Tuo tarpu Vašingtone ir kai kuriose Vakarų sostinėse – ir Kyjivo koridoriuose – nuotaikos keičiasi: nuo ryžto, kad karas gali baigtis tik Rusijos kariuomenei palikus neteisėtai okupuotas Ukrainos žemes, iki nuotaikos, kai nenoriai pripažįstama, kad geriausia viltis gali būti pasiektas susitarimas palikti didžiąją dalį nepažeistos Ukrainos. Tačiau Kyjivui nesuteikiama tokia parama, kurios jam reikia net norint pasiekti šį sumažintą tikslą.
Tokia nuomonė publikuojama leidinyje „Financial Times“.
Nuotaikas temdo artėjantys JAV rinkimai
Ukrainos perspektyvas visų pirma temdo pavojus, kad Donaldas Trumpas laimės kitą mėnesį vyksiančius JAV rinkimus ir, kaip jis pažadėjo, sieks greitos karo pabaigos.
Kai kurie JAV ir Europos pareigūnai tikisi, kad D. Trumpas bent jau bus atgrasytas nuo Kyjivo vertimo siekti neigiamo susitarimo su Maskva, kuris keltų rimtą pavojų būsimam Europos ir Amerikos saugumui.
Tačiau tuo pat metu kovodamos su eskaluojančiu Artimųjų Rytų karu, net kai kurios Vakarų sostinės, kurios anksčiau tvirtino, kad reikia kariniu būdu nugalėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, perkalibruoja savo tikslus.
Kai kurie Kyjivo pareigūnai taip pat privačiai nerimauja, kad jiems trūksta personalo, amunicijos ir Vakarų paramos, kad atgautų visą Rusijos užgrobtą teritoriją.
Nauja taikos formulė?
Už uždarų durų kalbama apie susitarimą, pagal kurį Maskva de facto išlaiko savo okupuotos maždaug penktadalio Ukrainos kontrolę, nors Rusijos suverenitetas nepripažįstamas, o likusiai šalies daliai būtų leidžiama prisijungti prie NATO arba suteikiamos lygiavertės saugumo garantijos. Po to ji galėtų atsistatyti ir integruotųsi į ES, panašiai kaip Vakarų Vokietija Šaltojo karo metais.
Tačiau šis scenarijus remiasi ambicingomis prielaidomis. Viena iš jų yra ta, kad JAV ir jos sąjungininkės turi būti pasirengusios pasiūlyti narystę NATO arba būtinas garantijas, kai jos iki šiol nenorėjo suteikti Kyjivui tiesaus kelio į Aljansą. Tačiau tam reikėtų didžiulio ir brangiai kainuojančio JAV ir jos partnerių pajėgų dislokavimo, kurios būtų paliekamos Šaltojo karo padėtį primenančioje situacijoje.
Antroji prielaida yra ta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti spaudžiamas derėtis ir priimti tokį scenarijų. Tačiau neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO buvo vienas iš jo tariamų karo tikslų. Taip pat abejotina, ar V. Putinas turi paskatų sutikti su tokiomis derybomis, kai jis dar tiki, kad jo pajėgos vis dar gali padidinti savo pasiekimus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį Vašingtone pristatė „pergalės planą“, kuriuo buvo siekiama įtikinti Kyjivo sąjungininkus sustiprinti jo poziciją kariniu ir diplomatiniu požiūriu ir priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo. Tačiau jis liko tuščiomis rankomis, pareikalavęs dviejų pagrindinių dalykų: pažangos siekiant NATO ir JAV leidimo Kyjivui naudoti vakarietiškas raketas tolimojo nuotolio smūgiams Rusijos teritorijoje.
Nesvarbu, ar tikslas yra tiesioginė pergalė, ar Rusijos pritraukimas prie derybų stalo stalo, Vakarų sąjungininkai turi sustiprinti Ukrainos poziciją. Kremlius gali būti spaudžiamas deryboms dėl susitarimo, kuris priimtinas Kyjivui ir Vakarams, jei jis mano, kad kovos kaina bus per didelė. Ir bet kokiam karo užbaigimo sprendimui, leidžiančiam visai Ukrainai ar jos daliai išlikti ir klestėti, reikės saugumo garantijų.
Per likusius tris savo kadencijos mėnesius JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo sąjungininkai Europoje turėtų kiek įmanoma stiprinti Ukrainą. Turėtų būti siekiama, kad Kyjivas užimtų kuo stipresnes pozicijas prieš D. Trumpo prezidentavimą arba sudarytų pagrindą, kuriuo galėtų remtis Kamala Harris, jei laimėtų rinkimus. Kol kas negalime žinoti, kuo karas baigsis. Tačiau Vakarai gali ir yra suinteresuoti padėti Ukrainai atgauti pranašumą prieš savo priešą.
Yra VIENAS variantas ,rusai pasiima okupuotas teritorijas ,jokiu NATO niekada ,ES gale
s istoti Ukrainos likuciai .ir kokio velnio jie renge neteiseta Maidana ?Dabar butu taika ,Ukraina butu su Krymu ir Donbasu .
