Svarbiausi įvykiai:
23:44 | Žiniasklaida: V. Zelenskis iki pat paskutinės akimirkos netikėjo, kad Rusija pradėjo karinę invaziją
Iki pat paskutinių akimirkų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėjo, kad Rusija gali pradėti karinę invaziją Ukrainoje.
„The Telegraph“ socialiniame tinkle buvo paviešinta britų žurnalisto Simono Shusterio knygos ištrauka, kurioje aprašomi Rusijos pradėto karo Ukrainoje pirmieji invazijos metai, taip pat Ukrainos prezidento gyvenimo detalės, rašo UNIAN.
Teigiama, kad iki pat paskutinės akimirkos V. Zelenskis negalėjo patikėti, kad Rusija iš tiesų pradės karinę invaziją Ukrainoje, o apie galimą karo pradžią šalies vadovas net neužsiminė savo žmonai.
Ištraukoje teigiama, kad ryte, 4 val. 30 min., kai Rusijos Federacija pradėjo bombardavimą Ukrainos teritorijoje, V. Zelenskio žmona rado jį kitame kambaryje, kur jis jau buvo apsirengęs tamsiai pilką kostiumą. V. Zelenskio žmonos sutrikęs žvilgsnis, kaip teigiama, privertė jį teištarti žodį: „Prasidėjo“.
Socialiniame tinkle paviešintoje ištraukoje taip pat užsimenama, kad V. Zelenskis davė nurodymą pradėti puolimą prieš rusų okupantus. Taip pat teigiama, kad Europos pareigūnai pasiūlė V. Zelenskiui išvykti iš šalies, tačiau, užuot prašęs išsigelbėjimo, jis reikalavo atsakymo į klausimą: „Ar Ukrainai kada nors bus leista įstoti į Europos Sąjunga?“.
Be to, ištraukose rašoma, kad V. Zelenskis kurį laiką svarstė, jog Rusijos Federacijos diktatorius Vladimiras Putinas nesupranta tikrosios padėties. V. Zelenskis vylėsi, kad jeigu V. Putinas atvyktų į karo zoną ir pamatytų žuvusių asmenų kūnus, karas esą būtų sustabdytas.
21:50 | V. Zelenskis: „Ištverti šiuos metus, vadinasi, ištverti karą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad vieni svarbiausių prioritetų Kyjivui šiuo metu – atiduoti viską, kas yra būtiną, siekiant apsaugoti Ukrainą, ir taip pat ištverti šiuo metus.
V. Zelenskis savo vakarinėje kalboje teigė: „Ištverti šiuos metus, vadinasi, ištverti karą. Itin svarbus laikotarpis. Daugeliu atvejų lemiamas. Ačiū visiems, kurie tai suvokia. Kas padeda valstybei tapti stipresnei, o mūsų kariams – užtikrinti galimybes, kad priešas būtų sunaikintas.“
Pasak Ukrainos vadovo, šiuo metu intensyvūs mūšiai vyksta Avdijivkoje, Marijinkos, Bachmuto, Kupjansko ir kitomis kryptimis.
V. Zelenskis pridūrė, kad šalies pareigūnai bendradarbiauja su visais partneriais, siekiant užtikrinti, kad Ukraina gautų pakankamą pagalbos paketą šiam mėnesiui.
Ukrainos lyderis užsiminė, kad Vokietija perdavė raketas, skirtas oro gynybai. V Zelenskis taip pat paragino JAV ir kitus partneris žengti tokiu pat žingsniu, kad Rusijos vykdomas teroras negalėtų pasiekti pergalės.
21:28 | Per apsikeitimą belaisviais išlaisvinta ukrainiečių gydytoja susižadėjo su kariu
Ukrainos kariuomenės gydytoja susižadėjo su kariu, su kuriuo kartu tarnavo, ketvirtadienį pranešė jų vadas, praėjus dienai po to, kai ji buvo išlaisvinta iš beveik dvejus metus trukusios nelaisvės Rusijoje.
Trečiadienį Kyjivui ir Maskvai apsikeitus daugiau kaip 200 karių, pora vėl susitiko. Tai buvo didžiausias apsikeitimas kaliniais nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį.
Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip buvusi karo belaisvė Halyna Fedyšyn bučiuojasi su savo sužadėtiniu Mykola Hryceniaku po to, kai jis jai pasipiršo.
„Ši meilė atlaikė išbandymus, kurie gali palaužti ir stipriausius“, – sakė vaizdo įrašą paskelbęs 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volynskis šaukiniu „Volyna“.
„Jie kartu kovėsi mūšyje dėl Mariupolio, patyrė nelaisvės ir ilgo išsiskyrimo išbandymus, tačiau jų širdys niekada nenustojo plakti išvien“, – pridūrė jis.
Prie Azovo jūros esantį Mariupolį Rusija užėmė 2022-ųjų pavasarį po ištisas savaites trukusio mūšio, po kurio didžioji miesto dalis virto griuvėsiais.
Mariupolio gynėjai, įskaitant 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados karius, kurie įsitvirtinę plieno gamykloje „Azovstal“ ištisas savaites priešinosi rusų smūgiams, Ukrainoje laikomi didvyriais.
H. Fedyšyn buvo laikoma nelaisvėje nuo 2022-ųjų pavasario. Pasak S. Volynskio, buvo paskutinioji 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados moteris, kurią Maskva laikė nelaisvėje.
„Nelaisvėje ji iš principo kalbėjo ukrainietiškai“, – trečiadienį pareiškė Ukrainos generalinis štabas.
„Rusai kelis kartus imitavo pasiruošimą apsikeitimui ir po to grąžindavo ją į nelaisvę“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas pasveikino sužadėtinius socialiniame tinkle „X“.
20:50 | Kadyrovas esą perdavė svarbią žinutę JAV atstovui: „Pateiktas įdomus pasiūlymas“
Rusijos Federacijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pasiūlė JAV atšaukti sankcijas jo giminaičiams mainais į ukrainiečių karių paleidimą, rašo UNIAN, remdamasi pranešimu rūsų propagandinėje žiniasklaidoje.
Teigiama, kad R. Kadyrovas, esą, perdavė informaciją apie asmenis, kuriems neturėtų būti taikomos sankcijos. Pastaroji informacija, kaip skelbia rusų propagandinė žiniasklaida, neva buvo perduota JAV žvalgybos pareigūnui Scottui Ritteriui, kuris atvyko į Grozno miestą.„Mūsų svečiui pateiktas įdomus pasiūlymas. Mes turime kalinių, kuriuos paėmėme į nelaisvę iš Donecko, Luhansko.
Jei jie [JAV atstovai] panaikins sankcijas mano motinai, mano dukroms ir nekaltiems žmonės, arkliams, išskyrus mane, jei jie taikys daugiau sankcijų man, tada mes tuos žmones perduosime“, – kalbėjo V. Putino pakalikas R. Kadyrovas.
Teigiama, kad jei JAV panaikins sankcijas R. Kadyrovo giminaičiams, tokiu atveju, esą, 20 ukrainiečių karių grįžtų atgal į savo namus.
20:23 | Ukrainos užsienio valiutos atsargos išaugo
Dėl Vakarų finansinės paramos pernai smarkiai augo Ukrainos užsienio valiutos atsargos, praneša agentūra „Reuters“.
Sausio 1 d. dienos duomenimis, jos didėjo 42 proc. iki 40,5 mlrd. dolerių, penktadienį Kyjive paskelbė Centrinis bankas. „Pernai Ukraina sulaukė dar neregėtos globalios finansinės paramos“, – teigiama pranešime. Apie 42,7 mlrd. dolerių buvo pervesta į vyriausybės sąskaitas Ukrainos nacionaliniame banke.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Ukraina yra didžia dalimi priklausoma nuo savo Vakarų sąjungininkių karinės ir finansinės paramos. Tačiau naujos finansinės programos Ukrainai, kurių bendra vertė viršija 110 mlrd. dolerių, Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje (ES) kol kas stringa.
Didžiausia lėšų donorė pernai buvo ES. Ji, Centrinio banko duomenimis, pervedė 19,7 mlrd. dolerių. Vis dėlto gruodį būsimame ES biudžete nebuvo įtvirtinta 50 mlrd. finansinė pagalba Kyjivui, nes tam pasipriešino Vengrija.
Prašymas suteikti skubią pagalbą Ukrainai blokuojamas ir JAV Kongrese, nes respublikonai su sprendimu, be kita ko, sieja ženklų imigracijos įstatymų sugriežtinimą.
Vyriausybės Kyjive duomenimis, Ukraina nuo karo pradžios gavo daugiau kaip 73,5 mlrd. dolerių finansinės paramos. Šalis didžiausią dalį savo biudžeto įplaukų, pavyzdžiui, surinktų iš mokesčių, skiria kariuomenės ir gynybos finansavimui. Pinigai iš Vakarų vyriausybei būtini, kad, be kita ko, žmonėms būtų galima mokėti pensijas ir atlyginimus.
19:36 | Kyjivas dar negali patvirtinti, ar Rusija Ukrainoje panaudojo Pchenjano suteiktas raketas
Ukraina penktadienį pareiškė dar negalinti patvirtinti, kad Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketas jai atakuoti po to, kai Vašingtonas apkaltino Maskvą panaudojus Pchenjano suteiktas raketas ir paleidimo įrenginius.
„Kol kas neturime informacijos, kad tokios raketos buvo panaudotos. Jungtinės Valstijos padarė atitinkamą pareiškimą. Taigi ekspertai ištirs nuolaužas ir tada galėsime pasakyti, ar tai faktas, ar ne. Kol kas negaliu to patvirtinti“, – valstybinei žiniasklaidai nurodė karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
18:19 | JK gynybos sekretorius: Šiaurės Korėja sumokės didelę kainą
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Grantas Shappsas sureagavo į paviešintą informaciją, kad Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos perduotas balistines raketas prieš Ukrainą.
Pasak G. Shappso, pasaulis nusisuko nuo Rusijos, tokiu būdu priversdamas Vladimirą Putiną nusižeminti ir galiausiai užmegzti diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja tam, kad karinė invazija Ukrainoje būtų ir toliau tęsiama.
JK atstovas atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu Rusija pažeidė daugybę Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijų ir „sukėlė pavojų kito pasaulio regiono saugumui“.
„Tai turi būti sustabdyta nedelsiant. Kartu su mūsų partneriais mes turime užtikrinti, kad Šiaurės Korėja, padėdama Rusijai, sumokės didelę kainą“, – kalbėjo G. Shappsas.
Dieną prieš tai Baltieji rūmai paviešino informaciją, kad Šiaurės Korėja perdavė Rusija tam tikrą skaičių balistinių raketų ir jų paleidimo įrenginių, kurie jau buvo panaudoti suduodant smūgius Ukrainai.
17:35 | Rusijos grasinimas Lietuvai: atėjo laikas prakirsti koridorių į Kaliningrado sritį
„Atėjo laikas prasikirsti koridorių į Kaliningrado sritį“, – pareiškė Rusijos federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto narys Dmitrijus Rogozinas, anksčiau vadovavęs „Roskosmos“.
Jo teigimu, reikalavimas rusų piliečiams turėti vizas „ir kitus leidimus“, keliaujant iš Rusijos į Rusijos teritoriją, yra „netoleruotinas“.
Rusijos valdininkas, šiuo metu einantis Rusijos okupuotos teritorijos – Zaporižios srities – senatoriaus pareigas, įsiuto, išgirdęs Lietuvos švietimo ministro Gintauto Jakšto siūlymą svarstyti rusakalbių mokyklų uždarymo klausimą.
„Atėjo laikas prasikirsti koridorių į Kaliningrado sritį. Užsienio institucijų išduodamos vizos ir kiti leidimai netoleruojami mūsų piliečiams keliaujant iš Rusijos į Rusiją“, – cituojamas jis „News“ portale.
16:50 | Belgorodo gubernatorius pasiūlė gyventojams evakuotis
Belgorodo srities gubernatorius pasiūlė didmiesčio gyventojams evakuotis į šalies gilumą dėl suintensyvėjusių miesto apšaudymų.
Po beveik 2 metų karo, kuomet Rusija užpuolė Ukrainą, gubernatorius Viačeslavas Gladkovas skelbia apie planus iškeldinti ir apgyvendinti „visus norinčius“ už šimto kilometrų esančiose gyvenvietėse.
16:35 | Su Ukraina besiribojanti Rusijos Belgorodo sritis siūlo perkelti gyventojus į saugią vietą
Po naujausių Rusijos smūgių Charkive buvo rasta „Iskander-M“ raketų liekanų, tačiau jos buvo ne rusų gamybos, o jų žymenys – ištrinti.
Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas tai pranešė per spaudos konferenciją.
„Dabar atliekame visus būtinus tyrimus, kad nustatytume kilmės šalį. Iš anksto pasakysiu, kad nuo šių raketų buvo ištrinti žymenys. Tačiau mes matome, kad gamybos šalis, taip sakant, nėra Rusijos Federacija. Kai turėsime tikslesnės informacijos iš Generalinio štabo, iš mūsų žvalgybos, nedelsdami apie tai pranešime“, – sakė O. Syniehubovas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby ketvirtadienį pareiškė, kad per naujausias atakas prieš Ukrainą Rusija panaudojo bent kelias iš Šiaurės Korėjos gautas balistines raketas, taip siekdama apeiti tarptautines sankcijas.
15:30 | Tik 2 šalys pernai pasiekė NATO 2 proc. tikslą turėdamos tvarius viešuosius finansus
Iš 25 šalių tik Lietuva bei Estija 2023 metais pasiekė NATO nustatytą tikslą 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybos išlaidoms, turėdamos tvarius viešuosius finansus, teigiama Vokietijoje įsikūrusio „Ifo“ instituto naujame tyrime.
„Ifo“ pažymi, kad dėl duomenų prieinamumo daugiausia dėmesio tyrime skiriama NATO narėms, kurios priklauso ir Europos Sąjungai, taip pat Švedijai, kuri siekia prisijungti prie Aljanso, bei Bendrijai nepriklausančioms Norvegijai ir Jungtinei Karalystei – iš viso 25 šalims.
15:02 | Britų žvalgyba: sausumos mūšiai praktiška nekeičia fronto linijos Ukrainoje
Mūšiai Ukrainoje, britų žvalgybos vertinimu, ir toliau praktiškai nekeičia fronto linijos, nors rusams vietomis pavyko pasiekti nedidelės pažangos. „Pastarąją savaitę sausumos mūšius ženklino arba statiška fronto linija, arba laipsniški, lokalūs Rusijos pasistūmėjimai svarbiose fronto atkarpose“, – penktadienį pranešė britų Gynybos ministerija.
Šiaurės rytuose Rusijos daliniai netoli Kupjansko tęsė „didelį, tačiau nesėkmingą puolimą“, rašė britai tinkle X. Rytų Ukrainos Donecko srities šiaurėje Ukraina, nepaisant nedidelių rusų atakų aplink Bachmutą, fronto liniją išlaikė.
Dėl Avdijivkos miesto toliau verda nuožmūs mūšiai. Tuo tarpu Marjinkos miestelyje rusai įtvirtino savo gruodžio pabaigoje pasiektus laimėjimus, sakoma ministerijos Londone pranešime. Labai tikėtina, kad Rusijos oro desantininkai pasiekė minimalią pažangą dar kartą mėgindami atkirsti Ukrainos placdarmą prie Dnipro upės.
Ukraina jau beveik dvejus metus ginasi nuo Rusijos agresijos. Britų gynybos ministerija nuo tada reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacija.
14:50 | Putino kariuomenės vadas Gerasimovas žuvo Kryme? Ką apie tai žinome
Socialiniuose tinkluose išplito nepatikrinta informacija, kad vakarykščių Ukrainos smūgių Kryme metu žuvo Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas. Rusijos neoficialūs šaltiniai „Telegram“ patvirtina, kad iš tiesų kelios raketos pataikė į vadavietes ir sunaikino 23 rusų kariškius, tačiau nepatikslino jų tapatybių.
13:55 | Rusija pričiupta meluojanti apie neįgalų ukrainiečių karį fronte
Rusijos propagandistai socialinėje žiniasklaidoje išplatino suklastotą vaizdo įrašą pavadinimu „Vocha budi“, kuriame vaizduojamas Dauno sindromą turintis vyras. Pasinaudodama šiuo vaizdo įrašu, Rusija bandė diskredituoti mobilizacijos sistemą Ukrainoje, bandydama parodyti esą Ukraina mobilizuoja neįgaliuosius.
13:18 | Ukraina pranešė, kad naktį Rusija puolė 29 bepiločiais orlaiviais, 21 jų buvo numuštas
Penktadienį Kyjivas pranešė, kad naktį Rusija paleido į Ukrainą beveik 30 Irano gamybos kovinių dronų, 21 jų buvo numuštas.
„Iš viso paleisti 29 nepilotuojami orlaiviai „Shahed-136/131“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Ukrainos oro pajėgos ir pridūrė virš regionų visoje šalyje numušusios 21 droną.
12:37 | Ukraina skelbia padariusi žalos rusų gynybai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sausio 4 d. atakavo Rusijos karinius objektus laikinai okupuotame Kryme. Kaip Ukrainos transliuotojui „Suspilne“ sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, nukentėjo ne tik vienas vadavietės punktas, bet ir buvo padaryta didelė žala gynybos sistemai.
„Nukentėjo ne tik vienas vadavietės postas, per pastarąją parą vyko tikrai galingi koviniai darbai, įskaitant rimtą žalą gynybos sistemai Krymo pusiasalyje“, – pabrėžė N. Humeniuk.
Rusija patvirtino, kad ketvirtadienį per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį laikinai okupuotam Krymui žuvo 23 jos kariškiai. Tarp jų – aukšti karininkai ir specialiųjų pajėgų pareigūnai.
11:30 | Rusija pakeitė taktiką, atakuodama Ukrainą raketomis – suskubo pirkti raketas iš užsienio
Rusija deda daugiau pastangų pirkti balistines raketas iš užsienio, nes šiomis raketomis, esant tam tikroms aplinkybėms, galima efektyviau smogti į taikinius Ukrainoje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
10:59 | Rusai per parą 125 kartus apšaudė Chersono sritį, žuvo vienas žmogus
Praėjusią parą, sausio 4-ąją, Rusijos kariuomenė 125 kartus apšaudė Chersono sritį, žuvo vienas žmogus.
Tai penktadienį feisbuke pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Praėjusią parą priešas surengė 125 apšaudymus, paleisdamas 639 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, aviacijos ir dronų, tarp kurių buvo keturi „Shahed“. Į Chersono miestą priešas paleido 31 sviedinį“, – pažymėjo jis.
Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar septyni buvo sužeisti.
10:27 | Rusija laiko Juodojoje jūroje du raketnešius
Penktadienio, sausio 5-osios, 8 val. duomenimis, Rusija laiko Juodojoje jūroje aštuonis laivus, tarp jų - du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 16 raketų.
Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Azovo jūroje yra vienas priešo laivas. Raketnešių nėra.
Viduržemio jūroje – trys Rusijos laivai, tarp jų – du raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 16 raketų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 4 d. Juodojoje jūroje buvo du Rusijos laivai be įrangos.
09:40 | JAV neketina Ukrainai skirti tiek pat lėšų, kiek praėjusiais metais
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vašingtone patikino, kad JAV paramos Ukrainai strategija išlieka nepakitusi – ji bus teikiama tol, kol to reikės, kad šalis galėtų tvirtai atsistoti ant kojų.
Bet, anot jo, tai nereiškia, kad karinės pagalbos mastas bus toks pat, kaip ir 2022–2023 metais.
„Mes nemanome, kad to reikės, nes tikslas – galutinai pakeisti Ukrainą, kad ji atsistotų ant kojų, padėti jai sukurti savo pramoninę bazę ir savo karinę-pramoninę bazę“, – teigė Valstybės departamento atstovas.
„Norint tai pasiekti, svarbu, kad Kongresas priimtų įstatymo projektą dėl papildomo finansavimo“, – pabrėžė M. Milleris.
08:56 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 790 okupantų rusų.
O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 5 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 363 070 kareivių.
08:18 | Valstybės departamentas: JAV neatsisako remti Ukrainą tiek, kiek reikės
JAV paramos Ukrainai strategija išlieka nepakitusi – ji bus teikiama tol, kol to reikės, kad šalis galėtų tvirtai atsistoti ant kojų. Tai ketvirtadienį Vašingtone pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„JAV strategija (Ukrainos atžvilgiu) nė kiek nepasikeitė“, – sakė M. Milleris, paklaustas, kodėl JAV administracija Ukrainos rėmimo kontekste nebevartoja frazės „tiek, kiek reikės“.
Anot jo, dabartinė administracija aiškiai pareiškė, jog nori, kad Ukraina būtų nepriklausoma valstybė ir tvirtai stovėtų ant kojų.
„Mes ir toliau remsime Ukrainą. Tai – Jungtinių Valstijų politika“, – sakė Valstybės departamento atstovas, pabrėždamas, kad ji bus tęsiama „tol, kol reikės“.
07:41 | Rusija teigia virš Krymo numušusi 36 ukrainiečių dronus
Kyjivo mėginimas surengti ataką naudojant bepiločius orlaivius prieš taikinius Rusijos teritorijoje buvo sužlugdytas, rašoma Rusijos Gynybos ministerijos pranešime „Telegram“.
Nurodoma, kad oro gynybos sistemos virš Krymo – pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais ir kurį Kyjivas yra pažadėjęs susigrąžinti, – penktadienio naktį sunaikino ir perėmė 36 ukrainiečių dronus.
Dar vienas ukrainiečių dronas buvo sunaikintas virš Rusijos vakarinio Krasnodaro regiono, pridūrė ministerija.
Karo metu Kyjivo pajėgos ne kartą smogė Rusijos kontroliuojamai teritorijai, paleisdamos raketas ir dronus į didžiausią Krymo miestą Sevastopolį, siekiant susilpninti Rusijos Juodosios jūros laivyną.
Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad per oro ataką, per kurią, Maskvos teigimu, vienas žmogus buvo sužeistas, taikėsi į Rusijos vadavietę netoli uostamiesčio.
06:54 |Apšaudytas Rusijos miestas Belgorodas
Vėlų ketvirtadienį vėl buvo apšaudytas Rusijos Belgorodo miestas, pranešė pareigūnai. Prieš tai dėl išpuolių grėsmės regiono mokykloms buvo įsakyta pratęsti atostogas ir likti uždarytomis.
Per apšaudymą buvo sužeisti mažiausiai du žmonės, sakė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Telegram“ kanaluose išplito mieste prie Ukrainos sienos nukentėjusių automobilių vaizdai.
„Pirminiais duomenimis, yra du nukentėjusieji. Vieną vyrą skeveldra sužeidė į dilbį, kitą – į blauzdą“, – pranešė gubernatorius ir pridūrė, kad Belgorode ir Belgorodo srityje veikė oro gynybos sistemos, „numušta 10 prie miesto artėjusių oro taikinių“.
