Svarbiausi įvykiai:
23:20 | Taivano prezidentas patarė Kinijai atsiimti iš Rusijos „istorines“ žemes
Jei Kinijos pretenzijos Taivanui yra susijusios su teritoriniu vientisumu, tai KLR taip pat turėtų atsiimti iš Rusijos žemes, kurias XIX amžiuje jai perleido paskutinė Kinijos dinastija.
Tai interviu Taivano žiniasklaidai pareiškė šios šalies prezidentas Lai Ching-te, praneša „Reuters“.
Lai, kurį Kinija vadina „separatistu“, turėjo omenyje 1858 m. Aigūno sutartį, pagal kurią Kinija perleido Rusijos imperijai didžiulį žemės plotą dabartinės Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, sudarantį didžiąją dalį dabartinės sienos palei Amūrą.
„Kinijos ketinimas pulti ir aneksuoti Taivaną nėra susijęs su tuo, ką sako ar daro koks nors asmuo ar politinė partija Taivane. Kinija nori aneksuoti Taivaną ne dėl teritorinio vientisumo. Jeigu dėl teritorinio vientisumo, tai kodėl ji (Kinija) neatsiima Rusijos užimtų žemių, perduotų Aigūno sutartimi? Rusijos pozicija dabar silpniausia, tiesa?“, – sakė Lai.
Jis pažymėjo, kad Kinija iš tikrųjų nori pakeisti tarptautinę tvarką ir „pasiekti hegemoniją tarptautinėje erdvėje, vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje“.
„Jie gali prašyti Rusiją (grąžinti žemes), bet to nedaro. Taigi akivaizdu, kad jie nori įsiveržti į Taivaną ne dėl teritorinių priežasčių“, – teigė Lai.
Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorija ir nori perimti salos kontrolę. Taivano vyriausybė atmeta šias pretenzijas.
22:50 | „Ukrenerho“: elektros tiekimo nutraukimo grafikai antradienį galios visą parą
Valandiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai antradienį, rugsėjo 3-iąją, galios visą parą, vartojimo piko metu bus taikomi du išjungimo ratai.
Tai antradienį feisbuke pranešė Nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“, kuria remiasi „Ukrinform“.
Vienas išjungimo ratas numatytas nuo 00:00 iki 06:00 ir nuo 09:00 iki 16:00, du ratai – nuo 06:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 24:00.
„Ukrenerho“ perspėja, kad ribojimų apimtis gali būti keičiama.
Kritinės infrastruktūros objektams elektros tiekimas nebus ribojamas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 2 d. duomenimis, šalyje pastebima elektros energijos vartojimo mažėjimo tendencija.
22:00 | V. Zelenskis surengė susitikimą su Nyderlandų premjeru už 30 kilometrų nuo fronto linijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pažymėjo susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu Zaporižioje, kuri yra tik už 30 kilometrų nuo fronto linijos, svarbą.
Kaip pranešama „Telegram“ kanale, Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė prasidedant susitikimui su Nyderlandų vyriausybės vadovu, rašo „Ukrinform“.
„Ačiū, kad radote laiko ir galimybę atvykti į Zaporižią. Tai labai svarbus miestas, padedantis suprasti, ką mums atnešė šis karas. Arti fronto linijos – iki jos čia tik 30 kilometrų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Jis padėkojo Nyderlandų žmonėms ir vyriausybei už paramą Ukrainai nuo pat Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios.
„Esame dėkingi už oro gynybą, už sprendimus dėl F-16, už karinius paketus, už humanitarinę pagalbą, finansavimą. Nuoširdžiai dėkojame jūsų tautai“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, jog džiaugiasi, kad susitikimas įvyko pirmąją naujųjų mokslo metų dieną, buvo galimybė apsilankyti mokykloje ir pabendrauti su vaikais.
„Gaila, kad šie mokslo metai prasidėjo priedangoje, bet net ir slėptuvėje laimė matyti vienam kitą. Tai kur kas geriau, nei neturėti jokios galimybės, mokytis tik nuotoliniu būdu“, – sakė V. Zelenskis.
Zaporižioje Nyderlandų ministras pirmininkas D. Schoofas pranešė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau kaip 200 mln. eurų.
21:28 | Per rusų smūgį Charkivui nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 13
Pirmadienį Charkive per rusų apšaudymą sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 13.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dabartiniais duomenimis, teroristams apšaudant Charkivą nukentėjo 13 žmonių“, – informavo I. Terechovas.
Kaip jau buvo pranešta, apie 15.25 val. rusai smogė Charkivui ir Charkivo rajonui (Čerkaska Lozovos, Ruska Lozovos ir Bezrukų kaimams). Srities centre pažeista šiluminė trasa, nukentėjo gyvenamieji namai, sporto objektas, kilo gaisras garažų kooperatyve, buvo pataikyta į aukštosios mokyklos teritoriją.
20:50 | Žiniasklaida: Iranas netrukus gali perduoti Rusijai balistinių raketų
Iranas artimiausiu metu gali perduoti Rusijai balistinių raketų, o tai akivaizdžiai išprovokuos greitą Ukrainos sąjungininkų atsaką.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.
Iranas perdavė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, kai prasidėjo jos plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau galimas balistinių raketų perdavimas būtų „nerimą kelianti konflikto raida“, sakė neįvardinti šaltiniai.
Agentūros pašnekovai nenurodė tiekimo pobūdžio, apimties ir terminų, tačiau vienas iš jų pažymėjo, kad raketų perdavimas gali prasidėti po kelių dienų.
JAV ir kitos NATO šalys ne kartą ragino Teheraną nežengti tokio žingsnio ir deda diplomatines pastangas, kad šie planai nebūtų įgyvendinti.
„Ukrinform“ primena, jog rugpjūčio 9 d. Europos šalių žvalgyba pranešė, kad Iranas netrukus gali perduoti Rusijai kelis šimtus trumpojo nuotolio balistinių raketų.
Manoma, kad Rusijos atstovai 2023 metų gruodį Teherane sudarė sutartį dėl „Fath-360“ ir kitų balistinių raketų sistemų pirkimo. „Fath-360“ kovinė galvutė sveria 75 kg, maksimalus raketos nuotolis – 120 km.
20:04 | V. Zelenskis: Ukraina pasigamina dronus, galinčius įveikti didelį atstumą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kyjivas pasigamina didelę dalį bepiločių orlaivių, galinčių įveikti didelį atstumą.
Tačiau, kaip teigė V. Zelenskis, norėdami aplenkti Rusija, Ukraina privalo padidinti bepiločių gamybą, rašo „Ukrinform“.
„Pradėjome gaminti tolimojo nuotolio dronus ir toliau plėtojame raketų programą, kuri taip pat veiksminga. Turime investuoti į savo gamybą.
Valstybė neturi pakankamai pinigų masinei [dronų] gamybai. Jau dabar gaminame labai daug tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, tačiau, norint aplenkti Rusiją, jų reikia daugiau ir greičiau“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat užsiminė, kad šiuo metu yra diskutuojama kartu su Vakarų partneriais dėl galimybės panaudoti ilgojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje.
19:35 | Nuo rusų raketų nukentėjo Danijos ir Norvegijos humanitarinių organizacijų biuras Kyjive
Per Rusijos raketų ataką rugsėjo 2 d. smarkiai nukentėjo humanitarinių organizacijų „DanChurchAid“ ir „Norwegian Church Aid“ biuras Kyjive.
Tai feisbuke pranešė Danijos ambasada Ukrainoje, kuria remiasi „Ukrinform“.
„2024 m. rugsėjo 2-osios rytą Rusija paleido į Kyjivą balistinių ir sparnuotųjų raketų. Tarp pastatų, nukentėjusių per apšaudymą, buvo organizacijų „DanChurchAid“ ir „Norwegian Church Aid” biuras“, – pažymėjo diplomatinė atstovybė.
Pranešama, kad abi organizacijos turi bendrą biurą ir kartu teikia pagalbą Ukrainos žmonėms, įskaitant išminavimą ir humanitarinę pagalbą. Sužeistųjų nėra, tačiau pastatas buvo smarkiai apgadintas.
„Ši ataka tik sustiprins Danijos ryžtą remti Ukrainą jos kovoje už laisvę“, – pareiškė ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Jensas Alsbirkas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjivo miesto karinės administracijos duomenimis, rugsėjo 2-osios rytą Oro gynybos pajėgos sostinės oro erdvėje sunaikino daugiau nei 10 sparnuotųjų raketų ir apie 10 balistinių raketų, taip pat smogiamųjų dronų.
19:23 | ISW: Rusijos mėnesio pažanga Ukrainoje rugpjūtį – didžiausia nuo 2022 metų spalio
Savo ruožtu Ukrainos kariuomenė po netikėto įsiveržimo į pasienio Kursko regioną rugpjūčio pradžioje sparčiai pasistūmėjo į priekį Rusijos teritorijoje ir per dvi savaites užėmė daugiau kaip 1 100 kvadratinių kilometrų.
Rugpjūtį Rusijos pajėgos Ukrainoje, daugiausia rytiniame Donecko regione, stūmėsi į priekį po vidutiniškai 15 kvadratinių kilometrų per dieną.
Labiausiai pasistūmėta link logistikos centro Pokrovsko ir vėlai sekmadienį kariuomenę nuo šio miesto skyrė mažiau nei septynių kilometrų atstumas.
Tiek teritorijos per mėnesį Maskva paskutinį kartą užėmė 2022 metų spalį, reaguodama į didelį Ukrainos kontrpuolimą aplink šiaurės rytų Charkivo miestą, kai fronto linija buvo daug mobilesnė.
Nuo 2024 metų pradžios Maskva vėl ėmė veržtis į Ukrainos teritoriją ir užėmė 1730 kvadratinių kilometrų – tris kartus daugiau nei 2023 metais, kai dėl Ukrainos kontrpuolimų prarado dalį laimėjimų.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais Kyjivo kariams sunkiai sekėsi kontratakuoti savo teritorijoje.
Nuo šių metų pradžios buvo tik aštuonios dienos, kai Ukrainos pajėgos iš rusų atkovojo daugiau teritorijos negu prarado ir tai dažniausiai būdavo tik keli kvadratiniai kilometrai.
Rugsėjo 1 dienos duomenimis, Rusija buvo užėmusi 66 266 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.
Kartu su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu ir Rytų Ukrainos zonomis, kurias prorusiški separatistai kontroliavo dar iki 2022 metų invazijos, Maskvos patvirtinti arba deklaruojami laimėjimai apima 18 proc. 2013 metais buvusio Ukrainos ploto.
19:05 | Mongolija nėra pasmerkusi Rusijos puolimo Ukrainoje
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko į Mongoliją, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Tai pirmasis jo vizitas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narėje nuo tada, kai šis teismas pernai išdavė jo arešto orderį.
Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putino lėktuvas nusileidžia Mongolijos sostinėje Ulan Batore.
Hagoje įsikūręs TBT išdavė Rusijos vadovo arešto orderį dėl įtariamo neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo.
TBT narės turėtų sulaikyti V. Putiną, jei šis įžengtų į jų teritoriją.
Mongolija TBT steigimo sutartį Romos statutą pasirašė 2000 metais, o 2002-aisiais ją ratifikavo.
Ukraina praėjusią savaitę paragino Mongolijos valdžios institucijas vykdyti arešto orderį, o TBT nurodė, kad visos jo narės turi „pareigą“ sulaikyti teismo ieškomus asmenis.
Tačiau praktikoje mažai ką galima padaryti, jei Ulan Batoras nepaklus.
Kremlius praeitą savaitę pareiškė nesibaiminantis, kad V. Putinas bus sulaikytas.
Tarp Rusijos ir Kinijos išsidėsčiusi Mongolija sovietmečiu buvo Maskvos įtakos sferoje. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais ji siekia palaikyti draugiškus santykius tiek su Kremliumi, tiek su Pekinu. Ši šalis nėra pasmerkusi Rusijos puolimo Ukrainoje.
18:27 | Charkivo srityje per rusų apšaudymą žuvo garbaus amžiaus moteris
Pirmadienį Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities Kupjansko miestui, žuvo moteris.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„15.30 val. okupantai smogė Kupjanskui. Per apšaudymą nukentėjo gyvenamasis namas. Žuvo 78 metų moteris“, – parašė pareigūnas.
Anksčiau buvo pranešta, kad rugsėjo 1 d. rusams apšaudant Kupjansko gyvenamuosius namus kilo gaisras, du žmonės buvo sužeisti.
17:51 | Rusijos žiniasklaida: V. Putinas atvyko į TBT narę Mongoliją
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko į Mongoliją, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Tai pirmasis jo vizitas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) narėje nuo tada, kai šis teismas pernai išdavė jo arešto orderį.
Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putino lėktuvas nusileidžia Mongolijos sostinėje Ulan Batore.
Hagoje įsikūręs TBT išdavė Rusijos vadovo arešto orderį dėl įtariamo neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo.
TBT narės turėtų sulaikyti V. Putiną, jei šis įžengtų į jų teritoriją.
Mongolija TBT steigimo sutartį Romos statutą pasirašė 2000 metais, o 2002-aisiais ją ratifikavo.
17:10 | V. Zelenskis: Kursko operacija vyksta pagal planą
„Per Kursko operaciją pasiekiamos numatytos užduotys, ji vyksta pagal planą. Kai dėl sunkios padėties Pokrovsko ir Torecko kryptimis, manome, kad Kursko operacija gali jai turėti įtakos. Įtampa galėtų nuslūgti sumažėjus Rusijos kariškių skaičiui. Bet kol kas ten sunku“, – „Ukrinform“ sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad šia kryptimi visada buvo sutelktos kovingiausios Rusijos brigados.
„Tai visada buvo pagrindinis tikslas – Donbasas, visiška Donbaso okupacija. Dvi paras ten jokių poslinkių nėra. Tai man pranešė vyriausiasis vadas“, – pridūrė prezidentas.
V. Zelenskis į Zaporižią atvyko kartu su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu. Jie aplankė vieną iš Zaporižios mokyklų, kur mokslo metai prasidėjo nuotoliniu būdu.
17:00 | Rusijos pajėgos išbando naujas taktikas mūšio lauke
Rusijos kariuomenė naudoja naujas taktikas, skelbia Ukrainos ginkluotojų pajėgų atstovas, apibendrindamas dabartinę situaciją Charkivo srityje.
Teigiama, kad priešas vykdo rotacija, taip pat dislokuoja naujus dalinius, o į Volčanską buvo atvežti vadinamieji „kadyroviečiai“.
Be to, Charkivo srities atstovas Vitalijus Sarancevas užsimenama, kad rusų kariuomenė vykdo puolimo operacijas ne tik pasitelkiant pėstininkų grupes, tačiau Charkivo kryptimi pradėjo dažniau naudoti ir šarvuotąją techniką.
V. Sarancevas pažymėjo, kad savo ruožtu Ukrainos gynybos pajėgos, jei tik yra tinkamos sąlygos, pereina į kontrataką ir pagerina savo taktinę padėtį, tačiau pripažįstama, kad situacija išlieka sudėtinga.
16:29 | Ukraina: Nacionalinis bankas siūlo nebevadinti smulkių monetų kapeikomis
Ukrainos nacionalinis bankas inicijuoja smulkios monetos pavadinimo „kapeika“ keitimą ir siūlo ją vadinti „šagu“, siekdamas atkurti istorinį teisingumą ir stiprinti nacionalines Ukrainos pinigų apyvartos tradicijas.
Tai per spaudos konferenciją žurnalistams pranešė Nacionalinio banko vadovas Andrijus Pyšnas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien Nacionalinis bankas inicijuoja smulkios monetos pavadinimo „kapeika“ keitimą istoriniu pavadinimu „šagas“, – pareiškė A. Pyšnas.
Pasak jo, šia iniciatyva siekiama atkurti istorinį teisingumą, skatinti derusifikaciją ir akcentuoti nacionalines Ukrainos pinigų apyvartos tradicijas.
Siekdamas įgyvendinti iniciatyvą, Nacionalinis bankas siūlo atitinkamai pakeisti teisės aktus, pirmiausia – Ukrainos įstatymą „Dėl Ukrainos nacionalinio banko“ ir kitus normatyvinius aktus.
Nacionalinis bankas tikina, kad laipsniškas monetų, pavadintų šagais, paleidimas į apyvartą neatsilieps infliacijai, nes grynųjų pinigų kiekis ekonomikoje nepadidės.
Pasak A. Pyšno, jei visuomenė palaikys iniciatyvą, o Aukščiausioji Rada priims reikiamus teisės aktus, šagai bus pradėti kaldinti kitais metais. Pagal ankstesnius planus 2025 metais Ukrainoje turėtų būti nukaldinta 20 milijonų 50 kapeikų nominalo monetų. Nacionalinio banko vadovas nori, kad tai jau būtų 50 šagų monetos.
Ekspertai ir istorikai pritaria pokyčiams. Pavyzdžiui, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Ukrainos istorijos instituto darbuotojas Andrijus Boiko-Gagarinas pažymi, kad smulkios monetos pavadinimas „šagas“ yra tikrai ukrainietiškas, todėl jo grąžinimas į šiuolaikinę pinigų apyvartą yra logiškas ir moksliškai pagrįstas.
Pirmadienį pažymima Grivinos diena. 1996 m. rugsėjo 2 d. Ukrainos nacionalinis bankas paleido į apyvartą griviną – tai buvo baigiamasis pinigų reformos etapas šalyje. Šiais metais Ukraina mini šio svarbaus įvykio, vainikavusio nepriklausomos valstybės pinigų sistemos sukūrimą ir tapusio jos finansinio suverenumo simboliu, metines.
14:45 | Putinas staiga pakeitė giesmę: „Rusija niekada neatsisakė taikos derybų“
Rusijos propagandinis leidinys „RIA Novosti“ cituoja Vladimirą Putiną, kuris pirmadienį pareiškė, jog Rusija neva neatsisakė minties derėtis su Ukraina, nors praėjusią savaitę Kremlius sakė, kad derybos „prarado aktualumą“.
„Rusija niekada neatsisakė taikos derybų, tačiau būtina susidoroti su banditais, kurie įžengė į šalies teritoriją (V. Putinas turi omenyje sėkmingą Ukrainos operaciją Rusijos Federacijos Kursko srityje – red. past.)“, – kalbėjo V. Putinas.
Rusija 2014 m. įsiveržė į Ukrainos teritorijas – Krymą ir dalį Donbaso ir – jas okupavo. 2022 m. Rusijos Federacija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Jausdama, kad pergalės pasiekti nepavyks, Rusija ėmė propaguoti tariamų taikos derybų idėją, pagal kurią nori išlaikyti visas okupuotas teritorijas. Rusija nėra suinteresuota sąžiningomis derybomis ir nesutinka su Ukrainos iškelta sąlyga, kad derybos gali vykti tik Rusijai patraukus savo karius iš Ukrainos teritorijos. Tuo pat metu rusai ir toliau terorizuoja Ukrainą, smogdami energetikos ir civilinei infrastruktūrai bei gyvenamiesiems pastatams.
Savo kalbose ir pareiškimuose V. Putinas ir toliau iškraipo tikrovę, bandydamas paversti Rusiją auka, kartu siekdamas Kinijos ir Šiaurės Korėjos paramos.
14:11 | Putinas „paaiškino“, kas lėmė tragediją Ukrainoje
Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pagrindinė „tragedijos Ukrainoje“ priežastis esą yra Vakarų, kurie bando įgyvendinti savo geopolitines ambicijas, veiksmai. Tokią sau būdingą nuomonę jis išsakė interviu Mongolijos laikraščiui „Onoodor“, praneša Kremlius.
13:50 | Kaliningrado centre – stiprus gaisras daugiaaukštyje
Kaliningrado (Rusija) centre atvira ugnimi dega daugiaaukštis namas, skelbiama vietos informavimo priemonėse.
13:11 | Rusijos Belgorode – sprogimai: suniokoti namai, sunaikintas vaikų darželio pastatas
Sekmadienio vakarą ir pirmadienio rytą Ukraina su Rusija apsikeitė pranešimais apie apšaudymus pasienio teritorijose. Ukrainos Sumuose pranešta apie apšaudytus vaikų namus, Belgorode – apie susprogdintą vaikų darželį.
12:41 | Ukrainos gynybos pajėgos praėjusią naktį numušė 22 raketas, nukreiptas į Kyjivą
Ukraina pirmadienį pranešė, kad per naktį numušė 22 Rusijos raketas, nukreiptas į Kyjivo ir dvi kitas sritis. Per ataką buvo sužeisti du žmonės.
Sekmadienio vakarą Ukrainos šiaurės rytuose esančiuose Sumuose nuo raketos smūgio nukentėjo vaikų socialinės globos centras ir našlaičių namai, sužeista 13 žmonių, įskaitant keturis vaikus, platformoje „Telegram“ pranešė meras Oleksandras Lysenka.
„Rugsėjo 2-osios naktį Rusijos okupantai surengė raketinę ataką prieš Kyjivo, Sumų ir Charkivo sritis, naudodami balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir priešlėktuvines valdomas raketas, o iš pietų atakavo „Shahed“ tipo dronais“, – pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
11:58 | Sikorskis: Lenkija ir Ukrainos kaimynės turi pareigą numušinėti Rusijos raketas
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad Varšuva privalo užtikrinti savo piliečių saugumą, nepaisant nuogąstavimų, kad raketų perėmimai virš Ukrainos teritorijos gali įtraukti NATO į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Ministras neabejoja, kad Lenkija ir kitos su Ukraina besiribojančios šalys turi pareigą numušti atskriejančias Rusijos raketas prieš joms įskrendant į jų oro erdvę, nepaisant NATO prieštaravimo.
„Narystė NATO nepanaikina kiekvienos šalies atsakomybės už savo oro erdvės apsaugą – tai mūsų pačių konstitucinė pareiga“, – sakė R. Sikorskis.
„Aš asmeniškai laikausi nuomonės, kad, kai priešiškos raketos ruošiasi įskristi į mūsų oro erdvę, būtų teisėta savigyna [jas smogti], nes joms įskridus į mūsų oro erdvę, rizika, kad nuolaužos ką nors sužeis, yra didelė“, – tęsė ministras.
11:27 | V. Putinas: ukrainiečių įsiveržimas į Kurską nesustabdys puolimo Donbase
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad ukrainiečių pajėgų įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną nesustabdys Maskvos puolimo Rytų Ukrainoje, ir pažadėjo susidoroti su ukrainiečių „banditais“.
„Jie manė, kad sustabdys mūsų puolamuosius veiksmus pagrindinėse Donbaso dalyse. Rezultatas yra žinomas (...) Jie nepasiekė, kad būtų sustabdytas mūsų veržimasis Donbase“, – sakė V. Putinas moksleiviams Sibire.
„Mes, žinoma, turime susidoroti su šiais banditais, kurie įžengė į Rusijos Federaciją“, – kalbėjo jis.
10:50 | ES šalys iš Rusijos vėl importuoja daugiau dujų nei iš JAV
Pirmą kartą per beveik dvejus metus Europos Sąjungos (ES) šalys per ketvirtį iš Rusijos vėl importavo daugiau dujų nei iš JAV. Tai rodo Briuselio konsultacinės bendrovės „Bruegel“ duomenys.
Jais remiantis, ES nuo balandžio iki birželio pabaigos iš Rusijos įsigijo daugiau kaip 12,7 mlrd. kubinių metrų dujų, o iš JAV – 12,3 mlrd. Nors, lyginant su pirmuoju 2024 m. ketvirčiu, tiekimas iš Rusijos šiek tiek sumažėjo, tačiau iš JAV jis sumažėjo labiau.
Didžiausia ES dujų tiekėja antrąjį ketvirtį liko Norvegija, pristačiusi 23,9 mlrd. kubinių metrų dujų. Iki invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžioje ši pozicija priklausė Rusijai, tačiau po to daugelis ES valstybių sumažino importą iš karą pradėjusios šalies.
10:16 | V. Zelenskis patvirtino naujas sankcijas Rusijai
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė keletą naujų sprendimų dėl sankcijų Rusijai. Taip teigiama prezidento kreipimesi į tautą, praneša „Ukrinform“.
Naujas apribojimų rinkinys buvo įvestas beveik 150 juridinių ir fizinių asmenų, veikiančių Rusijos aviacijos infrastruktūroje. Kitas sankcijų paketas skirtas priešo bendrininkams.
„Visų Ukrainos atstovų pareiga užtikrinti, kad mūsų sankcijos būtų sinchronizuotos su pasaulinėmis“, – pabrėžė prezidentas.
Atskirai V. Zelenskis sakė išklausęs Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio skirta Pokrovsko ašiai, t. y. Ukrainos pajėgų veiksmams, kuriais siekiama sulaikyti Rusijos puolimą ir eliminuoti kuo daugiau jos karių.
Prezidentas taip pat buvo informuotas apie naujausius įvykius, susijusius su tebesitęsiančiu Kursko puolimu.
„Kiekviena diena prisideda prie mūsų „(karo belaisvių – red.) mainų fondo“ papildymo. Dėkoju už tai kiekvienam mūsų daliniui!“ – sakė V. Zelenskis.
09:44 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugsėjo 2 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai iš viso sudarė apie 617 600 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 300 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 8 601 (+9) priešo tanką, 16 786 (+26) šarvuotas kovos mašinas, 17 646 (+10) artilerijos sistemas, 1 177 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 940 (+0) oro gynybos sistemų, 368 (+0) karo lėktuvus, 328 (+0) sraigtasparnius, 14 537 (+30) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 2 557 (+0) sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 23 925 (+44) automobilių ir degalų cisternas, 2 993 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
09:10 | Rusai raketomis smogė našlaičių namams Sumuose – pranešama apie sužeistus vaikus
Vietos policija pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį į Sumų miestą sekmadienį buvo sužeista trylika žmonių, įskaitant keturis vaikus. Taip pat buvo sugriauta švietimo įstaiga ir mažiausiai 5 daugiaaukščiai pastatai.
Rusai raketomis atakavo vaikų socialinės ir psichologinės reabilitacijos centrą ir našlaičių namus Sumų mieste, praneša Sumų srities policijos komunikacijos departamentas.
„Per apšaudymą buvo sužeista trylika žmonių, tarp jų keturi vaikai. Buvo sugriauta švietimo įstaiga ir mažiausiai penki daugiaaukščiai pastatai. Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos, apgadintų pastatų gyventojams teikiama būtina pagalba“, – pranešė pareigūnai.
08:30 | V. Zelenskis: Rusija turi pajusti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis būtinybe pavadino naujausias ukrainiečių dronų atakas prieš taikinius Rusijoje. „Teroristinė valstybė turi pajusti, kas yra karas“, – sakė jis sekmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.
Ukrainos koviniai dronai naktį į sekmadienį atakavo taikinius Rusijos teritorijoje, be kita ko, sostinėje Maskvoje. Planavimo štabai Kyjive, anot V. Zelenskio, dabar dirba, kad kuo daugiau Rusijos karinių objektų, rusų logistikos atsidurtų Ukrainos ginklų veikimo zonoje.
Nuolatinės rusų atakos prieš Ukrainos miestus ir pirmiausiai prieš civilinius taikinius sukėlė smarkias kontratakas. „Turime grąžinti karą namo – ten, iš kur jis buvo pradėtas Ukrainoje“, – kalbėjo V. Zelenskis. Tai esą pavyksta naudojant kovinius dronus ir vykdant naują Ukrainos raketų programą. „Su savo dronais ir raketomis gebame įgyvendinti dalį uždavinių“, – pažymėjo prezidentas.
07:57 | Rusijai apšaudžius Ukrainą, Lenkijoje pakelta aviacija
Lenkijos oro erdvėje pirmadienio rytą dėl Rusijos atakų prieš Ukrainą pakelti lenkų ir sąjungininkų orlaiviai. Apie tai pranešė Lenkijos radijas.
Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė perspėjo, kad dėl oro pajėgų manevrų pietrytinėje Lenkijos dalyje „gali padidėti triukšmo lygis“.
„Šiąnakt stebima intensyvi Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio aviacijos veikla, susijusi su smūgiais į objektus, esančius Ukrainos teritorijoje“, – nurodė vadovybė. Jos teigimu, panašus atakų intensyvumas neseniai buvo užfiksuotas ir per apšaudymą praėjusią savaitę.
07:20 | Per mokymus sudužo ukrainiečių sraigtasparnis – žuvo visa įgula
Charkivo nacionalinio Ivano Kožedubo vardo karinių oro pajėgų universiteto mokomojoje aviacijos brigadoje sudužo sraigtasparnis Mi-2. Tai įvyko sekmadienį, per mokomąjį skrydį, skelbia „RBK-Ukraina“.
06:51 | Po rusų smūgių Kyjive kilo gaisrai, nukentėjo du žmonės
Po rusų raketų smūgių ankstų pirmadienį keliuose Kyjivo rajonuose kilo gaisrai, o pareigūnai teigia, kad nukrito raketų nuolaužos
Sostinės meras Vitalijus Klyčko savo „Telegram“ kanale pranešė, kad į medikus kreipėsi du žmonės, vienas jų hospitalizuotas.
Nukritus nuolaužoms vakariniame Sviatošyno rajone užsidegė keturi automobiliai, taip pat nukentėjo ne gyvenamosios paskirties pastatas.
Smūgis iš dalies apgadino stiklinį įėjimą į metro stotį „Sviatošyn“, kuri veikia kaip slėptuvė, taip pat apgadintas šalia įėjimo esantis kioskas, sakė V. Klyčko.
Pasak jo, Holosijivo rajone nukentėjo katilinė.
Ševčenkos rajone kilo gaisras vienos bendrovės teritorijoje.
leninas-udmurtas
stalinas-gruzinas
chruščiovas-ukrainietis
brežnevas-ukrainietis
gorbačiovas-kalmukas
pucinas-reptiloidas
kacapų vieta nuo seno buvo mokėti duoklę šeimininkui ir duoti kad dukrą okupantas rūrintų iki gomurio
