ES jau užsibrėžė tikslą šiais metais apmokyti apie 60 000 Ukrainos karių, tačiau karo draskomoje šalyje tebesitęsiant įnirtingoms kovoms, blokas nori padaryti daugiau.
„Aptarsime, kaip padidinti mūsų mokymo misiją“ Ukrainos kariams, prieš bloko gynybos ministrų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Galvojame apie koordinavimo centrą Ukrainoje, tačiau nėra susitarimo su Europos instruktoriais dėl Ukrainos karių mokymo Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė J. Borrellis.
Šis klausimas skaldo 27 ES valstybes nares. Kelios šalys, įskaitant Estiją, Prancūziją ir Švediją, pritaria karių mokymui Ukrainoje, tačiau kitos šalys, pavyzdžiui, Vengrija, baiminasi, kad toks žingsnis gali paskatinti konflikto eskalaciją.
Prancūzija anksčiau šiais metais šokiravo savo sąjungininkus, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, nors ir pripažino, kad nėra bendro sutarimo dėl tokių veiksmų.
Ministrai aptars Europos misijos Ukrainos kariams mokyti atnaujinimą, tačiau dabartiniame tekste nėra užsimenama apie jos vykdymą Ukrainos teritorijoje, sakė vienas ES diplomatas.
Po ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos išsakyto raginimo J. Borrellis dar kartą paragino ES valstybes paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai.
„Daug įsipareigojimų buvo duota nuo birželio mėnesio, ypač dėl oro gynybos, ir atsižvelgiant į masines atakas prieš Ukrainą ir Ukrainos miestus... akivaizdu, kad turėsime reaguoti“, – sakė J. Borrellis.
Jis taip pat kritikavo apribojimus Ukrainai dėl to, kaip Kyjivui naudoti tiekiamus ginklus.
„Absurdiška sakyti, kad leisti atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje reiškia kariauti prieš Maskvą... Mes remiame Ukrainą“, – sakė J. Borrellis.
Ukraina ne kartą ragino savo sąjungininkes panaikinti apribojimus, tačiau Berlynas ir Vašingtonas tokiam žingsniui priešinasi, baimindamiesi konfrontacijos su Maskva.
