„Šiandien susirinkome čia, Ukrainoje, kad aiškiai ir vieningai pasakytume: šių nusikaltimų vykdytojai neišvengs bausmės“, – teigė M. Garlandas.
Ukrainos kolegos kvietimu jis išvyko į Lvivą Vakarų Ukrainoje dalyvauti konferencijoje „Susivieniję už teisingumą“.
M. Garlandas konferencijoje kalbėjo, kad JAV stovi kartu Ukrainos karo nusikaltimų tyrėjais, kurie renka ir sistemina įrodymus iš sprogimų vietų, įskaitant ligonines, daugiabučius ir mokyklas, ekshumuoja masines kapavietes ir tiria žmonių palaikus, „kad papasakotų istorijas tų, kurie jau nebegali“, teigiama Teisingumo departamento pateiktų jo komentarų stenogramoje.
Anot jo, nuo invazijos pradžios prieš metus Rusija įvykdė didžiausio masto žiaurumus per visą konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
JAV pasirašė susitarimą su Ukraina, Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija, Slovakija ir Rumunija, kuris „sustiprins mūsų pastangas patraukti Rusijos karo nusikaltėlius atsakomybėn“, sakė jis.
Apie šį vizitą, kuris yra antrasis M. Garlando vizitas į Ukrainą nuo konflikto pradžios 2022 metų vasario mėnesį, iš anksto nebuvo pranešta dėl saugumo priežasčių.
Tai įvyko praėjus beveik dviem savaitėms po JAV prezidento Joe Bideno vizito Ukrainoje ir susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Jungtinės Valstijos padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, o M. Garlandas šią savaitę karo nusikaltėliu pavadino Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną.
Vasario 24 dieną, minint pirmąsias Rusijos invazijos metines, paskelbtame pareiškime M. Garlandas sakė, kad jo departamentas „palaiko mūsų Ukrainos partnerius, siekiančius teisingumo“.
JAV viceprezidentė Kamala Harris praėjusį mėnesį apkaltino Rusiją nusikaltimais žmoniškumui Ukrainoje, teigdama, kad Maskvos pajėgos vykdė „plataus masto ir sisteminius“ išpuolius prieš šalies civilius gyventojus.
Šeštadienio įvykiai Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas sulaukė pašaipų ir juoko – Didžiojo dvidešimtuko susitikime Indijoje jis pareiškė, kad Ukraina užpuolė Rusiją. Ir auditorija neištvėrė – prapliupo juokais.
O štai patys rusai demonstruoja meilę diktatoriui Stalinui – jo mirties metinių proga dalija jam liaupses ir komplimentus už nuopelnus. Savo ruožtu Ukraina stengiasi pažaboti okupantų režimą teisiamųjų suolE – steigs baudžiamojo persekiojimo centrą.
Plačiau – TV3 žinių reportaže:
Tankų gamykla Ukrainoje
Ginklų gamintoja „Rheinmetall“ veda „daug žadančias“ derybas dėl tankų gamyklos statybos Ukrainoje po Rusijos invazijos, šeštadienį paskelbtame interviu teigė Vokietijos bendrovės vadovas.
„Ukrainoje galėtų būti pastatyta „Rheinmetall“ gamykla, kuri kainuotų apie 200 mln. eurų ir per metus pagamintų iki 400 tankų „Panther“, laikraščiui „Rheinische Post“ sakė įmonės prezidentas Arminas Pappergeris.
Jis pridūrė, kad tikisi, jog sprendimas dėl šio plano bus priimtas per du mėnesius, ir teigė, kad tokį objektą nuo Rusijos puolimo galėtų apsaugoti oro gynybos sistema.
Ukraina siekia gauti 600–800 tankų, kad išstumtų Rusijos karius iš šalies, ir nori jų greitai.
„Net jei Vokietija pasiūlytų Bundesverui 300 tankų „Leopard 2“, to anaiptol nepakaktų“, – sakė jis, turėdamas omenyje Vokietijos kariuomenę.
Kancleris Olafas Scholzas sulaukė kritikos dėl to, kad delsė priimti sprendimą tiekti Ukrainai vokiškus šturmo tankus „Leopard“, prieš dėl to sutinkant sausio pabaigoje.
Berlynas sutiko tiekti 18 tankų „Leopard 2 A6“ iš Bundesvero ir patvirtino Vokietijoje pagamintų „Leopard“ reeksportą į Ukrainą iš kitų valstybių, įskaitant Švediją, Suomiją, Portugaliją ir Lenkiją.
Pagal šį planą į Kyjivą bus išsiųsta daugiau kaip 30 tankų „Leopard“.
„Rheinmetall“ taip pat ruošia beveik 250 tankų, kurių daugelis bus skirti Čekijai ir Slovakijai, kad pakeistų Rusijoje pagamintus šarvuočius, taip pat Bundesverui ir Ukrainai, sakė A. Pappergeris.
Ukrainos narystės ES klausimas
Viešėdama Ukrainoje Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola šeštadienį paragino leisti šiai šaliai šiais metais pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.
„Tikiuosi, kad stojimo derybos gali prasidėti jau šiais metais, – vakariniame Lvivo mieste sakė R. Metsola. – Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje.“
Praėjusių metų birželį, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Briuselis suteikė Ukrainai oficialų kandidatės statusą, tačiau stojimo į ES procesas paprastai trunka kelerius metus.
Galutinis sprendimas priklausys nuo ES valstybių narių vyriausybių, kurių kai kurios skeptiškai vertina tai, kad Ukraina gali atsigauti po karo ir įgyvendinti būtinas demokratines ir antikorupcines reformas, kad artimiausiu metu galėtų pretenduoti į narystę.
Tačiau R. Metsola, kuri susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos parlamento Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, yra viena iš tų, kurie Briuselyje nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad tiek narystės paraišką, tiek reformas pavyks paspartinti.
„Man patinka tempas, kuriuo Aukščiausioji Rada ir vyriausybė daro pažangą dėl ES paraiškos“, – teigė ji.
Po susitikimo socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje V. Zelenskis padėkojo R. Metsolai už jos vaidmenį užtikrinant EP paramą narystės paraiškai.
„Ukraina siekia kuo greičiau baigti įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas ir jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į ES“, – sakė jis.
Tada 27 dabartinių ES narių vadovai nuspręs, ar priimti naująją kaimynę ir kada tai padaryti. Šis procesas dažnai užtrunka ilgiau nei penkerius metus, o kai kurių kandidačių, pavyzdžiui, Turkijos ir Vakarų Balkanų šalių, atveju jis praktiškai sustojo.
Rusijos gynybos ministras apžiūrėjo Ukrainos fronto liniją
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apžiūrėjo fronto liniją Rytų Ukrainoje, pranešė ministerija šeštadienį, aplink rytinį Bachmuto miestą vykstant mūšiams.
Gynybos ministerija teigė, kad S. Šoigu „apžiūrėjo fronto vadavietę“ pietinės Donecko srities kryptimi, tačiau nenurodė nei tikslios vietos, nei laiko.
Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip S. Šoigu keliauja sraigtasparniu ir kalbasi su kariu prie apgadintų pastatų.
Jis taip pat rodomas įteikiantis medalius Rusijos kariams.
Rusija yra pasiryžusi užimti Bachmutą – dabar jau sugriautą miestą, kadaise garsėjusį putojančio vyno gamyba, – kaip dalį savo platesnio tikslo užimti visą Donecko regioną.
Tačiau tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos pranešė apie dideles aukas kovoje dėl miesto, kurio simbolinė reikšmė pranoksta karinę, kontrolės.
Penktadienį Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas sakė, kad jos pajėgos „praktiškai apsupo“ Bachmutą, kuriame vyksta įnirtingiausios Maskvos invazijos kovos.
Jevgenijus Prigožinas penktadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad „liko tik vienas kelias“.
Pastarosiomis savaitėmis 61 metų vyras sakė, kad jo kovotojai užėmė tris kaimus į šiaurę nuo rytinio Bachmuto – Jahidnę, Berchivką ir Paraskovijivką.
Ukraina yra tvirtinusi, kad gins „Bachmuto tvirtovę“ tol, kol bus įmanoma, tačiau šią savaitę pareigūnai teigė, kad padėtis yra sudėtinga.
Sankcijos rusams
Jungtinių Valstijų iždo departamentas penktadienį paskelbė sankcijas trims rusams dėl jų dalyvavimo, kaip jis pavadino, politiškai motyvuotame žinomo Kremliaus kritiko persekiojime.
Sankcijos taikomos Rusijos teisėjai, tyrėjui ir liudytojui ekspertui dėl jų „dalyvavimo rimtame žmogaus teisių pažeidime“ prieš opozicijos politiką ir žurnalistą Vladimirą Kara-Murzą, sakoma Iždo departamento pareiškime.
V. Kara-Murza, kuris jau seniai yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas, praėjusių metų balandį buvo suimtas už tai, kad pasmerkė Kremliaus karą Ukrainoje, ir jam buvo pateikti kaltinimai valstybės išdavyste, dėl kurių jis gali būti įkalintas dviem dešimtmečiams.
Be kaltinimo išdavyste, 41-erių metų vyrui jau yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos, o tai gali dar labiau pailginti jo bausmės laiką.
„Kara-Murza buvo savavališkai sulaikytas už tai, kad kalbėjo tiesą apie Putino režimą ir jo veiksmus“, – teigė iždo departamentas.
Jis pasmerkė V. Kara-Murzai pateiktus kaltinimus kaip politiškai motyvuotus ir pažymėjo, kad jam gresia daugiau kaip 35 metai kalėjimo.
Sankcijos skirtos Maskvos teisėjai Jelenai Lenskajai, kuri prižiūrėjo V. Kara-Murzos ikiteisminio sulaikymo bylos nagrinėjimą, ir specialiajam tyrėjui Andrejui Zadačinui, kuris nurodė iškelti baudžiamąją bylą.
Trečiasis asmuo yra Danila Michejevas, kuris buvo Rusijos vyriausybės liudytojas ekspertas V. Kara-Murzos byloje.
Valstybės departamentas tuo pat metu į sąrašą įtraukė dar tris asmenis, įskaitant Rusijos teisingumo ministro pavaduotoją, prižiūrintį baudžiamųjų bylų nagrinėjimą.
Jis taip pat nustatė vizų apribojimus J. Lenskajai ir A. Zadačinui, uždrausdamas jiems ir jų artimiausiems šeimos nariams atvykti į JAV.
Paskelbus apie sankcijas, šių asmenų turtas ir turtinės teisės Jungtinėse Valstijose yra blokuojami ir apie juos turi būti pranešama Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biurui.
Įmonės, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo vienas ar daugiau užblokuotų asmenų, taip pat yra užblokuotos, teigė Iždo departamentas.
Parama Ukrainai
Jungtinės Valstijos vakar paskelbė apie naują 400 mln. dolerių (375,58 mln. eurų) saugumo pagalbos Ukrainai paketą, kuriame numatyta įvairių rūšių amunicija Kyjivo pajėgoms.
„Šis karinės pagalbos paketas apima daugiau šaudmenų JAV suteiktoms HIMARS ir haubicoms, kurias Ukraina taip veiksmingai naudoja savo gynybai“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime, kuriame turima omenyje tiksliųjų raketų sistemos ir artilerijos pabūklai.
Į paketą taip pat įtraukta amunicija pėstininkų kovos mašinoms „Bradley“, taip pat šarvuočių paleidžiami tiltai, skirti naudoti kertant upes ir kitas vandens kliūtis.
JAV yra tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorė, greitai subūrusi tarptautinę koaliciją Kyjivui paremti po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir koordinavusi dešimčių šalių pagalbą.
Kyjivas reikalauja kai kurių dalykų, kurių jo tarptautiniai rėmėjai nenorėjo suteikti, įskaitant oro gynybos sistemas „Patriot“ ir pažangius sunkiuosius tankus, kurie galiausiai buvo pažadėti, ir kitų, pavyzdžiui, vakarietiškų naikintuvų, kurie iki šiol nebuvo suteikti.
Ukrainos rėmėjai moko šalies karius naudotis naujais tiekiamais ginklais, o JAV pajėgos sausio mėnesį pradėjo programą, skirtą didesnio masto manevrams.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
► Berlynas paprašė, kad Vokietijos ginklų gamintojui „Rheinmetall“ būtų leista įsigyti senų šveicariškų tankų „Leopard“, garantuojant, kad jie nebus perduoti Ukrainai, penktadienį pranešė Šveicarijos gynybos ministerija.
► Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ vadovas penktadienį sakė, kad jo kovotojai praktiškai apsupo Bachmutą – Rytų Ukrainos miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti.
► Ukrainos kariuomenės oro gynybos pajėgos patvirtino numušusios Rusijos naikintuvą Su-34 virš okupuotos Donbaso teritorijos. Anksčiau Rusijos ir Ukrainos žiniasklaidos priemonės paviešino liudininkų vaizdo įrašus.
► Penktadienį Rusijos pajėgų laikinai okupuotame Mariupolio mieste nugriaudėjo trys sprogimai, po kurių į dangų ėmė kilti dūmai. Miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka teigia, kad okupantai tikina, jog sprogimai – oro gynybos sistemų darbas.
► Kremlius penktadienį perspėjo Vakarų šalis, kad jos nebeteiktų Ukrainai daugiau ginklų.
► Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės susitikimo, kuriame įvyko retos JAV ir Rusijos derybos, pastebėjo nedidelį pagerėjimą diplomatijos su Maskva fronte.
