Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:56 | Ukraina suteikė pilietybę Aleksandrui Nevzorovui
Ukraina suteikė pilietybę žinomam rusų žurnalistui Aleksandrui Nevzorovui, kuris kartu su žmona pabėgo iš Rusijos po to, kai pasmerkė Kremliaus invaziją Ukrainoje, praneša BBC.
Maskva siekė suimti A. Nevzorovą po to, kai jis socialinėse medijose paskelbė informaciją apie Rusijos įvykdytą mirtiną išpuolį prieš gimdymo namus Ukrainos Mariupolio mieste.
Kovo mėnesį jis su žmona pabėgo iš Rusijos.
Rusija kaltina jį skleidus melagingą informaciją apie tai, ką Maskva vaizduoja kaip savo „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka pranešė, kad Kyjivas suteikė pilietybę A. Nevzorovui ir jo žmonai Lidijai.
A. Nevzorovas patvirtino, kad gavo Ukrainos pilietybę, paskelbdamas pareiškimą „Telegram“, kuriame teigė, kad Rusijos karas yra nusikaltimas, o Ukraina – jo auka.
„Aš esu aukos pusėje. Ir esu velniškai dėkingas tiems kankinamiems, beviltiškiems, kruviniems Ukrainos žmonėms, kurie leido man užimti vietą tarp jų“, – sakė jis.
23:40 | JAV ir sąjungininkai reguliariai susitinka dėl Ukrainos ir Rusijos derybų
Pastarosiomis savaitėmis JAV pareigūnai reguliariai susitinka su savo kolegomis iš Didžiosios Britanijos ir Europos, kad aptartų galimas paliaubų ir karo užbaigimo derybų būdu sistemas, CNN sakė keli su derybomis susipažinę šaltiniai.
Viena iš temų buvo Italijos praėjusio mėnesio pabaigoje pasiūlyta keturių punktų sistema. Ši sistema apima Ukrainos įsipareigojimą laikytis neutralumo NATO atžvilgiu mainais į tam tikras saugumo garantijas ir Ukrainos bei Rusijos derybas dėl Krymo ir Donbaso regiono ateities.
Ukraina šiose diskusijose tiesiogiai nedalyvauja, nepaisant JAV įsipareigojimo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“. JAV ir Ukrainos pareigūnai teigė, kad JAV nespaudžia Ukrainos įsipareigoti laikytis tam tikro plano ir tiesiogiai nespaudžia jos sėsti prie derybų stalo su rusais.
Vis dėlto esama tam tikros painiavos dėl to, kokį planą JAV laikytų tinkamu pateikti ukrainiečiams tolesnėms diskusijoms, sako šaltiniai.
JAV ir Vakarų pareigūnai CNN taip pat teigia, kad vis labiau nerimaujama, jog jei rusai ir ukrainiečiai nesės prie derybų stalo ir nesudarys susitarimo, karas užsitęs – galbūt ne vienerius metus.
23:23 | Arestovičius: po Putino mirties politikai ims kelti įvairius klausimus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų serga vėžiu ir „puokšte kitų ligų“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius, rašo UNIAN.
Pasak jo, apie Kremliaus diktatoriaus ligas buvo žinoma dar 2020 m. O. Arestovičiaus teigimu, Maskvos gydytojai gali kurį laiką pratęsti Rusijos prezidento gyvenimo trukmę.
„Manau, kad Rusijos Federacija, kaip ir SSRS, neturi patirties ir protokolinių institucijų, kurios leistų neskausmingai atsisvekinti su lyderiu“, – sako O. Arestovičius.
Jis užsiminė, kad net ir po V. Putino mirties jo aplinka dar kurį laiką meluos žmonėms ir skelbs iš anksto įrašytus vaizdo įrašus.
„Kai tik Putinas mirs – realu, kad kas nors nutekės iš Putino tarnų arba „Kremliaus bokštų“, aukščiausioji valdžia pradės griūti... Na, dar dvi savaites jie gali apsimesti, kad jis gyvas. Ir svarbiausia, bus keliamas klausimas: kodėl mums apskritai reikia naikinti amerikietiškąjį pasaulį? Manau, kad niekas iš politinės ir karinės vadovybės nesugebės paaiškinti, kodėl jiems apskritai reikalingas karas Ukrainoje“, – teigė O. Arestovičius.
Pasak jo, po V. Putino mirties Rusijos politikai supras, kad jiems teks nedelsiant kovoti dėl valdžios ir įtakos.
23:05 | Ukrainos pajėgos susigrąžino 20 proc. prarastos teritorijos Sievierodonecke
Pasak Ukrainos pareigūnų, Ukrainos pajėgos atgavo apie 20 proc. teritorijos, kurią buvo praradusios Severodonecke po Rusijos invazijos, rašo „the Guardian“.
„Jei anksčiau padėtis buvo sudėtinga, procentinė dalis (Rusijos laikomų teritorijų) buvo kažkur apie 70 proc., tai dabar mes juos jau nustūmėme atgal maždaug 20 proc.“ – penktadienį teigė rytinės Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai.
S. Haidai sakė, kad Rusijos pajėgos kelias valandas atakavo ir puolė ukrainiečių pozicijas, tačiau ukrainiečiai jas atstūmė.
„Taip jie žengia į priekį, žingsnis po žingsnio, nes su artilerija, lėktuvais, minosvaidžiais jie tiesiog viską naikina“, – sakė jis.
„Bet kai tik turėsime pakankamai vakarietiškų toliašaudžių ginklų, mes nustumsime jų artileriją nuo savo pozicijų. Ir tada, patikėkite manimi, rusų pėstininkai tiesiog bėgs“, – teigė S. Haidai.
22:37 | Macronas: Putinas pats save izoliavo
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, įsiveržęs į Ukrainą, padarė „istorinę ir esminę klaidą“, o dabar yra „izoliuotas“.
„Manau, ir jam tai pasakiau, kad jis padarė istorinę ir esminę klaidą savo tautai, sau ir istorijai“, – „Agence France-Presse“ cituoja jį.
„Manau, kad jis pats save izoliavo“, – sakė E. Macronas.
„Izoliuoti save yra vienas dalykas, bet sugebėti iš to išsivaduoti yra sunkus kelias“, – tęsė jis.
E. Macronas mano, kad Rusijos nereikėtų žeminti, „kad tą dieną, kai kovos baigsis, mes galėtume diplomatinėmis priemonėmis nutiesti išeitį“.
E. Macronas taip pat teigė, kad „neatmeta“ vizito Kyjive.
Prancūzijos prezidentas buvo kritikuotas dėl savo siekio palaikyti dialogą su V. Putinu.
22:06 | Cichanouskaja: Baltarusijos kariuomenei buvo įsakyta pulti Ukrainą
Baltarusijos kariuomenei buvo įsakyta pulti Ukrainą, tačiau vyriausioji karinė vadovybė ją sustabdė, „Feygin live“ pareiškė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Pasak jos, Baltarusijos karinė vadovybė buvo gavusi įsakymą pulti Ukrainą. Tačiau karininkai aiškiai suprato, kad kariuomenė yra demoralizuota, tad nenorėjo įsitraukti į kruviną karą kartu su rusais, rašo UNIAN.
„Tokį įsakymą (Baltarusijai pulti Ukrainą – UNIAN) davė (diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimas – UNIAN). Tačiau aukščiausi karininkai suprato, kad baltarusių kariai yra demoralizuoti ir neturi jokio noro pulti bei jungtis prie Rusijos kariuomenės“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
21:38 | Lukašenka aiškina gavęs informacijos apie „konfliktą tarp Zelenskio ir Ukrainos kariškių“
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė neva konfliktuoja su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kariuomenė, diktatoriaus įsitikinimu, atsisako kariauti su Rusija, nes „supranta, ką ji gali padaryti“.
Apie tai, pasak UNIAN, rašo Baltarusijos režimo kontroliuojama agentūra „Belta“.
„Mano šaltinių duomenimis, Ukrainoje jau prasideda rimta konfrontacija ir konfliktas tarp Zelenskio ir Ukrainos kariškių. Kariškiai geriau nei bet kas kitas supranta, kas yra konfliktas su Rusija. Jie mato, ką gali padaryti ir kiek gali kovoti“, – cituojamas A. Lukašenka.
Verta paminėti, kad Vakarai turi infomracijos, jog tai ne Ukrainos kariuomenė atsisako kariauti, o Rusijos kariai vienas po kito palieka mūšio lauką.
Baltarusijos režimo lyderis taip pat teigė, kad Ukrainos kariškiai neva yra nepatenkinti tuo, kad Ukrainos valdžia sutiko supaprastinti sienos kirtimo tvarką tarp Ukrainos ir Lenkijos.
Be to, diktatorius pakartojo propagandinį naratyvą, kad Lenkija neva ruošiasi aneksuoti vakarinius Ukrainos regionus. Jo įsitikinimu, ukrainiečiai „vis tiek prašys baltarusių ir rusų apsaugoti juos nuo lenkų“.
Anksčiau A. Lukašenka telefonu kalbėjosi su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu. Viena iš temų buvo susijusi su Ukrainos grūdų eksporto atblokavimu. Jis pasiūlė per Baltarusijos teritoriją tranzitu gabenti Ukrainos grūdus į Baltijos uostus, tačiau pareiškė, kad bus pateikti „kompromisai“.
A. Lukašenka yra autoritarinis Baltarusijos prezidentas, šaliai vadovaujantis dar nuo 1994-ųjų. 2020-aisiais vykę prezidento rinkimai buvo suklastoti, A. Lukašenkos, kaip prezidento, statusas Vakaruose yra kvestionuojamas.
A. Lukašenka kaip pat yra ištikimas Rusijos prezidento V. Putino bendražygis.
21:06 | Putinas siūlo atšaukti sankcijas Minskui mainais į ukrainietiškų grūdų eksportą per Baltarusiją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad Maskva trukdo Ukrainos uostams eksportuoti grūdus. Jo nuomone, geriausia išeitis būtų gabenti grūdus per Baltarusiją, jei būtų atšauktos sankcijos Minskui, praneša „Reuters“.
Kiek anksčiau penktadienį Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad ukrainietiški grūdai galėtų būti gabenami per Baltarusiją, tačiau su tam tikrais „kompromisais“.
V. Putinas sako, kad pranešimai apie Rusijos eksporto draudimą yra „blefas“ ir kad Vakarų šalys, kaltindamos Rusiją dėl problemų pasaulinėje maisto produktų rinkoje, bando nuslėpti savo politikos klaidas.
„Jeigu kas nors nori išspręsti Ukrainos grūdų eksporto problemą – prašau, paprasčiausias kelias yra per Baltarusiją. Niekas jo nestabdo. Bet tam reikia panaikinti sankcijas Baltarusijai“, – sako V. Putinas.
Rusija blokuoja Ukrainos uostus, dėl milijonai tonų ukrainietiškų grūdų yra įstrigę Ukrainoje.
20:44 | Afrikos Sąjungos vadovas po derybų su V. Putinu jaučiasi „nuramintas“ dėl maisto krizės
Afrikos Sąjungos vadovas Macky Sallas penktadienį pareiškė jaučiasi „nuramintas“ po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl maisto stygiaus, sukelto Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.
V. Putinas priėmė Senegalo prezidentą M. Sallą, kuris šiuo metu pirmininkauja Afrikos Sąjungai, savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje per Rusijos karo Ukrainoje 100 dienų sukaktį. Viena svarbiausių jų derybų temų buvo maisto stygius ir grūdų atsargos, dėl karo įstrigusios užblokuotuose Ukrainos uostuose.
„Laikau Vladimirą Putiną įsipareigojusiu ir suvokiančiu, kad ši krizė ir sankcijos kelia rimtų problemų silpnoms ekonomikoms, pavyzdžiui, Afrikos ekonomikoms“, – M. Sallas sakė žurnalistams po tris valandas trukusių derybų.
Jis pridūrė išvykstąs iš Rusijos „labai nuramintas ir labai laimingas dėl mūsų pokalbių“.
V. Putinas, „kalbėdamas apie Ukrainą, sakė mums, kad yra keli būdai eksportui paskatinti“, sakė AS vadovas. Pasak jo, grūdai galėtų būti eksportuojami per per Juodosios jūros Odesos uostą – „kas yra sudėtinga, nes ukrainiečiai turi pašalinti minas“ – arba per Rusijos kontroliuojamą Azovo jūros uostą Mariupolyje.
Vašingtonas ir Briuselis dėl karo Ukrainoje įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų, todėl V. Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos bei Azijos šalimis.
V. Putinas sakė, kad Maskva pasiruošusi ieškoti būdų išgabenti grūdams, įstrigusiems Ukrainos uostuose, bet reikalavo, kad Vakarų šalys atšauktų sankcijas.
Maskvos karinė kampanija Ukrainoje ir tarptautinių sankcijų Rusijai kruša sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, todėl maisto ir degalų kainos šovė aukštyn, ypač besivystančiose valstybėse.
Jungtinės Tautos sako, kad dėl šio konflikto padarinių Afrikai gresia „beprecedentės“ krizės.
20:17 | Rusijos pajėgos toliau šturmuoja Severodonecką, telkia pajėgas Slovjansko kryptimi
Rusai toliau šturmuoja Severodonecką, iš dalies sėkmingai, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu nurodo UNIAN.
Pranešama, kad Ukraina atrėmė Rusijos pajėgų puolimą Bachmuto, Solidaro ir Lisičansko kryptimis.
Rusija bandė užimti kairįjį Seversko Donecko krantą, kad įgytų sąlygas persikelti per upę.
„Slovjansko kryptimi priešas ruošėsi atnaujinti puolimą, sutelkdamas iki 20 batalionų taktinių grupių. Siekdama pagerinti taktinę padėtį, ji bandė vykdyti puolimą Barvenkovės ir Svjatohorsko kryptimis, tačiau nesėkmingai“, – teigė Generalinis štabas.
Netoli Charkivo grupuotės telkia pastangas sulaikyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą link sienos su Rusija
19:58 | Ukrainoje sužeisti du „Reuters“ žurnalistai, jų vairuotojas žuvo
Du tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai penktadienį buvo lengvai sužeisti, o jų vairuotojas žuvo per apšaudymą Rytų Ukrainoje, pranešė bendrovės atstovė.
„Du „Reuters“ žurnalistai patyrė lengvų sužeidimų, kai buvo apšaudyti pakeliui į Sjevjerodonecką“, – sakoma agentūros pranešime.
„Jie važiavo transporto priemone, parūpinta Rusijos remiamų separatistų, vairuota separatistų paskirto asmens, – pridūrė „Reuters“. – Transporto priemonės vairuotojas žuvo.“
19:53 | Ekspertai: elitas yra nusivylęs karo rezultatais
Aukščiausias Rusijos pareigūnų, saugumo tarnybų ir verslininkų sluoksnis yra nusivylęs 100 dienų trukusio Rusijos karo su Ukraina rezultatais, remdamasi Michailo Chodorkovskio „Telegram“ kanalu rašo UNIAN.
Ekspertai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo aplinka nesuformulavo aiškaus „specialiosios operacijos“ tikslo, jos ideologijos ar perspektyvų.
Specialiąja operacija Rusija nuo pat karo pradžios vadina savo agresyvius veiksmus Ukrainoje.
Politologas Aleksandras Morozovas pažymi, kad Kremliui taip ir nepavyko sukurti ideologijos, kuri pateisintų ir paaiškintų karinius nuostolius ir sunkumus. Atvirkščiai – rusų „Ideologija Z“ pasirodė esanti daug silpnesnė už kitas.
Politikos analitikas Kirilas Rogovas sako, kad jei sankcijos pasirodys veiksmingos, Rusijos gyventojams bus duotas aiškus ženklas, jog V. Putino režimas pralaimėjo.
„Jei Vakarams pavyks sumažinti Rusijos pajamas iš prekybos energetiniais ištekliais, tai bus dar vienas ženklas Rusijos elitui, kad V. Putino strategija pralaimėjo visuose frontuose ir kad reikia kažką daryti – keisti kursą, keisti strategiją, o kartu ir tai, kas ją įgyvendins“, – cituojamas jis.
Kiek anksčiau penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per 100 karo dienų Rusija Ukrainoje nepasiekė nė vieno svarbaus strateginio tikslo.
19:24 | Bidenas: JAV nevers Ukrainos taikyti nuolaidų Rusijai
JAV nevers Kyjivo daryti nuolaidų Maskvai, bet toliau stiprins Ukrainos karinius pajėgumus, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, rašo UNIAN.
„Tai yra jų teritorija, ir aš nesiruošiu jiems nurodinėti, ką jie turėtų ar neturėtų su ja daryti“, – sakė J. Bidenas, žurnalistų paklaustas, ar, jo nuomone, Ukraina turėtų padaryti teritorinių nuolaidų Rusijai, kad pasiektų taikos susitarimą.
Kartu jis išreiškė viltį, kad „anksčiau ar vėliau“ konfliktas Ukrainoje baigsis taikos susitarimu. Jis pabrėžė, kad nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai gali įvykti.
Kiek anksčiau buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris pareiškė, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijų Rusijai, kad būtų pasiektas taikos susitarimas.
19:02 | Lukašenka leistų ukrainiečių grūdams keliauti per Baltarusiją, tačiau su „kompromisais“
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka teigia esąs pasirengęs aptarti galimą Ukrainos grūdų tranzitą per Baltarusiją, praneša vietos laikraštis „Belarus Today“. Tiesa, diktatorius sako, kad reikės tam tikrų kompromisų.
Šiuo metu Ukrainos ūkininkai turi apie 20 mln. tonų grūdų. Jų ūkininkai kurių negali pristatyti į tarptautines rinkas, nes Rusija blokuoja Ukrainos uostus.
Netrukus prasidėjs naujo derliaus rinkimas, ūkininkai baiminasi, kad paprasčiausiai neturės, kur grūdų laikyti. Ukraina yra viena iš pagrindinių grūdų eksportuotojų pasaulyje.
Dėl to, kad Ukraina negali eksportuoti savo užaugintų grūdų, pasaulinės maisto kainos sparčiai kyla. Be to, tai sukėlė pasaulinės maisto krizės, bado, grėsmę.
„Dabar visi ieško logistikos... Gerai, mes galime kalbėtis. Mes neprieštaraujame: vežti per Baltarusiją, bet turi būti kompromisai“, – pranešė A. Lukašenka.
A. Lukašenka yra autoritarinis Baltarusijos prezidentas, šaliai vadovaujantis dar nuo 1994-ųjų. 2020-aisiais vykę prezidento rinkimai buvo suklastoti, A. Lukašenkos, kaip prezidento, statusas Vakaruose yra kvestionuojamas.
A. Lukašenka kaip pat yra ištikimas Rusijos prezidento V. Putino bendražygis.
18:38 | Prancūzija patvirtino savanorio žūtį Ukrainoje
Paryžius penktadienį patvirtino vieno prancūzo savanorio kovotojo žūtį per kautynes Ukrainoje, pasirodžius pranešimų, kad šis vyras žuvo per Rusijos artilerijos apšaudymą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.
„Mums žinoma liūdna naujiena, kad vienas Prancūzijos pilietis buvo mirtinai sužeistas per kovos veiksmus Ukrainoje, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. – Primename visiems, kad Ukraina yra karo zona. Dėl šios priežasties vykti į Ukrainą oficialiai nerekomenduojama, kad ir kokia būtų priežastis.“
18:18 | Kyjivo srityje nuo karo pradžios rasta 1314 nužudytų ukrainiečių
Nuo karo pradžios iki birželio 3 d. Kyjivo srityje buvo rasti 1314 nužudytų ukrainiečių kūnai, praneša regiono policijos viršininkas Andrijus Nebytovas.
„Deja, ir toliau randame baisių radinių – mūsų tautiečių, kuriuos Rusijos kariuomenė kankino, šaudė, žudė... Šiandien jau turime 1314 žuvusiųjų kūnų.
Tai civiliai gyventojai, kurie neturėjo jokių ryšių su karinėmis formuotėmis, jokių ryšių su TNT pajėgomis. Daugumą jų, remiantis ekspertų išvadomis, šaltakraujiškai nužudė Rusijos kariuomenės kariai iš šaulių ginklų, t. y. (jie žuvo) ne dėl minų sprogimų“, – sakė jis.
Rusija į Ukrainą įsiveržė prieš 100 dienų – vasario 24-ąją.
17:59 | Žuvusio „Moskva“ jūreivio tėvas sulaukė nemalonumų: dėl valdžios kritikos – netikėtas teisėsaugos vizitas
Nuskandinto Rusijos kreiserio „Moskva“ jūreivio Jegoro Škrebeco tėvas pranešė, kad jo namuose apsilankė „žmonės iš rimtos tarnybos“. Valdžią kritikavęs vyras skundėsi, kad buvo atimtas jo asmeninis kompiuteris, jo atžvilgiu pradėta byla.
Oficialiai dingusiu be žinios laikomo jūreivio tėvui jėgos struktūros atstovai pareiškė, kad nešiojamas kompiuteris yra reikalingas „ekspertizei atlikti“. Jų manymu, iš Dmitrijaus Škrebeco el. pašto „buvo išsiuntinėti pranešimai tam tikroms organizacijoms su sprogdinimų grasinimais“.
17:39 | Zelenskis apie pirmąsias 100 karo dienų: mes sustabdėme „antrąją pasaulio armiją“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad per 100 karo dienų Rusija nepasiekė nė vieno strateginio tikslo, tačiau bando išlieti savo bejėgiškumą ant civilių gyventojų ir infrastruktūros.
Apie tai jis parašė savo „Telegram“ kanale.
„100 mūsų kovos dienų. 100 vienybės ir nesunaikinamos dvasios dienų. Per šį laiką priešas nesugebėjo pasiekti nė vieno strateginio tikslo, bet bandė išlieti savo bejėgiškumą ant civilinės infrastruktūros ir žmonių“, – teigia V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad per karo 100 dienų Ukraina padarė tai, kas atrodė neįmanoma ir kuo daugelis karo pradžioje nenorėjo tikėti.
„Mes sustabdėme „antrąją pasaulio armiją“, išlaisvinome dalį savo teritorijų ir toliau oriai atremiame okupantus. Dėkojame visiems, kurių dėka Ukraina jau šimtąją dieną laikosi ir toliau laikysis savo pozicijos. Laimėkime“, – rašo V. Zelenskis.
Ukrainiečiai skaičiuoja, kad nuo karo pradžios Rusija neteko apie 30 950 karių.
17:08 | Klyčko: „Gėris ir teisingumas vis tiek nugalės“
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ paskelbė žinutę, skirtą paminėti 100 Rusijos karo prieš Ukrainą dienų.
„100 Rusijos barbariško karo, kuriuo siekiama sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius, dienų… 100 yra tarsi viena ilga, sunki diena. Emocijos, sunkus darbas, kruvini mūšiai, praradimai ir mirtys.
Tačiau drąsos ir ištvermės laikas. Mes stovime ir kovojame visi kartu. Kiekvienas savo vietoje. Žavimės savo ginkluotosiomis pajėgomis. Išlaisvinsime savo žemę nuo į ją atėjusių rusų barbarų!“ – rašė jis.
„Taip, bus sunku. Bet aš tikiu, kad kiekvienas iš mūsų šiuos išbandymus įveiksime oriai. Nes tai yra blogio ir gėrio karas. O gėris ir teisingumas vis tiek nugalės“, – pridūrė meras.
Penktadienį, birželio 3-ąją sueina lygiai 100 dienų nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
16:55 | Voložas traukiasi iš „Yandex“
ES paskelbus sankcijas ir vienam iš „Yandex“ įkūrėjų Arkadijui Voložui, jis pranešė paliekantis „Yandex“.
Paskelbus sankcijas, „Yandex“ akcijų vertė išsyk smuko mažiausiai 3 proc. ir pasiekė žemiausią rodiklį per pastaruosius 5 metus.
16:39 | Turkija tikisi postūmio derybose dėl grūdų eksporto
Turkija tikisi, kad po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizito kitą savaitę bus pasiekta pažangos įgyvendinant planą, kaip atlaisvinti grūdų eksportą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, rašo „Sky news“.
Šaltinis Turkijoje teigė, kad tikimasi, jog Rusija, pati sukėlusią šią krizę, gali imtis tolimesnių teigiamų žingsnių problemai spręsti.
Grūdų gabenimas iš Ukrainos Juodosios jūros uostų sustojo Rusijai užblokavus Ukrainos uostus, taip daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų įstrigo Ukrainoje.
Karas sukėlė pasaulinę maisto krizę, dėl kurios smarkiai išaugo grūdų ir trąšų kainos, todėl JT pasiūlė planą, kaip atnaujinti laivybos kelius iš Odesos ir kitų Ukrainos uostų.
Su Ukraina ir Rusija besiribojanti Turkija pareiškė, kad yra pasirengusi prisiimti vaidmenį „stebėjimo mechanizme“, jei bus pasiektas susitarimas. Tai galėtų apimti Turkijos karinio jūrų laivyno palydą iš Ukrainos išplaukiantiems ir per Turkijos sąsiaurius plaukiojantiems laivams.
16:27 | ES sankcijas paskelbė ir vienam iš „Yandex“ įkūrėjų
ES paskelbė sankcijas ir vienam iš „Yandex“ įkūrėjų Arkadijui Voložui. Įvardintos priežastys – valstybės įtaka bendrovės veiklai, įskaitant ir propagandos įrankiu tapusį „Yandex.Novosti“.
„Yandex“ akcijų vertė išsyk smuko mažiausiai 3 proc. ir pasiekė žemiausią rodiklį per pastaruosius 5 metus.
Penktadienį Europos Sąjungos Taryba baigė šeštojo sankcijų Rusijos Federacijai paketo patvirtinimo procedūrą. Sankcijų paketas laikomas oficialiai priimtu.
16:14 | Raudonasis Kryžius: nuostolių Ukrainoje mastas yra nesuvokiamas
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas penktadienį pareiškė, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainoje padarytų nuostolių mastas yra „nesuvokiamas“, rašo CNN.
Raudonojo Kryžiaus komiteto generalinis direktorius Robertas Mardini sakė, kad „būtų sunku pervertinti aukas, kurias tarptautinis ginkluotas konfliktas Ukrainoje padarė civiliams gyventojams per pastarąsias 100 dienų“.
„Sunaikinimo mastas miestuose nesuvokiamas. Buvo sugriauti namai, mokyklos ir ligoninės, o civiliai gyventojai patyrė konflikto siaubą, žuvo žmonės ir buvo išardytos šeimos“, – sakė jis.
„Tūkstančiai jų gyvena su kančia nežinodami, kas nutiko jų artimiesiems, įskaitant karo belaisvių giminaičius“, – teigė R. Mardini.
Jis taip pat paragino šalis suteikti galimybę Raudonajam Kryžiui patekti pas karo belaisvius.
„Taip pat svarbu prisiminti, kad kai kuriuose regionuose ginkluotas konfliktas truko ne 100 dienų, o aštuonerius metus, ir daugelis žmonių patyrė daugybę tragedijų. Daugelis gyventojų buvo priversti ne kartą bėgti iš savo namų, kiekvieną kartą iš naujo kurdami savo gyvenimus iš naujo“, – taip pat pažymėjo R. Mardini.
JT pabėgėlių agentūra savo oficialioje „Twitter“ paskyroje penktadienį pranešė, kad nuo karo pradžios dėl karo siaubo trauktis buvo priversti apie trečdalis Ukrainos gyventojų.
15:02 | Lukašenka: Patikėkite, Putinas neturi noro užgrobti Ukrainą
Baltarusijos diktatorius, nuo Kremliaus malonės priklausantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad V. Putinas nesiekia užgrobti Ukrainos teritorijos, jis tiesiog „norėjo, kad su Rusija būtų skaitomasi“.
„Patikėkite, Putinas, Rusijos kariuomenė, jie užgrobti Ukrainą, ar dar ką panašaus, (siekio) neturi. Jie tik parodė: su Rusija reikia skaitytis. Nereikia įžeidinėti Rusijos prezidento. Nereikia smaugti rusų kalbos, kuria visi ukrainiečiai kalba. Netgi ir kai kurie nacionalistinės pakraipos kalba. Nėra ketinimų pavergti, užgrobti ir panašiai“, – aiškino A. Lukašenka.
14:11 | Kyjivas: Ukrainos ateitis – Europoje, o Rusijos laukia izoliacija
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis penktadienį, 100-ąją Rusijos invazijos dieną, sakė, kad jo šalies laukia demokratinė ateitis Europoje, o Rusija vis labiau izoliuojama.
„Jau 100 dienų Ukraina pasitikinčiai juda tikslo gyventi kaip laisvai demokratinei šaliai Europos šeimoje link“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Šmyhalis.
„Rusija aiškiai juda gyvenimo už Geležinės uždangos ir atskyrimo nuo išsivysčiusio pasaulio link“, – pridūrė jis.
13:49 | Rusija įvardijo savo tikslus
Kalbėdamas su Rusijos žurnalistais, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija tęs savo „karinę operaciją“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red. past). Ukrainoje, kol bus pasiekti visi tikslai.
„Vienas iš pagrindinių operacijos tikslų – apsaugoti žmones [apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose]. Buvo imtasi priemonių jų apsaugai užtikrinti ir buvo pasiekti tam tikri rezultatai“, – žurnalistams tvirtino D. Peskovas.
Apie kitus Rusijos „tikslus“ D. Peskovas neužsiminė.
13:07 | Kinija atsisako padėti Rusijai, baimindamasi sankcijų
JAV leidinys „The Washington Post“, remdamasis dviem anoniminiais JAV ir Kinijos pareigūnais, skelbia, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija ne kartą prašė Kinijos ekonominės paramos, tačiau Pekinas, baimindamasis JAV sankcijų, nelinkęs to daryti.
Pekinas palaiko Maskvą retoriškai: dėl to, kas įvyko, kaltina NATO, JT Saugumo Taryboje susilaiko balsuojant už rezoliucijas, kurioms prieštarauja Rusija, valstybinėje žiniasklaidoje, skirtoje tiek vidaus, tiek ir užsienio auditorijai, pasakoja apie vadinamąją „specialiąją operaciją“, vadovaudamasis prorusiškomis pozicijoms, įskaitant nepagrįstas sąmokslo teorijas apie JAV biologines laboratorijas Ukrainoje.
Rusija diplomatiniais kanalais mažiausiais du kartus prašė Kinijos ekonominės paramos „naujomis formomis“ ir baksnojo į „prekybos įsipareigojimus“, kuriuos Pekinas prisiėmė iki karo Ukrainoje, rašo „The Washington Post“.
„Kinija aiškiai išreiškė savo poziciją dėl padėties Ukrainoje ir neteisėtų sankcijų Rusijai. Mes suprantame [Maskvos] padėtį. Tačiau šiame dialoge negalime nepaisyti savo interesų. Visada veiksime vadovaudamiesi Kinijos žmonių interesais“, – leidinys cituoja gerai informuotą šaltinį Pekine.
12:37 | JT: jau 100 dienų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą „laimėtojų nebus“
Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad jau 100 dienų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą „laimėtojų nebus“, Maskvos pajėgoms toliau veržiantis gilyn į Ukrainos rytinį Donbaso regioną.
„Šiame kare laimėtojų nėra ir nebus. Šimtą dienų matome, kas prarandama: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos“, – sakoma JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado pareiškime.
Niūri 100 dienų riba peržengta Kyjivui paskelbus, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis.
Žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainos užėmimą. Dėl to nuogąstaujama, kad karas gali užsitęsti.
„Šis karas daro netoleruotiną žalą žmonėms ir tiesiogiai veikia beveik visus civilių gyvenimo aspektus“, – sakė A. Awadas.
„Vos per tris mėnesius beveik 14 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, dauguma jų – moterys ir vaikai“, – nurodė jis.
12:06 | Oficialu: ES patvirtino šeštąjį sankcijų Rusijai paketą
Europos Sąjungos Taryba baigė šeštojo sankcijų Rusijos Federacijai paketo patvirtinimo procedūrą. Sankcijų paketas laikomas oficialiai priimtu. Tai pranešė ES Tarybos spaudos tarnyba.
Naujausios sankcijos reiškia, kad sąjungos šalys per 6 mėnesius atsisako importuoti Rusijos naftą, o per 8 mėnesius – naftos produktus.
Be to, sankcijos reiškia laipsnišką Rusijos naftos gabenimo jūra nutraukimą, išskyrus laikiną išimtį, skirtą naftos gabenimą vamzdynais.
Jau kiek anksčiau sutarta dėl kompromisinio pasiūlymo, kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai. Tokia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.
Europos Komisijos duomenimis, lyderių sutartas embargas leis atsisakyti 90 proc. naftos iš Rusijos importo iki šių metų pabaigos.
Sankcijos taip pat apima „Sberbank“, „Rosselkhozbank“ ir „Moscow Credit Bank“ atjungimą nuo SWIFT
Be to, šeštajame ES sankcijų Rusijos Federacijai pakete uždrausta transliuoti tris Rusijos valstybinės televizijos kanalus: „Rossija RTR/RTR Planeta“, „Rossija 24/Rusija 24“ ir „International TV Center“.
11:51 | Rusijos karas Ukrainoje peržengė niūrią 100 dienų ribą
Rusijos invazija Ukrainoje penktadienį vyksta jau 100-ąją dieną, kovos tęsiasi rytuose, kur Maskvos pajėgos stiprina savo pozicijas Donbaso regione.
Niūri riba peržengta Kyjivui paskelbus, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis.
Žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainos užėmimą. Dėl to nuogąstaujama, kad karas gali užsitęsti.
Vienos įnirtingiausių kovų dabar vyksta Sjevjerodonecke Donbaso regione, kurio 80 proc. jau yra užėmę rusai. Pranešama, kad ukrainiečių pajėgos smarkiai priešinasi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį sakė, kad ukrainiečių pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų mūšyje už šį pramoninį Luhansko srities miestą.
„Tačiau dar anksti pasakyti. Šiuo metu tai sunkiausias rajonas“, – pridūrė jis.
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus per susirašinėjimo platformą „Telegram“ sakė, kad „jau 100 dienų jie viską lygina su žeme“, ir apkaltino rusus naikinant ligonines, mokyklas bei kelius.
„Tačiau mes tik stiprėjame. Dėl neapykantos priešui ir tikėjimo savo pergale esame nepalaužiami“, – sakė jis.
11:28 | Ukrainiečiai užfiksavo naują rusų koloną prie pat fronto
Ukrainos operatyvinė komanda „Pietūs“ skelbia, kad Rusijos kariuomenė netoli Chersono dislokavo papildomų 27 vienetų pėstininkų kovos mašinų BMP-1 koloną.
Operatyvinės komandos vadovybė pabrėžė, kad padėtis pietinio fronto kontaktinėje linijoje yra dinamiška ir įtempta.
„Priešas, kenčiantis nuo sisteminių mūsų dalinių kontratakų, iškrovė 27 BMP-1 40 km nuo Chersono“, – „Facebook“ pranešė OK „Pietūs“.
Kol kas Rusijos karinių pajėgų bandymas atkurti prarastas pozicijas Mykolajivo ir Chersono srityse nebuvo sėkmingas, ten įsitvirtino Ukrainos gynėjai.
Vis dėlto aršiausi mūšiai šiuo metu vyksta Rytų Ukrainoje, kur Rusijos karinės pajėgos kasdien bando užimti Severodonecko miestą, kad perimtų visos Luhansko srities kontrolę.
10:56 | JK: 90 proc. Luhansko – Rusijos rankose
Rusijos pajėgoms nepasiekus savo pirminių tikslų užgrobti Kyjivą ir nuversti Ukrainos centrinę valdžią, Rusija pakoregavo savo veikimo planą, sutelkdama dėmesį į Rytų Ukrainos regioną Donbasą.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 3 June 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) June 3, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/J6pg0zEINb
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/gtepCytay9
„Rusija dabar pasiekia taktinę sėkmę Donbase. Rusijos pajėgos sukūrė ir išlaikė pagreitį ir, atrodo, šiuo metu atsilaiko prieš Ukrainos gynybą.
Rusija kontroliuoja daugiau nei 90 proc. Luhansko srities ir tikriausiai visiškai perims kontrolę per artimiausias dvi savaites. Kad pasiektų šią taktinę persvarą, Rusija paaukojo reikšmingą dalį savo resursų“, – rašoma naujausioje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje.
Tačiau, vertinant pagal pradinį Rusijos planą, „nė vienas iš strateginių tikslų nepasiektas“, priduriama pranešime.
10:23 | Rusijos nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 30 950 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 210 lėktuvų, 175 sraigtasparnius, 1367 tankus, 3366 šarvuočius, 675 artilerijos pabūklą, 207 raketų sistemas, 13 laivų, 2329 mašinas, 76 kuro cisternas, 535 bepilotį orlaivį, 95 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 51 specialiosios įrangos vienetą.
09:58 | Stoltenbergas: pasiruoškite ilgam karui
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad Vakarų šalys turi pasirengti tam, jog karas bus ilgas.
Ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitikęs su JAV prezidentu Joe Bidenu, J. Stoltenbergas pareiškė, kad NATO turi ir toliau remti Ukrainą į ilgą konfliktą besirutuliojančiame kare.
„Tiesiog turime būti pasiruošę ilgam karui, nes matome, kad jis tapo sekinančiu karu, kuriame ukrainiečiai moka didelę kainą už savo šalies gynybą mūšio lauke, bet taip pat matome, kad Rusijos pajėgos taip pat stipriai nukenčia“, – kalbėjo NATO vadovas.
09:23 | Lysyčanske sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų
Lysyčanske – viename iš dviejų Ukrainos iš dalies tebekontroliuojamų rytinių miestų – per rusų pajėgų atakas sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų, ketvirtadienį pranešė vietos administracijos vadovas.
Lysyčansko karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Zaika per „informacinį telemaratoną“ sakė, kad dėl nepaliaujamo apšaudymo nutrūko elektros ir dujų tiekimas, telefono ryšys, interneto paslaugos. Jį citavo naujienų agentūra „Unian“.
Vienas svarbiausių kelių tiekimui ir evakuacijai – magistralė Bachmutas–Lysyčanskas – yra atidarytas, bet nuolat bombarduojamas.
Humanitarinė pagalba dar pasiekia miestą, kur yra daug minų, sakė O. Zaika.
Pasak jo, Lysyčanske, kur prieš karą gyveno 97 tūkst. gyventojų, yra likę 20 tūkst. žmonių.
Lysyčanską upė skiria nuo Sjevjerodonecko – kito ukrainiečių iš dalies kontroliuojamo miesto Luhansko srityje. Sjevjerodonecką taip pat yra apsiautusios Rusijos pajėgos.
09:01 | Ukraina: Baltarusija rotuoja specialiųjų pajėgų dalinius su Ukraina besiribojančiuose regionuose
„Voluinės ir Polesės kryptimis pagrindinės Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų pastangos yra nukreiptos į valstybės sienos apsaugos stiprinimą. Tuo pat metu su Ukraina besiribojančiuose regionuose vyksta specialiųjų pajėgų padalinių rotacija“, – skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Generalinis štabas pridūrė, kad vis dar išlieka raketų smūgių iš Baltarusijos teritorijos grėsmė.
08:25 | Padėti Ukrainai pasiekti tikslą įstoti į ES – moralinė pareiga
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad sudaryti Ukrainai galimybę prisijungti prie bloko yra ne tik strateginis Europos Sąjungos interesas, bet ir „mūsų moralinė pareiga“.
Tai U. Von der Leyen pasakė ketvirtadienį vykusioje tarptautinėje saugumo konferencijoje Slovakijoje. Von der Leyen teigia, kad Ukraina turi atitikti visus būtinus standartus ir sąlygas, kad galėtų prisijungti, tačiau ji paragino ES padėti Ukrainai pasiekti savo tikslą.
Ji sakė: „Parama Ukrainai jos kelyje į Europos Sąjungą nėra našta, tai mūsų istorinė atsakomybė“.
07:57 | Okupuotoje Zaporižioje Ukrainos turtas bus „nacionalizuotas“
Rusijos pastatyta valdžia okupuotame Zaporižios regione pareiškė, kad Ukrainos valstybės turtas ir ištekliai bus „nacionalizuoti“.
Maskvos paskirtos administracijos vadovo pavaduotojas Andrejus Trofimovas sakė, kad buvo pasirašytas dekretas dėl Ukrainos nuosavybės nacionalizavimo, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Jo teigimu, nacionalizavimas paveiks žemę, gamtos išteklius, strateginių ekonomikos sektorių įrenginius, taip pat Ukrainai priklausantį turtą.
07:23 | „Washington Post“: Rusijos kariai nužudė 9 Černobylio atominės elektrinės darbuotojus, pavogė įrangos
Černobylio zonos direktorius Jevhenas Kramarenka sakė, kad rusai pavogė įrangos už 135 milijonus dolerių (apie 125 mln. eurų), pranešė „Washington Post“. Be to, pranešama, kad jie pagrobė penkis elektrinės darbuotojus prieš išvykdami iš gamyklos kovo 31 d.
06:57 | Zelenskis: okupuotos teritorijos – „katastrofos zona“
Ukrainai „šiek tiek pasisekė“ mūšiuose dėl Severodonecko, tačiau, pasak šalies prezidento Volodymyro Zelenskio, dar per anksti pasakyti, kaip viskas klostysis.
„Padėtis ten dabar pati sunkiausia. Kaip ir šalia esančiuose miestuose ir bendruomenėse – Lysyčanske, Bachmute ir kt. Daugelis miestų susiduria su galingu Rusijos puolimu“, – sakė jis savo naujausiame naktiniame pranešime.
V. Zelenskis pridūrė, kad „visiškai beprasmiškas“ Ukrainos pasienio šiaurinių regionų, ypač Černihivo, apšaudymas tęsiasi.
„Buvo apšaudytas Mykolajivas, Charkivas, Charkivo sritis. Visa laikinai okupuota mūsų valstybės teritorija dabar yra visiškos katastrofos zona, už kurią visiškai atsakinga Rusija“, – tęsė prezidentas.
06:31 | Nesiseka įsitvirtinti okupuotose teritorijose
Rusijos vadovybei nepavyksta visiškai kontroliuoti visuomenės nuo karo pradžios okupuotose teritorijose, teigia JAV Karo studijų centras savo naujausioje analizėje.
Pranešama, kad, anot Ukrainos pasipriešinimo centro, Rusijos okupacinės administracijos veikiau „sukurtos tik popieriuje“. Rusijos paskirti gauleiteriai negali užtikrinti nei Rusijos rublio cirkuliacijos, nei kitų biurokratinių procesų.
Analitikų teigimu, didėja vietos gyventojų partizaninė veikla, o tai sistemingai sabotuoja Rusijos okupacijos režimą. Patys analitikai tokį okupacinių priemonių nenuoseklumą aiškina tuo, kad Kremlius dar neapsisprendė, kaip ketina integruoti okupuotas teritorijas į Rusijos Federaciją.
06:11 | Analitikai abejoja Rusijos pajėgų galimybėmis
Naujausioje savo analizėje JAV karo studijų institutas (ISW) praneša, kad Rusijos karinės pajėgos, tikėtina, iššvaistys savo puolimo potencialą kovose už Severodonecką, todėl nebeturės pajėgumų užimti Donecko.
Šiuo metu Rusijos karinės pajėgos siekia užgrobti Rytų Ukrainos miestus Severodonecką ir Lysyčanską, kad Rusijos Federacijos vadovybė galėtų pranešti savo piliečiams apie visos Luhansko srities „išvadavimą“.
Tačiau, pasak analitikų, vargu ar Rusijos kariai turės pakankamai jėgų užimti didelę teritoriją Donecko srityje po tolesnių nuostolių aplink Severodonecką.
„Rusijos pajėgas aiškiai riboja reljefas Donbase ir jos toliau susidurs su problemomis, bandydamos kirsti Doneco upę, kad užbaigtų Severodonecko-Lysyčansko apsupimą ir judėtų toliau į vakarus nuo Lymano link Slovjansko per Raigorodoką“, – teigia analitikai.
Po ilgų kovų Rusijos karinės pajėgos kontroliuoja beveik visą Severodonecą, tačiau Ukrainos gynėjai mieste vis dar laikosi.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija šiuo metu kontroliuoja apie penktadalį jo šalies teritorijos, įskaitant teritoriją, užimtą per dabartinę Maskvos pajėgų invaziją, anksčiau aneksuotą Krymo pusiasalį ir prokremliškų separatistų kontroliuojamas teritorijas.
► Jungtinė Karalystė nusiųs Ukrainai pažangių vidutinio nuotolio raketų sistemų, koordinuodama veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, ketvirtadienį pranešė Londonas.
► Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis prie Europos Sąjungos bendros gynybos politikos turėtų prisijungti liepos 1 dieną.
► Slovakija ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl aštuonių slovakų gamybos haubicų „Zuzana“ pardavimo Ukrainai.
► Rusijos pajėgoms praėjusią naktį apšaudant Ukrainos Charkivo miestą, kilo gaisras vienoje mokykloje ir per jį žuvo moteris, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių gelbėjimo tarnybos.
► Per Rusijos invaziją, trunkančią jau 100 dienų, mūšio lauke žūsta po 60–100 ukrainiečių karių per dieną, o dar 500 karių yra sužeidžiami, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV televizijai „Newsmax“.
