoja dalį Ukrainos žemės. Ukraina turi visas teises išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas išlaisvins, kad ir ką bekalbėtų Rusijoje.“
20:38 | Rusijos žiniasklaida: į rusus kreipsis Putinas ir Šoigu
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu rugsėjo 20-ąją kreipsis į gyventojus, skelbia Rusijos propagandinės žiniasklaidos atstovai, remiantis šaltiniais Kremliuje.
Pasisakymas buvo planuotas 20 valandą, tačiau „buvo pavėlintas“. Tikslus „kreipimosi“ laikas nėra aiškus, kaip ir tai ar išvis bus kažkoks kreipimasis.
Televizija RBC skelbia, kad Rusijos vadovų kreipimasis į tautą gali būti susiję su pseudoreferendumais, kuriuos Kremlius nori surengti jau šį savaitgalį užgrobtose Ukrainos teritorijose Chersono, Zaporižės, Luhansko ir Donecko srityse. „Kommersant“ taip pat paskelbė, kad į Rusijos piliečius be Vladimiro Putino kreipsis gynybos ministras Sergejus Šoigu.
19:23 | Putinas giria rusų techniką Ukrainoje ir ragina ją tiekti greičiau
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pagyrė Ukrainoje naudojamus Rusijos ginklus ir įrangą, rašo CNN.
„Per operaciją naudoti Rusijos ginklai pasižymi dideliu efektyvumu“, – cituojamas V. Putinas.
Jo įsitikinimu, rusų ginkluotė „efektyviai“ veikia prieš Vakarų ginklus.
„Gynybos pramonės komplekso organizacijos turi užtikrinti, kad kariuomenei kuo greičiau būtų pristatyti reikiami ginklai ir įranga, naikinamieji ginklai“, – ragina V. Putinas.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 54 810 karių, 2216 tankų, 4 724 šarvuočių, 252 lėktuvų, 217 sraigtasparnių, 925 bepiločių, 168 oro gynybos sistemų, 15 laivų ir kitos technikos.
19:03 | Erdoganas ragina rasti „orią išeitį“ iš Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos krizės
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino rasti „orią išeitį“ iš septynis mėnesius trunkančios krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.
„Turime kartu rasti praktišką diplomatinį sprendimą, kuris leistų abiem pusėms oriai įveikti krizę“, – sakė R. T. Erdoganas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo sesijoje.
18:55 | Zelenskis kalbėjosi su Erdoganu
Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi telefonu. Apie tai „Twitter“ pranešė V. Zelenskis.
„Turėjau pokalbį telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Aptarėme aktualius saugumo klausimus“, – rašė jis.
Had a phone conversation with President of Türkiye @RTErdogan. Current security issues were discussed.
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) September 20, 2022
18:46 | Ukrainos pareigūnas: rusai nežmogiški net patys sau, laidoja dar gyvus savo karius
Žuvusius savo karius Ukrainos pietuose rusai gabena sunkvežimiais, sako Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas, rašo UNIAN. Anot jo, pasitaiko atvejų, kai rusai palaidoja dar gyvus sužeistus savo karius.
Kaip sako S. Chlanas, Ukrainos pietuose sužeidžiama daugybė rusų karių. Jų ligoninės yra perpildytos.
„Jie sunkvežimiais atveža savo lavonus ir masiškai juos laidoja. Kartu su jais atvyksta ir sužeisti kariai. Juos taip pat palaidoja... Jie yra nežmoniški tiek savo pačių, tiek visų kitų atžvilgiu“, – cituojamas jis.
Kiek anksčiau minėta ukrainiečių naujienų agentūra pranešė, kad rusai Chersone degino savo žuvusių karių kūnus, kad nuslėptų Ukrainoje patirtus nuostolius.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 54 810 karių, 2216 tankų, 4 724 šarvuočių, 252 lėktuvų, 217 sraigtasparnių, 925 bepiločių, 168 oro gynybos sistemų, 15 laivų ir kitos technikos.
18:30 | Scholzas smerkia „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
Kancleris pabrėžė, kad šiuos fiktyvius balsavimus, planuojamus rugsėjo 23–27 dienomis, tarptautinė bendruomenė privalo atmesti.
„Labai, labai aišku, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti priimtini ir jiems negalioja tarptautinė teisė“, – sakė O. Scholzas žurnalistams.
18:09 | Podoliakas: klaidinga manyti, kad karas baigsis šią žiemą
Klaidinga manyti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis dar šią žiemą, interviu „Sky news“ žurnalistei Sally Lockwood pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Jis tęsis tokiu pat intensyvumu“, – teigia jis.
Ukraina jau keletą savaičių vykdo kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose. Skelbiama, kad Ukraina kontrpuolime pasiekia reikšmingų laimėjimų.
Kyjivo ir Maskvos derybos šiuo metu yra sustojusios, o Ukraina skelbia, kad nesiderės su Rusija tol, kol iš Ukrainos nebus išvesti visi rusų kariai. Tai galioja ir Donbaso bei Krymo teritorijoms.
Vienintelės derybos, kurios vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos oficialiu lygmeniu, yra derybos dėl apsikeitimo belaisviais.
Šiuo metu, kaip rašo „Sky news“, nerealu tikėtis, kad Vladimiras Putinas išves savo karius iš Ukrainos. Rusija vis dar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos ir šis karas toli gražu nėra baigtas.
Todėl Ukrainai lieka vienintelė galimybė – išstumti juos iš šalies.
M. Podoliakas sako, kad didžiausia kliūtis užbaigti karą yra tarptautinės bendruomenės baimė dėl to, kaip reaguos Rusija.
„Visi yra pripratę, kad Rusijos Federacija savo elgesiu yra monstras. Kad Rusijos reikia bijoti... Būtent tai stabdo pasaulį nuo to, kad jis mums intensyviau padėtų ir padėtų Ukrainai užbaigti šį karą“, – sako M. Podoliakas.
Jo įsitikinimu, tarptautiniai sąjungininkai taip pat negali leisti būti šantažuojami branduoliniais ginklais. Kaip sako M. Podoliakas, jei Rusijai pavyks užimti bent dalį Ukrainos, tai bus klaidingas ženklas kitoms agresyvioms šalims.
17:29 | Rusijos parlamentas patvirtino teisės aktą, kuriuo sugriežtinamos bausmės kariams
Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – antradienį patvirtino teisės aktą, kuriuo sugriežtinamos bausmės kariams, pažeidusiems savo pareigas, taip siekdami sustiprinti drausmę karių gretose vykstant karui Ukrainoje.
Rusijos baudžiamojo kodekso pataisomis, kurioms greitai pritarė Valstybės Dūma, nustatomos griežtos bausmės už įsakymų nevykdymą, dezertyravimą ar pasidavimą priešui.
Dabar įstatymo projektui turi pritarti Federacijos Taryba – aukštieji parlamento rūmai, – o po to jį turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas. Vis dėlto šie veiksmai laikomi formalumais.
Remiantis naujuoju teisės aktu, už dezertyravimą iš karinio dalinio mobilizacijos ar karo padėties metu būtų baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą maksimali kalėjimo bausmė siekia 5 metus.
Savanoriškai pasidavusiems priešui kariams taip pat gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už plėšikavimą nuteistiems asmenims gali būti skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kita pataisa numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų tiems, kurie atsisako eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą.
Naujasis teisės aktas priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė kovoti ir bandė pasitraukti iš tarnybos.
Priešingai nei Ukraina, kuri vykdė plačią mobilizaciją, siekdama suburti 1 mln. karių, Rusija ir toliau remiasi ribotu savanorių kontingentu.
Kai kurie nacionalistinių pažiūrų politikai ragino paskelbti mobilizaciją, kad sustiprintų karių gretas, tačiau Kremlius kol kas atmeta tokią galimybę.
17:19 | Podoliako atsakas į rusų planuojamus „referendumus“: manote, kad tai sustabdys HIMARS ir Ukrainos pajėgas?
Rusija mano, kad jos rugsėjį keturiuose Ukrainos regionuose organizuojami pseudoreferendumai gali sustabdyti HIMARS ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Rusai nusprendė asimetriškai atsakyti į Ukrainos kontrpuolimą. Manydami, kad neteisėtas „referendumas“ sustabdys HIMARS ir ginkluotąsias pajėgas nuo okupantų naikinimo mūsų žemėje. Ar tikrai norite sugaišti laiką, reikalingą pabėgti, naujam šou? Pabandykite... Bus įdomu...“ – savo „Twitter“ rašo jis.
Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų rusų kolaborantai kiek anksčiau pranešė apie planus rugsėjo 23–27 d. surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos.
Russians decided to respond asymmetrically to 🇺🇦 counteroffensive. Thinking that illegal "referendum" will stop HIMARS and the Armed Forces from destroying occupiers on our land. Do you really want to spend the time needed to escape for a new show? Try...It will be interesting...
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) September 20, 2022
16:44 | Rusų žiniasklaida praneša, kad rugsėjo 23–27 d. „referendumas“ vyks ir Zaporižios regione
„Referendumas“ dėl prisijungimo prie Rusijos rugsėjo 23–27 d. vyks ir Zaporižios regione, remdamasi pranešimais rusų žiniasklaidoje, rašo UNIAN.
Tomis pačiomis dienomis „referendumai“ planuojami Donbase ir Chersone.
16:19 | Kuleba: Ukraina ir toliau laisvins savo teritorijas, kad ir ką Rusija skelbtų
Rusijos kontroliuojamų Donecko, Luhansko ir Chersono sričių teritorijų kolaboracinės valdžios atstovai antradienį paskelbė apie planuojamus „referendumus“ dėl „prisijungimo“ prie Rusijos Federacijos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sureagavo į šias naujienas.
„Apsimestiniai „referendumai“ nieko nepakeis. Nepadės ir jokia hibridinė „mobilizacija“. Rusija buvo ir tebėra agresorė, neteisėtai okupavusi dalį Ukrainos žemės. Ukraina turi pilną teisę išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas laisvins, kad ir ką Rusija sakytų“, – „Twitter“ paskyroje rašo ministras.
Sham ‘referendums’ will not change anything. Neither will any hybrid ‘mobilization’. Russia has been and remains an aggressor illegally occupying parts of Ukrainian land. Ukraine has every right to liberate its territories and will keep liberating them whatever Russia has to say.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) September 20, 2022
16:04 | Ukraina žada „likviduoti“ Rusijos grėsmę
Ukraina antradienį pažadėjo „likviduoti“ Rusijos grėsmę karo draskomai šaliai, prorusiškiems separatistams pareiškus, kad vėliau šią savaitę surengs referendumus „dėl prisijungimo“ prie Rusijos.
„Ukraina išspręs Rusijos klausimą. Grėsmę galima likviduoti tik jėga“, – sakė Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
15:19 | Rugsėjo 23–27 d. Donbase vyks balsavimas „dėl prisijungimo“ prie Rusijos
Maskvos remiami smogikai Ukrainos rytiniame Donbaso regione antradienį pranešė, kad rugsėjo 23–27 dienomis surengs referendumus „dėl prisijungimo“ prie Rusijos.
Pasak pareigūnų ir naujienų agentūrų, balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Lugansko „liaudies respublikose“, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį.
Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.
Antradienį rusų kariuomenės užimtos Ukrainos pietinės Chersono srities pareigūnai taip pat paragino Maskvos primestą valdžią surengti balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk anksčiau šį mėnesį per televiziją pareiškė, kad rusams laikinai okupuotose teritorijose nepavyks surengti jokių referendumų.
15:02 | Putinas pareiškė, kad kovos su JAV dominavimu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį kalbėjo apie numanomas JAV pastangas išsaugoti savo dominavimą pasaulyje ir pareiškė, kad jos pasmerktos žlugti.
Priimdamas užsienio šalių ambasadorių Maskvoje skiriamuosius raštus, V. Putinas sakė, kad „tikslingai plėtrai daugiapolio pasaulio link priešinasi tie, kas bando išsaugoti savo hegemoniją pasaulio reikaluose ir viską kontroliuoti – Lotynų Ameriką, Europą, Aziją ir Afriką“.
Prezidentas pridūrė, kad „hegemonui tai pavykdavo daryti gana ilgą laiką, tačiau tai negali tęstis amžinai... nepriklausomai nuo įvykių Ukrainoje“.
V. Putinas ne kartą savo sprendimą siųsti karius į Ukrainą aiškino kaip atsaką į tariamą Vakarų kėsinimąsi į gyvybiškai svarbius Rusijos saugumo interesus.
Šis puolimas, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.
Rusų lyderis pareiškė, kad JAV ir jų sąjungininkai prasidėjus karui nusprendė paskelbti Maskvai beprecedentes sankcijas, nes norėjo sustiprinti savo geopolitines pozicijas. Tačiau V. Putinas pabrėžė, jog tokios pastangos neva patyrė fiasko ir padarė žalos neturtingoms šalims.
14:43 | Kremliui ištikima okupacinė Luhansko valdžia rengs referendumą
Apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) Liaudies taryba vienbalsiai pritarė siūlymui surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Kaip rašoma LLR „Telegram“ paskyroje, Liaudies tarybos nariai priėmė įstatymą, patvirtinantį „Luhansko liaudies respublikos“ referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
Referendumas planuojamas tarp rugsėjo 23 ir 27 dienos.
14:36 | Naujoji JK premjerė žada skirti Ukrainai papildomą milijardinę pagalbą
Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį, pradėdama savo pirmąjį užsienio vizitą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pažadėjo suteikti karo draskomai Ukrainai papildomą milijardinę finansinę ir karinę pagalbą.
Pasak L. Truss, jos vyriausybė, šiemet jau suteikusi Kyjivui 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. eurų) vertės pagalbą, ketina papildomai išskirti tokią pačią ar didesnę sumą.
„Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pergalės buvo įkvepiančios“, – pareiškime nurodė britų premjerė, turėdama omenyje žaibišką ukrainiečių kontrpuolimą, per kurį iš beveik visos Charkivo srities buvo išstumta rusų kariuomenė.
„Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: Jungtinė Karalystė ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – pabrėžė L. Truss.
14:01 | Rusijoje sulaikytas gynybos sektoriaus gamyklos vadovas: įtariamas slapta sudarinėjęs sandorius su NATO šalimis
Maskvoje buvo sulaikytas Rusijos gynybos sektoriaus Sverdlovo vardo gamyklos direktorius Jurijus Šumskis. Ši bendrovė yra didžiausia Rusijoje sprogmenų gamintoja, o direktoriui pateikti įtarimai dėl prekybos su NATO šalimis.
„Kommersant“ duomenimis, iškelta byla dėl sukčiavimo dideliu mastu ir yra siejama su vienu iš kontraktų dėl sprogmenų tiekimo. D. Kuznecovo teigimu, J. Šumskis įtariamas per tarpininkaujančias bendroves Šveicarijoje ir Austrijoje pardavinėti sprogmenis neįvardintoms NATO valstybėms.
„Sverdlovo vardo gamykla“ yra viena didžiausių Rusijoje ir vienintelė gamina tokias sprogstamąsias medžiagas, kaip oktogenas ir heksogenas.
13:35 | Lukašenka žada visokeriopą pagalbą Rusijai: „Jokių smūgių į nugarą rusų kariams negali būti. Ir nebus“
Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka patikino, kad Baltarusija esą neketina leistis į karą su Ukraina, tačiau tuo pačiu Baltarusija neketina leisti suduoti smūgių Rusijai „į nugarą“.
„Nereikia mums priekaištauti, kad mes ten, Ukrainoje, ketiname kariauti ir t.t. Mums reikia ginti savo tėvynę. Kas liečia paramą Rusijai, dar kartą užtikrinu: per Baltarusiją jokių smūgių į nugarą, šoną, iš šono, iš flangų rusų kariams negali būti. Ir nebus“, – Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“ cituoja A. Lukašenką.
Kartu A. Lukašenka priminė, kad jau nurodė „praktiškai išdirbti“ kariuomenės veiksmus pasienyje su Ukraina, atsižvelgiant ir į [Ukrainos] „kontrpuolimo patirtį“, taip pat pridengti pasienį.
A. Lukašenka dabartinę situaciją Rusijos kare prieš Ukrainą pavadino „labai rimta, netgi pavojinga“, bet ragino jo vadovaujamą valdžią „nieko nebijoti“ ir įspėti ne tik reguliariuosius karius, bet ir neva formuojamą liaudies miliciją.
„Nieko nereikia bijoti. Reikia perspėti kokį nors karinį dalinį pagal karo meto standartus, vadinasi, reikia. Reikia jį mobilizuoti, kad pamatytume, ar šiam daliniui priskirti žmonės yra gyvi, vadinasi, reikia. Reikia pakelti teritorinę gynybą, vadinasi, reikia. Reikalinga liaudies milicija – kad ten vietoje patikrintų, kokius ginklus turėsime, kokius ginklus jie turi, vadinasi, reikia“, – toliau kalbėjo A. Lukašenka.
Rugsėjo 17 dieną paaiškėjo, kad karinės pratybos Baltarusijoje buvo pratęstos mažiausiai iki rugsėjo 24 d.
12:48 | Ankara: Rusija ir Ukraina sutarė apsikeisti 200 kalinamų asmenų
Jau septintą mėnesį kariaujančios Rusija ir Ukraina sutarė apsikeisti 200 kalinamų asmenų, JAV televizijai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
R. T. Erdoganas apie tokius planus pirmą kartą pranešė po praėjusią savaitę vykusių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu regioninio viršūnių susitikimo Uzbekistane kuluaruose.
Vėlai pirmadienį duodamas interviu televizijai PBS, R. T. Erdoganas neatskleidė apsikeitimo detalių, o žmones, kurių gali būti paleisti, pavadino „įkaitais“, bet nenurodė, kad jų yra kiekvienoje pusėje.
„Šalių susitarimu bus apsikeista 200 įkaitų. Manau, kad bus žengtas svarbus žingsnis į priekį“, – PBS sakė R. T. Erdoganas.
NATO narė Turkija šiame konflikte stengiasi išlikti neutrali ir atsisako prisijungti prie Vakarų įvesto sankcijų Rusijai režimo, bet tiekia kovinius dronus Kyjivui.
Pasak R. T. Erdogano, jam susidarė „įspūdis“, kad V. Putinas nori užbaigti karą.
„Labai išsamiai diskutavome. Man jis iš tikrųjų leido suprasti, kad nori kuo greičiau tai užbaigti“, – teigė R. T. Erdoganas.
„Toks man susidarė įspūdis, nes dabartinė įvykių raida yra gana problemiška“, – pridūrė jis.
Anot Turkijos prezidento, Rusijos okupuotų teritorijų grąžinimas būtų svarbus klausimas derantis dėl bet kokių ilgalaikių paliaubų.
„Norint, kad Ukrainoje įsivyrautų taika, užgrobtų žemių grąžinimas bus svarbus“, – kalbėjo jis.
Dar kartą paklaustas, ar V. Putinas turėtų būti patrauktas atsakomybėn už įsiveržimą į Ukrainą, R. T. Erdoganas pabrėžė, kad Ankarai nebūtų jokios naudos rinktis kurią nors pusę.
„Neketiname ginti nė vieno iš lyderių. Vietoje to turime ieškoti sprendimo, kuris tenkintų visas suinteresuotas šalis“, – pridūrė turkų lyderis.
R. T. Erdoganas ne kartą bandė įtikinti V. Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį derėtis Turkijoje dėl paliaubų.
11:42 | Chersono srities kolaborantai norėtų jungtis prie Rusijos Federacijos
Rusijos okupuotos Chersono srities teritoriją administruojantys kolaborantai skelbia, kad kreipėsi į „regiono vadovą“ su prašymu nedelsiant surengti „referendumą“ dėl teritorijos pripažinimo Rusijos Federacijos dalimi.
Anksčiau analogiškus prašymus pateikė ir okupuotų Luhansko bei Donecko sričių teritorijų „tarybos“.
Šiuos okupantų kėslus Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus aiškina taip: jeigu rusai surengs Luhansko srityje „referendumą“, tai gali būti pretekstas skelbti visuotinę mobilizaciją pačioje Rusijoje.
„Okupantai gali surengti fiktyvų referendumą, greitomis jį kaip nors sulipdys, pripažins rezultatus. Po to jie visi „užsimanys“ stoti į Rusijos Federaciją. O toliau jau mūsų deokupacija laikinai okupuotos Luhansko srities, Rusijos Federacijos vertinimu, bus „tiesioginis Rusijos puolimas“, ir tai jiems leis skelbti visuotinę mobilizaciją, skelbti karą“, – pareiškė jis.
11:40 | Donecko ir Luhansko kolaborantai paskelbė apie prisijungimą prie Rusijos
Rusijos kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų vadovai paragino skubiai surengti „referendumus“ dėl „prisijungimo“ prie Rusijos Federacijos. Tęsiantis Ukrainos kontrpuolimui šios „nepriklausomomis“ dar 2014-aisiais pasiskelbusios kvazivalstybės, iš tiesų visą laiką kontroliuotos tiesiogiai iš Maskvos, tikisi, kad prisijungimas prie Rusijos išgelbėtų jas nuo Ukrainos kariuomenės.
Ukrainos atstovas Luhansko srityje S. Haidajus pareiškė, kad apsišaukėliškos „Luhansko Liaudies Respublikos“ lyderiai pradėjo panikuoti. Gauta daug pranešimų apie gatvėse prievarta „mobilizuojamus“ vyrus. Interneto ryšys yra blokuojamas, kad gyventojai negalėtų žinoti apie Kremliaus patiriamus pralaimėjimus fronte.
Okupuoto Luhansko kolaborantai paskelbė, kad planuoja surengti taip vadinamą referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos, netrukus tą pačią žinią paskelbė ir Kremliaus statytinis „Donecko Liaudies Respublikoje“ Denisas Pušilinas. Rusijos Dūmos deputatas Volodackis jau pareiškė, kad šių teritorijų pripažinimas „Rusijos Federacijos subjektu“ numatytas jau artimiausiu metu – rudenį.
11:33 | Rusija jau nebekontroliuoja visos Luhansko srities
Ukraina pirmadienį atsiėmė nedidelę gyvenvietę netoli Lysyčansko. Tai yra nedidelė karine, bet turinti milžinišką simbolinę prasmę politinė pergalė. Rusija daugiau nebekontroliuoja visos Luhansko srities teritorijos – tai yra vienas iš pagrindinių vasarį pradėto karo tikslų.
Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus paskelbė, kad Ukrainos karinės pajėgos „perėmė visišką Bilohorivkos kontrolę“. Jis taip pat pažymėjo, kad dabar deokupacija vyks lėčiau, nes nebėra netikėtumo faktoriaus, o rusai „bando įsikasti ir atsilaikyti“.
11:00 | Medvedevas: gvieštis Rusijos teritorijos – nusikaltimas, panaudosime visas turimas priemones
Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „surengus šiuos referendumus dėl naujų teritorijų priėmimo į Rusijos sudėtį įvyks geopolitinė transformacija, nes kėsinimasis į Rusijos teritoriją – nusikaltimas, kurio vykdymas leis panaudoti visas turimas savigynos jėgas“.
„Referendumai Donbase turi milžinišką reikšmę ne tik dėl LLR, DLR ir kitų išlaisvintų teritorijų gyventojų sisteminės apsaugos, tačiau ir dėl istorinio teisingumo atstatymo.
Tai visiškai keičia Rusijos vystymosi vektorių dešimtmečiams. Ir ne tik mūsų šalies. Kadangi po jų („referendumų“) pravedimo ir naujų teritorijų įtraukimo į Rusijos sudėtį geopolitinė transformacija pasaulyje įgaus negrįžtamą pobūdį.
Gvieštis Rusijos teritorijos – nusikaltimas, kurio vykdymas leidžia panaudoti visas savigynos jėgas. Tačiau ne mažiau svarbu, kad po mūsų valstybės Konstitucijos pakeitimo, nė vienas Rusijos ateities vadovas, nė vienas atsakingas asmuo negalės pasukti šių sprendimų atgal“, – rašė savo žinutėje D. Medvedevas.
Šiuos okupantų kėslus paaiškino S. Haidajus: jeigu rusai surengs Luhansko srityje „referendumą“, tai gali būti pretekstas skelbti visuotinę mobilizaciją pačioje Rusijoje.
„Okupantai gali surengti fiktyvų referendumą, greitomis jį kaip nors sulipdys, pripažins rezultatus. Po to jie visi „užsimanys“ stoti į Rusijos Federaciją. O toliau jau mūsų deokupacija laikinai okupuotos Luhansko srities, Rusijos Federacijos vertinimu, bus „tiesioginis Rusijos puolimas“, ir tai jiems leis skelbti visuotinę mobilizaciją, skelbti karą“, – pareiškė jis.
10:19 | Per karą Ukrainoje žuvo 391 vaikas
„Iki 2022 m. rugsėjo 20 d. ryto Ukrainoje dėl visapusiškos Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau nei 1 151 vaikas. Remiantis oficialia nepilnamečių prokurorų informacija, žuvo 391 vaikas ir daugiau nei 760 buvo sužeisti“, – „Telegram“ paskelbė Ukrainos Generalinė prokuratūra.
Duomenys nėra galutiniai, nes vyksta aukų nustatymo darbai aktyvių karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko srityje – 397, Charkivo srityje – 219, Kyjivo srityje – 116, Mykolajivo srityje – 72, Černihivo srityje – 68, Luhansko srityje – 61, Chersono srityje – 55, Zaporižios srityje – 47, Dniepropetrovsko srityje – 26.
09:41 | Rusija išplukdė povandeninius laivus iš Krymo – britų žvalgyba
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos ataskaitoje skelbiama, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas „faktiškai užtikrintai“ perdislokavo savo KILO klasės povandeninius laivus iš Sevastopolio uosto Kryme į Novorosijską Krasnodaro krašte, Rusijos pietuose.
„Tai gana tikėtinai susiję su neseniai pakeistu grėsmės lygiu dėl išaugusio ukrainiečių smūgių grėsmės. Per paskutinius du mėnesius atakas patyrė laivyno štabas ir Krymo karinės aviacijos aerodromas“, – skelbiama žvalgybos ataskaitoje.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijoje teigiama, kad Juodosios jūros laivyno bazė Kryme galėjo būti viena iš priežasčių, paskatinusių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną aneksuoti pusiasalį 2014-aisiais, o dabar bazės saugumui iškilo grėsmė dėl pačios Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 20 September 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) September 20, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/gmR2GIiKs1
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/svK8sD2icX
09:24 | Pranešama apie sprogimus rusų okupuotame Melitopolyje
Vaizdo medžiagoje matyti sprogimų rusų okupuotame Melitopolyje padariniai. Vietos valdžios teigimu, sprogimas įvyko netoli aerodoromo.
09:05 | Ukraina dviems Afrikos šalims nemokamai perduos 50 tūkst. tonų kviečių
Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių.
Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.
Ukrainos užsienio ministerija tarsis su Jungtinėmis Tautomis dėl šių krovinių transportavimo iš Odesos uosto į Etiopiją ir Somalį bei jo išlaidų padengimo tarptautinių organizacijų lėšomis.
08:09 | Ukrainos pietuose nukauta rusų barža su kariais, ginklais ir technika
Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Dniepro upėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai nuskandino rusų įsibrovėlių baržą su karine įranga ir kariais.
„Bandymai įrengti alternatyvią perėją per Dnieprą, Nova Kachovkos ir Kazackio srityse, nebuvo sėkmingi. Perėja neatlaikė ugnies kontrolės ir sustojo. Ginklais, įranga ir personalu pakrauta barža neatlaikė ugnies ir papildė okupantų povandeninį laivyną“, – pažymima OV „Pietūs“ suvestinėje.
Kol kas nepatikslinta, koks kiekis Rusijos karių, karinės technikos ar ginklų galėjo būti ant baržos.
07:40 | „Kerštas neišvengiamas“ – programišiai pavogė „Wagner“ kovotojų asmeninius duomenis
Ukrainos programišių kariauna įsilaužė į privačios karinės kompanijos „Wagner“ svetainę ir pavogė asmeninius samdinių duomenis.
„IT armija įsilaužė į „Wagner“ grupės, verbuojančios Rusijos kalinius karui Ukrainoje, svetainę! Turime visus asmeninius samdinių duomenis!
Kiekvienas budelis, žudikas ir prievartautojas laukia griežtos bausmės. Kerštas neišvengiamas!“ – „Telegram“ pranešė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas.
„Wagner“ grupės kariai nuo pirmųjų karo dienų įsitraukė į karą Ukrainoje.
07:13 | Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai sunaikino 70 proc. Rusijos karių Svatove, Luhansko srityje
„Svatovo gyvenvietės rajone gynybos pajėgų daliniai patyrė pralaimėjimą zonoje, kurioje buvo sutelkta priešo darbo jėga. Yra žinoma, kad 70 proc. personalo, kuris buvo nurodytame objekte, žuvo“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.
06:41 | Zelenskis: „Okupantai apčiuopiamai panikuoja“
Savo tradicinėje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į savo tautą, patikindamas, kad Ukrainos pajėgos įsitvirtina Charkivo srityje, kurią iki šiol buvo okupavę rusai.
„Charkivo srityje stabilizuojame situaciją, laikomės savo pozicijų. Tvirtai. Taip tvirtai, kad okupantai apčiuopiamai panikuoja. Dabar esame įsitikinę, kad okupantai Ukrainos žemėje neįsitvirtins.
Dabar labai svarbus tempas. Išlaisvintų sričių stabilizavimosi tempas. Mūsų kariuomenės judėjimo tempas. Normalaus gyvenimo atkūrimo tempas išlaisvintoje teritorijoje“, – sakė V. Zelenskis.
06:10 | Rusai padidino savo laivų grupę Juodojoje jūroje iki 10 vienetų
„Silpnėjus audrai, priešo laivų grupuotė išaugo iki 10 vienetų, laivai ir toliau slepiasi Krymo pakrantėje“, – skelbia Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“.
Tarp šių laivų – ir trys dideli desantiniai laivai.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Rytinėje Luhansko srityje esantis Bilohorivkos miestas yra visiškai kontroliuojamas Ukrainos kariuomenės, pirmadienį pranešė šio regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
► Kinijoje pirmadienį apsilankęs aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnas pareiškė, kad Kremlius svarbiu savo politikos tikslu laiko ryšių su Pekinu stiprinimą.
► Žemutinės Saksonijos – Vokietijos federalinės žemės – vyriausybės vadovas Stephanas Weilis pareiškė, jog Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ niekada nebus naudojamas, net ir pasibaigus Vladimiro Putino vadovavimo Rusijai erai, pirmadienį skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA.
► JAV prezidentas Joe Bidenas griežtai perspėjo Kiniją bei Rusiją. Kalbėdamas apie pagrindinę Jungtinių Valstijų ekonominę ir geopolitinę varžovę, J. Bidenas sakė įspėjęs Kinijos prezidentą neremti karinėmis priemonėmis Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
► Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pirmadienį apkaltino įsiveržusią Maskvos kariuomenę apšaudžius antrą pagal dydį šalies atominę elektrinę, esančią pietinėje Mykolajivo srityje.
