Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:02 | „Wagner“ nuostoliai Ukrainoje: skelbia, kad žuvo daugiau kaip 30 tūkst. karių
Baltieji rūmai paskelbė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 30 tūkst. „Wagner“ karių.
Teigiama, kad Rusijos karinės bendrovės „Wagner“, kuri priklauso Kremliaus ruporui Jevgenijui Prigožinui, kariai aktyviai dalyvavo mūšiuose šalia Bachmuto ir Soledaro miestų, esančių Donecko regione, rašo UNIAN.
Pastebima, kad didžioji dalis žuvusių „Wagner“ karių – iš kalėjimo paleisti asmenys, sutikę dalyvauti kare Ukrainoje.
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija savo ruožtu pažymėjo, kad didžioji dalis „Wagner“ karių yra iš kalėjimo paleisti asmenys.
Skaičiuojama, kad užverbuotų kalinių dalis, kurie galėjo žūti kare Ukrainoje, siekia apie 50 proc.
22:43 | „Wagner“ skelbia užėmusi vieną iš kaimų Ukrainoje
Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas paskelbė apie užimtą Paraskovijivkos kaimą, esantį netoli Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios.
„Paraskovijivkos gyvenvietę visiškai kontroliuoja privačios karinės bendrovės „Wagner“ daliniai. Nepaisant šaudmenų blokados, nepaisant didelių nuostolių ir kruvinų mūšių, mūsų vyrai visiškai okupavo visą Paraskovijivkos teritoriją“, – pareiškė Jevgenijus Prigožinas, kurį cituoja jo spaudos tarnyba.
Paraskovijivka yra nedidelė gyvenvietė į šiaurę nuo Bachmuto Donecko srityje, kurią Maskva nori visą perimti savo kontrolėn.
The Wagner PMC terrorists captured the village of Paraskoviivka near Bakhmut, Prigozhin said. pic.twitter.com/bmmYM9SBi7
— NEXTA (@nexta_tv) February 17, 2023
Rusijos pajėgos jau kelias savaites pamažu stumiasi į priekį šiaurėje nuo Bachmuto ir tvirtina užblokavusios tris iš keturių Ukrainos kariuomenės atsargų tiekimo kelių šiame mieste.
Tačiau J. Prigožinas taip pat yra sakęs, kad rusų pajėgoms gali prireikti dar poros mėnesių, kol jos užims Ukrainos rytuose esantį Bachmuto miestą, kuris yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.
Kyjivas pirmadienį pripažino, kad padėtis į šiaurę nuo Bachmuto yra „sudėtinga“.
Rusijos gynybos ministerija J. Prigožino pareiškimo apie Paraskovijivkos užėmimą kol kas nekomentavo.
Kova dėl Bachmuto parodė įtampą, tvyrančią tarp samdinių bendrovės „Wagner“ ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų, nors Kremlius tai neigia.
Sausį J. Prigožinas skelbė, kad jo kovotojai perėmė netoliese esančio Soledaro kontrolę, tačiau gynybos ministerija po dviejų dienų pareiškė, kad miestą kontroliuoja Maskvos pajėgos.
22:20 | E. Macronas siūlo surengti „Europos oro gynybos konferenciją“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasiūlė Paryžiuje surengti konferenciją dėl Europos oro gynybos ir skirti didžiules investicijas gynybai, kad būtų galima kovoti su žemynui kylančiais iššūkiais.
„Tikiuosi, kad kartu su Vokietija, Italija ir Jungtine Karalyste – ir visais tais, kurie nori prisijungti prie mūsų Europoje – galėsime Paryžiuje surengti konferenciją dėl Europos oro gynybos“, – sakė jis Miuncheno saugumo konferencijoje.
„Jei mes, europiečiai, norime taikos, [Europa] turi vėl masiškai investuoti į savo gynybą“, – teigė jis.
21:48 | G. Nausėda: Vakarai efektyviai remia Ukrainą, bet trūksta greičio įgyvendinant sprendimus
Vakarų valstybės, teikdamos pagalbą Ukrainai, efektyviai išnaudojo savo galimybes, tačiau trūksta greičio įgyvendinant priimtus sprendimus, sako Miucheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Vakarų valstybės išnaudojo savo galimybes pakankami nemažai ir efektyviai, bet šiandien labiausiai trūksta greičio. (...) Kadangi net ir tie sprendimai, kuriuos priėmėme dėl tankų, bus įgyvendinti per keletą mėnesių ar ilgiau“, – penktadienį Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.
„Įžengėme į kritinę šito karo stadiją ir, kaip aš sakau, patys sprendimai karo lauke nekovoja, kovoja tankai kaip ir kita karinė įranga“, – pridūrė prezidentas.
Berlynas neseniai sutiko perduoti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.
Danija, Vokietija ir Nyderlandai Ukrainai taip pat pažadėjo per artimiausius mėnesius nusiųsti bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.
JAV neseniai taip pat paskelbė siųsianti Ukrainai tankų, tačiau pabrėžia, jog jų pristatymas užtruks bent kelis mėnesius.
Prezidentas taip pat sakė, kad liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas gali tapti istoriniu.
Pasak jo, tam reikalinga „ne tik tai karinė parama (Ukrainai – BNS), bet ir NATO rytinio flango stiprinimas, priemonių, reikalingų jam sustiprinti įgyvendinimas“.
„Madrido susitikime (NATO viršūnių susitikime, vykusiame pernai liepą – BNS) mes priėmėme deklaracijas, dabar atėjo laikas tų deklaracijų įgyvendinimui“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, vienas svarbiausių elementų būsimame Aljanso viršūnių susitikime – gynybos planų, įtraukiant regioninius gynybos planus, patvirtinimas.
Miucheno konferencijoje Lietuvos vadovas aptarė Ukrainos perspektyvas įstoti į NATO, susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu prašė didesnio Paryžiaus įsitraukimo šiuo klausimu.
„Visi suprantame, kad NATO narystė nėra galima, kol šalis yra karo apystyvose, bet aš galvoju, kad turime pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris būtų suprantamas kaip signalas judėti į priekį ir karui pasibaigus labai greitai priimti sprendimus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Miuncheno saugumo konferencija vyksta vasario 17–19 dienomis.
21:01 | V. Zelenskis: Baltarusijos įsitraukimas būtų didelė istorinė klaida
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulinės saugumo konferencijos metu pateikė savo komentarus, ar Baltarusija gali aktyviai įsitraukti į karinę invaziją Ukrainoje ir tokiu būdu padėti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kariuomenei, rašo UNIAN.
Kaip teigė V. Zelenskis, panašu, kad Baltarusija nerodo noro įsitraukti į karą Ukrainoje, tad didelės rizikos, pasak V. Zelenskio, šiuo metu nėra.
„Mes manome, kad šiandien tokios tikimybės nėra, nėra didelės rizikos. Jie [kariai] gali įžengti iš Baltarusijos, tačiau tai sudėtinga.
Baltarusiai, kaip mes suprantame, nenori kovoti prieš Ukrainą. Didžioji dalis [Baltarusijos] visuomenės to nenori. Analitiniais skaičiavimais – iš viso 80 proc. [gyventojų]“, – teigė Ukrainos lyderis.
Be to, V. Zelenskis užsiminė, kad Kremlius ir toliau mėgins įtraukti Baltarusiją į karą, tačiau tai Minskui būtų „labai didelė kalidą, didelė istorinė klaida“.
20:41 | NATO vadovas įspėja apie augančius Rusijos ir Kinijos ryšius
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo apie augančius Kinijos ir Rusijos tarpusavio ryšius ir paragino šalis, kurios tiki „demokratija ir laisve“, susivienyti prieš autoritarines jėgas.
Rusijai nusiuntus savo pajėgas į Ukrainą, Kinija stengėsi užimti neutralią poziciją, tačiau tuo pat metu stiprino ryšius su Maskva ir nepasmerkė invazijos.
Pasaulinės saugumo konferencijos Miunchene kuluaruose kalbėjęs J. Stoltenbergas pareiškė, kad NATO „atidžiai stebi ryšius tarp Kinijos ir Rusijos, kurie tapo glaudesni ir stipresni“.
Šalys kartu rengia karines pratybas, taip pat bendrą patruliavimą jūroje ir oro erdvėje.
„Kai autoritarinės galios tampa artimesnės ir glaudžiau bendradarbiauja, yra dar svarbiau, kad visi mes, kas tikime demokratija ir laisve, susivienytume NATO organizacijoje ir su mūsų partneriais visame pasaulyje“, – pareiškė jis.
Pasak J. Stoltenbergo, Pekinas atidžiai stebi karą Ukrainoje.
„Jeigu ten laimės prezidentas [Vladimiras] Putinas, tai turės įtakos skaičiavimams ir sprendimams, kuriuos jie priima Pekine“, – aiškino jis.
Penktadienį prasidėjusioje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvauja virtinė pasaulio lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, JAV viceprezidentę Kamalą Harris ir Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi.
20:20 | JK gynybos sekretorius: ukrainieičiai turėtų šaudyti taikliau
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace`as pareiškė, kad Rusijos pasitelkiama „mėsmalės“ taktiką karo fronte Ukrainoje nesikeičia. Be to, JK atstovas, reaguodamas į sunaudojamos amunicijos skaičius, paragino ukrainiečius stengtis nusitaikyti į taikinius tiksliau.
Kaip rašo UNIAN, cituodama B. Wallace'o teiginius, išsakytus „Financial Times“, Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, fronte patiria didelius nuostolius, o pasitelkta „mesmalės“ taktika, kuomet diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau siunčia karius žūti mūšio lauke, nesikeičia.
Be to, pastebima, kad nors Rusijos kariuomenė ir bando vykdyti puolimą, tačiau pažanga nėra didelė – naujai okupuojamų teritorijų atstumas skaičiuojamas ne kilometrais, bet metrais.
Nors dalis Ukrainos atstovų, taip pat kitų ekspertų įspėja apie Rusijos ruošimasi surengti naują didelę ataką prieš Ukrainą, B. Wallace'as tikina, kad „nėra jokių įrodymų, jog būtų telkiama didelė rusų pajėgų dalis“.
JK atstovo pastebėjimu, Maskva geba suduoti smūgius palei fronto liniją ir tokiu būdu pasistūmėti į priekį, tačiau skaičiuojama, kad tokių atakų metu žūva tūkstančiai rusų karių.
B. Wallace'as, reaguodamas į Ukrainos pareiškimus, kad amunicijos turimos atsargos greitai senka, teigė, kad ukrainiečių kariai turėtų pasistengti šaudyti taikliau ir tokiu būdu sutaupytų artilerijos sviedinių.
„Tam, kad būtų sunaikintos [rusų] pozicijos, jums reikia 100 artilerijos sviedinių ar tik 5? Jeigu tai atliksite tiksliai, jums neprireiks 100 sviedinių“, – teigė jis.
19:34 | ES galvoja bendrai pirkti šaudmenų Ukrainai
Europos Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai, penktadienį pranešė diplomatai, su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui kasdien sunaudojant tūkstančius sviedinių.
Estija pateikė pasiūlymą, kad 27 šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių.
Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad planas yra panašus į bendrą ES pirkimo schemą, pandemijos metu taikytą COVID-19 vakcinoms.
Tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai pradės diskusijas šiuo klausimu.
Dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba; jis 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos metinių išvakarėse paskelbs raginimą skirti daugiau ginklų Kyjivui.
Keletas Europos diplomatų teigė, kad Estijos pasiūlymui iš esmės pritariama, tačiau artimiausiomis savaitėmis bus dirbama toliau, siekiant parengti konkretų planą.
„Tai paskatins diskusiją ir galbūt ši diskusija baigsis ne tuo, ką siūlo estai“, – sakė vienas diplomatas.
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi pateikti savo pasiūlymus, o gynybos ministrai šį klausimą išsamiau aptars kitą mėnesį.
ES šalys jau nusiuntė Ukrainai ginkluotės už milijardus eurų ir turėjo panaudoti savo atsargas, kad galėtų toliau ginkluoti Kyjivo pajėgas.
Ukrainą remiančios Vakarų šalys dabar stengiasi išspręsti kelis iššūkius: kaip užtikrinti nuolatinį šaudmenų tiekimą Kyjivui, Rusijai atnaujinant puolimą, ir kartu didinti savo gynybos pramonės produkciją.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę perspėjo, kad Ukrainos sunaudojamų šaudmenų skaičius „daug kartų viršija“ Aljanso narių gamybos apimtis.
Estijos apskaičiavimu, Ukrainos pajėgos per dieną paleidžia iki 7 000 artilerijos sviedinių. Tačiau manoma, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu pagamina ne daugiau kaip po 25 000 sviedinių per mėnesį.
Ir ES, ir NATO skubiai siekia, kad jų gynybos pramonė padidintų gamybos apimtis, o tarp būdų, kaip paskatinti didesnę gamybą, minimi bendri pirkimai ir ilgesnės trukmės sutartys.
18:55 | Rusų politologas: su „pergalės ginklais“ Ukraina įveiks Putiną
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis pateikė prognozę, kad iki gegužės 1 d. Ukraina turės vadinamus „pergalės ginklus“ – tankus, šarvuočių, artilerijos, ilgojo nuotolio raketų, naikintuvų.
A. Poniatkovskio įsitikinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengiasi išnaudoti paskutinę galimybę ir įvykdyti puolimą, tačiau kai Ukraina gaus visus reikiamus ginklus, Rusija patirs, kaip rašo UNIAN, „katastrofišką pralaimėjimą“.
„Iki gegužės 1 d. Ukraina turės vadinamuosius „pergalės ginklus“ – tankus, šarvuočius, artileriją, galinčią pasiekti taikinius už 160, o gal net ir 320 kilometrų“, – interviu UNIAN sakė A. Piontkovskis.
Pasak eksperto, jau gegužę Ukrainos gynėjai galėtų atsiimti okupuotą Melitopolį, taip pat apsupti Krymą, o tai galėtų sukelti politines rietenas Kremliuje.
„Bet kuriame fašistiniame režime konfliktas tarp generolų ir fiurerio yra neišvengiamas“, – kalbėjo A. Piontkovskis.
18:00 | Rusija ir Baltarusija aptarė glaudesnius karinius ir ekonominius ryšius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį priėmė kaimyninės Baltarusijos vadovą deryboms dėl karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plėtojimo vykstant kovoms Ukrainoje.
Beveik prieš metus Rusija pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, pasinaudodama ir savo sąjungininkės Baltarusijos teritorija.
Rusija yra dislokavusi karių ir ginklų Baltarusijoje, abi šalys reguliariai rengia bendras pratybas, kurios yra jų karinio aljanso dalis.
Pradėdamas derybas su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, V. Putinas pasiūlė aptarti saugumo klausimus, karinį bendradarbiavimą ir tolesnio ekonominių ryšių stiprinimo būdus.
V. Putinas pažymėjo, kad Baltarusija išsaugojo sovietinių laikų pramoninį turtą, ir pridūrė, kad šalis turi gerų galimybių vykdyti bendras gamybos programas.
„Suvieniję pastangas sukursime sinergiją, – sakė V. Putinas. – Kai kuriuose sektoriuose tai gali būti labai veiksminga ir duoti gerų rezultatų tiek Baltarusijai, tiek Rusijai.“
Rusija buvo pagrindinė Baltarusijos sovietinio stiliaus ekonomikos, kuri priklauso nuo pigios rusų energijos ir paskolų, rėmėja.
Kremlius taip pat teikia tvirtą politinę paramą A. Lukašenkai, kuris geležine ranka Baltarusiją valdo jau beveik tris dešimtmečius. Rusija padėjo jam atlaikyti ilgus mėnesius trukusius masinius protestus po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarai vadina suklastotais.
Praėjusiais metais A. Lukašenka ir V. Putinas buvo susitikę 13 kartų.
A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusijos gamyklos yra gaminusios komponentus Rusijos keleiviniams lėktuvams, ir pasiūlė, kad, padedant Rusijai, viena Baltarusijos gamykla pradėtų gaminti sovietų sukurtus šturmo lėktuvus, anot jo, „gerai pasirodžiusius“ Ukrainoje.
Vienoje Baltarusijos gamykloje jau buvo suremontuoti keli sovietų gamybos Su-25, skirti remti sausumos pajėgas, tačiau neaišku, kaip joje galėtų būti atnaujinta seniai sustabdyta šių lėktuvų gamyba.
17:25 | Ukraina kaltina Prancūzijos mažmenininkę „Auchan“ esant Rusijos ginklu
Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį sakė, kad Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinė „Auchan“ yra „visavertis Rusijos agresijos ginklas“.
Tokį kaltinimą Dmytro Kuleba pareiškė pasirodžius vieno tyrimo ataskaitai, kurioje teigiama, kad „Auchan“ tiekė prekes Rusijos kariuomenei.
„Praėjusiais metais raginau pasaulį boikotuoti „Auchan“ už tai, kad ji nesitraukia iš Rusijos ir nesiliauja finansavusi karo nusikaltimų. Tačiau tikrovė atrodo kur kas blogesnė: „Auchan“ tapo visaverčiu Rusijos agresijos ginklu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.
„Auchan“ padalinys Ukrainoje teigė, kad minimi pranešimai jį sukrėtė.
The French "Auchan" and "Leroy Merlin" are suspected of free supply of the Russian army
— NEXTA (@nexta_tv) February 17, 2023
After the start of the invasion, employees of the Auchan stores in St. Petersburg handed over goods from the company's warehouses to the Russian army.
📰Le Monde, The Insider and Bellingcat. pic.twitter.com/YlLAGjekFT
17:00 | Europarlamentarai prašo ES šalių spausti TOK dėl rusų sportininkų
Europarlamentarai pasmerkė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą ieškoti būdų, kaip leisti kai kuriems sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Ketvirtadienį 444 balsais „už“, 26 „prieš“ ir 37 susilaikius priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas sako, kad leidimas jiems varžytis su neutralia vėliava „prieštarauja daugialypei šių šalių izoliacijai ir bus naudojamas abiejų režimų propagandos tikslais“.
TOK teigė, kad prieš Paryžiaus olimpiadą pašalinti Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją iš sporto varžybų būtų diskriminacinis sprendimas. Daugelio sporto šakų kvalifikaciniai etapai jau vyksta ir TOK nori, kad rusų ir baltarusių sportininkai varžytųsi neutraliai, be nacionalinių simbolių.
TOK prezidentas Thomas Bachas ir pats TOK sulaukė didelio neigiamo atgarsio iš Ukrainos ir jos sąjungininkų, įskaitant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio jam adresuotus komentarus.
Savo rezoliucijoje, skirtoje karo Ukrainoje metinėms, EP paragino 27 Europos Sąjungos šalis ir tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą TOK, kad šis atšauktų savo sprendimą, „darantį gėdą tarptautiniam sporto pasauliui“.
Europarlamentarai taip pat paprašė valstybių narių rimtai apsvarstyti galimybę siųsti Ukrainai naikintuvų ir pareiškė, kad ES įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti panaudotas Ukrainai atstatyti. Jie taip pat paprašė išplėsti sankcijas Maskvai ir pareikalavo, kad derybos dėl Ukrainos narystės ES prasidėtų šiais metais.
16:30 | O. Scholzas: sąjungininkės, kurios gali Ukrainai siųsti tankus, turi „tai padaryti dabar“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos siųsti Ukrainai, NATO partnerėms bandant surinkti Kyjivui pažadėtą sunkiąją techniką.
„Tie, kurie gali atsiųsti tokių tankų, tikrai turėtų tai padaryti dabar“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad „intensyviai ragins“ sąjungininkus imtis veiksmų šiuo klausimu.
Šis O. Scholzo raginimas reiškia dramatišką vaidmens pasikeitimą, nes iki šiol kelis mėnesius jis pats buvo spaudžiamas sąjungininkų pritarti Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“ tiekimui Ukrainai.
Galiausiai sausį Vokietija nusileido ir pareiškė, kad atsiųs 14 tankų „Leopard 2 A6“ kuopą, siekdama kartu su sąjungininkais surinkti du tankų batalionus Ukrainai.
Tačiau vėlesnėse derybose su NATO partnerėmis sunkiai sekėsi surinkti vieną batalioną šių modernesnių tankų.
Miuncheno konferencijoje O. Scholzas pažadėjo nuolatinę paramą Ukrainai, sakydamas, kad „nuo pat pradžių mūsų parama skirta ilgam“.
Trečiadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pripažino, kad sąjungininkams kol kas pavyko surinkti tik „pusę bataliono“ tankų „Leopard 2“, įskaitant 14 iš pačios Vokietijos ir tris iš Portugalijos.
Kitas batalionas būtų sudarytas iš senesnių tankų „Leopard 2 A4“; pagrindinė jų tiekėja būtų Lenkija.
Miunchene O. Scholzas teigė, kad Vokietija „padės savo partneriams priimti šį sprendimą, pavyzdžiui, mokydama ukrainiečių karius čia, Vokietijoje, arba remdama juos logistikos ir aprūpinimo priemonėmis“.
Vyksta derybos su Nyderlandais, tačiau Berlynas nesutinka, kad ši šalis atsiųstų 14 „Leopard 2 A6“, ir sako, kad tai susilpnintų jungtinės Vokietijos ir Nyderlandų brigados, kurioje jie naudojami, operatyvinę parengtį.
15:49 | Zelenskis: „Galijotas kris šiais metais. Mums pavyks tai įgyvendinti, kaip tai pavyko Dovydui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad „Ukrainos pergalei alternatyvos nėra“, Kyjivui jau beveik metus kovojant su Rusijos didelio masto invazija.
„Ukrainos pergalei alternatyvos nėra... Ukrainai Europos Sąjungoje alternatyvos nėra. Jokios alternatyvos Ukrainai NATO“, – teigė jis kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijai.
Ukrainos prezidento teigimu, Galijotas – Rusija kris jau šiais metais ir pridūrė, kad Dovydas – ne tik Ukraina, o ir visi Vakarai.
„Mes, susivieniję šio pasaulio Dovydai, turime nugalėti viso pasaulio Putinus“, – pareiškė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat paragino sąjungininkes „paskubėti“ paremti Kyjivą, sakydamas, kad nuo to priklauso gyvybės.
„Turime paskubėti. Mums reikia spartos – mūsų susitarimų, mūsų pristatymo spartos... Sprendimų, kuriais siekiama apriboti Rusijos potencialą, spartos. Greičiui nėra alternatyvos, nes nuo jo priklauso gyvybės“, – kalbėjo jis.
14:44 | Lenkija įspėja apie rengiamas Rusijos provokacijas
Rusijos propagandos centrai ir toliau kariauja informacinį karą, kurio pagrindinis vektorius nukreiptas prieš Ukrainos sąjungininkus. Atsižvelgdama į tai, Rusija gali surengti provokacijas ir net teroristinius išpuolius savo teritorijoje, apsimesdama, kad jų organizatoriai – Vakarų šalys.
Apie tai „Twitter“ rašo Lenkijos informacinės erdvės saugumo vyriausybės komisaras Stanislavas Žarynas.
Jis pasakoja, kad Rusija melagingai skelbia turinti „patikimų pranešimų“, kad JAV kariškiai esą įsitraukia verbuojant teroristinių organizacijų ISIS ir Al-Qaeda kovotojus, neva siekiant surengti teroro išpuolius Rusijos Federacijoje. Rusija apskritai surengė daug melagingų informacinių atakų, susijusių su Vakarų šalių susiejimu su teroristais ir tariamu pavojumi Rusijos Federacijai.
S. Žarynas pabrėžė, kad Rusijos valstybės aparatas sistemingai, sąmoningai ir ciniškai naudoja melą savo interesams tarnauti. Rusija ypač nusitaikė į NATO šalis, pirmiausia JAV ir Lenkiją.
„Vašingtono kaltinimas planais vykdyti teroro aktus Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos teritorijoje gali būti informacinės ir propagandos bazės rengimas galimoms Rusijos tarnybų provokacinėms operacijoms Rusijos Federacijos teritorijoje“, – apibendrino S. Žarynas.
14:26 | Tam, kad Ukraina būtų saugi, reikia bent jau demilitarizuoti Krymą – JAV pareigūnė
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland ketvirtadienį pareiškė, jog tam, kad Ukraina būtų saugi, reikia bent jau demilitarizuoti Krymą.
Vašingtonas laikosi pozicijos, kad Maskvos 2014-aisiais aneksuotas Krymas yra Ukrainos teritorijos dalis.
Kaip pranešė Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, ketvirtadienį Carnegie fondo už tarptautinę taiką organizuotos diskusijos metu V. Nuland teigė, jog tam, kad Ukraina būtų saugi, reikia bent jau demilitarizuoti Krymą.
Ji pabrėžė, kad Rusija Krymą pavertė didžiule karine baze, o jos teritoriją naudoja puolimui prieš Ukrainą.
Todėl, pasak jos, „Rusijos karinės bazės Kryme turėtų būti laikomos teisėtais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikiniais“, nurodoma išplatintame pranešime.
V. Nuland pridūrė, kad Vašingtonas svarsto galimybę Kyjivą aprūpinti ginklais, kurių reikia ne tik norint laimėti dabartiniame mūšio lauke, bet ir siekiant atgrasyti priešininką pasibaigus karui.
13:57 | Pokyčiai Rusijos karinėje vadovybėje: po pranešimų apie mįslingą mirtį paskirtas naujas vadas
13:32 | Oro pavojus
Penktadienio popietę visoje Ukrainos teritorijoje aidi oro pavojaus sirenos.
12:55 | Rusai netenka po 2 000 karių kas 90 metrų okupuotų Ukrainos žemių
12:23 | Zelenskis: Rusija jau pradėjo naują puolimą
V. Zelenskis interviu BBC teigė, kad prognozuojamas nauja Rusijos puolimas jau prasidėjo.
„Rusijos atakos jau vyksta keliais frontais“, – sakė jis.
11:53 | DB: rusai neteko iki 60 000 karių
Naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos ataskaitoje skelbiama, kad Rusijos gynybos ministerijos ir privačių karinių kompanijų pajėgos nuo invazijos į Ukrainą pradžios tikriausiai patyrė 175 000–200 000 aukų. Tikėtina, kad žuvo apie 40 000–60 000 rusų karių.
Britai pastebi, kad Rusijos aukų skaičius labai išaugo nuo 2022 m. rugsėjo, kai buvo įvesta „dalinė mobilizacija“.
„Pagal šiuolaikinius standartus šie skaičiai rodo didelį žuvusių ir sužeistų karių santykį. Beveik neabejotinai taip yra dėl itin prastos medicininės priežiūros.
Artilerija beveik neabejotinai patyrė daugiausiai aukų Rusijos pajėgose. Privačios karinės bendrovės „Wagner“ pajėgos dislokavo daug nuteistųjų, tikriausiai jie patyrė iki 50 proc. aukų“, – skaičiuoja britų žvalgyba.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 17 February 2023
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) February 17, 2023
Find out more about the UK government's response: https://t.co/79EeudgP5j
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/XHzsXcaPNB
11:22 | Rusijos karinės pramonės gamykloje detonavo sprogmuo: žuvo darbuotoja, dar trys buvo sužeisti
10:47 | JK ambasados Berlyne apsaugininkui gresia įkalinimas iki 14 metų už šnipinėjimą Maskvai
Buvusiam Jungtinės Karalystės ambasados Berlyne apsaugos darbuotojui, kuris prisipažino šnipinėjęs Maskvai, penktadienį paskelbus nuosprendį gresia įkalinimas iki 14 metų.
58-erių Davidas Ballantyne'as Smithas, kuris pripažino perdavęs slaptos medžiagos Rusijos ambasadai Vokietijoje, įkliuvo vykdant slaptą operaciją.
Ketvirtadienį teisėjas Markas Wallas teigė, jog bausmę D. B. Smithui skirs remdamasis tuo, kad jis palaikė „nuolatinius santykius“ su Maskva ir kad jam buvo „sumokėta už išdavystę“.
Bausmės skyrimo posėdis prasidės 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku Londono Aukščiausiajame baudžiamajame teisme.
Teisėjas atmetė D. B. Smitho teiginius, kad jis tik dukart perdavė informaciją Maskvai, esą siekdamas sugėdinti Jungtinę Karalystę.
Teisėjas pridūrė, jog D. B. Smitho motyvas buvo „antipatija šiai šaliai“ ir kad jis savo veiksmais siekė „pakenkti šios šalies interesams“.
10:30 | Ukrainoje per sprogimą sužeistas lietuvis gydymui parvežtas į Lietuvą
Praėjusią savaitę Ukrainoje sužeistas Tarptautiniame užsieniečių legione tarnaujantis lietuvis gydymui pervežtas į Lietuvą.
Tai BNS penktadienį patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos. Anot įstaigos atstovės Karolinos Račkauskienės, lietuvis gydomas Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje.
„Jo būklė – stabili, pavojus gyvybei negresia. Karys dėkoja už žiniasklaidos susidomėjimą, palaikymą, sako norintis kuo greičiau pasveikti, tačiau detalesnės informacijos apie būklę ir tolesnį gydymą suteikti nenorėtume“, – BNS sakė specialistė.
Portalas „15min.lt“ praėjusią savaitę nurodė, jog lietuvis sužalojimus patyrė per sprogimą. Jam konstatuoti skeveldriniai sužalojimai ir kojų lūžiai. Vyras buvo pervežtas iš karo lauko į regiono ligoninę, ten jo būklė buvo stabilizuota.
Kauno miesto greitoji medicinos pagalbos stotis ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje teigė, jog sužeisto lietuvio parsivežti vyko trys įstaigos darbuotojai.
09:53 | Latvija konfiskuos girtų vairuotojų automobilius ir siųs juos į Ukrainą
09:24 | Į Miuncheną vykstantis senatorius teigia, kad JAV tvirtai remia Ukrainą
Jungtinės Valstijos ir toliau tvirtai remia karo draskomą Ukrainą, ketvirtadienį, prieš išvykdamos į didžiausią pasaulyje pasaulinę saugumo konferenciją Vokietijoje, interviu naujienų agentūrai AFP metu sakė vienas iš pagrindinių demokratų senatorių.
Sheldonas Whitehouse'as aptarė įvairius klausimus, kurie gali būti svarbūs savaitgalį vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje, įskaitant Rusijos vadovo Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą tarp Vašingtono ir Pekino dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Dabar, kai respublikonai kontroliuoja Atstovų Rūmus, iškilo abejonių, ar Kongresas ir toliau tvirtins daugiamilijardinės pagalbos paketus Ukrainai. Tačiau Sh. Whitehouse'as, kuris dirba demokratų kontroliuojamame Senate, teigė, kad susirūpinimas yra perdėtas.
„Pirmiausia reikia pranešti apie abiejų partijų ir abiejų rūmų amerikiečių paramą Ukrainai, kuri priešinasi Rusijos invazijai“, – sakė Sh. Whitehouse'as, kuris į Bavarijos sostinę vyksta kartu su įtakingu respublikonu Lindsey Grahamu.
„Manau, kad priešiškumas tolesnei paramai Ukrainai yra gerokai perdėtas... Manau, kad net tarp Atstovų Rūmų respublikonų vyrauja nuomonė, kad reikia toliau remti Ukrainą“, – pridūrė jis.
09:00 | Pentagono vadas praneša apie pasirengimą ginti Baltijos šalis
Spaudos konferencijoje Estijos sostinėje Taline Pentagono vadovas Lloydas Austinas pareiškė, kad JAV yra pasirengusios prireikus ginti Baltijos šalis.
„Šiandien Estijos žmonėms noriu aiškiai pasakyti vieną dalyką: Jungtinės Valstijos ir toliau bus nepajudinamai įsipareigojusios mūsų Baltijos šalių sąjungininkų laisvei ir suverenitetui“, – sakė jis.
L. Austinas pabrėžė, kad JAV ir toliau bendradarbiaus su Baltijos šalimis, siekdamos sustiprinti bet kokių grėsmių bendram saugumui regione suvaldymą.
Jis priminė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau paskelbė apie sprendimą sustiprinti Amerikos karinį buvimą Baltijos šalyse.
Šiame kontekste jis pažymėjo, kad Estijoje jau yra dislokuotas papildomas HIMARS būrys, taip pat motorizuota pėstininkų kuopa, kurios kartu su šalies krašto apsaugos pajėgomis vykdo bendras pratybas, siekdamos stiprinti Estijos ir NATO bendradarbiavimą bei saugumą.
Be to, L. Austinas išreiškė viltį, kad šių metų liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus padaryta dar didesnė pažanga gynybos iniciatyvų srityje.
08:13 | Kryme nuaidėjo virtinė sprogimų
Ankstų penktadienio rytą Sevastopolyje, okupuotame Krymo pusiasalyje, pasigirdo stiprūs sprogimai.
07:37 | Rusijos žiniasklaida: septyni sprogimai virš Rusijos miesto
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad virš Rusijos miesto Belgorodo, esančio pasienyje su Ukraina, nugriaudėjo 7 sprogimai.
Kaip rašo „RIA Novosti“, sprogimai truko maždaug 10 minučių. Teigiama, kad mieste galėjo suveikti oro gynybos sistemos.
07:00 | JAV ir sąjungininkės planuoja naujas „dideles“ sankcijas Rusijai karo metinių proga
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės planuoja dideles naujas sankcijas Rusijai, minint vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą metines, ketvirtadienį pranešė aukšto rango JAV pareigūnė.
„Apie 24 dieną pamatysite naują didelį JAV ir visų mūsų G-7 (Didžiojo septyneto) partnerių sankcijų paketą“, – žurnalistams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.
„Šios sankcijos sustiprės ir bus išplėstos tam tikrose kategorijose, kuriose ir anksčiau aktyviai veikėme, ypač siekdami apriboti technologijų srautą į Rusijos gynybos pramonę“, – teigė ji.
V. Nuland sakė, kad paketas taip pat bus nukreiptas prieš konkrečius asmenis, juo bus išplėsti bankų veiklos apribojimai ir kovojama su jau esančių sankcijų vengimu, be kita ko, trečiosiose šalyse.
„Matome, kad rusai elgiasi gana gudriai – importuoja nešiojamuosius kompiuterius ir šaldytuvus per trečiąsias šalis, įskaitant kartais ir mūsų šalis, iš kurių paskui išgauna mikroschemas ir kitus dalykus, kurie naudojami jų karo mašinose“, – teigė ji.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Rusija ketvirtadienio naktį atakavo Ukrainą dronais ir raketomis, apšaudyta virtinė regionų, įskaitant vakarinę Lvivo sritį.
► Estija, kuri pagal savo ekonominį dydį suteikė daugiausia karinės pagalbos Ukrainai, ketvirtadienį paragino šalis sąjungininkes labiau padėti karo draskomai šaliai.
► Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas ketvirtadienį, per pirmąjį bet kurio Izraelio ministro vizitą karo draskomoje šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios beveik prieš metus, pareiškė, kad jo šalis yra „įsipareigojusi palaikyti Ukrainos suverenitetą“.
► NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija, net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo prezidento Vladimiro Putino prieš metus pradėta invazija į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas.
► Autoritariškas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį tikino, kad jo šalis, kur yra dislokuota Rusijos karių, prie Maskvos puolimo Ukrainoje prisidėtų tik užpulta ukrainiečių kariuomenės.
► Norvegijos partijos ketvirtadienį parėmė 75 mlrd. kronų (6,8 mlrd. eurų) vertės, penkerių metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai.
