Svarbiausi įvykiai:
20:32 | Skurde Ukrainoje gyvena beveik trečdalis žmonių, teigiama naujoje Pasaulio banko ataskaitoje
Apklausų principu sudarytoje Pasaulio banko ataskaitoje paskaičiuota, kad šiuo metu Ukrainos daugiau nei 9 mln. žmonių gyveno žemiau skurdo ribos praėjusiais metais. Viso šalyje dabar gyvena apie 32 mln. žmonių.
Pasaulio banko atstovų teigimu, jei ne Vakarų šalių finansinė parama Kyjivui, kuri leidžia apmokėti atlyginimus mokytojams, medikams ir kitiems, padėtis būtų daug blogesnė, sakoma ataskaitoje.
Ekspertų skaičiavimais, jeigu Vakarai neteiktų finansinės pagalbos Ukrainai, žemiau skurdo gyvenančiųjų skaičius būtų išaugęs trimis milijonais per pastaruosius kelerius metus.
Pažymima, kad skurdo didėjimą lemia sumažėjęs užimtumas – nuo karo pradžios darbo neteko kas penktas šalies gyventojas, kuris dirbo iki plataus masto Rusijos invazijos.
Pozityvi naujiena ataskaitoje – šalis 2023 m. sugebėjo išsaugoti 85-92 proc. savo gydymo įstaigų funkcionalumą, nepaisant nuolatinio Rusijos puolimo. Taip pat, 97 proc. pensijų ir 85 proc. socialinių išmokų buvo išmokėta laiku. Šie du rodikliai leido išvengti dar didesnio skurdo augimo ir padėjo amortizuoti darbo netekusių žmonių nuostolius.
Pasaulio banko atstovas gyrė Ukrainos valdžios pastangas suvaldyti kritinę situaciją šalyje.
„Ekonominė gerovė ar ekonomikos augimas neįmanomi be fizinio saugumo, – akcentavo Pasaulio banko atstovas Arupas Banerji. – Tačiau dar nemačiau vyriausybės, kuri būtų padariusi tiek daug, turėdama tiek mažai“.
19:07 | Zelenskis ir Bidenas ruošiasi pasirašyti svarbią sutartį, nepaisant tam tikro Kyjivo nepasitenkinimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas Taikos susitikimo išvakarėse pasirašys saugumo sutartį.
„Likus kelioms dienoms iki aukščiausiojo lygio Taikos derybų susitikimo, tikimasi, kad Zelenskis ir Bidenas pasirašys dvišalį saugumo susitarimą jau kitą mėnesį Italijoje vyksiančio Didžiojo septyneto susitikimo metu“, – skelbiama „Financial Times“ (FT), remiantis neįvardytais JAV pareigūnais.
18:06 | Juodojoje ir Azovo jūrose pasirodė keli rusų laivai
Ketvirtadienį Juodojoje ir Azovo jūrose yra keli Rusijos laivai, tačiau jie nekelia pavojaus.
Tai pranešė Pietų gynybos pajėgų strateginių ryšių spaudos centro vadovas, 3-iojo rango kapitonas Dmytro Pletenčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien jie labai aktyvūs, matome du laivus Azovo jūroje, tris – Juodojoje jūroje. Būtų galima nerimauti, bet šių laivų sudėtis ir jų veiksmai rodo, kad greičiausiai tęsiasi perdislokavimas“, – sakė D. Pletenčukas.
16:31 | Lavrovas: tokia pagalba Ukrainai yra žingsnis branduolinės eskalacijos link
Sergejus Lavrovas „RIA Novosti“ pareiškė, kad Rusija amerikiečių naikintuvų „F-16“ tiekimą Ukrainai vertins kaip „NATO pasiruošimo branduolinei eskalacijai signalą“.
Jis aiškino, kad šie lėktuvai „gana ilgai“ buvo naudojami kaip „pagrindinė pristatymo priemonė NATO branduolinio ginklo pratybų metu“.
„Todėl negalime šių sistemų tiekimo Kyjivo režimui (taip Rusijos propaganda vadina Ukrainos valdžią, – red. past.) nevertinti kaip sąmoningo NATO parodomojo veiksmo branduolinėje sferoje. Mums leidžia suprasti, kad Ukrainoje JAV ir NATO yra pasirengę faktiškai bet kam“, – aiškino S. Lavrovas.
Jis taip pat eilinį sykį apkaltino Vakarus „nenoru užbaigti karo Ukrainoje“. Ukraina ne sykį akcentavo, jog Rusija galėtų sustabdyti karą vos tik patrauktų savo pačios kariuomenę. Maskva tuo metu piktinasi Ukrainos pastangomis ginantis ir Vakarų pagalba užpultai valstybei bei nuolat grasina įvairiomis eskalacijomis.
Apie branduolinę eskalaciją pastarosiomis dienomis Kremliuje pasireiškė faktiškai visi: pradedant D. Medvedevu ir baigiant V. Putinu.
15:40 | Rusijoje raginama „parodyti vietą Vakarams“ panaudojant branduolinį ginklą
Rusijos vadovybė turėtų ženkliai sustiprinti „atgrasymo ir gąsdinimo politiką“ bei surengti „demonstratyvų branduolinį sprogimą“, kuris turėtų sustabdyti tolimesnį Vakarų įsitraukimą į karą Ukrainoje, pareiškė Rusijos užsienio politikos ir gynybos tarybos vienas iš vadovų Dmitrijus Suslovas.
14:51 | Pavojus Baltijos šalims – NATO turi mažiau nei 5 proc. oro gynybos priemonių, reikalingų apsaugoti Rytų Europą
„Financial Times“ rašo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą išryškino oro gynybos svarbą, nes Kyjivas prašo Vakarų suteikti papildomų sistemų ir raketų, kad apsaugotų savo miestus, karius ir energetikos sistemą nuo kasdienių bombardavimų.
Tačiau, pasak žmonių, susipažinusių su praėjusiais metais parengtais konfidencialiais gynybos planais, NATO šalys yra pajėgios suteikti mažiau nei 5 proc. oro gynybos priemonių, reikalingų apsaugoti savo nares Vidurio ir Rytų Europoje nuo plataus masto puolimo.
Vienas aukšto rango NATO diplomatas leidiniui sakė, kad gebėjimas apsisaugoti nuo raketų ir oro antskrydžių yra „pagrindinė Rytų Europos gynybos nuo invazijos plano dalis“, ir pridūrė: „Dabar mes to neturime“.
14:15 | Putinas rusus ruošia ilgam karui: bando įtikinti, kad reikia aukotis „unikaliam istoriniam momentui“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau ruošia savo šalies gyventojus ilgam karui. Jis mano, kad visi rusai turėtų suprasti, jog dabar gyvena „unikaliu istoriniu momentu“, todėl turėtų „dirbti taip, tarsi būtų fronte“, ir „jaustis mobilizuoti“, kad šalis pasiektų savo tikslus.
13:52 | JAV analitikai: Rusija manipuliuoja karo belaisvių mainų klausimu, kad pakenktų sprendimų priėmimui Ukrainoje
Panašu, kad Kremlius pasitelkia karo belaisvių mainų politiką kaip dar vieną retorinį įrankį, kad pakirstų sprendimų priėmimo procesą Ukrainoje, teigia Karo tyrimų institutas (ISW).
Pasak ISW analitikų, Kremliaus paskirta Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova apkaltino Ukrainą keliant „nerealius reikalavimus“, dėl kurių apsikeitimas karo belaisviais jau kelis mėnesius yra sustojęs. Rusija ir anksčiau, 2023 m. vasarą, dėl nežinomos priežasties buvo pristabdžiusi apsikeitimą karo belaisviais. Pastarasis apsikeitimas Rusijos ir Ukrainos karo belaisviais įvyko 2024 m. vasario 8 d., padedant Jungtiniams Arabų Emyratams.
13:01 | Ukrainiečių kariai skundžiasi tankais „Abrams“ – jie mums pavertė pagrindiniais taikiniais
Ukrainiečių įgulos, dirbančios su JAV tiekiamais tankais „Abrams“, prabilo apie daugybę šių kovos mašinų trūkumų, kurie verčia abejoti jų naudą fronte, rašo CNN.
12:24 | Žiniasklaida: JAV atidaro gamyklą, kurioje bus gaminami artilerijos šaudmenys Ukrainai
JAV Teksaso valstijoje, Meskito mieste, atidaryta 155 mm artilerijos šaudmenų gamykla, rašo laikraštis „The New York Times“.
Šiuo metu statomoje gamykloje netrukus bus gaminama 30 000 artilerijos sviedinių per mėnesį ir maždaug padvigubins dabartinę jų gamybą JAV.
Siekdamas aprūpinti Ukrainos artilerijos įgulas, Pentagonas praėjusiais metais nustatė gamybos tikslą – iki 2025 metų pabaigos per mėnesį pagaminti 100 000 sviedinių.
11:37 | Sėkminga ukrainiečių ataka Kryme – pataikyta į rusų katerį „Tuna“
Ukrainos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Vyriausiosios žvalgybos valdyboje, praneša, kad ketvirtadienio naktį Ukraina įvykdė operaciją, kurios metu smogė rusų kateriui KS-701 „Tunec“. Naujieną oficialiai patvirtino ir pati karinė žvalgyba.
Kateris „Tunec“ yra dyzelinis, jo korpusas – aliumininis. Jo paskirtis priklauso nuo modifikacijos. Kateris gali būti naudojama tiek išvykstamiesiems darbams, tiek patruliavimo reisams ar poilsiui ant vandens.
„Tunec“ ilgis siekia 8,8 m, plotis – 2,5 m, kateryje telpa 6–12 žmonių. Tokius laivus daugiausia turi Rusijos pasieniečiai ir Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba patvirtino, kad laikinai okupuotame Kryme sunaikinti du Rusijos okupantų greitaeigiai transportiniai laivai amfibijos.
10:52 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 30 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje siekė apie 506 260 karių, iš jų 1 160 – per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Gynybos pajėgos taip pat sunaikino 7 710 (+10 per pastarąją parą) Rusijos tankų, 1 913 (+22) šarvuotų kovos mašinų, 1 310 (+35) artilerijos sistemų, 1 031 (+35) daugkartinių raketų paleidimo įrenginį, 1 088 (+1) oro gynybos sistemas, 815 (+0) orlaivių, 357 (+0) lėktuvus ir 326 (+0) sraigtasparnius, operatyvinių ir taktinių bepiločių orlaivių – 10 532 (+22), sparnuotųjų raketų – 2 222 (+0), laivų ir (arba) katerių – 27 (+0), povandeninių laivų – 1 (+0), transporto priemonių ir degalų cisternų – 17 849 (+53), specialiosios įrangos vienetų – 2 153 (+11).
10:11 | Vokietijos vyriausybė: Ukraina atitinka stojimo į ES derybų sąlygas
Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Ukraina įvykdė reikalavimus dėl reformų, būtinų pradėti diskusijas dėl stojimo į Europos Sąjungą.
„Vokietijos vyriausybės nuomone, Ukraina įvykdė visus reikalavimus, kad birželio mėnesį galėtų pradėti derybas dėl stojimo į ES“, – agentūrai dpa sakė Vokietijos valstybės ministrė Europos reikalams Anna Lührmann.
„Todėl raginame visas valstybes nares skubiai susitarti dėl derybų plano“, – sakė A. Lührmann, priklausanti Žaliųjų partijai.
09:36 | Rusija sako neutralizavusi 13 ukrainiečių dronų
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad pietiniame Krasnodaro regione ir netoli aneksuoto Krymo pusiasalio neutralizavo 13 Ukrainos dronų.
Ketvirtadienio rytą „priešlėktuvinės gynybos sistemos Krasnodaro regione numušė penkis ukrainiečių bepiločius orlaivius“, sakoma ministerijos pranešime.
Dar aštuoni dronai buvo perimti naktį „virš Juodosios jūros, netoli Krymo pakrantės“, priduriama pareiškime.
Rusijos kariuomenė taip pat pranešė, kad Juodojoje jūroje sunaikino du Ukrainos jūrinius dronus, kurie „judėjo Krymo link“.
08:46 | „20 sprogimų“ Kryme – rusai uždarė Kerčės tiltą, pranešama apie patirtą žalą
Ketvirtadienio naktį „Telegram“ kanaluose „Astra“ ir „Krymskij most: operativnaja informacija“ pasirodė pranešimai apie Kerčės apylinkėse, okupuotame Kryme, vietos gyventojų girdėtus sprogimus.
Vietos gyventojų teigimu, apylinkėse buvo girdėti 20 sprogimų.
Po girdėtų sprogimų vietos valdžia uždarė eismą Krymo tiltu, apie 1.30 val. eismas atnaujintas.
„Telegram“ kanalas „Suspilne Krym“ citavo vietos gyventoją: „Mieste dabar labai garsiai girdisi. Girdėjosi 6–7 maždaug tokios pat jėgos sprogimai. Namo langai šiek tiek drebėjo“.
2.51 val. Krymo okupantų vado patarėjas Olegas Kriučkovas savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad po sprogimų apgadinti du keltai.
„Atremiant priešo ataką prieš transporto infrastruktūros objektus Kerčės mieste, du keltai – automobilinis keltas ir geležinkelio keltas – buvo apgadinti numuštų raketų nuolaužomis – pažeisti antstatų stiklai. Nukentėjusių jūreivių ir civilių gyventojų nebuvo“, – rašė O. Kriučkovas.
08:17 | Ukrainos oro pajėgos naktį sunaikino 7 rusų sparnuotąsias raketas ir 32 dronus
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino septynias rusų sparnuotąsias raketas ir 32 dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo aštuoniomis raketomis S-300/S-400, paleistomis į Charkivo sritį, 11 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555, paleistų iš lėktuvų „Tu-95 MS“ Rusijos Saratovo srityje ir 32 dronais „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir okupuoto Krymo.
Ukrainiečiai numušė septynias raketas Ch-101/Ch-555 ir visus 32 dronus virš Chmelnyckio, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Kirovohrado, Zaporižios, Odesos, Chersono, Kyjivo ir Vinycios sričių.
07:56 | NATO užsienio reikalų ministrai Prahoje aptars karinę pagalbą Ukrainai
Užsienio reikalų ministrai iš 32 NATO gynybos aljanso šalių ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Prahoje, kad aptartų karinės pagalbos Ukrainai koordinavimo klausimus.
Tikimasi, kad ministrams pavyks padaryti pažangą derybose dėl 100 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį atsakomybė už bendrą pagalbą iš neoficialios Jungtinių Valstijų vadovaujamos iniciatyvos būtų perkelta oficialioms pačios NATO struktūroms. Šį planą balandį pasiūlė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
07:30 | Lenkija sulaikė 3 asmenis, įtariamus vykdžius padegimus Rusijos tarnybų užsakymu
Lenkų saugumo tarnybos trečiadienį pranešė, kad buvo sulaikyti trys asmenys, įtariami vykdę padegimus Rusijos tarnybų užsakymu, be to, apkaltino vieną ukrainietį šnipinėjimo prieš Lenkiją kurstymu.
Manoma, kad trys sulaikyti įtariamieji – lenkas ir du baltarusiai – padegimus vykdė per Rusijos žvalgybos suplanuotą operaciją.
„Tai nauji sulaikymai, atlikti tiriant [...] organizuotą nusikalstamą grupuotę, kuri Rusijos slaptųjų tarnybų užsakymu siekia vykdyti sabotažą, ypač padegimus“, – sakoma saugumo tarnybų atstovo spaudai Jaceko Dobrzynskio pranešime.
06:52 | A. Blinkenas užsiminė, kad JAV gali leisti Ukrainai naudoti vakarietišką ginkluotę Rusijoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos galėtų leisti Ukrainai naudoti vakarietišką ginkluotę atakuoti karinius taikinius Rusijoje.
Moldovoje vykusios spaudos konferencijos metu A. Blinkenas pasakė, kad JAV vyriausybė nei suteikia galimybę, nei skatina naudoti JAV ginklus pulti taikinius už Ukrainos ribų, tačiau ukrainiečiai turi patys priimti sprendimą, kaip veiksmingiau apsiginti.
A. Blinkenas pabrėžė, kad vienas svarbus JAV pagalbos Ukrainai aspektas – galimybė prisitaikyti prie kintančių sąlygų mūšio laike bei Rusijos veiksmų.