Svarbiausios dienos naujienos:
23:57 | Ekspertas: visos raketos, kuriomis Rusija atakuoja Ukrainą, gali nešti branduolinius ginklus
Rusija nuolat šantažuoja Ukrainą grasindama panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Organizacijos „New Geopolitics Research Network“ vadovas Mychailo Sumus pažymėjo, kad kiekviena raketa, skrendanti virš Ukrainos, gali nešti branduolinį užtaisą.
Pasak jo, būtent dėl to Rusija taip aktyviai naudojasi grasindama šaliai branduoliniais smūgiais.
„Rusija taktinius branduolinius ginklus nuolat naudojo nuo pat pirmos dienos, kai suprato, kad ji [Ukraina] nebus paimta. Jie juos nuolat naudoja informaciniais tikslais“, – pažymėjo M. Sumus.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
23:17 | Kyjivo teismas leido suimti iš Moldovos deportuotą Kremliaus ideologą D. Čistiliną
Kijevo Ševčenkivskio rajono teismas iš Moldovos deportuotam Rusijos ginkluotos agresijos ideologui Dmitrijui Čistilinui pritaikė kardomąją priemonę – suėmimą iki gruodžio 4 dienos be galimybės sumokėti užstatą.
Ukrainos generalinės prokuratūros prokuroras Oleksandras Safarianas tai sakė naujienų agentūrai „Ukrinform“.
„Teismas patenkino prašymą ir parinko D. Čistilinui kardomąją priemonę – suėmimą iki gruodžio 4 dienos be galimybės sumokėti užstatą“, – sakė jis.
O. Safarianas pažymėjo, kad dvigubą Ukrainos ir Rusijos pilietybę turinčiam D. Čistilinui buvo pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės ir Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimo.
Tyrimo duomenimis, įtariamasis gyvena Rusijoje ir yra aktyvus kovotojas už „rusų pasaulį“. Prasidėjus plataus masto Rusijos ginkluotai agresijai prieš Ukrainą, jis ėmė aktyviai ir viešai ją neigti, ir, veikdamas kartu su Rusijos pareigūnais bei politikais, kūrė ir įgyvendino informacinio karo su Ukraina strategiją, siekiant kuo greičiau integruoti ją į Rusijos įtakos sferą.
Be to, įtariamasis buvo atvykęs į Moldovą vykdyti savo kuratorių, ypač buvusio Rusijos prezidento patarėjo, užduoties – propaguoti Rusijos naratyvus jos teritorijoje ir stiprinti valstybės agresorės informacinę įtaką suverenios valstybės vidaus ir užsienio politikai.
Moldovos specialiosios tarnybos nustatė, kad įtariamasis kelia grėsmę jos nacionaliniam saugumui, ir deportavo jį į Ukrainą, kur vyras buvo sulaikytas įtariant jį įvykdžius keletą nusikaltimų.
Bylą tiria Ukrainos saugumo tarnybos pagrindinio tyrimų departamento darbuotojai.
Saugumo tarnyba antradienį paskelbė, kad kartu su užsienio partneriais ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba surengė specialią operaciją, per kurią sulaikė Kremliaus ginkluotos Rusijos agresijos ideologą D. Čistiliną.
Teisėsaugos pareigūnai mano, kad 2016-2024 metais D. Čistilinas parengė Kremliui nemažai „analitinės medžiagos“, kurioje palaikė Rusijos ginkluotą agresiją ir laikinai užgrobtų Ukrainos regionų „integraciją“ į Rusiją.
22:51 | Berlyne susitiks J. Bidenas, E. Macronas, K. Starmeris ir O. Scholzas
JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris susitiks Berlyne prieš Ukrainos gynybos kontaktinės grupės lyderių susitikimą, pranešė šaltiniai Vokietijos vyriausybėje.
Keturi lyderiai turėtų susitikti Vokietijos kanclerio biure Berlyne spalio 12 d. rytą. Jie aptars paramą Ukrainai, su konfliktu Artimuosiuose Rytuose susijusius įvykius. Po susitikimo spaudos konferencija nebus rengiama.
Lyderiai turėtų apsilankyti Ramšteino oro pajėgų bazėje Vakarų Vokietijoje, tą pačią dieną ten bus surengtas pirmasis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės lyderių lygio susitikimas. Tikimasi, kad jame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
22:30 | Ukrainos planas bliukšta? Antrojo taikos viršūnių susitikimo nespės surengti iki kertinės datos
Antrasis taikos viršūnių susitikimas, kurį Ukraina planavo surengti prieš rinkimus Jungtinėse Valstijose, lapkritį neįvyks, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako patarėja Daria Zarivna.
Visgi, pasak jos, iki lapkričio viskas, kas reikalinga viršūnių susitikimui, turėtų būti paruošta.
„Iki šiol dėl kiekvieno „[taikos] formulės“ punkto rengiamos teminės konferencijos, kurios baigiasi komunikato priėmimu. Šių komunikatų nuostatos taps pagrindu būsimam taikos planui antrajam viršūnių susitikimui“, – interviu Ukrainos leidiniui „Telegraf“ sakė D. Zarivna, cituoja „Medusa“.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
21:55 | Rugsėjį Rusijos kariuomenė patyrė rekordinius nuostolius: paaiškino, kodėl
2024-ųjų rugsėjį Rusijos kariuomenė patyrė didžiausius nuostolius nuo karo Ukrainoje pradžios – vidutinis aukų skaičius išaugo iki 1271 žuvusio ar sunkiai sužeisto kario per dieną.
Leidinys „The Telegraph“ apie tai rašo remdamasis britų karine žvalgyba, cituoja UNIAN.
Nurodoma, kad prieš tai didžiausias Rusijos nuostolių per dieną skaičius buvo užfiksuotas gegužės mėnesį, tada žuvo ar buvo sužeisti 1262 kariai.
Be to, pažymima, kad šių metų rugsėjis buvo penktas mėnuo iš eilės, kai Rusijos karių nuostoliai vidutiniškai viršijo 1000 karių per dieną.
Pasak analitikų, nuostolių lygio padidėjimą lemia vadinamosios „mėsmalės“ principu veikiančios Rusijos atakos.
21:19 | Per Rusijos oro smūgį prieš Kostiantynivką žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti
Per Rusijos oro antskrydį Kostiantynivkos mieste Ukrainos Donecko srityje žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti. Rusai antradienio vakarą į miestą paleido tris sklendžiančias bombas, „Telegram“ tinkle pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jo duomenimis, mieste apgadinti 17 daugiaaukščiai, trys švietimo įstaigos, trys dujų linijos ir septyni automobiliai.
20:43 | JK žvalgybos pareigūnas įspėja: Rusija bando kelti chaosą Europos gatvėse
Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybos generalinis direktorius Kenas McCallumas sako, kad tarnyba susiduria su „pragarišku darbu“, kad atremtų bandymus surengti sabotažo veiksmus ir teroro išpuolius.
Pasak jo, į Jungtinės Karalystės ir Europos gatves sugrįžo „Islamo valstybės“ grėsmės, o Iranas ir Rusija intensyvina pastangas vykdyti žmogžudysčių ir sabotažo sąmokslus.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
20:23 | „Reuters“: Rusijos valstybinė žiniasklaidos bendrovė patyrė kibernetinę ataką
Rusijos valstybinė žiniasklaidos bendrovė VGTRK pirmadienį patyrė kibernetinę ataką, dėl kurios sutriko kanalų „Rossija-1“ ir „Rossija-24“ transliacijos internetu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
„Reuters“, remdamasi ukrainiečių vyriausybės šaltiniu, kalbėjusiu su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad ataką įvykdė Ukrainos programišiai. Ji buvo surengta siekiant „pasveikinti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną 72-ojo gimtadienio proga, teigė tas šaltinis.
„Mūsų valstybinis žiniasklaidos holdingas, vienas didžiausių, susidūrė su precedento neturinčia programišių ataka prieš jo skaitmeninę infrastruktūrą“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Provyriausybinis Rusijos leidinys „Gazeta“, remdamasis neatskleistu šaltiniu, teigė, kad kibernetinė ataka buvo nukreipta prieš VGTRK vidaus tarnybas.
„Mūsų specialistai dirba, kad pašalintų šio piktavališko įsikišimo pasekmes“, – socialiniame tinkle „VKontakte“ nurodė VGTRK.
Pasak VGTRK, bendrovė nepatyrė didelės žalos.
„Rossija-1“ ir „Rossija-24“ transliacijos internetu antradienį jau buvo atnaujintos.
Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ukrainiečių programišiai reguliariai atakuoja Rusijos interneto platformas.
20:05 | Nauja sistema leis ES taikyti sankcijas asmenims, vykdantiems sabotažą Rusijos vardu
Europos Sąjunga antradienį pristatė sistemą, pagal kurią bus taikomos sankcijos asmenims, kaltinamiems kibernetinėmis atakomis, manipuliavimu informacija ar sabotažo veiksmais Rusijos vardu, siekiant pakenkti bloko paramai Ukrainai.
Anksčiau šiais metais NATO įspėjo apie Rusijos „priešišką valstybės veiklą“ prieš Čekiją, Estiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Jungtinę Karalystę ir pareiškė, kad Kremliaus veiksmai „kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“.
ES teigė, kad ji taip pat „aptinka vis daugiau įvairių veiksmų“. Ji nurodė, kad Rusija toliau trikdo palydovinį ryšį, pažeidinėja Europos oro erdvę ir rengia fizinius išpuolius prieš žmones.
Problema ta, kad daugelis veiksmų nesiekia tokios ribos, kai gali prireikti karinio atsako, ir abi organizacijos stengiasi veiksmingai atgrasyti nuo tokių išpuolių.
Pagal naująją ES sistemą ji galės nukreipti savo veiksmus prieš asmenis, agentūras ar organizacijas, siekiančias pakenkti jos pagrindinėms vertybėms arba „saugumui, nepriklausomybei ir vientisumui“.
Kol kas jokios realios sankcijos dar nebuvo paskelbtos. Šios priemonės galės būti taikomos vėliau, kai dėl jų susitars šalys narės.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad ES narės yra „vieningos ir pasiryžusios spręsti šios veiklos problemą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn. Mūsų parama Ukrainai išliks tvirta ir nepajudinama tiek, kiek reikės“.
Turto įšaldymas ir draudimai keliauti būtų taikomi už kelių rūšių hibridines grėsmes, įskaitant kenkimą rinkimams, demokratinėms institucijoms ar ekonomikai, taip pat už išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ar naudojimąsi migrantų srautais siekiant destabilizuoti šalis.
Tai leistų ES „nusitaikyti į asmenis, kurie yra atsakingi už Rusijos destabilizuojančius veiksmus visame pasaulyje, juos įgyvendina, remia ar gauna naudos iš jų, taip pat į jų bendrininkus ir rėmėjus“, sakoma pareiškime.
19:38 | Rutte perspėjo, kad Ukrainos laukia galbūt „sunkiausia žiema“ nuo karo pradžios
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį perspėjo, kad Ukrainos gali laukti „sunkiausia žiema“ nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija.
Rusijai vykdant „masinius smūgius“ prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, M. Rutte sakė, kad per artėjantį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės – JAV vadovaujamos institucijos, kuri netrukus bus integruota į NATO – susitikimą Vokietijoje sieks didesnės karinės pagalbos.
Praėjusią savaitę pareigas pradėjęs eiti aukščiausias NATO pareigūnas kalbėjo Aljanso būstinėje Briuselyje kartu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, pirmuoju NATO šalies vadovu, apsilankiusiu pas naująjį generalinį sekretorių.
A. Stubbas paragino NATO sąjungininkes, išskirtinai pabrėždamas Jungtines Valstijas, panaikinti apribojimus Ukrainai tiekiamiems Vakarų ginklams, kad būtų galima smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Ukraina turi būti pajėgi „kariauti šį karą be vienos rankos už nugaros“, – sakė A. Stubbas. Ukrainos rėmėjai, įskaitant JAV, iki šiol atmetė šiuos prašymus, baimindamiesi konflikto eskalavimo.
19:00 | Per naują rusų oro smūgį Charkivui žuvo du žmonės
Per naują Rusijos oro smūgį prieš Rytų Ukrainos Charkivo miestą antradienio popietę žuvo du žmonės. Mažiausiai trys asmenys buvo sužeisti, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Jo duomenimis, rusai 16.50 val. į atvirą teritoriją numetė keturias sklendžiančias bombas. Žuvo moteris ir vyras, trys žmonės gatvėje buvo sužeisti.
Rusų daliniai puolė miestą ir antradienio rytą. Tada buvo sužeisti 28 žmonės, trijų sužeistųjų būklė yra sunki.
18:45 | V. Putinas dėl susirūpinimo saugumu nustojo lankytis savo rezidencijoje Sočyje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nerimaudamas dėl galimų dronų atakų, nustojo lankytis savo rezidencijoje Sočyje, pranešė tiriamąja žurnalistika užsiimanti rusų žiniasklaidos priemonė „Projekt“.
Nors nuo 2014 metų Sočio olimpinėms žaidynėms suremontuotoje rezidencijoje „Bočarov Ručej“ („Bočarovo upokšnis“) V. Putinas praleisdavo ne mažiau kaip 30 dienų per metus, nuo kovo jis ten nesilankė.
„Projekt“ tyrimas rodo, kad Rusijos vadovas „pajuto grėsmę savo fiziniam saugumui“ po to, kai 2023 metų rudenį į Sočį keliskart buvo nukreipti dronai. Pasak „Projekt“, šią teoriją patvirtino Kremliui artimas šaltinis.
V. Putinas dėl susirūpinimo saugumu taip pat atsisakė tradicijos rezidencijoje prie Juodosios jūros švęsti Alinos Kabajevos, kaip manoma, jo ilgametės partnerės, gimtadienį. A. Kabajeva, kaip teigiama, yra ir Kremliaus šeimininko dviejų sūnų motina.
Be to, leidinys atskleidė, kad pagrindinis „Bočarov Ručej“ rezidencijos pastatas buvo nugriautas šių metų pradžioje, o dabar vyksta naujos statybos.
Kadaise ši rezidencija buvo populiari Sovietų Sąjungos vadovų atostogų vieta. V. Putinas joje rengė aukšto lygio susitikimus per visą savo prezidentavimo laikotarpį. Būtent čia 2008-aisiais įvyko svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas su JAV prezidentu George'u H. W. Bushu.
18:30 | JK įvedė sankcijas Rusijos pajėgų cheminių ir biologinių medžiagų daliniui ir jo vadui
Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį įvedė sankcijas Rusijos ginkluotųjų pajėgų cheminių ir biologinių medžiagų daliniui ir jo vadui Igoriui Kirilovui dėl įtariamo cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje.
„Rusijos žiauri ir nežmoniška taktika mūšio lauke kelia pasibjaurėjimą, todėl panaudosiu visą turimą galių arsenalą kovai su piktavališka Rusijos veikla“, – paskelbdamas apie naujausias sankcijas Maskvai nurodė užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy.
18:09 | Rusų valdžia: dėl naftos terminalo gaisro Kryme evakuota daugiau kaip 1 tūkst. žmonių
Rusijos aneksuotame Kryme kilus gaisrui didelėje naftos saugykloje buvo evakuota daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų, antradienį pranešė vietos pareigūnas.
Anksčiau Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad už šį smūgį saugyklai atsakinga ji.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino smūgius, nukreiptus prieš Rusijos energetikos sektorių, siekdamas sumažinti pajamas, kuriomis Maskva finansuoja jau trečius metus trunkančią invaziją.
Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos naktį Feodosijoje sudavė „sėkmingą smūgį“ jūroje esančiai naftos saugyklai.
Rusijos įvesta Krymo valdžia tada teigė, kad Juodosios jūros uostamiestyje, kuriame gyvena apie 70 tūkst. žmonių, esančiame sandėlyje kilo gaisras ir kad nukentėjusiųjų nėra.
Rusija nėra pranešusi, kad Ukraina smogė terminalui.
„Siekiant užtikrinti netoli ekstremalios situacijos vietos gyvenančių žmonių saugumą, 1 047 žmonės buvo laikinai evakuoti į slėptuves“, – platformoje „Telegram“ parašė Rusijos paskirtas Feodosijos miesto meras Igoris Tkačenka.
Pirmadienį dėl gaisro buvo uždaryti keliai ir nutrauktas traukinių eismas, tačiau Rusijos vartotojų saugos priežiūros tarnyba pirmadienį pareiškė, kad pirminių patikrinimų metu oro tarša neviršijo normų.
Priežiūros tarnyba teigė, kad gaisras kilo naftos terminale, kurio interneto svetainėje rašoma, kad jame „saugomi degalai ekstremalioms situacijoms ir užtikrinamas Krymo energetinis saugumas“.
Antradienį naujienų agentūrai „RIA Novosti“ šaltinis gelbėjimo tarnybose sakė, kad gaisras išplito „iki 2,5 tūkst. kv. m plote“.
„Terminalas Feodosijoje yra didžiausias Kryme pagal naftos produktų, kurie, be kita ko, naudojami Rusijos okupacinės kariuomenės poreikiams tenkinti, perkrovimą“, – teigė Ukrainos kariuomenė ir pažadėjo tęsti tokias atakas.
Ukraina tvirtina, kad tokie smūgiai yra sąžiningas atsakas už Rusijos išpuolius prieš jos energetikos infrastruktūrą, dėl kurių milijonai žmonių neteko elektros.
18:01 | Lyg iš propagandos vadovėlio: Lavrovas dėsto sąlygas dėl karo pabaigos Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija neva yra atvira politiniams ir diplomatiniams susitarimams, kurie turėtų pašalinti „krizės“ (Rusijos pradėto karo, – red. past.) Ukrainoje priežastis.
Apie tai S. Lavrovas kalbėjo leidiniui „Newsweek“, cituoja UNIAN.
Pasak jo, sudarytas susitarimas padėtų „užbaigti konfliktą, o ne nutraukti ugnį“ ir dėstė jo sąlygas:
„Vakarai turi nustoti tiekti ginklus, o Kyjivas turi nutraukti karo veiksmus. Ukraina turi grįžti prie neutralios ir branduolinio ginklo neturinčios šalies statuso, saugoti rusų kalbą ir gerbti savo piliečių teises ir laisves“.
Jis pažymėjo, kad Stambulo sutartis, kurią 2022 metų kovą pasirašė Rusijos ir Ukrainos delegacijos, gali tapti naujo „susitarimo“ pagrindu.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
16:53 | Rusija skelbia užėmusi dar du kaimus netoli Pokrovsko
Rusijos kariuomenė, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje. Buvo „išlaisvintos“ Sorianės ir Zolota Nyva gyvenvietės Donecko srityje, antradienį pranešė ministerija. Taip kariuomenė esą pagerino savo taktines pozicijas. Gyvenvietės yra už 30 ir 70 km nuo Pokrovsko.
Rusų pajėgos beveik kasdien skelbia apie teritorinius laimėjimus veržiantis logistiškai svarbaus miesto link.
16:22 | Ukraina nemato jokių ženklų, kad Baltarusija prie jos sienos perkeltų karinę techniką ir personalą
Ukrainos pasieniečiai stebi padėtį prie Baltarusijos sienos, tačiau neužfiksavo jokio Baltarusijos karinės technikos ar kareivių judėjimo, antradienį pranešė Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Padėtis pasienyje su Baltarusija nesikeičia. Palei savo sieną nefiksuojame Baltarusijos kariuomenės dalinių technikos ar personalo judėjimo. Šiuo metu Rusija neturi pakankamai pajėgų, dislokuotų Baltarusijos teritorijoje. Ten dislokuoti rusai priklauso tiekimo ir saugumo padaliniams“, – sakė atstovas.
Vis dėlto, pasak A. Demčenkos, Ukraina stebi šią potencialiai grėsmingą kryptį. „Turime būti pasirengę bet kokiai raidai“, – sakė jis.
Ukrainos žvalgyba stebi, kiek padėtis gali pasikeisti. Priešas stiprus ir klastingas, todėl ši ašis nuolat yra dėmesio centre, sakė jos atstovas.
Anksčiau Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka yra sakęs, jog „rengiasi karui“, nors patikino, kad tiesioginės karo grėsmės nėra.
15:50 | Šiaurės Korėjos pajėgos gali pasirodyti Ukrainoje, gelbėjant Rusiją – Pietų Korėjos gynybos ministras
Anot Pietų Korėjos valdžios atstovo Kim Yong Hyuno, Šiaurės Korėja „labai tikėtinai“ išsiųs savo karius padėti Rusijai kariauti Ukrainoje.
„Juk Rusija ir Šiaurės Korėja pasirašė abipusės pagalbos sutartį, panašią į karinės sąjungos. Todėl tokia įvykių eiga yra labai tikėtina“, – cituojamas jis „Yonhap“.
Jis taip pat pridūrė, kad neseniai paskelbta žinia apie šiaurės korėjiečių likvidavimą okupuotoje Ukrainos teritorijoje, tikėtina, yra tikra.
Rusija ir Šiaurės Korėja pastaruoju metu itin stiprina savo ryšius. Šiaurės Korėja viešai deklaruoja ryžtą „kartu su Rusija kovoti prieš Vakarų blogį“, šalys pasirašė seriją bendradarbiavimo sutarčių, įskaitant ir karinio.
Manoma, kad Šiaurės Korėja eksportuoja į Rusiją apie pusę visos fronte panaudojamos amunicijos. Mainais už tai gauna trūkstamų karinių technologijų.
Ukrainos šaltiniai skelbia, kad neseniai įvykdytos atakos prieš Rusijos pajėgų vadavietę okupuotoje Donbaso teritorijoje buvo nukauti 6 Šiaurės Korėjos karininkai, dar trys šiaurės korėjiečiai kariai buvo sužeisti.
Teigiama, kad Rusijos kariuomenėje korėjiečiai atliko „praktiką“ – buvo apmokomi šturmo veiksmų šiuolaikinio karo sąlygomis.
14:54 | Donecko sritis nuo 2022 m. vasario prarado maždaug 100 proc.metalurgijos ir 40 proc. anglių kasybos pramonės
Nuo 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos invazijos Donecko sritis prarado maždaug 100 proc. metalurgijos pramonės ir 40 proc. anglies kasybos pramonės, per spaudos konferenciją internetu sakė Donecko srities karinės administracijos Pagrindinių pramonės šakų plėtros departamento direktorė Tetiana Taranenko.
„Sunku tiksliai pasakyti, kiek (įmonių) pateko į priešo rankas, o kiek buvo prarasta. Dabar beveik 100 proc. metalurgijos įmonių yra okupuotose teritorijose. Ten liko mūsų objektai Avdijivkoje ir Mariupolyje. Vuhledare ir Torecke esančios anglių kasyklos sudarė iki 40 proc. mūsų anglies produkcijos“, – sakė T. Taranenko.
Jos teigimu, daugelis kasybos pramonės objektų regione neveikia dėl Rusijos atakų padarytos žalos elektros tinklams, geležinkelių ir kelių infrastruktūrai. „Galima sakyti, kad kasybos ir perdirbimo pramonė Donecko srityje beveik neveikia (...) nenaudojami stovi daugiau nei pusė objektų“, – pridūrė T. Taranenko.
Fronto linija Donecko srityje yra ilgiausia, siekia apie 300 kilometrų.
Pasak T. Taranenko, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, dauguma pramonės įmonių buvo perkeltos iš Donecko srities, tačiau anglių kasybos ir didelių inžinerinių įmonių perkėlimas „fiziškai ir techniškai beveik neįmanomas“. Todėl į saugesnius regionus iš tokių įmonių perkeliama specialios paskirties įranga. „Yra tokia programa ir ji įgyvendinama, kiek įmanoma mūsų sąlygomis“, – sakė T. Taranenko.
14:27 | Ukraina gaus iš Prancūzijos naikintuvus „Mirage“ 2025 m. pradžioje
Prancūzų naikintuvų „Mirage 2000“ pristatymas į Ukrainą numatytas kitų metų pirmąjį ketvirtį, interviu „Sud Ouest“ sakė Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
Naikintuvai „Mirage 2000“ galės skraidyti Ukrainoje 2025 m. pirmąjį ketvirtį“, sakė jis. Pasak ministro, svarbiausia dalis – Nansi vykstantys pilotų ir mechanikų mokymai.
S. Lecornu taip pat sakė, kad naikintuvai galės paleisti „oras-oras“ bei „oras-žemė“ raketas ir bus aprūpinti radioelektroninės kovos įranga. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas birželio 6 d. paskelbė, kad Ukrainai bus perduoti naikintuvai „Mirage“, nors jų skaičiaus nenurodė, ir Prancūzijoje vyks lakūnų mokymai.
Prancūzijos naikintuvai neša sparnuotąsias raketas SCALP, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jų jau turi. Taip pat pranešta, kad prancūzų naikintuvai „Mirage 2000-5F“, kurie bus pristatyti į Ukrainą, bus perdaryti taip, kad galėtų šaudyti į taikinius ant žemės.
14:04 | Rusijos pajėgos įsiveržė į Torecką Rytų Ukrainoje
Rusijos kariuomenė įsiskverbė į rytinę Ukrainos Torecko miesto, dėl kurio jau seniai kaunamasi, dalį, pranešė Ukrainos kariuomenė.
„Mūšiai vyksta pačiame Torecke. Padėtis nestabili, mūšiai tiesiogine prasme vyksta dėl kiekvieno namo“, – per vietos televiziją sakė kovose dalyvaujančių Ukrainos pajėgų atstovė Anastasija Bobovnikova.
Jos teigimu, rusų daliniai jau pasiekė miesto centre esančią anglių kasyklą. Prieš Rusijos invaziją Donecko srities angliakasių miestelyje gyveno daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Nepaisant kovų, tūkstančiai jų vis dar tebėra stipriai sugriautoje miesto teritorijoje.
Ukrainos generalinio štabo teigimu, fronte tarp Pokrovsko ir Kurachovės taip pat vyksta įnirtingos kautynės. Abiejų šalių kariniai stebėtojai praneša, kad Ukrainos pajėgos vis labiau spaudžiamos prie Selydovės miesto.
Ukraina daugiau nei pustrečių metų ginasi nuo įsiveržusios Rusijos. Kyjivas ragina Vakarų valstybes tiekti daugiau tolimojo nuotolio ginklų, kad sustabdytų Rusijos puolimą ir pamėgintų palenkti Maskvą į taiką. Didžiausią paramą Ukrainai teikiančių šalių lyderiai šeštadienį susitiks JAV bazėje Ramšteine, Vokietijoje, ten turi būti ir JAV prezidentas Joe Bidenas.
13:02 | Rusai raketomis smogė Charkivui – 11 sužeistųjų, žmonių ieškoma po griuvėsiais
Rusijos kariuomenė raketomis smogė Charkivui, nukentėjo civilinė gamyba. Šiuo metu žinoma apie 11 sužeistųjų, tarp jų – 16-metis vaikinas. Trijų žmonių būklė sunki.
Apie priešo ataką pranešė miesto meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Preliminariais duomenimis, į Charkivą atskrido raketa. Šiuo metu duomenų apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus nėra. Informacija tikslinama“, – pažymėjo pareigūnas.
Vėliau I. Terechovas pridūrė, kad atskrido ne vienas, o keli sviediniai, ginklo, kuriuo smogta civilinei įmonei, tipas tikslinamas. Smūgio vietoje kilo didelis gaisras.
Kaip pranešė „Telegram“ kanale Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, priešo valdomosios aviacinės bombos smūgis užfiksuotas Charkivo Industrijos rajone. Preliminariais duomenimis, nukentėjo civilinė gamyba.
„Šiuo metu žinoma apie 11 sužeistųjų. Tarp jų – 16 metų vaikinas. Trijų žmonių būklė sunki", - parašė O. Synehubovas.
Anksčiau buvo pranešta, kad spalio 6 d. rusai atakavo Charkivą valdomosiomis aviacinėmis bombomis.
12:28 | Vuhledare įstrigo dalis sužeistų Ukrainos karių: evakuoti visų nepavyko
Ukrainai nepavyko iš rusų atakuojamo Vuhledaro išvesti visų karių, sako 72-osios atskirosios brigados vadas Oleksandras Ochrimenko, rašo UNIAN.
Anot jo, evakuacija buvo vykdoma vykstant aktyviems karo veiksmams – dalį sužeistųjų išvežė medicinos daliniai, į pagalbą buvo pasitelktos ir pėstininkų kovos mašinos.
„Deja, tam tikro skaičiaus žmonių negalėjome išvežti. Esant priešo ugniai, išvykusios evakuacijos grupės kartais net negalėdavo pasiekti evakuacijos punkto, susitikimo vietos. Per manevrinę gynybą ir pasitraukimą su koviniais veiksmais tikrai nebuvo įmanoma išvesti visų“, – sako jis.
Primename, kad anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasitraukimą iš Vuhledaro pavadino teisingu žingsniu, nes tai suteikė galimybę išgelbėti karių gyvybes.
11:47 | Ukrainos pajėgos numušė 18 bepiločių orlaivių „Shahed“
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 18 bepiločių orlaivių, kuriais Rusijos kariai atakavo Ukrainą nuo spalio 7-osios vakaro.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo spalio 7 d. 19 val. iki spalio 8 d. 8.30 val. rusai smogė Odesos sričiai pasitelkdami dvi balistines raketas „Iskander-M“, paleistas iš laikinai okupuoto Krymo, ir 19 puolamųjų bepiločių orlaivių, paleistų iš Primorsko-Achtarsko rajono. Visi bepiločiai buvo sunaikinti Odesos, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Vinycios ir Ternopilio srityse. Anot oro pajėgų, vienas bepilotis orlaivis grįžo į Rusiją.
Spalio 7 d. vakarą Rusijos pajėgos smogė į Odesos uosto infrastruktūrą panaudodami balistinę raketą, žuvo Ukrainos pilietis, o dar penki užsieniečiai buvo sužeisti.
11:08 | Rusai praėjusią parą Donecko srityje nužudė vieną civilį, o dar 12 sužeidė
Praėjusią parą, spalio 7-ąją, okupantai rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar 12 žmonių sužeidė.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak jo, spalio 7 d. rusai Slovjanske nužudė vieną žmogų ir dar septynis sužeidė.
Be to, keturi žmonės buvo sužeisti Kostiantynivkoje ir vienas – Soncivkoje.
Kaip pabrėžė V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė 2 801 žmogų, o dar mažiausiai 6 249 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 7-osios vakarą rusai apšaudė Slovjanską. Buvo žinoma apie vieną žuvusįjį ir šešis sužeistuosius.
10:16 | Rusija ir Kinija surengė bendrą karinių jūrų laivynų patruliavimą Ramiajame vandenyne
Rusijos ir Kinijos karinio jūrų laivyno laivai bendrai patruliavo Ramiojo vandenyno šiaurės rytuose, antradienį pranešė rusų kariuomenė.
Pasak jos, laivai „tęsė manevrus“, kad išbandytų kovos su povandeniniais laivais taktiką.
Patruliavimas surengtas abiem šalims sudalyvavus bendrose karinėse pratybose ir sąjungininkėms gilinant ryšius, dėl kurių NATO pavadino Pekiną Maskvos karo Ukrainoje „įgalintoju“.
Rugsėjo pradžioje Kinija pranešė, kad abi šalys dalyvaus bendrame jūrų patruliavime ir kad Kinija taip pat prisijungs prie Rusijos strateginių pratybų „Ocean-2024“.
Liepą abi šalys surengė bendras pratybas vandenyse ir oro erdvėje aplink Džandzijango miestą pietinėje Kinijos Guangdongo provincijoje.
Pastaraisiais metais Rusija ir Kinija sustiprino karinį ir ekonominį bendradarbiavimą, nes abi šalys priešinasi „Vakarų hegemonijai“, ypač tam, ką jos laiko JAV dominavimu pasaulio reikaluose.
Prieš pat Maskvai pradedant puolimą Ukrainoje 2022 metais, jos paskelbė apie „neribotą“ partnerystę.
9:44 | Ekspertas perspėja: Rusija ruošiasi naujai didelei atakai
Rusijos pajėgos planuoja naują masinį raketų smūgį prieš Ukrainą, sako ekspertas Oleksijus Hetmanas, rašo UNIAN. Ataka gali būti ne mažesnė nei ta, kuri buvo surengtas rugpjūčio 26 d.
9:14 | Harris teigia, kad nedalyvautų taikos derybose su Putinu, jei jose nebūtų Ukrainos
Demokratų kandidatė į Baltuosius rūmus Kamala Harris pirmadienį transliuotame interviu pareiškė, kad jei būtų išrinkta prezidente, ji nesusitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu taikos derybose, jei nebūtų atstovaujama Ukrainai.
„Ne dvišaliu pagrindu be Ukrainos, ne. Ukraina turi turėti teisę spręsti dėl Ukrainos ateities“, – televizijos CBS laidai „60 Minutes“ sakė JAV viceprezidentė, paklausta, ar susitiktų su V. Putinu ir derėtųsi dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo.
Anksčiau JAV prezidento Joe Bideno administracija atmetė bet kokią derybų su V. Putinu galimybę.
Interviu metu K. Harris taip pat kritikavo respublikonų kandidatą į prezidentus Donaldą Trumpą dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu. Pasak viceprezidentės, ši politika – tai pasidavimas 2022 metų vasario mėnesį Rusijos pradėtai plataus masto invazijai į Ukrainą.
Anksčiau D. Trumpas ne kartą kritikavo didžiulę Vašingtono karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai ir tvirtino, kad jei taptų prezidentu, greitai pasiektų taikos susitarimą su V. Putinu.
„Jei Donaldas Trumpas būtų prezidentas, Putinas dabar sėdėtų Kyjive. Jis kalba apie tai, kad „O, jis gali tai užbaigti jau pačią pirmą dieną“. Žinote, kas tai yra? Tai apie pasidavimą“, – nurodė K. Harris.
Tuo tarpu ukrainiečiai baiminasi, kad D. Trumpo pasiūlymas reikštų, jog Kyjivas bus priverstas atiduoti Rusijai nuo invazijos pradžios užgrobtas teritorijas Rytų Ukrainoje.
K. Harris pridūrė, kad jei bus išrinkta prezidente, ji taip pat stengsis išspręsti Ukrainos stojimo į NATO klausimą.
9:03 | Per rusų ataką Zaporižioje nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki šešių
Šeši žmonės buvo sužeisti Zaporižioje pirmadienį per Rusijos oro smūgius.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Penki vyrai ir viena moteris buvo sužeisti Zaporižioje per Rusijos ataką“, – pažymėjo jis.
Pareigūnas patikslino, kad praėjusią parą okupantai smogė 392 smūgius 13-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Be kita ko, Rusijos kariuomenė surengė 9 oro smūgius Zaporižiai, Orichovui, Mala Tokmačkai ir Novodarivkai.
Be to, pasak jo, 225 įvairių modifikacijų bepiločiai orlaiviai atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Novodarivką, Novoandrijivką, Robotynę, Mala Tokmačką, Levadnę ir Malynivką. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 13 kartų buvo apšaudytos Novodanilivka, Robotynė, Malynivka ir Mala Tokmačka. 145 artilerijos smūgiai buvo smogti Lobkovei, Kamianskei, Huliaipolei, Novoandrijivkai, Novodanilivkai, Robotynei, Mala Tokmačkai, Malynivkai, Levadnei ir Preobraženkai.
„Gavome 16 pranešimų apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus“, – apibendrino I. Fiodorovas.
Anksčiau buvo pranešta, kad spalio 7 d. priešas smogė infrastruktūros objektui Zaporižioje. Buvo žinoma apie tris nukentėjusiuosius.
8:40 | Zelenskis prieš Ramšteino susitikimą ragina atsiųsti daugiau ginklų
Prieš aukšto lygio Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šalies sąjungininkus pristatyti kur kas daugiau ginklų.
Pirmadienio vakarą paskelbtoje vaizdo žinutėje jis sakė, kad artimiausiais mėnesiais reikės pakankamo tiekimo į fronto liniją, brigadoms skirtos įrangos ir tolimojo nuotolio ginklų, jog būtų galima sustabdyti Rusiją ir priversti ją siekti taikos. „Artėjančiame Ramšteino susitikime bandysime įtikinti mūsų partnerius, kad šiuo metu, šiais rudens mėnesiais, reikia skubiai ir reikšmingai sustiprinti mūsų pajėgumus ir pozicijas“, – tvirtino V. Zelenskis, kalbėdamas apie susitikimą, kuris numatytas šeštadienį.
„Kviečiame mūsų partnerius apibrėžti, kaip jie įsivaizduoja šio karo pabaigą, Ukrainos vietą pasaulinėje saugumo architektūroje ir bendrus žingsnius, galinčius nukreipti šį karą link pabaigos“, – nurodė Ukrainos vadovas.
Ramšteine pirmą kartą planuojamas susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti Ukrainą remiančių valstybių lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną. Praeityje minėta JAV oro pajėgų bazė daugiausia buvo šių šalių gynybos ministrų susitikimų vieta.
V. Zelenskis pažymėjo, kad susitikime dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas investicijoms į ginklų gamybą Ukrainoje. Ukrainos prezidentas yra ne kartą prabilęs apie savo norą paversti Ukrainą viena didžiausių ginkluotės gamintojų pasaulyje.
V. Zelenskis taip pat paskelbė, kad susitikime pristatys savo vadinamąjį „pergalės planą“ toms šalims, kurios gali sustiprinti Ukrainą ir priartinti taiką. Kol kas šio plano detalės nėra viešai žinomos, tačiau jau aišku, kad Ukraina, be kita ko, tikisi gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijos gilumoje ir Vakarų kvietimą prisijungti prie NATO.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos vadovybės komanda vieši JAV, kad aptartų karines ir karines-politines „pergalės plano“ detales. Pats V. Zelenskis savo planą rugsėjo mėnesį per vizitą JAV aptarė su J. Bidenu.
Ukraina jau daugiau nei pustrečių metų su Vakarų pagalba priešinasi visapusiškai Rusijos invazijai.
8:02 | Juodojoje jūroje budi septyni Rusijos raketnešiai
Juodojoje jūroje budi 16 Rusijos karinių laivų, tarp jų – septyni raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 48 raketų „Kalibr“.
Tai 2024 metų spalio 8 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Azovo jūroje priešo laivų nėra.
Viduržemio jūroje budi du priešo laivai, iš kurių vienas yra raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 4 raketų.
„Ukrinform“ primena, kad spalio 7-osios rytą Juodojoje jūroje budėjo keturi Rusijos raketnešiai, kurių bendra salvė – iki 24 raketų „Kalibr“.
7:33 | Į Ukrainą atgabenti šaudmenys, nupirkti už Slovakijos gyventojų aukas
Šeši sunkvežimiai atgabeno į Ukrainą šaudmenis, nupirktus už 70 tūkst. Slovakijos gyventojų surinktus pinigus.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai praneša Slovakijos leidinys „Noviny“.
Pasak pinigų rinkimo iniciatoriaus Fedoro Blaščáko, šeši sunkvežimiai atgabeno 135 padėklus su 122 tonomis šaudmenų.
Aktyvistas pažymėjo, kad, skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui, Slovakija Ukrainos karinėms reikmėms paaukojo daugiau nei Kanada.
Iš viso slovakai per akciją „Šaudmenys Ukrainai“ surinko 4,5 mln. eurų. Iki šiol iš šios sumos panaudoti 4 mln. eurų. Už dar 500 tūkst. eurų bus nupirkta šaudmenų granatsvaidžiams, kurie iki metų pabaigos bus atgabenti į Ukrainą, sakė F. Blaščákas.
„Spalio 7-oji – didi diena, kurios laukėme nuo pat pradžių, kai pradėjome rinkti pinigus amunicijai, – pareiškė aktyvistas Mariánas Kulichas. – Tai buvo aiškus slovakų signalas. 70 tūkst. piliečių prisijungė prie šios iniciatyvos ir toliau reguliariai aukoja pinigus šaudmenims pirkti, kad Ukraina galėtų apsiginti nuo agresoriaus“.
Kampanija „Šaudmenys Ukrainai“ buvo pradėta Slovakijos vyriausybei paskelbus, kad ji neprisijungs prie Čekijos iniciatyvos nupirkti sviedinių Ukrainai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį Užkarpatėje įvyko Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio ir jo kolegos iš Slovakijos Roberto Fico susitikimas.
7:16 | Nerami naktis Kryme: antrą parą iš eilės naftos bazėje griaudėja sprogimai
Naktį iš pirmadienio į antradienį Ukrainos pajėgos smogė naftos saugyklai Feodosijoje, rašo „Kanal 24“. Užsidegė cisterna.
Apie tai pirmiausia pranašė „Telegram“ kanalas „Krymskij Veter“.
„Feodosijoje esančioje naftos bazėje užsidegė dar viena cisterna“, – rašoma pranešime.
Skelbiama, kad gaisras kilo pirmadienį apie 21:07. Į naftos saugyklą skubėjo greitosios ir ugniagesių ekipažai.
Naktį prieš tai Ukrainos pajėgos sėkmingai atakavo rusų terminalą Feodosijoje. Buvo pranešta apie gaisrus objekto teritorijoje.
Feodosijos terminalas yra didžiausias Kryme pagal naftos produktų, kurie, be kita ko, buvo naudojami Rusijos kariuomenės poreikiams tenkinti, perkrovimą.
Tuo tarpu JAV artinasi galingas 5 kategorijos uraganas:ponia Kamala jau siūlėsi į pagalbą bet Floridos gubarnatorius Desantis atsisakė, nes jis MAGA nacikas kaip ir senas pirdyla Trampas. Bet Kamala nepasiduos, žmonės, kurie nukentės nuo uragano pgalbą gaus, o MAGA nacistams kuriems labiau rūpi ne padėti žmonėms, o pakenkti demokratams, laukia fiasko
KAM47A 2024!
